CN. HK. Neramumai Kinijoje

[nomad]

Didžiausia problema su pajamų nelygybe, kurią identifikavo ilgametis Singapūro expremjeras LKY (gal ir kiti, nežinau) - pavydas (envy). Žmonės yra tokie gyvūnai, kurie pavydi be racionalaus pagrindo. Kitaip tariant, kažkoks pilietis apačioje pavydi tam, kuris yra viršuje, nors pastarasis buvo protingas, veiklus ir viską užsidirbo, kuomet pirmasis buvo mažiau protingas, tinginys ir prasigėrė. Svarbiausia, kad pavydas apsiribotų tokių individų vidumi ir nepereitų į kitas sritis, kaip atvira agresija, nusikalstamumas, turto niokojimas ir t.t. Honkonge, kaip matome, nieko panašaus nėra ir tie "chaps at the bottom" nekelia jokių problemų ir tiesiog priima savo būseną kaip savaimę suprantamą be jokių pašalinių pasekmių.

Esmė ta, kad žmonės nėra lygūs. Taip niekada nebuvo, nėra ir nebus. Vieni pasiekia daugiau, kiti mažiau ir bandyti tai dirbtinai keisti vien tik for the sake of it yra kvailystė.

Gilios psichologinės įžvalgos

O jei rimtai, reiktų skirti lygias galimybes (kas ir yra bet kokios išsivysčiusios valstybės politikos tikslas - bent jau koks jis turėtų būti, neiškraipant), nuo vienodo rezultato (kurio aišku jokia protinga politika ir neturėtų siekti garantuoti).

[spirit]

/\ tai tada reikia jiems siųsti pagalbos siuntą arba priimti kaip pabėgėlius iš afrikos... nes pas mus jie nekentės ir nemirs nuo ligų, socialinis draudimas nemokamas, jei esi bedarbis ar neįgalus dirbti.

Tai ten tikriausiai taip pat yra kad bedarbiai ar neįgalūs gauna nemokamą gydymą. Kalba eina apie dirbančius žmones.

Health insurance costs in the United States

For Americans earning less than $24000 per year, few have health insurance, or, they rely on government insurance (Medicaid). In this income bracket, more than half of people ages 27 to 37 do not have health insurance. This number drops when people reach their 40s, but even into their late 50s, more than one-third of these Americans are uninsured.[13] When new health reform laws take effect, low-income families will receive subsidies to help them pay for health insurance. These subsidies will paid through higher taxes paid by people with higher incomes.

[John]

Gilios psichologinės įžvalgos

O jei rimtai, reiktų skirti lygias galimybes (kas ir yra bet kokios išsivysčiusios valstybės politikos tikslas - bent jau koks jis turėtų būti, neiškraipant), nuo vienodo rezultato (kurio aišku nieks ir neturėtų siekti garantuoti).

Be jokios abejonės. Būtent lygias galimybes pro visus galus akcentuoja Singapūras. Ir tokią ideologiją vykdo nuo pat pradžių. Honkongas irgi krenta į tą pačią kategoriją. JAV, iš esmės, irgi yra tokia vieta. Iš esmės, nė vienu atveju niekas negali knisti proto, kad ten būtų labai nelygios galimybės ko nors siekti, jeigu tik yra smegenų ir noro.

Skandinavai, britai ir daugelis kitų europiečiu gi bando siekti vienodo rezultato, nepriklausomai nuo sąlygų. Būtent tai yra blogis.

Jeigu taip išvis grubiai žiūrint, tai čia kalbama apie kapitalizmą vs socializmą.

[nomad]

Nelabai supratau, ką čia bandai pasakyti? Na maždaug, jeigu turi gerą gyvenimo kokybę, tai jau valgai ne fast fooduose, o fine dining establišmentuose? Kur čia taip yra?

Šiaip tai yra geros gyvenimo kokybės atributas, kai bet kur gatvėje gali nusipirkti kokybiško maisto už kapeikas ir tiksliai žinoti, kad jis neužkrėstas, atitinka aukštus higienos ir kokybės reikalavimus (yra patikrintas už tai atsakingų ri skaidriai veikiančių institucijų) ir yra skanus. Įdomiausia, kad daugelis Honkongo ar Singapūro "fast-foodų" Londone ar Paryžiuje patiekiami "normaliuose" restoranuose už atitinikamą kainą. Bet kokiu atveju, maisto prieinamumas, kokybė ir kaina yra vienas iš svarbių Honkongo aukšto gyvenimo lygio atributų, o ne atvirkščiai.

Geras maistas nėra tai, ką valgom, bet kaip valgom.

[nomad]

Be jokios abejonės. Būtent lygias galimybes pro visus galus akcentuoja Singapūras. Ir tokią ideologiją vykdo nuo pat pradžių. Honkongas irgi krenta į tą pačią kategoriją. JAV, iš esmės, irgi yra tokia vieta. Iš esmės, nė vienu atveju niekas negali knisti proto, kad ten būtų labai nelygios galimybės ko nors siekti, jeigu tik yra smegenų ir noro.

Skandinavai, britai ir daugelis kitų europiečiu gi bando siekti vienodo rezultato, nepriklausomai nuo sąlygų. Būtent tai yra blogis.

Jeigu taip išvis grubiai žiūrint, tai čia kalbama apie kapitalizmą vs socializmą.

Žinau, kad visiems nuo vaikystės norisi pasaulį sudėlioti į absoliučias kategorijas (juoda/balta, blogis/gėris ir pan.), bet realybėje viskas yra pilka. Na, aišku su atspalviais. Dėl equal opportunity Amerikoje - tai jau yra faktų paneigtas mitas, nors aišku daug ko dar neįsisamonintas ...

Perhaps a hundred years ago, America might have rightly claimed to have been the land of opportunity, or at least a land where there was more opportunity than elsewhere. But not for at least a quarter of a century. Horatio Alger-style rags-to-riches stories were not a deliberate hoax, but given how they’ve lulled us into a sense of complacency, they might as well have been.

It’s not that social mobility is impossible, but that the upwardly mobile American is becoming a statistical oddity. According to research from the Brookings Institution, only 58 percent of Americans born into the bottom fifth of income earners move out of that category, and just 6 percent born into the bottom fifth move into the top. Economic mobility in the United States is lower than in most of Europe and lower than in all of Scandinavia.

O Azija aišku ne tik nuo Europos, bet ir nuo Amerikos atsilieka šiuo atžvilgiu, turint omeny šeimos (ir savo ruožtu, nepotizmo) gilesnį vaidmenį kultūroje.

[John]

Geras maistas nėra tai, ką valgom, bet kaip valgom.

Norėjai pasakyti gera mityba? Iš dalies taip. Bet tik iš dalies. Viena dalis yra kaip valgom, o kita dalis ką valgom. Pabandyk kokioje Indijoje gerai maitintis vien tik su kaip. Užsividuoriuosi negyvai.
Arba pabandyk UK vien tik su ką. Tapsi storas, kaip dauguma britų.

Honkonge, panašu, kad galioja abu - tiek kaip, tiek ir ką. Ką, šiaip, didele dalimi rodo ir jų gyvenimo trukmė. Žmonės, kurie blogai maitinasi, dažniausiai ilgai negyvena.

[andyour]

Geras maistas nėra tai, ką valgom, bet kaip valgom.

Kaip jie sveikiau maitintųsi, jei namie valgytų arba Lietuvoje? Lieso maisto, virto vandenyje, niekas kaip ir nemėgsta.

[John]

Žinau, kad visiems nuo vaikystės norisi pasaulį sudėlioti į absoliučias kategorijas (juoda/balta, blogis/gėris ir pan.), bet realybėje viskas yra pilka. Na, aišku su atspalviais. Dėl equal opportunity Amerikoje - tai jau yra faktų paneigtas mitas, nors aišku daug ko dar neįsisamonintas ...



O Azija aišku ne tik nuo Europos, bet ir nuo Amerikos atsilieka šiuo atžvilgiu, turint omeny šeimos (ir savo ruožtu, nepotizmo) gilesnį vaidmenį kultūroje.

Tas faktas, kad kai kurios žmonių grupės Amerikoje yra mažiau capable, nei kitos, nereiškia, kad jos turi mažiau galimybių. Tai reiškia, kad jos yra mažiau capable. Ir tas faktas, kad jos nuolat trinasi apačioje be didesnių išsišokimų rodo būtent tai, o ne galimybių trūkumą.


Omg, kaip mane juokina šita akademinių leftukų nuostata. Kaip jiems nenusibosta . Ką turiu omeny:

How do we explain this? Some of it has to do with persistent discrimination. Latinos and African-Americans still get paid less than whites, and women still get paid less than men, even though they recently surpassed men in the number of advanced degrees they obtain.

No shit? Jie gauna mažiau tik todėl, kad yra diskriminuojami? Ir tikrai ne todėl, kad yra faking moliai, tinginiai ir nevykėliai? O kaip yra su, tarkim, East Asians, Jews ar net Indians? Jie nediskriminuojami? Jie gauna mažiau uždarbio, nei baltieji? Give me a break.

[nomad]

Norėjai pasakyti gera mityba? Iš dalies taip. Bet tik iš dalies. Viena dalis yra kaip valgom, o kita dalis ką valgom. Pabandyk kokioje Indijoje gerai maitintis vien tik su kaip. Užsividuoriuosi negyvai.
Arba pabandyk UK vien tik su ką. Tapsi storas, kaip dauguma britų.

Honkonge, panašu, kad galioja abu - tiek kaip, tiek ir ką. Ką, šiaip, didele dalimi rodo ir jų gyvenimo trukmė. Žmonės, kurie blogai maitinasi, dažniausiai ilgai negyvena.

Tiesa. Tarp ką ir kaip yra grįžtamasis ryšys. Budistinės kultūros įtakoti azijatai yra mažiau godūs už vakariečius/krikščionis (turbūt kadangi nėra jokių 'dievo įsakymų' nurodančių priešingai ...), dėl to valgo mažiau, nors ir greitai. Tai ko gero ir yra azijatų sąlyginai geros sveikatos priežastis, nežiūrint į labiau negailestingą gyvenimo ritmą ir gyvenimo sąlygas, nei Vakaruose.

[Lettered]

Įdomiausia, kad daugelis Honkongo ar Singapūro "fast-foodų" Londone ar Paryžiuje patiekiami "normaliuose" restoranuose už atitinikamą kainą. Bet kokiu atveju, maisto prieinamumas, kokybė ir kaina yra vienas iš svarbių Honkongo aukšto gyvenimo lygio atributų, o ne atvirkščiai.

Kiek uždirba gaminantys arba patiekiantys tą maistą Honkonge, Londone ir Paryžiuje? Čia ir slypi atsakymas apie aukštą pragyvenimo lygį, viskas susiveda į paprastą matematiką, todėl ir John'as brangiai dirba Londone ir pigiai perka paslaugas Azijoje, o ne atvirkščiai.

[nomad]

Tas faktas, kad kai kurios žmonių grupės Amerikoje yra mažiau capable, nei kitos, nereiškia, kad jos turi mažiau galimybių. Tai reiškia, kad jos yra mažiau capable. Ir tas faktas, kad jos nuolat trinasi apačioje be didesnių išsišokimų rodo būtent tai, o ne galimybių trūkumą.

Omg, kaip mane juokina šita akademinių leftukų nuostata

Mano cituotą straipsnį parašė J. Stiglitzas, Nobelio laureatas, jei ką 'Racionaliame' pasaulyje, apie kurį dažnai kalbi, turėtų būti vertinamos žinios ir argumentai. Bet čia teorija, aišku. Praktikoje turim ką turim ...

[John]

Kiek uždirba gaminantys arba patiekiantys tą maistą Honkonge, Londone ir Paryžiuje? Čia ir slypi atsakymas apie aukštą pragyvenimo lygį, viskas susiveda į paprastą matematiką, todėl ir John'as brangiai dirba Londone ir pigiai perka paslaugas Azijoje, o ne atvirkščiai.

Šituo nesidomėjau, bet būtų įdomu palyginti. Problema, kad ten daug visokių niuansų. Labai daugelis restoranų Londone tiesmukai pažeidinėja net elementarias darbo teisės nuostatas, rpadedant minimalios algos ignoravimu, baigiant darbuotojų legalumu apskritai. Dėl to išsiaiškinti būtų keblu. Bet kokiu atveju, reiktų spėti, kad abiem atvejais uždarbis yra prastas.

[John]

Mano cituotą straipsnį parašė J. Stiglitzas, Nobelio laureatas, jei ką 'Racionaliame' pasaulyje, apie kurį dažnai kalbi, turėtų būti vertinamos žinios ir argumentai. Bet čia teorija, aišku. Praktikoje turim ką turim ...

Arafatas irgi turėjo Nobelį, Obama taipogi. Kartu su Gorbačiovu. Tai nėra rodiklis. Ypač, kai toks neva rimtas ekonomistas ima naudoti argumentus apie juodaodžių diskriminaciją.

Gal Forbes irgi diskriminuoja juodaodžius?

Viso sureitinguoti 1657 milijardieriai. Juodaodžių ten yra septyni... SEPTYNI. Come on, nejaugi ir vėl viską nurašysim "diskriminacijai" ir vergijai? Gal juos diskriminuoja milijardai or what?
The World's Billionaires

Dėl to, kai Nobelio premijos laureatas Stiglitzas daro tokius argumentus, apeliavimai į jo titulus nieko nebekeičia, nes jis elementariai mala š. Žinoma, kad dalis nelygybės atsiranda dėl neracionalios diskriminacijos, bet nereiktų get carried away.

[Gator]

Tas faktas, kad kai kurios žmonių grupės Amerikoje yra mažiau capable, nei kitos, nereiškia, kad jos turi mažiau galimybių. Tai reiškia, kad jos yra mažiau capable. Ir tas faktas, kad jos nuolat trinasi apačioje be didesnių išsišokimų rodo būtent tai, o ne galimybių trūkumą.


Omg, kaip mane juokina šita akademinių leftukų nuostata. Kaip jiems nenusibosta . Ką turiu omeny:


No shit? Jie gauna mažiau tik todėl, kad yra diskriminuojami? Ir tikrai ne todėl, kad yra faking moliai, tinginiai ir nevykėliai? O kaip yra su, tarkim, East Asians, Jews ar net Indians? Jie nediskriminuojami? Jie gauna mažiau uždarbio, nei baltieji? Give me a break.

Pilnai sutinku su viskuo.
Tik dalinai galima sutikti su tais leftistų parazitais (ne mažiau nei tu jų nemėgstu) kai kalba apie galimybes. Pavyzdžiui jaunuolis iš vidutinės klasės gali lengvai prasimušt, nes už jo universiteto išsilavinimą sumokės tėvai. Tuo tarpu neturtingas vaiks tokios galimybės neturi. Iki universiteto reikės jam prasimušinėt ilgesniu keliu - dirbti, užsidirbti.. Na dar paskolos yra mokslui, bet neaišku kaip ten veikia.
Tačiau čia tik dalelė teisybės, pagrindas tai būtent ką tu sakai.

[nomad]

Pavyzdžiui jaunuolis iš vidutinės klasės gali lengvai prasimušt, nes už jo universiteto išsilavinimą sumokės tėvai. Tuo tarpu neturtingas vaiks tokios galimybės neturi. Iki universiteto reikės jam prasimušinėt ilgesniu keliu - dirbti, užsidirbti.. Na dar paskolos yra mokslui, bet neaišku kaip ten veikia.

Būtent šituo atžvilgiu JAV jau atsilieka nuo Europos, o Azija - nuo JAV. Nepotizmas ('blatas') įgijant aukštąjį išsilavinimą ir įsidarbinant ir yra pagrindinė socialinio mobilumo stokos priežastis.

Sukurti protingą politiką, kuri duotų lygias galimybes, bet nesiektų garantuoti to pačio rezultato ar sąlygotų piktnaudžavimą socialinėmis garantijomis, yra labai sunku. Tiek JAV, tiek Azijoje, tiek Europoje tas aukso vidurys nėra pasiektas.

[senasnamas]

Kai kurie, ypač Johnas , nesupranta, kodėl, pvz., JAV nuosekliai mažėja vidurinė klasė. Anot jo, matyt, pati kalta, kad nedirba daugiau ir intensyviau, jog gautų tą patį, ką prieš kelis dešimtmečius. BVP didėja, milijonierių daugėja, bet skurdas irgi auga. Kai kurių Lotynų Amerikos ir Afrikos šalių modelis. Ir čia kalba eina ne apie tinginius negrus, jų buvo ir seniau. Tokie procesai vyksta visur, kur valdžia pataikauja stambiam verslui arba vyrauja džiunglių taisyklės. Bet empirikas Johnas tai supras tik tada, kai dėl lėktuvo bilieto į Honkongą kasmet reikės dirbti vis daugiau . O gal ir nesupras, tik nuolat didins darbo našumą.
Kaip vidurinė klasė "išsunkiama" galima pasiskaityti kad ir Wikipedijoje:
http://en.wikipedia.org/wiki/Middle-class_squeeze
Žmonės nėra lygūs, tačiau atitinkamais politiniais sprendimais tuos skirtumus galima sumažinti arba padidinti. Lūšnynai dangoraižių fone nėra pats geriausias ekonominis modelis. Aišku, lūšnynams Johnas pasiūlys buldozerį, kad negadintų vaizdo .

[balietis]

Gal grįžkim prie temos (neramumų Kinijoje). Džoni, kodėl kiniečiai lupa kryžius nuo bažnyčių ir šaudo beginklius tibetiečius? Dėl uigūrų jau išsiaiškinom (čigonai ant steroidų), tai nebeklausiu.

[nomad]

Kai kurie, ypač Johnas , nesupranta, kodėl, pvz., JAV nuosekliai mažėja vidurinė klasė. Anot jo, matyt, pati kalta, kad nedirba daugiau ir intensyviau, jog gautų tą patį, ką prieš kelis dešimtmečius. BVP didėja, milijonierių daugėja, bet skurdas irgi auga. Kai kurių Lotynų Amerikos ir Afrikos šalių modelis. Ir čia kalba eina ne apie tinginius negrus, jų buvo ir seniau. Tokie procesai vyksta visur, kur valdžia pataikauja stambiam verslui arba vyrauja džiunglių taisyklės. Bet empirikas Johnas tai supras tik tada, kai dėl lėktuvo bilieto į Honkongą kasmet reikės dirbti vis daugiau . O gal ir nesupras, tik nuolat didins darbo našumą.
Kaip vidurinė klasė "išsunkiama" galima pasiskaityti kad ir Wikipedijoje:
http://en.wikipedia.org/wiki/Middle-class_squeeze

John, kartu su čia esančia krūva kauniečių, mąsto absoliučiomis kategorijomis. O tai greičiausiai įrodo, kad realiai su politikos formavimu ar sudėtingais planavimo procesais jie tiesogiai niekada nėra susidūrę. Iš kitos pusės, tai nereiškia, kad jų kaip ir visų kitų politikos 'vartotojų' ir vidutinių protingų stebėtojų, nuomonėse nėra krislelio teisybės ... To aukso vidurio reikia ieškoti. JAV yra per mažai socialinio mobilumo, dėl ko nyksta vidutinė klasė - tai faktas. Tačiau Europoje tas vidutinės klasės palaikymas yra užtikrinamas per didele kaina, kuri galų gale nusėda ant mokesčių mokėtojų pečių. O Azijai tiek iki Europos, tiek JAV lygio, šiuo atžvilgiu dar reiks ilgai plaukti ...

[Lettered]

Būtent šituo atžvilgiu JAV jau atsilieka nuo Europos, o Azija - nuo JAV. Nepotizmas ('blatas') įgijant aukštąjį išsilavinimą ir įsidarbinant ir yra pagrindinė socialinio mobilumo stokos priežastis.

Sukurti protingą politiką, kuri duotų lygias galimybes, bet nesiektų garantuoti to pačio rezultato ar sąlygotų piktnaudžavimą socialinėmis garantijomis, yra labai sunku. Tiek JAV, tiek Azijoje, tiek Europoje tas aukso vidurys nėra pasiektas.

Tai taip ir nesupratau, kas geriau, socializmas ar kapitalizmas?

[nomad]

Tai taip ir nesupratau, kas geriau, socializmas ar kapitalizmas?

Abu terminus išrado Marksas, ir abu nesugeba paaiškinti sudėtingų socio-ekonominių santykių šiuolaikinėje visuomenėje 21 amžiuje šiuos 19 amžiaus terminus jų nekvalifikuodami dažniausiai naudoja žmonės, kuriems stygsta laiko ar gebėjimų gilintis į tuos sudėtingumus.

O šiap Marksas iš tikrųjų labai nustebtų, jei šiandien pamatytų kaip atrodo jo savo laiku kritikuotos 'kapitalistinės' sistemos. Matytų nemažai 'socializmo' bruožų jose. Iš kitos pusės, jis irgi labai nustebtų, kad Kinijos valdžia vadina save 'komunistų' partija ... Jam tai būtų labiau panašu į jo nemėgtų 'finansinių kapitalistų', 'industrinio kapitalizmo' (Markso labiau mėgto) ir valdžios aristokratišką kartelį ... Beveik kaip Europa 19 amžiaus antroje pusėje ...