Gyventojų skaičius Lietuvos miestuose, miesteliuose, regionuose

[lietus]

... Miesteliai nepatenka į jokią kategoriją, nes ten nėra darbo, nėra normalios NT rinkos, nestatoma naujų daugiabučių(neskaitant išimčių), gana netvarkinga, nėra žmonių, nėra paslaugų ir prekių, ..

Dėl tvarkos tai miesteliuose kaip tik daug tvarkingiau už didmiesčius. O kokių paslaugų nėra ir žiūrint ką laikyti miesteliu, jeigu nuo 900 iki 3 000 gyventojų gyvenvietes, tai taip picos į namus gal ir nebus tokiame miestelyje, o betkokias prekes galima ir internetu užsakyti jeigu vietinėje parduotuvėje nėra.

[andyour]

Padėtis liūdna aišku, bet reikia kažką daryti. Dr. Kuodžio fb.

Bus dar ir reemigracijos, kai ekonomika dar kažkiek paaugs. Tik man įdomu, kiek emigravusių iš rajonų, sugrįš į gimtinę, o ne į didmiestį. Miesteliai jau bus visai kaip vaiduokliai.

[andyour]

Apidendrintai matome, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Tauragės ir Marijampolės apskritys laikosi santykinai gerai. Šiaulių ir Panevėžio miestai laikosi irgi santykinai gerai, bet apskričių rajonų jau nebeištempia. Alytaus, Utenos ir Telšių apskritys reikalauja rimtos pagalbos.

Alytuje kartais ne taip pat kaip Klp ir Kns, persikėlimas iš miesto į rajoną? Neskaitant, kad apskritai Alytus važiuoja mokytis ir dirbti į Kauną arba Vilnių, kas matosi dideliame šviesiasniame plote tarp Vilniaus ir Kauno.

[Fulgur]

Radikali nuomonė yra maskvietės. Ir jokių argumentų taip pat nėra. Gerai, kad valdžioje visgi ant tiek nukvakusių nėra, kad palaikytų tokią nuomonę.
Fundametalizmu dvokia pačios pamąstymai apie visų suvarymą į vos kelis miestus.
Būtent kaimas visais laikais ir visur buvo sveiko genofondo šaltinis, o miestai net ir prieš tūkstančius metų buvo ligų, nusikaltimų, paleistuvystės, degradacijos (įskaitant alkoholizmą ir narkotikus), išsigimimo, tiek moralinio, tiek ir psichinio bei biologinio, centrai. Dabar dar prisideda ir užteršta aplinka, technogeninė tarša, nenormalus paros ciklas, atitrūkimas nuo gamtos (anksčiau miestuose visgi jis buvo mažas) ir kt. Ir ką mes matome. Tose šalyse, kur urbanizacija pasiekė aukštą lygį ir kaimuose praktiškai nebeliko sveiko genofondo, visuomenės degraduoja, sensta ir skendi gilioje demografinėje krizėje (nereikia painioti su Lietuva, kur demografinė krizė dėl emigracijos). Tai visos Vakarų Europos šalys ir Japonija. Tas pats laukia ir kitų šalių, kai urbanizacija pasieks 90 ar daugiau procentų.

Padėtis liūdna aišku, bet reikia kažką daryti. Dr. Kuodžio fb.

[Fulgur]

Vilniaus miestas ir simboliškai rajonas auga. Visi pagrindiniai didmiesčiai sudėjus kartu su jų rajonais plius minus išlaiko gyventojų skaičių.

Šita Tučo analizė kaip aš suprantu eina rinkimų apygardoms. Delfi nenori tyrimų daryti, ar mokėti, tai pasiskolino. Didmiesčiams turime pridėti Ukrainos piliečius, kurie nelegaliai ar pusiau nelegaliai per Lenkiją, čia dirba. Juk nebėra statybų be ukrainiečių. Bet į statistikas jie nepakliūna, rinkimams neaktualūs.

Apidendrintai matome, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Tauragės ir Marijampolės apskritys laikosi santykinai gerai. Šiaulių ir Panevėžio miestai laikosi irgi santykinai gerai, bet apskričių rajonų jau nebeištempia. Alytaus, Utenos ir Telšių apskritys reikalauja rimtos pagalbos.

[andyour]

Tiek Kaunas kraustosi į rajoną, tiek Klaipėda.

Vilniaus miestas ir simboliškai rajonas auga. Visi pagrindiniai didmiesčiai sudėjus kartu su jų rajonais plius minus išlaiko gyventojų skaičių.

[andyour]

Pvz koks Lentvaris palyginus su Perkunkiemiu. Lentvaryje bent šalia mokykla/darželis/poliklinika. Piko metu iki senamiesčio iš Lentvario traukiniu netgi greičiau nei autobusu iš Perkunkiemio Tvarkingumo prasme irgi dar labai didelis klausimas kur gražiau susitvarkę.

Nuo Lentvario iki Vilniaus 15km. Aš ir kalbu, kad iki 50km važinėti dar apsimoka, nors realiai paplitę gal tik iki 30km.

[mantasm]

Žmonės darbo ieško kiek įmanoma arčiau namų. Taip pat gyvena santykinai netoli darbo, bet taip pat stengiasi gyventi tvarkingose ir patogiose vietose. Miesteliai nepatenka į jokią kategoriją, nes ten nėra darbo, nėra normalios NT rinkos, nestatoma naujų daugiabučių(neskaitant išimčių), gana netvarkinga, nėra žmonių, nėra paslaugų ir prekių, gyventojų mažėja. Privalumas tik vienintelis - gamta gamtos mylėtojams.

Čia kurioj paralelinėj visatoj? Jei taip būtų, niekas nedirbtų Konstitucijos prospekte ar Senamiestyje. Beje, nemaža dalis miestelių iš ES pinigų labai atsiremontavo. Aplink Vilnių miesteliuose žmonių labai nemažai. Paslaugų ir t.t. irgi užtenka. Realiai maži miesteliai tas pats kas miegamieji rajonai.

Pvz koks Lentvaris palyginus su Perkunkiemiu. Lentvaryje bent šalia mokykla/darželis/poliklinika. Piko metu iki senamiesčio iš Lentvario traukiniu netgi greičiau nei autobusu iš Perkunkiemio Tvarkingumo prasme irgi dar labai didelis klausimas kur gražiau susitvarkę.

[mantasm]

Didmiesčiai (išskyrus Vilnių) ir taip sparčiai mažėja, koks tikslas plėsti infrastruktūrą retai apgyvendintoje šalyje ir naujus miestus statyti?

Reiktų ne statyti naują infrastruktūrą, o gerinti jau turimą. Aplink Vilnių/Kauną/Klaipėdą pilna nedidelių miestelių-kaimelių 20-30km atstumu. Bent Vilniuje panašiai ir vyksta - Lentvaris, Trakai, Riešė po truputi plečiasi. Reiktų paskatinti daugiau žmonių statytis ne laukuose, o mažuose miesteliuose ar prie jų. Infrastruktūra jau yra, ypač kalbant apie socialinę. Užtektų tik paremontuoti ir perskirstyti resursus.

[mantasm]

Kol kas miestai stambėja nuo pat jų atsiradimo - tūktančius metų. Labai skambi frazė tai vadindi Ponzi piramide, kurios dažniausiai tėra laikinas reiškinys.

Miestai patys savimi nėra Ponzi schema. Jų tankinimas iki tokio lygio kai prireikia labai labai labai brangių sprendimų, kurie neaišku ar atperka miestų naudą - jau panašiau į Ponzi.

Tiesiog nėra paplitę dirbti nuotoliniu būdu. Tai pritaikoma tik vienetiniams atvejams. Daugelis verslu negali savo darbuotojams pasiūlyti tokios darbo vietos. Nematau, kad čia kažkas greitu metu pasikeis. Šiuolaikiniame versle kaip tik visus ofise susodina į vieną patalpą, kad visi suvoktų - big picture.

Didžiąją dalį ofisinio darbo galima daryti bent dalinai nuotoliniu būdu.

Open floor ofisai yra blogiausias pastarojo dešimtmečio dalykas kas galėjo nutikti. Pažįstu žmonių kurie net nesvarstė kai kurių darbo pasiūlymų dėl to, kad tektų dirbti open floor ofise. Kas dirba - sėdi kiaurą dieną su ausinėmis, kad galėtų susikaupti. Arba ateina nuo 5 ryto kai dar tylu Susodina ne dėl kažkokio "susivokimo", o elementariai kaštų taupymas.

[Fulgur]

Didmiesčiai (išskyrus Vilnių) ir taip sparčiai mažėja, koks tikslas plėsti infrastruktūrą retai apgyvendintoje šalyje ir naujus miestus statyti?

Tiek Kaunas kraustosi į rajoną, tiek Klaipėda.

[Lettered]

Lietuvoj reiktų mažiau plėstis į laukus, o vietoj to vystyti satelitinius miestelius prie didmiesčių. Kad kas nenori gyventi betoninėse džiunglėse turėtų alternatyvą, bet tuo nesukeltų tokių didelių infrastruktūros problemų.

Didmiesčiai (išskyrus Vilnių) ir taip sparčiai mažėja, koks tikslas plėsti infrastruktūrą retai apgyvendintoje šalyje ir naujus miestus statyti?

[andyour]

Tai gyvendamas Pašilaičiuose ir gavęs darbą Graičiūno gatvėje kelsiesi gyventi į Žemuosius Panerius arba Trakų Vokę ?

Žmonės darbo ieško kiek įmanoma arčiau namų. Taip pat gyvena santykinai netoli darbo, bet taip pat stengiasi gyventi tvarkingose ir patogiose vietose. Miesteliai nepatenka į jokią kategoriją, nes ten nėra darbo, nėra normalios NT rinkos, nestatoma naujų daugiabučių(neskaitant išimčių), gana netvarkinga, nėra žmonių, nėra paslaugų ir prekių, gyventojų mažėja. Privalumas tik vienintelis - gamta gamtos mylėtojams.

[andyour]

Ekonominės Ponzi piramidės nebūtinai progresas visuomenės mąstu.

Kol kas miestai stambėja nuo pat jų atsiradimo - tūktančius metų. Labai skambi frazė tai vadindi Ponzi piramide, kurios dažniausiai tėra laikinas reiškinys.

Bendradarbystės vietos dirbant nuotoliniu būdu yra visiškai skirtingas dalykas nei darbas ofise. Gali keisti n darbdavių, bet toliau dirbti prie to pačio stalo savo kaime. Su "niekas nemėgsta" irgi labai slidus pasakymas.. Sakyčiau 50/50. Vieniems patinka, kiti negali su pižama dirbt.

Tiesiog nėra paplitę dirbti nuotoliniu būdu. Tai pritaikoma tik vienetiniams atvejams. Daugelis verslu negali savo darbuotojams pasiūlyti tokios darbo vietos. Nematau, kad čia kažkas greitu metu pasikeis. Šiuolaikiniame versle kaip tik visus ofise susodina į vieną patalpą, kad visi suvoktų - big picture.

[lietus]

Diskusija prasidėjo nuo to, kad yra realus reikalas mažinti valdymo aparatą. Vis daugiau žmonių keliasi gyventi arčiau miestų. Niekas nenori gyventi 50-100km nuo darbo.

Tai gyvendamas Pašilaičiuose ir gavęs darbą Graičiūno gatvėje kelsiesi gyventi į Žemuosius Panerius arba Trakų Vokę ?

[mantasm]

Vilnius ir Kaunas dideli miestai, visi likę neturi būdingų didmiesčiams problemų. Realybėje taip ir atsispindi viskas - visi kraustosi arba į miestus, arba arčiau jų. Važinėjimas didelius atstumus kainuoja nemažus pinigus. Kodėl atsiranda miestai? Nes taip ekonomika veikia efektyviau. Tai reiškia žmonėms taip labiau apsimoka finansiškai.

Vilnius ir Kaunas yra sąlyginai didelė Lietuvos dalis. Tai "visi dirba ten kur gyvena" taip pat turėtų atitikti ir jų realijas. Nebent norėjai pasakyti, kad "visi provincijoje dirba ten kur gyvena". Bet tas irgi su labai dideliais klaustukais žiūrint į paplitusį darbuotojų pavėžėjimą ir t.t.

[mantasm]

Spiečiantis į vieną tašką atsiranda terpė NT spekuliacijoms, reikia brangiai kainuojančių tunelių po žeme, brangių aukštų pastatų ir kt. Tai yra progresas, bent jau buvo iki šiol.
Kiek žinau niekas nemėgsta nuotolinio darbo, ne veltui populiarūs darbo vietų nuomos hubai.

Ekonominės Ponzi piramidės nebūtinai progresas visuomenės mąstu.

Bendradarbystės vietos dirbant nuotoliniu būdu yra visiškai skirtingas dalykas nei darbas ofise. Gali keisti n darbdavių, bet toliau dirbti prie to pačio stalo savo kaime. Su "niekas nemėgsta" irgi labai slidus pasakymas.. Sakyčiau 50/50. Vieniems patinka, kiti negali su pižama dirbt.

[andyour]

Lietuvoj reiktų mažiau plėstis į laukus, o vietoj to vystyti satelitinius miestelius prie didmiesčių. Kad kas nenori gyventi betoninėse džiunglėse turėtų alternatyvą, bet tuo nesukeltų tokių didelių infrastruktūros problemų.

Miesteliuose irgi yra betoninių džiunglių. Ar tu kalbi apie visiškai naujus miestelius?

[andyour]

Tame ir esmė. Kaip apibūdini tą "gyvena ten kur dirba"? Pagal Vilniaus ar Kauno atstumus ar mažų miestelių ar kaip? Ar tiesiog norisi numest skambią frazę, kuri nesvarbu kaip atsispindi realybėje?

Vilnius ir Kaunas dideli miestai, visi likę neturi būdingų didmiesčiams problemų. Realybėje taip ir atsispindi viskas - visi kraustosi arba į miestus, arba arčiau jų. Važinėjimas didelius atstumus kainuoja nemažus pinigus. Kodėl atsiranda miestai? Nes taip ekonomika veikia efektyviau. Tai reiškia žmonėms taip labiau apsimoka finansiškai.

[andyour]

De-urbanizacija yra naujasis progresas dėka automatizacijos ir nuotolinio darbo. Kur progresas gyvent kaip pvz Honkonge?

Spiečiantis į vieną tašką atsiranda terpė NT spekuliacijoms, reikia brangiai kainuojančių tunelių po žeme, brangių aukštų pastatų ir kt. Tai yra progresas, bent jau buvo iki šiol.
Kiek žinau niekas nemėgsta nuotolinio darbo, ne veltui populiarūs darbo vietų nuomos hubai.