EU. Eurozonos ekonomikos aktualijos

[andyour]

Rinkos ekonomikoje visai normalus dalykas, kad bankas praranda paskolintus pinigus arba zmogus praranda padeta indeli banke.

Gal turėjai omeny Rusijos ekonomikoje?

Tai tikrai nėra normalu, nes indėliai yra apdrausti, bent jau iki 100k eurų. Paskolintus Graikijai pinigus taškė kaip ir eiliniai graikai, pabrangindami eilinių žmonių prekes.
Būčiau visai nieko prieš, jei ECB Lietuvai tiesiog duotų pinigų. Mes visi pasidalintume, nusipirktume po vokišką automobilį. Vokiečiai užtai kiek darbo turėtų

[tadux]

O jeigu nueitum į banką ir tau bankas pasakytų - "žinai, mes tavo pinigų nebeturime, mes juos Graikijoje pralošėme..."
Tada valstybė per TV visiems pareikštų, kad Tomui grąžinsime jo pinigus visos valstybės sąskaita, tiesiog atspaudinsime. Bus didesnė infliacija, jus visi tautiečiai išleisite daugiau pinigų, bet užtai Tomas atgaus savo pinigus.

Tai kad bankas praranda paskolintus pinigus arba zmogus padejes indeli i banka ar kitaip investaves praranda pinigus yra visai normalus dalykas rinkos ekonomijoje

Rinkos ekonomikoje visai normalus dalykas, kad bankas praranda paskolintus pinigus arba zmogus praranda padeta indeli banke. Normaliu atveju ir pagal visas logikos taisykles subjektui kuris negali grazinti pasiskolintu pinigu skelbiamas bankrotas, kitaip tariant abi puses patiria nuostolius del savo sprendimu ir is to pasimoko. Visais kitais atvejais problemos tik gilinamos ir nukeliamos tolesniam laikui, daroma zala visai susitarimu sistemai, visi pradeda galvoti kad duotu pazadu galima nesilaikyti ir bus galima isisukti.

Cia kaip suda uzdengti splavota servetele ir papurksti gaivikliu

[Lettered]

turejau omenyj, jog jis gan akademiskas. T.y. pasakoja per pavyzdzius, issisuka nuo tiesaus atsakymo ir toliau sako pavyzdi, o destymo stilius labai "teviskas". Akademiniam pasaulyj tokios savybes labai vertinamos

Akademikai realių pavyzdžių ir praktikos nemėgsta, labiau patinka aiškinti visokias teorijas.

[andyour]

Kalba apie simptomus ir ligas, bet vengia pasakyt, kad pagrindine liga ir yra ispustos soc garantijos, nekonkurencinga ekonomika ir net neturi ka pasiulyt ekonomikoj

Buvo paminėjęs investicijas, bet nepasakė kaip jas pritrauks ir kodėl jos turėtų ateitį šalį, kur nuolat vyksta sukilimai. Iš turizmo, manau, jie jau išspaudę ką gali. Nebent užvežtų pabėgelių iš pvz. Sirijos ir sumažinę darbo jėgos kaštus praplėstų turizmo sektorių, konkuruodami su Turkija ir Egiptu.
Kadangi Graikija nebeturi savo valiutos, nebegali devalvuoti soc. garantijų, taip "apgaunant" tipinį jų gavėją, o jas sumažinti nebus politinės valios. Apskritai, graikams nebūdinga finansinė drausmė, tad peršasi išvada, kad jiems reikia atsisakyti euro.

[andyour]

kur tinginiai, nieko nesugebantys graikai gavo tokias krūvas eurų? Tikrai nieko neužpuolė ir per jėgą neatėmė. Bankai transformavo ir monetizavo graikų įsipareigojimus tikėdamiesi iš to uždirbti. Toks jau tas bankų darbas. Kartais (dažniausiai) prisiimta rizika pasiteisina ir uždirbama, kartais pralošiama. Kokie bankai? Dalis - pačios Graikijos. Ir tai jos vidinė problema. Dalis - vokiečių (ir kitų taupių, kuklių, darbščių ir šiaip etikos besilaikančių šiauriečių).

O jeigu nueitum į banką ir tau bankas pasakytų - "žinai, mes tavo pinigų nebeturime, mes juos Graikijoje pralošėme..."
Tada valstybė per TV visiems pareikštų, kad Tomui grąžinsime jo pinigus visos valstybės sąskaita, tiesiog atspaudinsime. Bus didesnė infliacija, jus visi tautiečiai išleisite daugiau pinigų, bet užtai Tomas atgaus savo pinigus.

[andyour]

atlyginimus sureguliuoja laisva rinka, kaip ir kainas. Visi bandymai dirbtinai riboti ar reguliuoti dažniausiai duoda priešingą efektą, pvz. kainos šiuo metu labiausiai reguliuojamos socialistinėje Venesueloje ir nepaisant to, kad ji yra skurdi šalis, tačiau kainos tenais didesnės nei Norvegijoje. Panašiai ir su atlyginimais, verslininkai nemelžia darbuotojų, jie tiesiog moka tiek, kiek jie yra verti ir kiek jiems mažiausiai gali mokėti. Jeigu norim šitą situaciją pakeisti - reikia ne varžyti verslą, reguliuoti atlyginimus, o atvirkščiai - jį atpalaiduoti ir skatinti, kad verslas išsiplėstų ir sustiprėtų, nes tikslas turi būti priversti verslą konkuruoti dėl darbuotojų, o kai jie konkuruos - tai ir atlyginimus didesnius pradės mokėti. Tai, kad Lietuvoje produktyvumas kilo bene labiausiai ES reiškia, kad verslas dėl to gavo daug naudos. O kai verslas gauna naudos - jis plečias. O kai plečias - samdo daugiau darbininkų. O kai nebelieka ką samdyti - kelia atlyginimus. Dėl to aš labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje taip sparčiai kilo produktyvumas, nes žiūrint į ateitį tai bet kokiu atveju atsipirks, tame tarpe ir tų pačių atlyginimų prasme.

Reikia skatinti žmonių verslumą, kad į rinką nuolat ateidinėtų naujų žaidėjų/konkurentų.

[ViR2]

turejau omenyj, jog jis gan akademiskas. T.y. pasakoja per pavyzdzius, issisuka nuo tiesaus atsakymo ir toliau sako pavyzdi, o destymo stilius labai "teviskas". Akademiniam pasaulyj tokios savybes labai vertinamos

[John]

Butkevičius yra šiaip nevalingas ir kalbos rišlumo problemų turnti vidutinybė Lietuvos politikoje. Varoufuckis, on the other hand, yra kažkoks prietranka, bandantis dar labiau sužlugdyti Graikiją ir pakenkti visai EU. Tokie atmatos turėtų sėdėti kaliūzėje. Dėl šarmo, tai jo turi daug kriminalų ir maniakų. So?

[ViR2]

turi sharmo ministras. Kaip destytojas - labai geras, bet kaip ekonomistas - tipiskas graikas. Kalba apie simptomus ir ligas, bet vengia pasakyt, kad pagrindine liga ir yra ispustos soc garantijos, nekonkurencinga ekonomika ir net neturi ka pasiulyt ekonomikoj bet siaip idomiai sukasi, sako viena, daro kita, galvoja trecia, o skirtingais laiko momentais dar skirtingai, visai, kaip musu butkevicius

[haveimooed]

The debt write-off behind Germany's 'economic miracle'

Pasirodo vokiečiai prieš 60 metų patys išsiderėjo pusės savo skolos nurašymo. Tame tarpe ir Graikijai, kuri paskolą buvo davus per prievartą kai ją okupavo, kitaip nei vokiečių bankai noriai dalinę pinigus, o dabar neprisiimantys atsakomybės už riziką. Likusios skolos dalies grąžinimą Vokietija tada susiejo su pajamomis iš eksporto, taip paskatindami kreditorius importuoti iš jų, dėl ko patys galėjo lengviau vystyti savo ekonomiką orientuojami eksportui. Kodėl jie negali dabar to pačio padaryti Graikijai?

[nesekasi]

Račas sakot? Nu nors charizmos turi.

[Aleksio]

Tai, kad Lietuvoje produktyvumas kilo bene labiausiai ES reiškia, kad verslas dėl to gavo daug naudos.

Ne verslas, o įmonių savininkai.

[senasnamas]

Kai verslas turi daug pigios darbo jėgos, jis neinvestuoja į technologijas ir modernizaciją. O kai pigi darbo jėga baigiasi, toks verslas prašo leidimo įsivežti imigrantų ir Šri Lankos ir Bangladešo. Nes toks verslas tesugeba išsilaikyti išnaudodamas. Ir dar kartais padejuoja, kad Lietuvoje lėtai auga vartojimas, silpna vidaus rinka, nors BVP ir auga. Nauda iš tokio verslo plėtros tik verslininkams. O valstybė tokio verslo darbuotojams dar ir pašalpas turi mokėti, nes šie nepragyvena. Realiai toks verslas artina šalį prie Bangladešo, o ne prie išsivysčiusių šalių lygio.
Pvz., graikai nekvaili - atlyginimai krito, tai ir produktumą sumažino, nes nemato reikalo plėšytis.

[Eidvis]

atlyginimus sureguliuoja laisva rinka, kaip ir kainas. Visi bandymai dirbtinai riboti ar reguliuoti dažniausiai duoda priešingą efektą, pvz. kainos šiuo metu labiausiai reguliuojamos socialistinėje Venesueloje ir nepaisant to, kad ji yra skurdi šalis, tačiau kainos tenais didesnės nei Norvegijoje. Panašiai ir su atlyginimais, verslininkai nemelžia darbuotojų, jie tiesiog moka tiek, kiek jie yra verti ir kiek jiems mažiausiai gali mokėti. Jeigu norim šitą situaciją pakeisti - reikia ne varžyti verslą, reguliuoti atlyginimus, o atvirkščiai - jį atpalaiduoti ir skatinti, kad verslas išsiplėstų ir sustiprėtų, nes tikslas turi būti priversti verslą konkuruoti dėl darbuotojų, o kai jie konkuruos - tai ir atlyginimus didesnius pradės mokėti. Tai, kad Lietuvoje produktyvumas kilo bene labiausiai ES reiškia, kad verslas dėl to gavo daug naudos. O kai verslas gauna naudos - jis plečias. O kai plečias - samdo daugiau darbininkų. O kai nebelieka ką samdyti - kelia atlyginimus. Dėl to aš labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje taip sparčiai kilo produktyvumas, nes žiūrint į ateitį tai bet kokiu atveju atsipirks, tame tarpe ir tų pačių atlyginimų prasme.

[senasnamas]

ES šalių darbo produktyvumo ir atlyginimų pokytis nuo 2008 m.:
http://alkas.lt/wp-content/uploads/2015/01/lentele.jpg
Gerai matyti, kuriose šalyse darbuotojai labiausiai melžiami.

[andyour]

/\ Lietuvai turėtų būti į naudą, nes vakarų europoje krentant kainoms, vienintelis būdas išlaikyti pelningumą, mažinti darbo jėgos kaštus.

[Tomas]

Natūralu. Kai kainos smunka greičiau nei ekonomika, tai ekonomika formaliai auga
Žodžiu defliacija kol kas eina į naudą BVP augimo statistikai

[Arunasx]

Ispanijoje – didžiausias augimas per septynerius metus
Ispanijoje fiksuojamas sparčiausias ekonomikos atsigavimas nuo prieš septynerius metus prasidėjusios krizės, augimas plečiasi į visas ūkio sritis, praneša „Financial Times“.
BVP paskutinį 2014 m. ketvirtį stiebiasi 0,7% (trečią ketvirtį – 0,5%), teigiama Ispanijos statistikos biuro išplatintame pranešime. Ekonomikos augimas buvo didesnis, nei tikėtasi, ir teigiamas pokytis tęsėsi šeštą ketvirtį iš eilės.
Šalies politikos ir verslo lyderiams nesikeičianti augimo tendencija turėtų patikti, ypač turint omenyje išsakytas baimes, kad lėtėjančios augimo apsukos eurozonoje kartu gali nusitempti ir Ispaniją.
Ispanijos ekonomika 2015 m. augs bent 2%, prognozuoja Mariano Rajoy valdoma vyriausybė – toks augimas galėtų šalį paversti viena sparčiausiai augančių didžiųjų eurozonos ekonomikų.
http://vz.lt/article/2015/1/30/ispan...tynerius-metus

[senasnamas]

Todėl, kad Graikijai nustojus mokėti pirmiausia nukentėtų bankai. Ne veltui apie ES finansinį stimuliavimą paskelbta prieš Graikijos rinkimus . Aiškinama, kad tai kažkaip prisidės prie ekonomikos augimo, o iš tikrųjų tik apkamšys bankų balansus. Lygiai tą patį ne pirmą dešimtmetį daro Japonija.

[Lettered]

Graikija panaši į greitų kreditų prisiėmusį mažai uždirbantį, kurį norima "gelbėti" naujomis paskolomis. Esmė ne graikų konkurencingumas, o lengvi pinigai, kuriuos vieni lengvai skolina, o kiti lengvai skolinasi. Jei mažai uždirbantis vartoja pagal savo pajamas, jokių problemų nekyla ir niekam jo mažos pajamos problemų nekelia. Problemos kyla, kai mažai uždirbantis mėgina palaikyti daug uždirbančio vartojimo lygį. Graikija gana ilgai turėjo galimybių tai daryti. Ir ne tik Graikija - tik kitur mažesni mastai.

Graikijos eksportas per capita beveik 4 kartus mažesnis nei Lietuvos, o gyvena vis dar gerokai geriau, žodžiu neblogai sekasi su tom naujos paskolom ir senų nurašymais, dabar dar gal kažką pavyks išpešti su atidėjimais ar nurašymais.