2019-ųjų Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai

[J.U.]

Aš manau kad Šimonytė būtų puiki premjerė, jei kada nors konservatoriai sugebėtų laimėti rinkimus.

[Lettered]

Vienas jau neatlaikė . Pavilionį nokautavo būtent Šimonytė. Nors ji gal dar ne kartą persigalvos.

Žygimantas Pavilionis traukiasi iš prezidento rinkiminės kovos

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=79086771

Ne Šimonytė (kuri greičiausiai net nekandidatuos), o Ušackas arba Nausėda.

[senasnamas]

Ušacko ir Nausėdos ketinimai buvo aiškūs jau seniai. O Šimonytė šį tą naujo pasakė tik praeitą savaitę. Ir šitas rodiklis turbūt daug ką rodo.

Dalyvauti pirminiuose prezidento rinkimuose buvo iškelti šie kandidatai: Ingrida Šimonytė (37 iškėlimai), Žygimantas Pavilionis (34), Gitanas Nausėda (28), Vygaudas Ušackas (27), Rasa Juknevičienė (8), Audronius Ažubalis (7), Laima Andrikienė (6), Andrius Kubilius (5), Irena Degutienė (3), Liudas Mažylis (2), Rimantas Jonas Dagys (1), Arvydas Anušauskas (1).

Prieš Ušacką Pavilionis galėtų naudoti savo mėgstamą kremliaus kortą, prieš Šimonytę ji netinka, o kitokių kortų Pavilionis neturi . Prieš Nausėdą irgi pastrykčiojo apskųsdamas tą viršininkams. Visi gebėjimai jau išnaudoti.

Skaityti daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/liet...identus-880768

[Eidvis]

Ne Lietuvos pilietybę - cituoji, kaip tau patogiau.

Cituoju supaprastintą versiją, kad jis visiškai kvailai neatrodytų, bet galiu pacituoti žodis žodin kaip jis siūlo spręsti Latvijos pilietybės neturinčių rusų problemą:

Mes galime jiems padėti šitą klausimą išspręsti: suteikdami Lietuvos— Latvijos federacijos ar konfederacijos pilietybę.

Tu pats supratai apie ką jis čia šneka? Didžiausias Lietuvos patriotas siūlo Lietuvai su Latvija steigti bendrą valstybę, kodėl? Ogi todėl, kad Latvija nesuteikia per 30 metų latvių kalbos nesugebantiems asmenims pilietybės. Jeigu jis filosofas, tai ar negeriau jam būtų apie kosmosą filosofuoti?

[Eidvis]

Kadangi šiandien Nausėdos diena, tai pažiūrėjau pora jo interviu. Ir turiu pasakyti, kad nepaisant to, jog jis šiuo metu yra lyderis visokiuose reitinguose, bet jis rinkimų nelaimės. Paprasčiausiai dėl to, kad jo kalbose per mažai populizmo. Kalba apie kažkokią geopolitiką ir problemų sprendimo būdus, o ne apie žydo masonų tuoj tuoj sukelsiančią pasaulio pabaigą. Šiandieninė situacija deja, bet yra tokia, kad dauguma balsuoja už populistinį labai primityvų kandidatą, kuriam nereikia suprasti kažkokios geopolitikos, o kuriam reikia suprasti ko visuomenė bijo ir tomis baimėmis pasinaudoti. Ir netgi jeigu Lietuvoje neatsiras rimto populisto, tai ta populistinė auditorija balsuos ne už, o prieš tą kandidatą, kuris yra mažiausiai populistas. Dėl to mano prognozė yra kad Nausėda žinoma į antrą turą pateks, galbūt netgi su didžiausiu skaičiumi balsų, bet po to jame praloš.

[senasnamas]

Kalbant apie santykius su Latvija reikia suprasti esmę, o ne kabinėtis prie iš konteksto ištrauktų smulkmenų su savomis interpretacijomis. Lietuvos ir Latvijos santykiai prasti, šalti ir oficialūs. Ir tai tęsiasi taip seniai, kad daugumai atrodo, kad kitaip ir būti negali. Iki visokių konfederacijų kelias tolimas, gal tai ir nebūtina, tačiau glaudus bendrarbiavimas ir geri santykiai turėtų būti norma. Bet Lietuvos elitas bendradarbiavimą suvokia tik kaip pataikavimą stipresniam (sovietinės pamokėlės), o į lygiavertį partnerį žiūrima kaip į konkurentą ir dar net iš aukšto, nes juk Lietuvos istorija yra garbingesnė.

A. Juozaitis. Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga

http://alkas.lt/2018/07/31/a-juozait...ments#comments

Paprasčiausiai dėl to, kad jo kalbose per mažai populizmo.

Užtai komanda populistinė, betrūksta kokio nors sportininko .

[andyour]

Kadangi šiandien Nausėdos diena, tai pažiūrėjau pora jo interviu. Ir turiu pasakyti, kad nepaisant to, jog jis šiuo metu yra lyderis visokiuose reitinguose, bet jis rinkimų nelaimės. Paprasčiausiai dėl to, kad jo kalbose per mažai populizmo. Kalba apie kažkokią geopolitiką ir problemų sprendimo būdus, o ne apie žydo masonų tuoj tuoj sukelsiančią pasaulio pabaigą. Šiandieninė situacija deja, bet yra tokia, kad dauguma balsuoja už populistinį labai primityvų kandidatą, kuriam nereikia suprasti kažkokios geopolitikos, o kuriam reikia suprasti ko visuomenė bijo ir tomis baimėmis pasinaudoti. Ir netgi jeigu Lietuvoje neatsiras rimto populisto, tai ta populistinė auditorija balsuos ne už, o prieš tą kandidatą, kuris yra mažiausiai populistas. Dėl to mano prognozė yra kad Nausėda žinoma į antrą turą pateks, galbūt netgi su didžiausiu skaičiumi balsų, bet po to jame praloš.

Grybauskaitė nelabai populistė.

[booraz]

Kaip nekeista, Karbovskis iškart atsakinėja į A. Juozaičio kažkokį laišką, o į H. Mackevičiaus kreipimusis taip ir nieko neatsakė, nors buvo klausta šimtus tūkstančių kartų. Atsitiktinumas? Nemanau. Kremliaus trąšos lenda per žalstiečių diktatorių, o tuo pačiu paskui ir per Juozaitį išlys prezidento rikimuose.

Visas tekstas daug ilgesnis čia.

[Eidvis]

....

Senasnamai tu tik nesustok, mano viltis yra ta, kad pakankamai išryškinus kas yra Kremliaus kandidatai, visuomenė visgi sugebės pasirinkti teisingai.

[udrius]

Jeigu galima - ne kremliaus kandidatų sąrašą, please ir pagal kokius požymius atrenkama

[andyour]

A. Juozaitis. Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga

http://alkas.lt/2018/07/31/a-juozait...ments#comments

Europos sąjungoje dar kurti atskiras sąjungas yra gana naivu. Jo pagrindinis motyvas, kad turime minimalių kalbinių panašumų. Skaitant latvių tekstus, gali netyčia surasti vieną kitą panašų lietuvišką žodį. Nu ir kažkada, kai lakstėmė su kuokomis apsikarstę kailiais, kai mokėjome po kelis žodžius apskritai, galėjome gal ir net susikalbėti kažką. Latvių kalba labiau panaši į germanų dialektą, nei lietuvių. Be to, latviai istoriškai ir kultūriškai artimesni estams. Kaip ir teisingai čia kažkas pastebėjo, kad Europos sąjungos ekonominėje zonoje mes jau kaip konkurentai.

[senasnamas]

Jeigu galima - ne kremliaus kandidatų sąrašą, please ir pagal kokius požymius atrenkama

Ne kremliaus yra tie, kurie spėja pirmi kitus apdergti ir nerti į krūmus .

Paklaustas, kuriais kandidatais, jo nuomone, galėtų pasinaudoti Kremlius, Ž. Pavilionis sakė, kad tokių yra ne vienas. „Jų yra ne vienas, bet vienas yra pas mus. Tie kandidatai, kurie nuolat šneka apie dialogą su Kremliumi, kurie nuolat sako, kad Rusijos nepakeisi. Tarp jų yra ir Vygaudas Ušackas“, – DELFI sakė politikas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=79086771

[Aleksio]

Kandidato Nausėdos spaudos konferencijos apžvalga

Nei jis, nei visi kiti nėra kandidatai į Lietuvos prezidentus (kandidatais jie taps tik tada, kai juos įregistruos VRK). O jeigu raštu nepareiškė savo noro dalyvauti rinkimuose - jie net ne pretendentai į kandidatus.

[andyour]

Seimas - oligarcho

Užsienio politika - bankininko?

[Eidvis]

Jeigu galima - ne kremliaus kandidatų sąrašą, please ir pagal kokius požymius atrenkama

Kremlius taip lengvai savo sąrašų neatskleidžia, bet jau dabar galima sakyti, kad tas kažkoks Juozaitis yra vienas iš jų. Tik mano supratimu jis nėra vienintelis. Aš turiu viltį, kad mes jau turime pakankamą praktiką, kad ir su Pakso atveju, kada galime įvertinti kas yra tie Kremliaus kandidatai. Ir išties net šiame forume iškart pasimatė, kai labiausiai prokremliški veikėjai net ankščiau laiko pradėjo agituoti už tą kandidatą, kuris kaip dabar paaiškėjo yra visiškas Kremliaus ruporas. Dėl to vienas indikatorių yra senasnamas, kurį per visokius konspirologų naujienų portalus Kremliaus propaganda pasiekia pirmiausia, tada belieka pažiūrėti už ką jis agituoja ir daugiau mažiau pasidaro aišku. Bet kaip minėjau, didžiausia grėsmė yra ne iš tų akivaizdžių Kremliaus kandidatų, o iš tų užsislaptinusių.

[senasnamas]

labiausiai prokremliški veikėjai net ankščiau laiko pradėjo agituoti už tą kandidatą, kuris kaip dabar paaiškėjo yra visiškas Kremliaus ruporas

Niekas neagituoja, tik reaguoja į pilstomas nesąmones, kai vienas iš sąjūdininkų dergiamas, nes kokiame nors straipsnyje gal netyčia kaip nors per daug teigiamai apie Rusiją parašė. Juozaitis bus puolamas dėl paprasto dalyko: jo idėjos pernelyg nukrypsta nuo vyraujančio neoliberaliai globalistinio trenduko. Kadangi raštingą filosofą argumentais nuginčyti sunku, patogiau iš anksto priklijuoti kokią nors etiketę. Kitas filosofas Radžvilas dėl tos pačios priežasties buvo išgrūstas iš TSPMI. Tai pagal šį kriterijų visi likę kandidatai praktiškai yra vienodi. Daug kas, pvz., Nausėdą ir Skvernelį mato kaip priešingų stovyklų kandidatus, bet realiai jie vienodi - tas skirtumas įpirštas žiniasklaidos.

Influenceriai sukruto ir ėmė formuoti nuomonę (iškraipydami faktus) gerokai anksti (birželio straipsnis), net nelaukdami kampanijos pradžios. Taikinys ne kažkoks Puteikis ar koks nors kitas nereikšmingas rėksnys, bet būtent Juozaitis, nes turbūt jame matomas didžiausias pavojus.

Užkalnis. Rinkimų siaubas tik prasideda

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit....d?id=78281601

[John]

Senamnamui jau parėjo nurodymas didinti aktyvumą. Šiaip matyt vienas iš lengvesnių būdų identifikuoti Kremliaus pageidaujamus kandidatus.

Senasnamai, gal gali tiesiai šviesiai rašyti, kurie kandidatai tau patinka? Nereiks čia visaip ratais ir apylankomis komunikuoti nurodymų

[senasnamas]

Dar Šimonytę gyriau . Jei būtų rašomi panašaus lygio kliedesiai apią ją, irgi reaguočiau.

[Eikantas X]

· Prasinešė su roko maršais per Lietuvą, ten sakydavo kalbas nuo scenos;

· 1988 m. balandžio 20 d. Dailininkų sąjungoje vykusioje diskusijoje Arvydas Juozaitis skaitė pranešimą, kuriame ragino pradėti siekti Lietuvos suvereniteto;

· 1988 m. spalio 7 d. Gedimino bokšte iškelta Trispalvė, A. Juozaitis Katedros aikštėje vykusiame mitinge pirmą kartą viešai paragino siekti laisvės ir nepriklausomybės;

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=17261855

prisiminkim tolimesnę gerbiamo sąjūdininko ir lietuviškiausio kandidato poziciją ir įdirbį Lietuvos politikoje.


A.Šliogeris: A.Brazausko karjerą lėmė A.Juozaitis

“Kai vyko rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą, Sąjūdis toje rinkiminėje apygardoje, kur balotiravosi Brazauskas, iškėlė A.Juozaičio kandidatūrą. Sąjūdžio pats pakilimas, tad tik kvailys galėjo abejoti, ar Juozaitis laimės prieš Brazauską. Sąjūdis ėjo be jokių kliūčių, ir Arvydas būtų laimėjęs triuškinamai. Taigi jis lėmė Brazausko karjerą. Jei Brazauskas tada būtų buvęs sunaikintas, - o taip tikrai būtų įvykę, - ar būtų atsitiesęs – klausimas. Ir čia Arvydas parodė unikalų politinį įžvalgumą ir taurumą – jis užleido vietą žmogui, turinčiam politinę patirtį, galinčiam tapti sveiko proto atsvara Landsbergiui. Todėl aš drąsiai sakau, kad Arvydas padarė didžiulę paslaugą ir Brazauskui, ir Lietuvai”, - teigia A.Šliogeris straipsnyje “Sąjūdžio riteris”.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith...s.d?id=9328813

A. Brazauskas nesuprato "Istorinės klaidos"

Paskutiniame mano redaguotame žurnalo "Kelias" numeryje keletą vien Pauliaus Lileikio nuotraukomis iliustruotų puslapių skyrėme prezidento Algirdo Brazausko (1932-2010) atminimui. Projektuojant publikaciją ta tema man atrodė, jog žurnalo auditorijai būtų įdomu išgirsti Arvydo Juozaičio požiūrį. Susitarėme, kad buvusio populiaraus Sąjūdžio lyderio In Memoriam A. Brazauskui nebus nei koks nors iškilmingas, nei dirbtinai patetiškas. Platforma: 1990-ųjų kovą paskelbtas A. Juozaičio manifestas "Istorinė klaida", kuris daugelio sąjūdininkų tada, švelniai tariant, buvo lyginamas su išdavyste.

Neskaičiusiems ar neprisimenantiems "Istorinės klaidos" siūlau negaišti laiko

1990-ųjų kovą „Lietuvos ryto“ puslapiuose paskelbtas Lietuvos Sąjūdžio Seimo tarybos nario Arvydo Juozaičio manifestas „Istorinė klaida“ (jame kritikuotas demokratiškai išrinktos Aukščiausiosios Tarybos sprendimas balsuoti už Vytautą Landsbergį į šalies lyderio postą) iki šiol tebėra vienas ryškiausių šio žanro pavyzdžių.
- „Istorinės klaidos“ žodžių potekstė visada sukosi aplink Vytauto Landsbergio ir Algirdo Brazausko konkurencijos alternatyvą. Kodėl Jūs, aktyvus ir populiarus Sąjūdžio veikėjas, tada sakėte, kad pasirinkusi ne (taisymas mano) komunistą Algirdą Brazauską, Aukščiausioji Taryba klydo? Ar iki šiol tebemanote, kad klydo istoriškai?

- Straipsnio „Istorinė klaida“ reikšmė buvo egzistencinė. Tai nebuvo straipsnis klasikine prasme. Jis – politinė pozicija, kurią ne bet kas galėjo pareikšti ir ne bet kas būtų išgirstas. 1990 metų pradžioje Lietuvoje buvo aišku, kad yra tik du politinės jėgos poliai – Sąjūdis ir A. Brazauskas. Paradoksalu, žinoma, tačiau jį reikėjo fiksuoti. Sveikas visuomenės protas matė ir vertino A. Brazausko patirtį ir gerą valią, o šalia jos – Sąjūdžio entuziazmą ir milžiniškus rezervus. Silpna V. Landsbergio pozicija nebuvo rimtai traktuojama, o jo „lipimas per lavonus“, jo aistra tapti diktatoriumi – atstumianti. Mano požiūriu, buvo judama klasikinės diktatūros keliu: mistifikuojama ir naikinama racionali aplinka, o politika verčiama mišiomis. Vidinis Lietuvos susinaikinimo pavojus išryškėjo 1988-ųjų lapkritį. Paradoksas buvo tas, kad apie A. Brazausko ir Sąjūdžio pusiausvyros fenomeną reikėjo pasakyti laiku ir stipriai, nepaisant to, kad „politikos naujakurių elitas“ tave pasmerks. Reikėjo aukos.

Strategiškai „Istorinė klaida“ laimėjo, pozicija pasiteisino. Tiesa, reikėjo dar ilgokai laikytis savo linijos, veikiant įvairiais būdais net iki 1997 m. prezidento rinkimų. Teko sukurti net Artūro Paulausko politinį įvaizdį ir vadovauti jo kampanijai prezidento rinkimuose. Pagaliau kai paaiškėjo, kad V. Landsbergis sutriuškintas pirmajame rinkimų ture, A. Paulausko vaidmuo buvo atliktas. Tada iškilo Valdas Adamkus, kuris, žinoma, buvo geresnis variantas už buvusį prokurorą. Antrajame ture aš nebesiekiau A. Paulausko pergalės, ir, manau, tai daugelis suprato (galiu priminti kontrproduktyvų aktą V. Adamkų pavadinant „atėjūnu“). Žodžiu, buvo atlikta viskas iki galo. Nuo 1998 m. sausio, pasibaigus prezidento rinkimams, politika iš mano biografijos pasitraukė.

Su A. Brazausku niekada asmeniškai neteko kalbėtis apie didžiąją politiką. Už mano poziciją jis niekada nepasakė „ačiū“ ir, esu tikras, ne itin ją vertino. „Istorinės klaidos“ reikšmės jis nesuprato. Pagaliau ne jam buvo skirta visa, ką dariau. Dar daugiau turiu pasakyti: A. Brazauskas visada manęs vengė (nereikia pamiršti 1989 m. pirmųjų laisvų rinkimų, kurių metu palikau jam laisvą kelią). Pagaliau tik vieną vienintelį kartą jis pasiūlė padirbėti kartu – 2001 m. liepą. Tada pakvietė į savo vyriausybę politinio pasitikėjimo patarėju švietimo, kultūros ir sporto klausimais. Man tas darbas pasirodė svarbus ne tiek dėl politikos, kiek dėl kultūros.

- Ką būnant A. Brazausko – ministro pirmininko – komandoje reiškė Jūsų karjeros posūkis iš patarėjo posto į kultūros atašė pareigas Kaliningrado konsulate? Paaukštinimą ar nuokalnę?

- Nepritariau A. Brazausko suteiktai paramai Rolando Pakso rinkimuose į prezidentus. Tad išsyk po rinkimų, jau kitą dieną (2003 m. sausio 7 d.) pasitraukiau iš darbo vyriausybėje. Lietuvoje politika buvo nulemta, stovėjome ant ES ir NATO slenksčio. Man atgijo senas noras panirti į Latviją – jos kalbą, kultūrą. Sąjūdžio laikų bičiulis Petras Vaitiekūnas 2003 m. baigė ambasadoriaus kadenciją Rygoje, tad buvo galimybė pakeisti jį. Tačiau A. Brazausko komanda neleido to padaryti. Po metų vyriausybė įsteigė kultūros atašė etatą Karaliaučiaus generaliniame konsulate. Man buvo pasiūlyta pradėti šį darbą. Jis pasirodė viliojantis ir svarbus, be to, savotiška kompensacija už „numarintą“ Latviją. Bet nuo likimo nepabėgsi: nuo 2009 m. sausio aš Latvijoje, jos kalboje ir kultūroje. Tiesa, kaip privatus asmuo.

- Norime ar ne, tačiau „Istorinėje klaidoje“ užfiksuota alternatyva buvo jaučiama net per A. Brazausko laidotuves. Ką galėtumėte pasakyti šiandien visiems – ir jo nuoširdžiai gedintiems, ir lygiai taip nuoširdžiai nekenčiantiems?

- A. Brazauskas nebuvo komunistas. Jis – laiko kūdikis, prisiėmęs Maskvos ir Vilniaus valdžių gūžynes. Jo asmenyje ryškiausiai pulsavo sveikas lietuviškas protas. Būdamas iš esmės labai jautrus ir ambicingas žmogus, jis vis dėlto nelipo „per galvas“, ką darė beveik visi Sąjūdžio politikai ir veikėjai. Žinoma, dar 1989 m., sunaikinus Valerijono Baltrūno opoziciją LKP CK aparate, niekas iš savų tautinių komunistų nedrįso durti A. Brazauskui į nugarą. Tai buvo jo politinio kapitalo pamatas.

Komunistinė nomenklatūra buvo neišvengiama, ir kildavo tik vienas klausimas: kurioje pusėje daugiau stovėsi – Vilniaus ar Maskvos? A. Brazauskas nė karto nesuklupo – jis amžiams stojo Lietuvos pusėn, tuo paliudydamas, kad tapo geriausiu „vėlyvojo“ Antano Sniečkaus gvardijos kariu. Nežinau, ar kas žino, kad A. Sniečkaus portretas nuolat buvo jo poilsio kambaryje vyriausybės rūmuose, paskutinėje darbo vietoje. Turint galvoje, jog tai buvo politiškai pavojinga, šis faktas negali nekelti simpatijų A. Brazauskui. Jis nebuvo chameleonas, gerbė savo mokytoją ir jo fenomenalų sugebėjimą dirbti Lietuvai teroristinės SSRS valdžios sąlygomis. Nuo 1956 m., kai pradėjo „atsakingas partines pareigas“ Kauno HE statyboje, iki pat Valdovų rūmų atstatymo iniciatyvos ir atkaklios paramos projektui (tai juk A. Sniečkaus Trakų pilies atstatymo tęsinys!), A. Brazauskas buvo Lietuvos kelio ženklas. Pats aukščiausias ženklas. Jis lygiai 50 metų buvo su Lietuva – niekam to nebuvo lemta ir vargu ar bus.

https://ryst1966.livejournal.com/95387.html

[Eidvis]

Niekas neagituoja, tik reaguoja į pilstomas nesąmones, kai vienas iš sąjūdininkų dergiamas

Primink kokia ten tavo nuomonė ne tai kad apie sąjūdininkus, bet apie tą žmogų, kuris prisiėmė lyderystę išvesti Lietuvą iš sovietų okupacijos, t.y. Landsbergį. Tai, kad Kremlius verbuoja sąjūdininkus ir kad kai kada jam pavyksta - nėra jokia naujiena. Juokingiausia, kai Kremliui prijaučiantys veikėjai pradeda kalbėti apie kažkokį patriotizmą ir kaip kelrode žvaigžde pradeda rodyti į Kremliaus trolį, kad ir signatarą, kuris transliuoja tas pačias žinutes, kaip ir Rusijos propaganda.