Sankcijų ir naftos kainų kitimo įtaka Rusijos ir kt. šalių ekonomikai (iki 2022.02)

[Aleksio]

Irano būsimas naftos eskportas rinkų į naftos kainą jau buvo įfaktūruotas prieš kelis mėnesius

Tai kodėl prieš kelias dienas buvo daug kalbų, kad "iraniečių nafta tuoj sumažins kainas dar keliais $ už statine"? Keista viskas, labai keista.

[Eidvis]

Psichologiškai kainas ir sumažino. Kainos krito iki rekordiniu 28 usd/barels. Fiziškai nežinau ar Iranas jau pradėjo jos eksportą, berods tik per pusmetį per žadamas pasiekti rimtesnes apsukas. Tikėtina, kad Irano veisknys dar turės atžaisti savo, tačiau kartu pradės veikti ir priešingi veiksniai, tokie kaip kad JAV skalūnų naftos pramonės susitraukimas. Taigi naftos kainos visiškai neapibrėžtos, gali būti visaip, gali būti, kad žemiausias naftos kainas pamatysim tik 2017 m., jei imtų ir paaiškėtų, kad Kinija ir kitos besivystančios šalys susiduria su rimtesnėmis ekonominės problemomis, nei manyta iki šiol.

[senasnamas]

Tai kodėl prieš kelias dienas buvo daug kalbų, kad "iraniečių nafta tuoj sumažins kainas dar keliais $ už statine"?

Rinkas veikia psichologiniai, spekuliaciniai ir visokie kitokie veiksniai - logikos nebūtina ieškoti. Orus yra lengviau numatyti nei rinkos kryptį. Kuo ilgesnis kritimas, tuo daugiau analitikų aiškina, kad ir toliau kris, o kai kyla - viskas analogiškai, tik kita kryptimi. Kai nafta 2008 m. kainavo 140 dol. buvo pilna aiškinančių, kodėl ji turi brangti dar labiau. Dabar yra aiškinančių, kad nafta kainuos 10 dol. Kuo didesnės bangos, tuo didesni uždarbiai/nuostoliai.
O norint nuspėti naftos pigimą užteko žinoti vien tai (2014 m. spalio straipsnis)
Why the Rockefellers Are Selling Oil Stocks, and You Should Too
http://www.fool.com/investing/genera...ks-and-yo.aspx

[deep'as]

Tai kodėl prieš kelias dienas buvo daug kalbų, kad "iraniečių nafta tuoj sumažins kainas dar keliais $ už statine"? Keista viskas, labai keista.

Pacituosiu savo komentara parasyta pries 6 menesius

Rinkos kaina yra formuojama ne post faktais, bet prognozem. Kad ir kur Irano nafta siuo metu laukia, rinkos jos eksporta jau ivertino.

[l2ez4m]

Specialiai įdedu pinigų kiekio eurozonoje ir infliacijos lygio grafiką kuris parodo, kad pinigų kiekis pats savaime dar nieko nereiškia:
Taip ir nesupratai ką rodo grafikas?

Na jūs, it pagarbos vertas košerinis paršofobas (izraelitas), mėginat užduoti retorinį klausimą, į kurį ne tik, kad pats nežinote atsakymo; ką ten - žymiausi ekonomikos luminarai eilę metų laužo ietis, o ką jau kalbėti apie mus, paprastus mirtinguosiuos.

Taip vadinamas zero lower bound'as (ie žemų bei neigiamų) palūkanų kazusas, kamuojantis Japoniją nuo 90'ų pradžios, o į vakarus atslinkęs po post-Lehmano krizės - kuomet smarkiai išaugusio pigaus finansinio likvidumo srautas niekaip negali išjudinti spartesnio aggregate demand aka GDP (visuminės paklausos) ikikrizinio lygio augimo, košmarina daugelio šviesių galvų protus.

Taigi šiuo klausimu Brookings thinktank'e vyko ko gero daugiausia dėmesio sulaukus praėjusių metų econ polemika - tarp buvusių US finministro Larry Summers ir centrinio banko pirmininko Ben Bernanke.
Trumpai - pirmasis šią epidemiją įvardino kaip sekuliarios stagnacijos atmainą - kuomet pokrizinės nuotaikos/lukesčiai, nuslopinta paklausa neskatina intensyvaus investicinio, kapitalo formavimo procesu, o QE sukurtas perteklinis likvidumas nusėda saugiuose bonduose, rezervuose, santaupose bei besaikiam akcijų išpirkime etc;
ty iš esmės kaltino degradavusią demand side lygties pusę.
Antrasis - išplaukė į platesnius - tarptautinius vandenis bei kaltės šešėlį metė ant milžiniškus einamosios sąskaitos perteklius (Kinija, Vokietija, NL) bei Forex rezervus sukaupusių šalių aberacijos - saving glut'o (''taupymo vajaus''), kurios uztvindo arba eksportuoja neįtikėtiną sukaupto finansinio kapitalo pasiūlą;
ty kalta perteklinė pigių pinigų supplyside (pasiūlos) pusė, kuri augina dolerio (bondu išraiška) paklausą, o kartu ir jo lyginamąją vertę kitų valiutų atžvilgiu, tad iki minimumo mažina spaudžia palūkanas (inversine priklausomybe).
Į šią diskusiją savo monkey wrench'ą įkišo ir garsus nobelistas P. Krugmanas (kaip be jo), kuris iš esmės pritarė abiems - bet pasiūlė savo originalų sprendimo variantą.

Tad kuomet elitinis - US finansų ministro, centrinio banko pirmininko ir nobelisto triumviratas niekaip neranda bendro vardiklio, my humble educated guess sufleruoja, kad net ir Tomui ši lygtis yra plevenančioj fata morganoj, mirganti nesuprantama enigma, paslėpta neįmenamoje mįslėje, įvyniota į ezoterinę misteriją.

Paskaityk Wikipedijoj apie tokius dalykus:
- short selling;
- margin call;
- technical correction.

- short squeeze
į kompaniją dar reikėtų priimti.

[l2ez4m]

Pacituosiu savo komentara parasyta pries 6 menesius

Rinkos kaina yra formuojama ne post faktais, bet prognozem. Kad ir kur Irano nafta siuo metu laukia, rinkos jos eksporta jau ivertino.

Labai negražu save cituoti, bet pacituosiu savo komentarą parašytą prieš 6 mėnesius, į aukščiau parašytą komentarą.

^O tai kaip manai pagal kokius mistinius kintamuosius formuojamos tos prognozės? Ar pagal Nostrodamo astrologinius spėjimus ar okultinius zulusų ritualus, o gal gilią ezoterinę išminti.

Ipso facto - nuolat kintanti rinkos kaina nenuilstamai yra ''nustatoma'' atsižvelgiant į jau žinomus faktus, informaciją, modelius, precedentus, pasitelkus itin komplikuotas statistinio modeliavimo, fin. duomenų analizės, stochastinių simuliacijų, euristinių sprendimo algoritmų procedūras.

Prices for futures constantly change in response to new information and reflect the adjustments being made to previous and prospective expectations.

Visi galimi nežinomieji ar neišmatuojami lūkesčiai yra (na bent jau sudaromas įspūdis) preciziškai leverage'inami išvestiniais finansiniais instrumentais - pagrinde trumpu/ilgu hedge'ais bei call/put opcijonais.

Tai gi Captain Obvious - akivaizdu, kad tikėtinas, nors ir palyginti menkas pradinis Irano supply prieaugis (funkcija priklausanti nuo galutinio sankcijų sprendimo vote'o US kongrese, EU FAC'e bei UN inspektorių, o jei šie hipotetiškai kažką rastų įtartino, seks veto bei grįžimas back to status quo) turės papildoma spaudimą kainoms. Bet apart jo yra žymiai svarbesnių globalinių crude kainą formuojančios lygties dedamųjų, kuriuos ir norėjau pabrėžti.
Prie jau aukščiau išvardytų - galima būtų pridurti sklerotines zero bound palūkanų normas ar stagnacinius US/JAP/EU likvidumo spąstus.

[Tomas]

Mano tikslas buvo visai ne ezoterinis. Grafikas parodo, kad pinigų kiekio ir infliacijos priklausomybė toli gražu nėra tiesinė.

[nomad]

Haha, pirmą kartą matau Tomą teisinantis kaip antroką prieš mokytoją Kas atsitiko?

[andyour]

Tad kuomet elitinis - US finansų ministro, centrinio banko pirmininko ir nobelisto triumviratas niekaip neranda bendro vardiklio, my humble educated guess sufleruoja, kad net ir Tomui ši lygtis yra plevenančioj fata morganoj, mirganti nesuprantama enigma, paslėpta neįmenamoje mįslėje, įvyniota į ezoterinę misteriją.

O gal tiesiog pasiektas ekonomikos augimo pikas, kiek be investuosi - grąžos daugiau negausi, nei investavai? Kaip ir pats minėjai, kad ES kapitalo perteklius plaukė į avantiūras - Graikiją ir Rusiją.
Gal reikia tą perteklių nudrenuoti liaudžiai? Jie tai tikrai turės kur "investuoti" - į pramogas, rūbus, maistą. Ir jiems nereikės tų finansinių rinkų
Pvz. kaip Tomas minėjo - atspausdini pinigų ir išleidi aplinkos tvarkymui. Arba aplinkosaugai. Rezultate gyvename švariau ir sveikiau. Arba padidini motynystės išmokas, kad šeimos augintų bent du vaikus.

[lietus]

Mano tikslas buvo visai ne ezoterinis. Grafikas parodo, kad pinigų kiekio ir infliacijos priklausomybė toli gražu nėra tiesinė.

Tam net nereikia jokio grafiko. Galima prisiminti Sovietų sąjungą kur rublių buvo spausdinama kiek nori, o prekių kaina buvo jau gamyklose įspaudžiama į gaminį ir nekito dešimtmečiais.
Beje įdomu Gosznakas, tais laikais spausdinęs rublius turbūt irgi penkmečio planus turėjo, kuriuos sėkmingai viršydavo. Juk turėjo socialistiniame lenktyniavime kažkaip dalyvauti.

[l2ez4m]

Pvz. kaip Tomas minėjo - atspausdini pinigų ir išleidi aplinkos tvarkymui. Arba aplinkosaugai. Rezultate gyvename švariau ir sveikiau. Arba padidini motynystės išmokas, kad šeimos augintų bent du vaikus.

Aš visiškai pritarčiau Tomui, su sąlyga, kad perteklinis likvidumas nebūtų nukreiptas bukam pravalgymui - socialiniams-booduliniams transferams bei kosmetinei fasado plastikai - viešo sektoriaus ekspansijai.
O istoriškai žemiausios palūkanų normos (''pigiausi pinigai'') būtų atsakingai naudojami formuojant ilgalaikį kapitalą, ty būtų stiprinama aktyvioji valstybės balanso pusė (kuri vėliau jau niekur neišnyks it dūmas blaškomas vėjo), taip užtikrinant nuolatinį bei tvarų paklausos (bvp) augimą ilgajame horizonte:


a) investuoti (turiu omeny ne po kelių km atkarpos rekonstrukciją) į palyginti vargingą kelių, jūrų, oro, gelež. infrastruktūrą, juk geografiškai niekur nepabėgsim, esam ir liksim tranzitui palankia šalim, kodėl max neišnaudoti galimybių (ala NL, HK, SG).
Juoba infra. projektai pasaulyje paprastai neša 4-5% metinę grąžą (per rinkliavas, mokesčius, augančią paklausą), kad leistų pakankamai trumpoje perspektyvoje ~20 m. deleveragint; ar tas pats jūrų uostas vien praėjusiai metais valstybei prikrovęs (pun intended) ~600 mln. pelną, o tai jau circa 1.5% BVP - išorinis uostas leistų padvigubinti šią pajamų eilutę.
Ir ne taip kaip efemerinės pašalpos, ''duonos ir žaidimų'' politika, šie projektai tampa ne tik ilgalaikiu, nepajudinamu valstybės aktyvu - tvaraus BVP augimo garantu, bet ir skatina užimtumą, verslumą, generuoja mokesčius, legit sumažina regionų atsilikimą. Žodžiu solid nauda for many years to come.
b) investuoti į ateitį - švietimą, mokslo centrus, tech slėnius bei itin aukštą pridėtinę vertę generuojančius sektorius - pharmą, biotechą, renewables, fin. paslaugos, etc etc
c) jau turimos skolos refinansavimas (berods neseniai braliukai latviai refinansavos), kas per metus leistų sustaupyti dešimtis milijonų €; ženkliai lengvesnis skolos aptarnavimas vyriausybei leidžia formuoti švelnesnę mokestinę (fiskalinę) politiką, kas turėtų pozityviai atsiliepti - verslo lukesčių ateities projekcijai (ie tikėtini mažesni mokesčiai ateityje) arba bent jau būtų iš ko padidinti tuos pačius soc. mokėjimus.

Tad jei būtų atlikta nors pusė tiek ar bent jau matytųsi nuoširdi, neiliuzinė intencija, visiems Tomams drąsiai galima būtų pastatyti paminklą nerukatvorna.
Bet kol kas atrodo viskas kam subrendo politinis elitas - tai minimalaus atlyginimo meduolio-džiuvėsio kaišymas, kas vėlgi savaime nėra blogai šalies ekonomikai esant upswinge.

[l2ez4m]

Nors nieko čia keisto - juk valdžia tėra sąžiningas esamos finansiškai beraštės visuomenės atspindys.
O pagal praėjusiais metais atliktą finansinio išprūsimo analizę mes velkamės ES gale, lenkdami tik RO, BG, IT bei POR.



Beje, štai tas trumpas kvizas forumiečiams pabandymui, anyone?
Easy 5 iš 5

[Aleksio]

juk geografiškai niekur nepabėgsim, esam ir liksim tranzitui palankia šalim

Talino uoste krovinių pernai sumažėjo 20%, Venstpilyje - 14%, Rygoje - 2%. O jie taip pat galvojo, kad tranzitas niekur nepabėgs nuo jų.

[andyour]

b) investuoti į ateitį - švietimą, mokslo centrus, tech slėnius bei itin aukštą pridėtinę vertę generuojančius sektorius - pharmą, biotechą, renewables, fin. paslaugos, etc etc

Čia jau yra investavimas, tuo tarpu ES ekonomikai užtektų bent jau nebuksuoti.
Žinoma, investuoti yra geriau, nei tiesiog nejudėti į priekį, "stovėti vietoje".

[l2ez4m]

Talino uoste krovinių pernai sumažėjo 20%, Venstpilyje - 14%, Rygoje - 2%. O jie taip pat galvojo, kad tranzitas niekur nepabėgs nuo jų.

Bežongliruojant statistiniais faktais nereikėtų pamiršti senos kaip pasaulis statistician'o, o ir kitiems pritinkančios aksiomos - Correlation does not equal causation.
Ty tai kad ''skaičiukai'' koreliuoja, nebūtinai reiškia, kad jie koreliuoja dėl tos pačios priežasties.
Taip kad galima vadovautis loseriu strategija bei blaškytis dėl trumpalaikių nukrypimų standartinės deviacijos ribose.
Reikia mokintis iš svetimų klaidų, kurti bei sekti savo išskirtiniu - trendu.

[nomad]

Nors nieko čia keisto - juk valdžia tėra sąžiningas esamos finansiškai beraštės visuomenės atspindys.
O pagal praėjusiais metais atliktą finansinio išprūsimo analizę mes velkamės ES gale, lenkdami tik RO, BG, IT bei POR.

Atvaizdas


Beje, štai tas trumpas kvizas forumiečiams pabandymui, anyone?
Easy 5 iš 5

Būtų žymiai įdomiau US skaičius pamatyti. Įtariu Rumunija pasirodytų kaip žinių etalonas

[Aleksio]

Bežongliruojant statistiniais faktais nereikėtų pamiršti senos kaip pasaulis statistician'o, o ir kitiems pritinkančios aksiomos - Correlation does not equal causation.
Ty tai kad ''skaičiukai'' koreliuoja, nebūtinai reiškia, kad jie koreliuoja dėl tos pačios priežasties.
Taip kad galima vadovautis loseriu strategija bei blaškytis dėl trumpalaikių nukrypimų standartinės deviacijos ribose.

Rygos uostą dar galima priskirti šitam principui (2% galimi dėl įvairių faktorių), tai Talino 20% kritimas vadinasi "Ust-Lugos uostas Rusijoje vis didina ir didina apsukas" (jo krovos apimtys 2015 jau viršijo bendrai sudėtas Talino, Rygos ir Ventspilio apimtis).
Kas liečia Klaipėda - pas mus yra toks geras daiktas, kuris vadinasi "kroviniai iš Belarusijos".

[Galis]

Rygos uostą dar galima priskirti šitam principui (2% galimi dėl įvairių faktorių), tai Talino 20% kritimas vadinasi "Ust-Lugos uostas Rusijoje vis didina ir didina apsukas" (jo krovos apimtys 2015 jau viršijo bendrai sudėtas Talino, Rygos ir Ventspilio apimtis).
Kas liečia Klaipėda - pas mus yra toks geras daiktas, kuris vadinasi "kroviniai iš Belarusijos".

Tačiau, jei pradėsim baltarusius spausti dėl Astravo AE ar nesugalvos jie pasukti krovinius per Rygą? Na nebent ten viską jau tvarko kinai, ir jei painvestuos į Klaipėdą, tai baltarusių žodis nekažką ir bereikš.

[Eimantas]

Iš Baltarusijos pusės pagrindinis krovinys yra trąšos, vėl atsirado naftos produktai. O trašų didžioji dalis yra kalio, ir jie yra akcininkai terminalo uoste kuriame kraunama didžioji dalis kalio trąšų. Dar kraunamos azotinės trąšos iš Gardino, bet kiekiai kitokie, ir Gardino lokacija Klaipėda žymiai palankesnė.

[Arunasx]

промышленность закрыла год досрочно
в декабре 2015 года промышленный спад усилился

годовое падение промышленного производства в россии в 2015 году составило 3,4% — в декабре промышленность ускорила падение до 4,5%. результат практически полностью обеспечен снижением производства в обработке, хотя сравнительно теплая зима в россии усилила спад в промышленности за счет снижения производства в энергетике в декабре.
росстат опубликовал финальную сводку о промышленности в 2015 году — итоги промпроизводства в декабре. утешительных новостей она не содержит: уже тогда, то есть преимущественно до обвала цен на нефть, промышленность в россии ускорила темпы падения до 4,5%, итоговая цифра спада в промышленности по итогам 2015 года — 3,4%.
данные росстата показывают, что основа спада — уверенная рецессия в обработке, в декабре год к году составившая 6,1% против 5,3% годовых в ноябре и 5,9% в декабре. пик спада в обработке, напомним, пришелся на май 2015 года, когда он составлял 8,3% (за счет эффекта высокой базы). впрочем, декабрьские цифры в секторе «производство и распределение электроэнергии, газа и воды» также демонстрируют ускорение падения — с 3,5% год к году в ноябре до 6,3% в декабре — речь идет, в том числе, о теплом начале зимы в европейской части россии. цифры со снятой сезонностью и с исключением календарного фактора говорят о монотонном слабом спаде в промышленности на уровне 0,2–0,4% в месяц в течение всего четвертого квартала 2015 года.

вчера же глава минэкономики алексей улюкаев сообщил первую оценку помесячной динамики ввп в декабре — по данным ведомства, со снятой сезонностью спад составил 0,1%, что показывает продолжение рецессии не только в промышленности, но и в целом в экономике в конце 2015 года.
подробнее: http://kommersant.ru/doc/2900682

p.s. sakyčiau nuotaikos visai priešingos nei Tomas pastangomis rastame straipsnyje:

Tuo tarpu nusileidus ant žemės - optimistinės nuotaikos sunkiosios pramonės fabrike (gamina įrangą geležinkeliams ir pan.) Rusijos provincijoje:
https://www.facebook.com/kubanzheldo...63561267225834
Daug kvadratinių raidžių, bet sutrumpinus - paskutinius kelis mėnesius fabrikas vos spėja vykdyti užsakymus.

Įdomu kaip Tomas pakomentuos, juk turbūt skaičiuoja medinukais, tai kodėl taip krito net medinukais? Apie "nedorėlius" net neverta burnos aušinti.