Rinkimų apygardos ir jų ribos

[udrius]

na jei nupušėliais vadini konservatorius, tai ok . Bet klausimas ar jie iš vis Kaune gausi daugiau nei 2 vietas...

[Tomas]

Džiugu, kad Kaune bus sumažinta apygardų. Mažiau nupušėlių išrinks į Seimą.

[Romas]

Esamų apygardų ribų ir svarstomų projektų palyginimas
Paspaudus galima matyti didesnius žemėlapius

1. Esama padėtis (2012 m. rinkimai)
Skirtumas nuo vidurkio ±25% (arba didžiausioje 66% daugiau rinkėjų nei mažiausioje)


2. Projektas (2015.09 versija) 2016 metų rinkimams
Nežymi ribų korekcija. Skirtumas nuo vidurkio ±20% (arba didžiausioje 50% daugiau rinkėjų nei mažiausioje)
Po Konstitucinio teismo 2015.10.20 d. nutarimo tokio projekto nebereikės


3. Projektas (2015.09 versija) 2020 metų rinkimams
Didelė korekcija. Skirtumas nuo vidurkio ±10% (arba didžiausioje 22% daugiau rinkėjų nei mažiausioje)


Šaltinis: Seimo rinkimu apygardu pakeitimo projektai pirmieji variantai
http://www.vrk.lt/rinkimu-apygardu-p...eji-variantai-

4. Šiuo metu svarstomas projektas (2015.11.26 versija Nr. 7)
Didelė korekcija. Skirtumas nuo vidurkio ±10% (arba didžiausioje 22% daugiau rinkėjų nei mažiausioje)

Šaltinis: Seimo rinkimų apygardų pakeitimo projektai
http://www.vrk.lt/rinkimu-apygardu-pakeitimo-projektai

Paskutinis variantas Nr.7 nuo ankstesniojo (2015.09) daugiausiai skiriasi Šiaulių, Alytaus, Trakų, Kupiškio, Šilutės, Klaipėdos rajonuose.

[ultra laverdi]

VRK parengė apygardų ribų projektą artėjantiems Seimo rinkimams

http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoj...eimo_rinkimams

Pagal projektą, Vilniuje šalia dabar esančių dešimt apygardų atsirastų dvi naujos – Verkių ir Panerių. Kaune viena apygarda mažėtų ir vietoje aštuonių liktų septynios, iš dviejų apygardų padarius jungtinę Centro-Žaliakalnio.

Rokiškio apygardą keistų Sėlos apygarda, neliktų Anykščių-Kupiškio apygardos, o atsirastų Anykščių-Panevėžio. Neliktų Ignalinos-Švenčionių, Molėtų-Švenčionių apygardų, jas keistų Nalšios, o vietoje Širvintų, prijungus dalį Molėtų rajono, būtų Molėtų-Širvintų apygarda. Žemaitijoje atsirastų Kuršo, Pietų Žemaitijos apygardos.

[Romas]

Po Konstitucinio teimo nutarimo dėl apygardų dydžio buvo visokių pasisakymų - nuo perėjimo vien prie daugiamamndatės sistemos, ar tik vienmandatės.

2015.10.28 BNS
Seime sutarta koreguoti apygardų ribas

Seimo pirmininkė taip pat pabrėžė, jog VRK nesivadovaus mokslininkų parengtu projektu dėl apygardų ribų keitimo 2020 metams, nes jis parengtas įvertinus ir galimą rinkėjų srautų judėjimą, tad neatitinka dabartinės situacijos. (...) Jis tikrai nupaišytas su didele prognoze į priekį, ir šiems metams galima būtų padaryti ženkliai mažiau pakeitimų ir mažiau išardant rinkimų apygardų. 2020 metų projektas yra paruoštas su prognoze visų emigracijos galimų tendencijų, todėl šiai dienai labai daug keičiasi apygardų ir kolegos išsakė daug pastabų“, - pažymėjo L.Graužinienė.

http://kauno.diena.lt/naujienos/liet...u-ribas-717333

Nepaisant emocijų (ypač iš netenkančių apygardų deputatų) Seimas 2015.11.19 priėmė rinkimų įstatymų pakeitimo projektą
Dar reikia kažkokoių provedūrų, kad jis įsigaliotų.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92 IR 97 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
(...)
„9 straipsnis. Rinkimų apygardų sudarymas

1. Rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 0,9 iki 1,2 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 95 dienoms 210 dienų iki rinkimų, nustato ir, likus ne mažiau kaip 90 180 dienų iki rinkimų, savo interneto svetainėje skelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų adresus ir telefonus. (...)“

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpai...093996&p_tr2=2

[Romas]

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
2015 m. spalio 20 d. Nutarimas Nr. KT27-N16/2015
"Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies (2012 m. lapkričio 6 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

nutaria:

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies (2012 m. lapkričio 6 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 132-6666) nuostata „Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus“ tiek, kiek pagal ją leidžiamas iki 20 proc. rinkėjų vienmandatėje rinkimų apygardoje skaičiaus nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio 1 daliai

http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1518

[Romas]

Rinkiminių apygardų ribų perbraižymo projekto atpasakojimas yra "Veide" ir "Delfyje"

Aušra Lėka, „Veidas“
2015 m. rugsėjo 23 d. 18:01

Lietuvą valdo senstanti mažuma
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=69063598

Vilniečių, kurie sudaro beveik penktadalį Lietuvos gyventojų, teisė būti atstovaujamiems Seime yra maždaug trečdaliu menkesnė nei mažėjančių, senstančių, skurdesnių ir mažesnio išsilavinimo vietovių gyventojų. Pagaliau parengtas projektas tokiai situacijai keisti.

Konservatorius Donatas ***ir „darbietis“ Šarūnas *** Seime turi vienodas galias, nors pirmasis atstovauja 44 254 rinkėjams, o antrasis – vos 27 160. Vadinasi, D.Jankausko rinkėjo balsas vertas 38,6 proc. mažiau nei Š.Biručio.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=69063598

[Romas]

2020 m. rinkimų apygardų ribos (projektas)



Lietuvos rinkiminių apygardų ribų žemėlapis (projektas 2020 m. rinkimams)
- Vilniuje vietoje 11 būtų 13 apygardų,
- Kaune - vietoje 9- 8
- Šiauliuose - vietoje 4- 3

http://www.vrk.lt/documents/10180/59...d-16b3026f6bfe

Argumentai surašyti atskirame dokumente: http://www.vrk.lt/documents/10180/59...8-8695c19f1db1

Kol kas sunku pasakyti visus suskirstymo privalumus trūkumus
Tačiau projekto autoriaus faktinė analizė yra gana išsami, o projekto argumentacija atrodo įtikinanti (pvz., regionuose su mažėjančiu gyventojų skaičiumi iš karto uždėta "atsarga" virš vidurkio)
http://www.vrk.lt/documents/10180/597797

Visi LR Seimo apygardų ribų projektai: http://www.vrk.lt/rinkimu-apygardu-pakeitimo-projektai

[Romas]

2012-2016 m. seimo rinkimų apygardų ribos

Vilniaus regione jau 2016 metų rinkimuose numatomi didžiausi pokyčiai


Vilniaus regiono žemėlapis
Praplečiama 70. Varėnos Šalčininkų apygarda, kurioje labiausiai skirtingas pasiskirstę rinkėjai - dabar joje bus daugiau lenkiškų rinkėjų. Reikia skaičiuoti, kiek kokiso tauytybės rinkėjų ten bus.
Šioje apygardoje per 2015 m. pakartotinius rinkimus dėl išsibarsčiusių lietuvių balsų net su senomis ribomis lenkų kandidatui antrame ture vos pritrūko balsų atstovauti ir Varėnos rinkėjus. Jei lietuvių rinkėjai ateityje bus pasyvesni, jie gales kalbėti apie džerimanderingą - kas 20 metų galimai ir vyksta vyksta šioje apygardoje, tik kitos rinkėjų dalies atžvilgiu (jie surenka 35-40 % balsų, bet niekada neišrenka savo kandidato vienmandatėje apygardoje).

Vilniaus rajono sąskaita praplečiama 54. Molėtų - Švenčionių apygarda.
Ten Vilniaus rajono balsuotojų balsai vienmandatėje apygardoje nieko nelems - viską spręs Molėtų rinkėjų balsai.



Vilniaus m. apygardų žemėlapis
Pietinė Vilniaus dalis, kurioje daugiau lenkų ir rusų, keliauja į 57. Vilniaus-Trakų ir 56. Vilniaus - Šalčininkų apygardą.
Ribų išlyginimas turbūt padarys aiškesnį suskirstymą. Likusiame Vilniaus mieste lengviau savo elektoratą pasieks konservatoriai ir liberalai.

http://www.vrk.lt/rinkimu-apygardu-pakeitimo-projektai

[Romas]

2012-2016 m. seimo rinkimų apygardų ribos

Keli žemėlapiai iš VRK puslapio apie 2016 metams numatomus kosmetinius paketimus
Paspaudus paveikslus - pilnas vaizdas

1. Esamos apygardos ir rinkėjų skaičiaus nukrypimas nuo vidurkio


2. Apygardų ribų korekcija


3. Turbūt aiškesnis vaizdas.
Apygardos, kurios per 2016 m. rinkimus padidėtų kaimyninių sąskaita



Daugiau žemėlapių ir projektų: http://www.vrk.lt/rinkimu-apygardu-pakeitimo-projektai

[Romas]

BNS 2015-09-13
Siūloma perbraižyti rinkimų apygardų ribas

Kitąmet vyksiantiems Seimo rinkimams siūloma keisti beveik pusės - mažiausiai 34 - vienmandačių rinkimų apygardų ribas. 87 rinkimų apylinkės iš esamų 2003 turėtų būti priskirtos naujoms apygardoms.

Projekto autorius Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto lektorius Rolandas Tučas BNS sakė, kad kitiems metams siūlomi pakeitimai yra kosmetiniai.
„Didžiausi pakeitimai buvo Vilniaus regione. Tarkime, dalies Vilniaus miesto rinkimų apylinkių nebuvo galima jungti prie Vilniaus apygardų, nes jos jau būtų per didelės. Jos buvo atskirtos pietinėje Vilniaus dalyje ir jungtos prie rajono apygardų. (...)
Pakeitimų siūloma daryti ir Šiaurės Lietuvoje, Šiaulių krašte, nes ten rinkėjų gerokai sumažėjo. (...)

„Susidarė tokia situacija per 20 metų, kad tos kaimiškos apygardos yra labai mažos, arti žemiausios ribos, o tos didžiosios yra labai didelės, arti viršutinės ribos, kaip Vilniaus regione ir Vilniaus mieste. 40 proc. yra skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios apygardų. Vadinasi, vilniečių balsas yra mažiau vertas, nes apygardoje vis tiek renkamas vienas Seimo narys“, - teigė R.Tučas.
Dabar esama rinkimų apygardų, kur rinkėjų skaičius viršija 40 ir net 50 tūkst., ir tokių, kur nesiekia 30 tūkstančių.

---

R.Tučas tuo pačiu parengė 2020 metų Seimo rinkimams skirtą vienmandačių apygardų ribų žemėlapį, kuris iš esmės keistų apygardų ribas ir suskirstymą.

Pagal šį projektą, Vilniaus mieste vietoj dešimties apygardų siūloma suformuoti 13 rinkimų apygardų, Kaune vietoj aštuonių liktų septynios, Šiauliuose vietoj keturių, įskaičiuojant dabartinę Šiaulių kaimiškąją, - liktų trys. Dalį Šiaulių kaimiškosios apygardos siūloma prijungti prie Kelmės, kur labai trūksta rinkėjų, kita dalis būtų prijungta prie Joniškio ir pavadinta Žiemgalos apygarda, o iš likusios Kuršėnų ir Dainų dalies buvo sudaryta Šiaulių-Kuršėnų apygarda. Aušros ir Saulės vienmandatės rinkimų apygardos liktų, tik kistų jų ribos.

Viena apygarda sumažėtų Alytuje. Klaipėdoje siūloma palikti Danės, Marių, Baltijos ir Pajūrio apygardas. Tik iš Pajūrio apygardos būtų išimta Palanga ir prijungta prie Kretingos apygardos.

R.Tučo teigimu, braižydamas naujas rinkimų apygardų ribas, jis atsižvelgė į demografines tendencijas, emigracijos srautus, gyventojų sudėtį, savivaldybių ribas, tradicijas. (...)

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas BNS sakė, kad 2016 metų Seimo rinkimams dar norima palikti nuostatą, jog nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus gali būti ne daugiau kaip 20 procentų. Tuo metu 2020 metams rinkimų apygardų ribos braižytos jau laikantis Europos Tarybos rekomendacijų, kad minėtas nuokrypis negali viršyti 10 procentų.

„Mūsų šitie planai gali suirti, nes dabartinis rinkimų įstatymas apskųstas Konstituciniam Teismui. Jeigu jis nuspręs, kad 20 proc. nuokrypis neatitinka Konstitucijos, tada reikės jau 2016 metams priimti projektą dėl 10 proc. nuokrypio“, - svarstė Z.Vaigauskas.

Pagal įstatymą, rinkimų apygardų ribas tvirtina VRK. Z.Vaigausko teigimu, šiuo metu viešai paskelbti abu projektai, kad ir rinkėjai, ir politikai galėtų su jais susipažinti bei teikti pasiūlymus.

Artimiausi Seimo rinkimai vyks 2016 metų rudenį. Lietuvoje 71 parlamentaras renkamas vienmandatėje apygardoje, 70 - pagal partijų kandidatų sąrašus.

http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/si...u-ribas/208800

[Romas]

Nebeatitinka geriausios praktikos: Vilniuje ir Vilniaus raj. praktiškai visos apygardos viršyja 40 000 rinkėjų, tuo metu kai kokiame Kaune ar Švenčionyse turi tik apie 30 000.

Lietuvių - lenkų temoje pradėtos diskusijos apie rinkimų apygardų dydį ir ribas pratęsiamos šioje temoje.

[Eimantas]

Tada reikėtų perbraižyti Seimo rinkimų apygardų ribas.

Kodėl?

[darijusk]

Seimo rinkimų apygardų ribas ir taip reikės perbraižyti. Tarp kitko tas dabar ir vyksta. Turėtų padaryti iki sekančių seimo rinkimų.

[Aleksio]

Įdomu kaip keistųsi rezultatai jei Vilniuje ir rajone deklaruotų gyvenamąją vietą žmonės atvažiavę iš visos Lietuvos, bet jau galutinai ten įsikūrę.

Tada reikėtų perbraižyti Seimo rinkimų apygardų ribas.

[Romas]

BNS 2013 m. gruodžio 27 d. 10:29
VRK perbraižo apygardų ribas

Rudenį pristačiusi projektą dėl Seimo rinkimų apygardų ribų keitimo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jį toliau svarstyti ketina jau po prezidento bei Europos Parlamento rinkimų pavasarį. (...)
Komisijos vadovas prognozuoja, kad sprendimai dėl apygardų ribų keitimo turėtų būti patvirtinti iki 2015 metų, kad kandidatai galėtų pasiruošti Seimo rinkimams 2016-aisiais.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=63619762

[ZuluDrag]

Ghmm.. Įdomus argumentas buvo Kauno dienoje - atseit Kaune mažėja rinkėjų, tad reikia mažinti renkamų Seimo narių skaičių. Vadovaujantis tokia logika - Lietuvoje mažėja gyventojų, tad proporcingai reikia mažinti ir Seimo narų skaičių. Kaži kodėl nėra diskusijos ta tema?

Buvo veiksmų ir ta linkme. Tik kad nesurinko pakankamai gyventojų parašų, kad inicijuoti referendumą šiuo klausimu. Buvo siūlymų mažinti iki 101 seimo nario...

[udrius]

Ghmm.. Įdomus argumentas buvo Kauno dienoje - atseit Kaune mažėja rinkėjų, tad reikia mažinti renkamų Seimo narių skaičių. Vadovaujantis tokia logika - Lietuvoje mažėja gyventojų, tad proporcingai reikia mažinti ir Seimo narų skaičių. Kaži kodėl nėra diskusijos ta tema?

[Sula]

Vis dėlto ta sistema, kai Lietuva padalinama į kelias daugiamandates apygardas ir ten
balsuoja už sąrašus turi kuo toliau, tuo daugiau privalumų.

Tikrai, manyčiau, visuomenė pribrendo tam.
Tačiau šiuo atveju kompaktiškai gyvenančių mažumų apsiskelbę atstovai kaip tik turės mažiau galimybių nei dabar

[Romas]

Turbūt antras Lietuvoje straipsnis, kur atvirai kalbama apie džerimanderingą


Lietuvos žinios 2013.10.11
Mažvydas Jastramskis
Apygardų braižymas: matematinio principo negana

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) siūlo koreguoti vienmandačių rinkimų apygardų ribas. Pagal dabartinį projektą, be kitų pokyčių, Vilniaus mieste atsirastų dvi papildomos apygardos, o Šiauliai ir Kaunas po vieną netektų. Šis siūlymas - gera proga pakomentuoti tiek Seimo rinkimų sistemą, tiek su ja susijusį VRK darbą.

VRK inicijuojamų pertvarkų pagrindimas yra matematinis ir paremtas logika, kad rinkėjų skaičius apygardose turėtų būti panašus (...)

Tačiau apeliuojant tik į matematinį aspektą ir rinkėjų skaičiaus vienodumo principu paremtą gerąją praktiką praleidžiamas kitas svarbus dalykas - tai, kad apygardų ribos daro įtaką rinkimų rezultatams reprezentaciniu požiūriu. Paprastai kalbant, konkrečios visuomenės grupės - partijos - dėl rinkimų sistemos ypatumų gali gauti daugiau vietų atstovaujamoje institucijoje, negu joms priklausytų proporciškai. Kita vertus, įmanomas ir priešingas scenarijus: kai sudaromos sąlygos tam, kad atskira grupė gautų mažiau vietų, palyginti su realiu jai priklausančių narių procentu šalyje.

Rinkimų sistemų teorijoje ir praktikoje egzistuoja sąvoka, kuri apibūdina situaciją, kai apygardos sąmoningai nubraižomos taip, kad vienoms partijoms būtų užtikrinamos „saugios apygardos“ (pavyzdžiui, su 60 proc. parama). Kitų jėgų rėmėjai tokiu atveju, atsižvelgiant į apygardų išdėstymą, paliekami arba su nuostolingai didelėmis mažumomis (pavyzdžiui, 40 proc.), arba su gerokai per didelėmis daugumomis (pavyzdžiui, 80 proc.), tad bendroje mandatų apskaitoje pralaimi. Tai vadinamasis gerrymandering, kuris neturi analogo lietuvių kalboje. Galbūt todėl, jog mūsų šalyje apie tai kalbėti iki šiol vengiama.

Tartu universiteto profesorius emeritas Reinas Taagepera terminą gerrymandering vartoja apibūdindamas rinkimų sistemų patologiją, kuri iškraipo rezultatus
(...)

Vienas ženklų, kad Lietuvoje gerrymandering šiek tiek vis dėlto veikia - lenkiškos populiacijos išsklaidymas. Net ir nematant geografinio apygardų ir apylinkių žemėlapio, iš rinkimų rezultatų galima spręsti, kad ji yra sukoncentruota (panašu į nuostolingai didelę daugumą) vienoje apygardoje – Vilniaus-Šalčininkų. Dar dviejose apygardose (Širvintų-Vilniaus ir Vilniaus-Trakų), nepaisant išsklaidymo, Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) per antrąjį turą paprastai sugeba laimėti mandatus (tačiau ne visada). Kita vertus, yra tokių apygardų, pavyzdžiui, Varėnos-Eišiškių, kur LLRA kandidatas patenka į antrąjį turą, tačiau jame šansų laimėti neturi.
(...)

Dabartinis apygardų skirstymas ignoruoja tai, kad persidengiant savivaldybių riboms (į kai kurias apygardas patenka kelių savivaldybių apylinkės) "išblunka" vietos vadukų įtaka Seimo rinkimų rezultatams. Vieša paslaptis Lietuvos politiniame gyvenime yra tai, kad tam tikrų partijų dominavimas savivaldoje joms suteikia geresnes startines pozicijas kituose rinkimuose.

Tai ypač aktualu tokiais atvejais, kai apygarda yra iš dviejų savivaldybių, kurių vienoje - aiškiai dominuojanti politinė jėga. Praktinis pavyzdys - Lazdijų-Druskininkų apygarda. Kadangi Druskininkuose nuo 2002 metų savivaldos rinkimų visiškai dominuoja socialdemokratai (gauna daugiau kaip 50 proc. balsų), dešinieji čia neturi šansų net ir atsižvelgiant į tai, kad Lazdijų savivaldybėje jiems sekasi gana neblogai. Nesikeičiant aptartiems veiksniams, šioje apygardoje visada laimės socialdemokratai.
(...)

http://lzinios.lt/lzinios/komentarai...-negana/165068

Turbūt pirmą kartą mūsų žiniasklaidoje žodis džerimanderingas buvo pavartotas 2012 m. rugpjūčio mėnesio straipsnyje, kur vienas konservatorius neigė esant džerimanderingą, kai per anuos rinkimus dvi mažos lenkų apylinkės buvo perkeltos prie lietuviškos apygardos.
Dabar į tą pačią Molėtų-Švenčionių apygardą ketinama perkelti dar 8 Vilniaus rajono apylinkes.

Bet lygiai taip pat bus nepatenkinti kokio dešiniųjų dominuojamo rajono rinkėjai, jei bus bus perkelti prie kairiųjų dominuojamos apygardos ir atvirkščiai (pvz., ir dabar Kauno rajono šiaurinės dalies konservatorių šalininkai išsirenka "savo" atstovą iš Kėdainiuose populiaresnių darbiečių). Tokių atvejų daugės, kai nuo kaimyninio rajono bus "nugnybiama" po porą apylinkių.
Po 10 metų, kai įvyks gyventojų surašymas vėl teks arba susitaikyti su 1,5 karto viena už kitą didesnėmis apygardomis, arba iš naujo veltis į aistras braižant apygardų ribas.


Vis dėlto ta sistema, kai Lietuva padalinama į kelias daugiamandates apygardas ir ten
balsuoja už sąrašus turi kuo toliau, tuo daugiau privalumų.
Pasikeitus gyventojų skaičiui mandato perkėlimas iš vienos apygardos į kitą be jokio ribų perbraižymo sukeltų turbūt ne daugiau emocijų, kai kelios šalys susimetė po europarlamentaro mandatą, kol sukrapštė 11 ar 12 mandatų Kroatijai (neskaitant kokios teritorijos su mažesniu mandatų skaičiumi politikų papurkštavimų vietos spaudoje).