Rinkimų apygardos ir jų ribos

[mantasm]

Romas žiūrint į 2020 rezultatus, Nemenčinės apygarda ir taip artėjo link netomaševskinio kandidato išrinkimo. Bet nepamiršk, kad tomaševskiniai atsikratė Juodšilių ir turės švaresnę Vilniaus - Šalčininkų apygardą. Sumoj tas ant to...

[liutass]

Praeituose balsavo apie 38% rinkeju, tai šiemet 28%?

[Romas]

Tikrai neįmanoma suprognozuoti, kai ta demografinė padėtis tokia dinamiška, o gyventojų skaičius jau mažesnis nei kokias 1963 metais.
Tas apygardų ribų tampymas kiršina žmones, ypač jei viena savivialdybės padalinama tarp 3 rinkimų arba ribos nupaišomos remiantis džerimanderingo principais
Pvz. Per anuos rinkimus pvz. Paberžė priskirta, Lietuviškai Širvintų-Molėtų apygardai
Dabar Riešė, kur vyrauja lietuviai ,yra prijungta su dalimi Vilniaus rajono , o ne su Vilniumi. Aišku, kad po tokių tokių manipuliacijų lenkai gali netekti vieno mandato ir turės pagrįstus motyvus reikšti pretenzijas dėl džerimanderingo.

Jei būtų grįžta prie prieškarinės sistemos, kur kiekviena rinkimų apygarda (pvz. jų būtų 10-12, pvz. 10 apskričių ir Vilnius bei Kaunas) turėtų po kelis mandatus ir pasikeitus denmografinei padėčiai niekas nepajustų jei kažkur Tauragės apygardoje vietoj 8 mandatų būtų 7, o Vilniaus miesto vietoj 12 būtų 14 mandatų

[Lettered]

Daug sneku, bet neprofesionaliai dirba, reikia nustatyt tokias apygardas kad nereiketu keist kas keturis metus, reikia pamodeliuot i prieki , kad gyventojams butu stabilumas kazkoks o ne pastoviai keiciamos ribos.

Labai sunku prognozuoti toli į ateitį, kai vien per 10 metų kai kuriose seniūnijose gyventojų padvigubėja, o kai kur sumažėja 25%.

[DeSadas]

Daug sneku, bet neprofesionaliai dirba, reikia nustatyt tokias apygardas kad nereiketu keist kas keturis metus, reikia pamodeliuot i prieki , kad gyventojams butu stabilumas kazkoks o ne pastoviai keiciamos ribos.

[Stadionas]

Jau anuose rinkimuose antram ture buvo 55/45. Kita vertus ex-Medininkuose - neo-Nemenčinėje jausis tvirčiau. Anuomet nedaug trūko iki antro turo, po perpaišymo turbūt antras turas nutols dar vieniems kitiems rinkimams. Su Šalčininkais nuo jų nuėmus Juodšilius turbūt stabiliau bus.

tai iš principo statu quo, nes pietų Vilniaus bus kažkas panašaus kaip buvo ex-Nemenčinės t.y 55/45 tik šikart ne Lenkų naudai, nors jei ribos nesikeistu manau ir ex-Nemenčinė jau ne jų naudai būtų. o dėl kitų pritariu, kad laimės be problemų dvi vietas ir kuriam laikui užsifiksuos tos apylinkės.

[mantasm]

Lenkai matyt netenka vienos apygardos "naujos Riešes, buv. Nemenčinės) , bet naujoje "Vilniaus pietinėje" turės šansų pakovot.

Jau anuose rinkimuose antram ture buvo 55/45. Kita vertus ex-Medininkuose - neo-Nemenčinėje jausis tvirčiau. Anuomet nedaug trūko iki antro turo, po perpaišymo turbūt antras turas nutols dar vieniems kitiems rinkimams. Su Šalčininkais nuo jų nuėmus Juodšilius turbūt stabiliau bus.

[Stadionas]

2023-09-11 Seimo rinkimų apygardų ribų pristatymo renginys

Rolando Tučo pristatymas su apygardų žemėlapiais prasideda nuo 10:36.

Lenkai matyt netenka vienos apygardos "naujos Riešes, buv. Nemenčinės) , bet naujoje "Vilniaus pietinėje" turės šansų pakovot.

[ultra laverdi]

2023-09-11 Seimo rinkimų apygardų ribų pristatymo renginys

Rolando Tučo pristatymas su apygardų žemėlapiais prasideda nuo 10:36.

[Romas]

Balansas tarp vienmandačių ir daugiamandačių tikrai geras, nereikia čia nieko keitaliot.

Problema yra demografiniai pokyčiai ir dėl to atsirandantis nuolatinis apygardų ribų perbraižymas, mechaniškai sujungtos skirtingos savivaldybės ir dalies rinkėjų nepasitenkinimas ar galimybė džerimanderingui.
Jei Lietuvoje būtų 7-8 apygardos (Vilnius, Kaunas, gal Klaipėda ir 5 regionai) ar 12-15 apygardų (5 miestai ir 7-10 apygardų regionuose) su proporcigu mandatų skaičiumi. būtų išlaikytas balansas tarp regioniškumo ir proporcingo atstovavimo. O pasikeitus gyventojų skaičiui, niekas nepajustų didelio pokyčio ir neteisybės.

[Elis]

Ta mišri vienmandačių-daugiamandačių sistema tikrai nėra bloga, nemanau kad ją būtina keisti. Ji leidžia ir turėti tam tikrą partijų atstovavimo proporcingumą nacionaliniu mastu, ir kažkiek paskatinti politikus artimiau dirbti ir atstovauti savo apygardų rinkėjus. Aišku, sistema tiek pirmu (2016m. LVŽS landslide'as), tiek antru (pvz. su Kaunu nieko bendro neturinčio Narkevičiaus kandidatūra Centre-Žaliakalnyje, ar su išeivija nelabai ką bendro turinčios Armonaitės pergalė Užsienio Lietuvių apygardoje) aspektais netobula. Tas argumentas kad "visokiems populistams būtų lengviau/sunkiau patekti į Seimą" nelabai ką reiškia, nes visų pirma tai tiesiog yra demokratijos skausmai su kuriais turėtumėm kovoti kitokiais būdais negu triukais su rinkimų sistemomis, o antra- nė viena sistema nuo populistų neapsaugota, tiek vien vienmandates naudojančios JAV ir JK, tiek vien daugiamandates naudojantys Nyderlandai ar Estija su jais turi susidurti.

Šiaip geriausia rinkimų sistema būtų Airijoje naudojama single-transferrable vote, kuri ir padidintų proporcingumą, ir išreikštų rinkėjų ne pirmuosius pasirinkimus, ir paliktų tam tikrą rinkimų lokalizacijos aspektą suskirstant šalį į keliasdešimt apygardų (ir galbūt didesnių apygardų nereikėtų taip dažnai perbraižyti). Vienintelė problema būtų nebent tai, kad kai kuriems rinkėjams šią sistemą pradžioje būtų sunkoka suprasti.

[uzdvidesimt]

Balansas tarp vienmandačių ir daugiamandačių tikrai geras, nereikia čia nieko keitaliot.

[mantasm]

... arba rinkėjai tiesiog nebeateina balsuoti, nematydami tinkamo pasirinkimo.

Na tai reiškia abu vienodai (ne)tinkami. Bet taip, su daugiamandate ir be 5% kartelės atstovavimas būtų įvairesnis.

[Kitas Džiugas]

Vienmandatėje antras turas gerai, nes išrenkamas kompromisinis variantas. Jei norisi mažiau antisisteminių radikalų, tai visai neblogas variantas. Tada ir TS-LKD tenka susimąstyti, kad gal nėra gerai kai neesi „antro pasirinkimo“ partija.

... arba rinkėjai tiesiog nebeateina balsuoti, nematydami tinkamo pasirinkimo.

[mantasm]

Vienmandatėje dažnai tenka balsuoti už tai ko nenori, nes norimas kandidatas neišeina į antrą turą. Tuo tarpu daugiamandatėje ir mažos partijos turi šansų.

Daugiamandatėje mažos partijos turėtų šansų jei nebūtų 5% barjero.

Vienmandatėje antras turas gerai, nes išrenkamas kompromisinis variantas. Jei norisi mažiau antisisteminių radikalų, tai visai neblogas variantas. Tada ir TS-LKD tenka susimąstyti, kad gal nėra gerai kai neesi „antro pasirinkimo“ partija.

[Sula]

Ironiškiausia yra tai, kad visokie antisistemininkai yra šventai įsitikinę,

Antisistemininkai šventai įsitikinę, kad reikia demokratiškai išrinkti fiurerį, o po to jau rinkimų ir nebereikės.

[Zefyras]

Ironiškiausia yra tai, kad visokie antisistemininkai yra šventai įsitikinę, kad vienas iš blogiausių dalykų mūsų politinėje sistemoje yra būtent daugiamandatininkai (arba, kaip jie patys vadina, „sąrašinių mafija“). Nors, pvz., TS-LKD ir Liberalų sajūdis per pastaruosius porą rinkimų stabiliai patenka tarp top 3 partijų pagal laimėtas vienmandates.

Labiausiai rėkiantys apie sistemą mažiausiai turi supratimo, kaip ta sistema veikia... Ir kad turėdami 141 vienmandatę turėtume tuos pačius blokus Seime, tik mažiau partijų. Be proporcinės sistemos nebūtume turėję nei Valinsko, nei Drąsos kelio Seime. Bet kita vertus, įsitvirtinusiems antisistemininkams kaip antai Gražulis, Žemaitaitis ar Valkiūnas vienamandatė sistema padeda, kai tuo tarpu jei jų atstovaujama partija nesurinktų 5 proc. nacionaliniu mastu, nei vieno iš jų nebūtų Seime.

[Aukštaitis]

...Gaila kad dabartinė Seimo dauguma atsisakė svarstyti šitą variantą, jis labiausiai naudingas didelėms partijoms, laiminčioms vienmandates...

Ironiškiausia yra tai, kad visokie antisistemininkai yra šventai įsitikinę, kad vienas iš blogiausių dalykų mūsų politinėje sistemoje yra būtent daugiamandatininkai (arba, kaip jie patys vadina, „sąrašinių mafija“). Nors, pvz., TS-LKD ir Liberalų sajūdis per pastaruosius porą rinkimų stabiliai patenka tarp top 3 partijų pagal laimėtas vienmandates.

[Zefyras]

Šitas nuolatinis apygardų perbraižymas absoliučiai beprasmis. Jau seniai laikas pereiti tik prie daugiamandačių apygardų. Gaila kad dabartinė Seimo dauguma atsisakė svarstyti šitą variantą, jis labiausiai naudingas didelėms partijoms, laiminčioms vienmandates. Na bet ir didžioji dalis vienmandatininkų, tokių kurie su savo atstovaujamų partijų ideologija neretai neturi nieko bendra (pvz. agroliberalai) ar visokie švongeriai ne už ką neatsisakys savo pozicijų. Be to, į antrą turą ateina mažiau rinkėjų, tai tie 50 proc. nuo atėjusiųjų realybėje yra 20-25 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų.

[Lettered]

Su vienmandatėm turės surinkti 50%+1. O daugiamandatėj užteks 5%.

Geras pavyzdys yra Prancūzija. Prezidento rinkimuose Le Pen nuolat antram ture. O parlamento rinkimuose vienmandatėse pastringa.

Pritariu, kad daugiamandatėje atstovavimas partijomis gaunasi geresnis. Bet asmenybės daug labiau veikia vienmandatėse. Jei turėtume stiprią partinę kultūrą, tada daugiamandatė su gerokai žemesne nei 5% kartele būtų visai gerai.

Vienmandatėje dažnai tenka balsuoti už tai ko nenori, nes norimas kandidatas neišeina į antrą turą. Tuo tarpu daugiamandatėje ir mažos partijos turi šansų.