Rinkimų apygardos ir jų ribos

[Stadionas]

Tai, deja tik pagerins vatnikų situaciją.
Molėtų-Širvintų 2020m. laimėjo Pinskus. Pridėjus Nemenčinės, jo šansai tik padidėja.
O Nemenčinėje sunkiai (įsimintinas atvejis) laimėjo Tamašūnienė, sumažinus jos galimybės padidės.

na Pinskus gal yra labiau "usuotas bebras" nei vatnikas (žinoma tas yra piktybinis), plius šiandien jis yra rytoj gal ir nebe, o va LLRA dar ilgai bus, taip Tomašiunaite sunkiai laimėjo, bet šiais rinkimais manau vata bus labiau linkusi eiti i rinkimus todėl vėl laimės LLRA, Nemenčinei.

[Sula]

būtų neblogai atpjauti dali Nemenčinės, Molėtam ir gal "Vatnikai" vieną vietą mažiau turėtu.

Tai, deja tik pagerins vatnikų situaciją.
Molėtų-Širvintų 2020m. laimėjo Pinskus. Pridėjus Nemenčinės, jo šansai tik padidėja.
O Nemenčinėje sunkiai (įsimintinas atvejis) laimėjo Tamašūnienė, sumažinus jos galimybės padidės.

[Lettered]

būtų neblogai atpjauti dali Nemenčinės, Molėtam ir gal "Vatnikai" vieną vietą mažiau turėtu.

Vatnikai Šalčininkuose, ne Molėtuose.

[Stadionas]

VRK atliko vidurio kadencijos analizę.
Iki 2024 metų rinkimų dar gali būti nemažų pasikeitimų

LRT.lt 2022.10.23
Ties koregavimo riba – jau 13 Seimo rinkimų apygardų


VRK analizė 2022.10.18


Žemėlapis iš vrk.lt puslapio
Paspaudus - didesnis žemėlapis

https://www.vrk.lt/naujienos/-/conte...nkeju-skaicius

būtų neblogai atpjauti dali Nemenčinės, Molėtam ir gal "Vatnikai" vieną vietą mažiau turėtu.

[Romas]

VRK atliko vidurio kadencijos analizę.
Iki 2024 metų rinkimų dar gali būti nemažų pasikeitimų

LRT.lt 2022.10.23
Ties koregavimo riba – jau 13 Seimo rinkimų apygardų

Dėl gyventojų skaičiaus pokyčių praėjus dvejiems metams po Seimo rinkimų ties koregavimo riba jau atsidūrė 13 rinkimų apygardų iš 70-ies esančių Lietuvos teritorijoje.
Šios apygardos viršija leistiną 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribą skaičiuojant nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (34 453). Pagal įstatymą, rinkėjų skaičius apygardoje gali svyruoti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose apygardose skaičiaus – šiuo metu tai būtų nuo 31 008 iki 37 899 rinkėjų

Visos leistiną ribą viršijusios apygardos yra sparčiai besiplečiančiuose Vilniaus ir Kauno regionuose.
Nemenčinėje rinkėjų nuokrypio riba šiuo metu siekia 116,38 proc. nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, Aleksoto-Vilijampolės apygardoje – 112,94 proc., Medininkų apygardoje – 112,26 proc., Garliavos – 110,97 proc., Naujamiesčio-Naujininkų – 110,34 proc. ir Naujosios Vilnios apygardoje – 110,23 procento.
Žemiau nustatytos 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribos atsidūrė Jurbarko, Tauragės rajonus ir Pagėgius apimanti Karšuvos apygarda – 88,6 proc., Sėlos rytinė – 88,66 proc., Nevėžio – 88,98 proc., Sėlos vakarinė – 89,31 proc., Deltuvos pietinė – 89,41 proc., Molėtų-Širvintų – 89,41 proc. ir Vilkaviškio – 89,99 proc. vienmandatės rinkimų apygardos.

VRK vertinimu, atsižvelgiant į rinkėjų skaičiaus kaitos apygardose tempus yra tikimybė, kad visose leistiną ribą peržengusiose apygardose ir toliau turėtų didėti atotrūkis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
Anot komisijos, tikėtina, kad iki 2024 metais numatytų Seimo rinkimų Mėguvos, Pilaitės-Karoliniškių, Senamiesčio-Žvėryno vienmandatės rinkimų apygardos taip pat taptų per didelės, o tarp per mažų atsidurtų Deltuvos šiaurinė, Marijampolės bei Žiemgalos rytinė apygardos.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...nkimu-apygardu

VRK analizė 2022.10.18

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra, praėjus dvejiems metams po Seimo rinkimų atliko kasmetinę vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų pokyčio analizę.(...)

2021 m. atlikta rinkėjų skaičiaus apygardose analizė publikuojama ČIA.
2020 m. Seimo rinkimų apygardų žemėlapis.

Žemėlapis iš vrk.lt puslapio
Paspaudus - didesnis žemėlapis

https://www.vrk.lt/naujienos/-/conte...nkeju-skaicius

[ultra laverdi]

VRK fiksuoja rinkėjų pokytį vienmandatėse rinkimų apygardose: didžiausias rinkėjų šuolis – pajūrio krašte

2021-10-29

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra, praėjus vieneriems metams po Seimo rinkimų atliko vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų pokyčio analizę.

Analizuojant 2021 m. ir 2020 m. rinkėjų skaičiaus skirtumus, didžiausias teigiamas pokytis buvo Mėguvos (Palangos miestą Klaipėdos ir Kretingos rajonus apimančioje) apygardoje, ten rinkėjų skaičius išaugo 2113 rinkėjų.

Nemažas rinkėjų padidėjimas fiksuojamas ir Nalšios Šiaurinėje (Visaginą ir Zarasų rajoną apimančioje) apygardoje. VRK duomenimis, čia rinkėjų skaičius per metus pasipildė 1492 balsavimo teisę turinčiais asmenimis.

Teigiamas rinkėjų pokytis matomas ir kitose didžiųjų Lietuvos miestų apygardose: Naujojoje Vilnioje, Garliavoje ir Raudondvaryje.

Didžiausias gyventojų mažėjimas buvo užfiksuotas Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje, per metus šį apygarda neteko 696 rinkėjų.

Duomenų analizė parodė, kad praėjus vieneriems metams nuo 2020 metų spalį vykusių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, atsirado viena apygarda, kuri jau ima viršyti leistiną 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribą skaičiuojant nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Tokia situacija susidarė pastaruoju metu besiplečiančio Vilniaus priemiesčio teritorijoje esančioje Nemenčinės apygardoje. Joje rinkėjų nuokrypio riba šiuo metu siekia – 110,35 proc. nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Rinkimus reglamentuojantys teisės aktai numato, kad rinkėjų skaičius apygardoje gali svyruoti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

VRK duomenimis, žemiausia, 90 proc. siekianti, rinkėjų nuokrypio riba per vienerius metus kol kas nėra peržengta. Šiuo metu mažiausios rinkėjų skaičiumi Karšuvos (Jurbarko, Tauragės rajonus ir Pagėgius apimančioje) apygardos rinkėjų skaičiaus riba siekia 90,44 proc.

Jei rinkėjų skaičius per ateinančius metus šiose apygardose viršytų rinkėjų skaičiaus nuokrypio ribas, artėjant kitiems Seimo rinkimams VRK perbraižytų šios ir greta esančių apygardų ribas, kad būtų išlaikytos proporcijos tarp vienmandačių apygardų rinkėjų skaičiaus ir už vienmandatėse apygardose renkamus Seimo narius galėtų balsuoti panašus rinkėjų skaičius.

https://www.vrk.lt/naujienos/-/conte...pajurio-kraste

Rinkėjų skaičiaus pokyčius vienmandatėse apygardose galima pamatyti čia.

[ultra laverdi]

V. Venckūnas. Vyšniauskas – apie užmojus keisti rinkimų sistemą ir Karbauskio kandidatavimą į prezidentus

<...>
Šioje kadencijoje didelių revoliucijų rinkimų sistemoje nebus, tačiau ilguoju laikotarpiu, dešimties, dvidešimties metų bėgyje, jūsų nuomone, turėtume atsisakyti vienmandačių? Aš manau, kad mes turėtume pastebėti bent jau porą kadencijų, kaip atrodys vienmandačių dinamika, kaip keisis demografija ir tada matyti, koks yra realus vaizdas. Natūralu, kad reikės keisti tas vienmandates apygardas, jų ribas, dėl besikeičiančios demografijos. Yra tikėtina, kad jau kituose Seimo rinkimuose Vilniuje turės atsirasti dvi vienmandatės apygardos, atitinkamai mažės regionuose. Jeigu dabartinei opozicijai tai tinka, kuri labai kritikuoja, tai mes sakome, kad mums irgi tinka.

Turės perspektyvą atsirasti daugiau apygardų pasaulio lietuviams. Aš manau, kad tai yra gerai, kodėl gi ne, pasaulio lietuviai turi būti atstovaujami, mums tai kaip partijai irgi tinka. Žiūrint dar į priekį, mes matome, kad gyventojų auga Vilniuje, Vilniaus rajone, Kauno rajone, didžiuosiuose miestuose, mažėja regionuose. Tai ir ta koncentracija tokiu keliu judės.
<...>

https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/...entus-n1100058

[Romas]

Ačiū už nuorodą.
Yra pokyčių lyginant su rudenį paskelbtais apygardų ribų projektais

https://www.vrk.lt/2020-apygardu-ribu-zemelapiai

[ultra laverdi]

Paskelbti visų Lietuvos vienmandačių rinkimų apygardų žemėlapiai

https://www.vrk.lt/naujienos/-/conte...rdu-zemelapiai

[Sula]

Aš lenkiškomis laikau visas Rytų Lietuvos apygardas, įskaitant rusakalbes ir „tuteišiškas“.

Tuomet tokių apie 20-imt.

Manau, kad racionaliau būtų stambinti pačias apygardas, kaip rašė Romas. Tuo mažinant LRS deputatų prisirišimą prie lokacijos.

[Lettered]

Aš lenkiškomis laikau visas Rytų Lietuvos apygardas, įskaitant rusakalbes ir „tuteišiškas“.

Kaip ir Sula minėjo, tokios yra tik 3.

[Dovydas]

Aš lenkiškomis laikau visas Rytų Lietuvos apygardas, įskaitant rusakalbes ir „tuteišiškas“.

[Sula]

Visiškai prolenkiškomis galima laikyti Šalčininkų-Vilniaus, Medininkų ir Nemenčinės apygardas.

[Lettered]

Naujame žemėlapyje nepatiko vienas dalykas. Visos 7-ios Kauno apygardos yra per didelės, o 6 iš 7-ių lenkiškųjų apygardų yra per mažos.

7-ių Kauno apygardų vidutinis rinkėjų skaičius yra 36800. O 7-ių lenkiškųjų apygardų vidutinis rinkėjų skaičius yra 33600. Išeina, kad daug mažesnis lenkų skaičius turės 7 seimo narius - lygiai tiek pat, kiek ir daug didesnis Kaunas. Nors pagal demografiją Kaunas turėtų turėti 8 seimo narius, o lenkai tik 6.

Visi kiti nelygumai yra daugiau mažiau pavieniai. Tik šitie nelygumai dėl Kauno ir lenkų atrodo sistemingai negražiai. Lenkai pavogė vieną Seimo narį iš Kauno.

Kažką truputį susipainiojote, per praeitus rinkimus lenkai laimėjo tik 3 vienmandates, nors šiaip čia dar klausimas, kas blogiau, ar daugiau lenkų Seime, ar valstiečių, kurie laimėjo beveik visas vienmandates Kaune.

[Sula]

Naujame žemėlapyje nepatiko vienas dalykas. Visos 7-ios Kauno apygardos yra per didelės, o 6 iš 7-ių lenkiškųjų apygardų yra per mažos.

Kurias apygardas laikote lenkiškomis?

[Dovydas]

Naujame žemėlapyje nepatiko vienas dalykas. Visos 7-ios Kauno apygardos yra per didelės, o 6 iš 7-ių lenkiškųjų apygardų yra per mažos.

7-ių Kauno apygardų vidutinis rinkėjų skaičius yra 36800. O 7-ių lenkiškųjų apygardų vidutinis rinkėjų skaičius yra 33600. Išeina, kad daug mažesnis lenkų skaičius turės 7 seimo narius - lygiai tiek pat, kiek ir daug didesnis Kaunas. Nors pagal demografiją Kaunas turėtų turėti 8 seimo narius, o lenkai tik 6.

Visi kiti nelygumai yra daugiau mažiau pavieniai. Tik šitie nelygumai dėl Kauno ir lenkų atrodo sistemingai negražiai. Lenkai pavogė vieną Seimo narį iš Kauno.

[Lettered]

Šiek tiek komiška, kad profesoriui Tučui dėl demografinių tendencijų kas ketverius metus apygardas reikia perbraižyti iš naujo. Pagrinde stengtasi išlaikyti apygardas savivaldybių ribose, bet Molėtų-Širvintų apygarda atrodo komiškai. Lietuvos kontekste manau kad užsiimti gerrymandingu yra sudėtinga, kai labai didelė rinkėjų dalis naujuose rinkimuose pakeičia savo preferencijas. Vu TSPMI porinkiminė studija atkreipia dėmėsį į keistą mūsų rinkimų sistemą su vienmandatėmis, dėl kurių labai sunku prognozuoti galutinius rinkimų rezultatus.

Kas čia komiško Molėtų-Širvintų apygardoje? Kaip matom iš rinkimų istorijos, "vienmandatininkus" sunku prognozuoti nors ir ribos sutaptų su savivaldybių ribomis, realiai tiek savivaldybių, tiek rinkimų apygardų ribos yra dirbtinės.

[Romas]

Šiek tiek komiška, kad profesoriui Tučui dėl demografinių tendencijų kas ketverius metus apygardas reikia perbraižyti iš naujo.

Būtina perbraižyti rinkimų apygardų ribas todėl, kad:
- Turi būti laikomasi įstatymo, kad nuo vidurkio nuokrypis negali viršyti 10% ir taip skirtumas tarp kraštutinių dydžių apygardų rinkėjų yra 1,21 karto.
- Pagal ankstesnį leistiną 20% nukrypimą nuo vidurkio buvo visiška betvarkė (žr. šios temos pradžią) - didžiausių (Vilniaus miesto ir trijų miestų priemiesčių) apygardose vienas deputatas atstovaudavo 1,5 karto daugiau deputatų nei mažiausiose apygardose.
- Demografiniai procesai vyksta dėl natūralių pokyčių bei vidinės ir išorinės migracijos, todėl tenka kas 4 metai ieškoti variantų išlaikant daugmaž lygias balsavimo sąlygas

Prieš keletą metų politikas Juozas Bernatonis bandė grąžinti diskutavimui prieškario sistemą, kai Lietuvioje buvo kelios daugiamandatės apygardos.
Beje, tas pats Rolandas Tučas per 2019.10.09 proejkto prasitarė, kad jam tokai sistema labiau patiktų.

Tuomet būtų 5 ar 10 apygardų. Ir kai pasikeistų gyventojų skaičius, niekas nepajustų kad vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje iš buvusių 8 liko tik 7 deputatai, o kitur vietoje 10 tapo 12 deputatų. Panašia kaip Europarlamento rinkimuose, kur Lietuvoje sumažėjo europarlamentarų skaičius nuo 13 iki 11, bet niekas to nepajuto (išskyrus potencialius deputatus),
Jei nesikeistų administracinis suskirstymas, tai rinkimų apygardų ribų būtų galima nekeisti dešimtmečiais, tik peržiūrėti proporcijas.


Iš pavyko rasti tik tokį paveiksliuką su tarpukario Lietuvos Seimo apygardų ribomis:
Steigiamajame 1920 m. Seime buvo 112 Seimo narių, I, II ir III Seimuose (iki 1926 m.) - 78 nariai, o IV Seime 1936 m. Seime - 49 deputatai

https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37135&p_k=1


Dabar panaši sistema veikia, pvz. Lenkijoje, kur įvairiems rinkimams sudaromos įvairaus dydžio daugiamandatės apygardos:
Pvz. 2019 seimo rinkimuose buvo sudaryta 41 daugiamandatės apygardos:
Vienoje vaivadijoje gali būti nuo 2 iki 5 rinkiminių apygardų
Vienoje apygardoje - nuo 7 iki 20 deputatų (daugiausia - Varšuvoje).
https://pl.wikipedia.org/wiki/Okr%C4...litej_Polskiej

Balsų pasiskirstymas 2019 m. rinkimuose pagal apygardas:

https://pl.wikipedia.org/wiki/Wybory...ce_w_2019_roku


Lietuvos atveju kad būtų lengviau padaryti vienodo dydžio vieno balso atstovavimą turbūt užtektų 4-5 daugiamandačių rinkimų apygardų, bet dėl politinių priežasčių turbūt jų reikėtų daugiau.

[Kitas Džiugas]

Šiek tiek komiška, kad profesoriui Tučui dėl demografinių tendencijų kas ketverius metus apygardas reikia perbraižyti iš naujo. Pagrinde stengtasi išlaikyti apygardas savivaldybių ribose, bet Molėtų-Širvintų apygarda atrodo komiškai. Lietuvos kontekste manau kad užsiimti gerrymandingu yra sudėtinga, kai labai didelė rinkėjų dalis naujuose rinkimuose pakeičia savo preferencijas. Vu TSPMI porinkiminė studija atkreipia dėmėsį į keistą mūsų rinkimų sistemą su vienmandatėmis, dėl kurių labai sunku prognozuoti galutinius rinkimų rezultatus.

JAV apygardos perbraižomos kas 10 metų.

[Zefyras]

Šiek tiek komiška, kad profesoriui Tučui dėl demografinių tendencijų kas ketverius metus apygardas reikia perbraižyti iš naujo. Pagrinde stengtasi išlaikyti apygardas savivaldybių ribose, bet Molėtų-Širvintų apygarda atrodo komiškai. Lietuvos kontekste manau kad užsiimti gerrymandingu yra sudėtinga, kai labai didelė rinkėjų dalis naujuose rinkimuose pakeičia savo preferencijas. Vu TSPMI porinkiminė studija atkreipia dėmėsį į keistą mūsų rinkimų sistemą su vienmandatėmis, dėl kurių labai sunku prognozuoti galutinius rinkimų rezultatus.