Gyventojų skaičius Lietuvos miestuose, miesteliuose, regionuose

[Romas]

Neringoje gyventojų padaugėjo tik dėl to, kad ten savo gyvenamąja vietą deklaravo piliečiai, įsigiję NT. Realiai jie ten nuolat negyvena, tačiau, deklaravę gyvenamąją vietą, naudojasi nemokamu keltu ir įvažiavimu į Neringą.

Jei visi, deklaravę Neringą kaip gyvenamą vietą, ten būtų ir užsirašę, tai Neringoje būtų pusantro karto daugiau gyventojų - vietoj 2570 net 3850 (tokie buvo preliminarūs 2011 m. pradžios duomenys).
Tarp surašymų ir buvo verčiamasi tokiais duomenimis - sudarinėjami biudžetai, prašomi ES ir Lietuvos biudžeto pinigai, sudarinėjamos rinkiminės apygardos ir t.t.

[Al1]

Neringoje gyventojų padaugėjo tik dėl to, kad ten savo gyvenamąja vietą deklaravo piliečiai, įsigiję NT. Realiai jie ten nuolat negyvena, tačiau, deklaravę gyvenamąją vietą, naudojasi nemokamu keltu ir įvažiavimu į Neringą.

[Romas]

Lietuvos miestų gyventojų skaičiaus pokytis 2001-2011 m.

Pagal 2011 m. surašymo duomenis sudariau gyventojų skaičiaus miestuose žemėlapį

Skritulio dydis - pagal gyventojų skaičų 2011 m.
Skritulio spalva - gyventojų skaičiaus pokytis nuo 2001 m. surašymo

Gyventojų per 10 m.:
- padaugėjo tik Neringoje ir Baltojoje Vokėje
- sumažėjo iki -5 proc. tik Vilniuje ir Gargžduose
- sumažėjo nuo -20 iki -25 proc. Visagine, Naujojoje Akmenėje ir dar 6 labai mažuose miestuose - Simne, Obeliuose, Dusetose, Vabalninke, Pandelyje ir Smalininkuose
- Sumažėjo labiau nei -25 proc. Ventoje ir Žagarėje

Paspaudus - didesnis žemėlapis


Žemėlapio pagrindas - "Jāņa sēta" žemėlapis

[Romas]

Lietuvos miestų gyventojų skaičiaus pokytis 2001-2011 m.

Miestų gyventojų skaičiaus pokyčiai per 10 metų procentais

Žemėlapyje - atitinkamo dydžio skrituliai
Miestas virš 100 tūkst. gyventojų
1. Vilnius, 2011 m.: 524.406 gyv., per 10 m. sumaž. -3,3%

Miestas 300-400 tūkst. gyventojų
2. Kaunas, 2011 m.. 315.993 gyv., per 10 m. sumaž. -16,6%

Miestai 100-200 tūkst. gyventojų
3. Klaipėda, 2011 m.: 162.360 gyv., per 10 m. sumaž.-15,9%
4. Šiauliai, 2011 m.: 109.328 gyv., per 10 m. sumaž.-18,3%

Miestai 50-100 tūkst. gyventojų
5. Panevėžys, 2011 m.: 99.690 gyv., per 10 m. sumaž.-16,8%
6. Alytus, 2011 m.: 59.964 gyv., per 10 m. sumaž.-16,1%

Miestai 30-50 tūkst. gyventojų
7. Marijampolė, 2011 m.: 41.051 gyv., per 10 m. sumaž.-15,7%; 8. Mažeikiai, 2011 m.: 37.020 gyv., per 10 m. sumaž.-13,3%; 9. Jonava, 2011 m.: 30.650 gyv., per 10 m. sumaž.-12,3%

Miestai 20-30 tūkst. gyventojų
10. Utena, 2011 m.: 28.997 gyv., per 10 m. sumaž.-14,4%; 11. Kėdainiai, 2011 m.: 26.648 gyv., per 10 m. sumaž.-16,9%; 12. Telšiai, 2011 m.: 25.540 gyv., per 10 m. sumaž.-18,8%; 13. Tauragė, 2011 m.: 24.389 gyv., per 10 m. sumaž.-16,3%; 14. Ukmergė, 2011 m.: 23.878 gyv., per 10 m. sumaž.-17%; 15. Visaginas, 2011 m.: 22.361 gyv., per 10 m. sumaž.-24,3%; 16. Plungė, 2011 m.: 20.041 gyv., per 10 m. sumaž.-14,5%

Miestai 10-20 tūkst. gyventojų
17. Kretinga, 2011 m.: 19.01 gyv., per 10 m. sumaž.-11,3%; 18. Šilutė, 2011 m.: 17.775 gyv., per 10 m. sumaž.-17,2%; 19. Radviliškis, 2011 m.: 17.254 gyv., per 10 m. sumaž.-15,2%; 20. Palanga, 2011 m.: 15.732 gyv., per 10 m. sumaž.-10,7%; 21. Gargždai, 2011 m.: 15.021 gyv., per 10 m. sumaž.-1,3%; 22. Druskininkai, 2011 m.: 14.764 gyv., per 10 m. sumaž.-19%; 23. Rokiškis, 2011 m.: 14.351 gyv., per 10 m. sumaž.-14,3%; 24. Biržai, 2011 m.: 12.465 gyv., per 10 m. sumaž.-18,3%; 25. Elektrėnai, 2011 m.: 12.012 gyv., per 10 m. sumaž.-14,5%; 26. Kuršėnai, 2011 m.: 11.963 gyv., per 10 m. sumaž.-15,7%; 27. Vilkaviškis, 2011 m.: 11.547 gyv., per 10 m. sumaž.-13,1%; 28. Garliava, 2011 m.: 11.264 gyv., per 10 m. sumaž.-15,5%; 29. Jurbarkas, 2011 m.: 11.232 gyv., per 10 m. sumaž.-18,6%; 30. Raseiniai, 2011 m.: 11.203 gyv., per 10 m. sumaž.-10,7%; 31. Lentvaris, 2011 m.: 11.105 gyv., per 10 m. sumaž.-5,7%; 32. Grigiškės, 2011 m.: 10.867 gyv., per 10 m. sumaž.-5,1%; 33. Anykščiai, 2011 m.: 10.575 gyv., per 10 m. sumaž.-11,6%

Miestai 4-10 tūkst. gyventojų
34. Joniškis, 2011 m.: 9.899 gyv., per 10 m. sumaž.-12,6%; 35. Prienai, 2011 m.: 9.867 gyv., per 10 m. sumaž.-13,1%; 36. Naujoji Akmenė, 2011 m.: 9.300 gyv., per 10 m. sumaž.-24,7%; 37. Varėna, 2011 m.: 9.240 gyv., per 10 m. sumaž.-14,8%; 38. Kelmė, 2011 m.: 9.150 gyv., per 10 m. sumaž.-16,1%; 39. Kaišiadorys, 2011 m.: 8.664 gyv., per 10 m. sumaž.-13,4%; 40. Pasvalys, 2011 m.: 7.523 gyv., per 10 m. sumaž.-13,6%; 41. Kupiškis, 2011 m.: 7.206 gyv., per 10 m. sumaž.-14,7%; 42. Zarasai, 2011 m.: 7.165 gyv., per 10 m. sumaž.-14,4%; 43. Kazlų Rūda, 2011 m.: 6.635 gyv., per 10 m. sumaž.-10,4%; 44. Skuodas, 2011 m.: 6.513 gyv., per 10 m. sumaž.-17,5%; 45. Molėtai, 2011 m.: 6.434 gyv., per 10 m. sumaž.-10,9%; 46. Širvintos, 2011 m.: 6.415 gyv., per 10 m. sumaž.-11,8%; 47. Šalčininkai, 2011 m.: 6.358 gyv., per 10 m. sumaž.-5,4%; 48. Šakiai, 2011 m.: 6.051 gyv., per 10 m. sumaž.-11%; 49. Ignalina, 2011 m.: 6.007 gyv., per 10 m. sumaž.-8,9%; 50. Pabradė, 2011 m.: 5.994 gyv., per 10 m. sumaž.-8,1%; 51. Švenčionėliai, 2011 m.: 5.771 gyv., per 10 m. sumaž.-16,6%; 52. Kybartai, 2011 m.: 5.631 gyv., per 10 m. sumaž.-14,1%; 53. Šilalė, 2011 m.: 5.492 gyv., per 10 m. sumaž.-12,6%; 54. Pakruojis, 2011 m.: 5.139 gyv., per 10 m. sumaž.-15,2%; 55. Nemenčinė, 2011 m.: 5.054 gyv., per 10 m. sumaž.-14,2%; 56. Švenčionys, 2011 m.: 4.963 gyv., per 10 m. sumaž.-12,7%; 57. Trakai, 2011 m.: 4.933 gyv., per 10 m. sumaž.-13,8%; 58. Vievis, 2011 m.: 4.915 gyv., per 10 m. sumaž.-7,3%
59. Lazdijai, 2011 m.: 4.531 gyv., per 10 m. sumaž.-11,9%; 60. Kalvarija, 2011 m.: 4.457 gyv., per 10 m. sumaž.-12,4%

Miestai 1,5-4,0 tūkst. gyventojų
61. Žiežmariai, 2011 m.: 3.607 gyv., per 10 m. sumaž.-7,1%; 62. Eišiškės, 2011 m.: 3.416 gyv., per 10 m. sumaž.-9,3%; 63. Rietavas, 2011 m.: 3.251 gyv., per 10 m. sumaž.-18,3%; 64. Ariogala, 2011 m.: 3.208 gyv., per 10 m. sumaž.-13,2%; 65. Šeduva, 2011 m.: 2.895 gyv., per 10 m. sumaž.-14,9%; 66. Birštonas, 2011 m.: 2.646 gyv., per 10 m. sumaž.-18%; 67. Akmenė, 2011 m.: 2.593 gyv., per 10 m. sumaž.-17,4%; 68. Neringa, 2011 m.: 2.570 gyv., per 10 m. padid. +7,7%; 69. Venta, 2011 m.: 2.392 gyv., per 10 m. sumaž.-29,9%; 70. Tytuvėnai, 2011 m.: 2.302 gyv., per 10 m. sumaž.-19,3%; 71. Rūdiškės, 2011 m.: 2.300 gyv., per 10 m. sumaž.-10,1%; 72. Vilkija, 2011 m.: 2.131 gyv., per 10 m. sumaž.-8,9%; 73. Pagėgiai, 2011 m.: 1.941 gyv., per 10 m. sumaž.-18,9%; 74. Viekšniai, 2011 m.: 1.938 gyv., per 10 m. sumaž.-14,6%; 75. Ežerėlis, 2011 m.: 1.820 gyv., per 10 m. sumaž.-11,3%; 76. Gelgaudiškis, 2011 m.: 1.761 gyv., per 10 m. sumaž.-13,2%; 77. Kudirkos Naumiestis, 2011 m.: 1.732 gyv., per 10 m. sumaž.-13,3%; 78. Skaudvilė, 2011 m.: 1.720 gyv., per 10 m. sumaž.-19,6%; 79. Žagarė, 2011 m.: 1.712 gyv., per 10 m. sumaž.-26%; 80. Salantai, 2011 m.: 1.615 gyv., per 10 m. sumaž.-16,8%; 81. Ramygala, 2011 m.: 1.581 gyv., per 10 m. sumaž.-8,8%; 82. Linkuva, 2011 m.: 1.550 gyv., per 10 m. sumaž.-13,8%; 83. Simnas, 2011 m.: 1.514 gyv., per 10 m. sumaž.-23,5%

Miestai iki 1,4 tūkst. gyventojų
84. Veisiejai, 2011 m.: 1.430 gyv., per 10 m. sumaž.-18,8%; 85. Priekulė, 2011 m.: 1.413 gyv., per 10 m. sumaž.-18,1%; 86. Jieznas, 2011 m.: 1.230 gyv., per 10 m. sumaž.-16,7%; 87. Joniškėlis, 2011 m.: 1.201 gyv., per 10 m. sumaž.-18,7%; 88. Daugai, 2011 m.: 1.170 gyv., per 10 m. sumaž.-19,8%; 89. Varniai, 2011 m.: 1.140 gyv., per 10 m. sumaž.-15,9%; 90. Seda, 2011 m.: 1.138 gyv., per 10 m. sumaž.-13,1%; 91. Baltoji Vokė, 2011 m.: 1.101 gyv., per 10 m. padid.. +2,6%; 92. Virbalis, 2011 m.: 1.095 gyv., per 10 m. sumaž.-19%; 93. Obeliai, 2011 m.: 1.074 gyv., per 10 m. sumaž.-21,7%; 94. Vabalninkas, 2011 m.: 1.057 gyv., per 10 m. sumaž.-20,4%; 95. Subačius, 2011 m.: 1.051 gyv., per 10 m. sumaž.-10,9%; 96. Dūkštas, 2011 m.: 888 gyv., per 10 m. sumaž.-17%; 97. Užventis, 2011 m.: 833 gyv., per 10 m. sumaž.-7,2%; 98. Pandėlys, 2011 m.: 809 gyv., per 10 m. sumaž.-21%; 99. Dusetos, 2011 m.: 717 gyv., per 10 m. sumaž.-21,6%; 100. Kavarskas, 2011 m.: 666 gyv., per 10 m. sumaž.-17,7%; 101. Smalininkai, 2011 m.: 515 gyv., per 10 m. sumaž.-21,1%; 102. Troškūnai, 2011 m.: 451 gyv., per 10 m. sumaž.-14,1%; 103. Panemunė, 2011 m.: 274 gyv., per 10 m. sumaž.-16,7%

[Romas]

2011 metais Lietuvoje buvo 249 miesteliai.
Čia 34 didžiausi miesteliai, kuriuose virš tūkstančio gyventojų.
Atvaizdas

Ir 30 mažiausių, kuriuose mažiau nei 200 gyventojų.
Atvaizdas

Ačiū už papildymą.
Gaila, kad iš didžiųjų miestelių augo tik didmiesčių pašonėje esantys miesteliai ir dar Pilviškai.

Labai neaišku, kodėl dauguma apatinėje sąrašo dalyje esančių bažnytkaimių oficialiai yra laikomi "miesteliais" - jei niekad nebuvo istoriniai valsčiaus centrai ar prekybos centrai ir vizualiai nė iš tolo nepanašūs į miestelius - Nerimdaičiai, Ž.Panemunė, Žalpiai ar Lauko Soda.
Nors apatinėje sąrašo dalyje yra ir miestelio vaizdą turinčių labai mažų tradicinių miestelių - Šešuoliai, Subačius, Panemunėlis, Skiemonys.

Mažiausias miestelis Skiemonys yra biurokratinis nesusipratimas.
Skiemonių miestelyje 2011 m. gyveno 38 žmonės, o kaime - 217 žmonių.

[Zorro]

Miesteliai

2011 metais Lietuvoje buvo 249 miesteliai.
Čia 34 didžiausi miesteliai, kuriuose virš tūkstančio gyventojų.



PS geltona spalva - buvę miestai.

Ir 30 mažiausių, kuriuose mažiau nei 200 gyventojų.

[Tomas]

Surašymo esmė ir buvo gauti kuo artimesnius realybei skaičius. T.y. nereikėtų svaigti apie dar 100000 nei surašytų, nei gyvenamąją vietą Vilniuje deklaravusių asmenų. Jų nėra.

Kauno m. sav.
Gyventojų skaičius metų pradžioje
2011 - 317 319
2012 - 311 148
2013 - 307 498

Atmetus studentus Kaune ko gero nėra likę nė 300000 gyventojų.

[VNS]

Vilniaus m. gyv. skaičiaus padidėjimas panašiau į gyvenamosios vietos deklaracijos vajų (Pvz. Zuoko superbutas), nei į realų prieaugį. Tai be abejonės yra gerai duomenų tikslumui.

[Zorro]

Dar vienas gana unikalus pasaulyje dalykas - Lietuvoje po truputį auga kaimo gyventojų procentas:
1989 - 32.3
2001 - 33.1
2011 - 33.3

Čia tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos priemiesčiai

Dar 2001-aisiais buvo tokie miestai:
Juodupė 2.043
Kulautuva 1.367
Tyruliai 412
Kurie dabar tik miesteliai.

[Romas]

Telšių apskritis (Тельшевскiй уѣзд) 1897- 2011

Miesteliai išvis yra žlugęs reikalas, donorai didesniem miestam, nes juose "nėra ką veikti" ir jų mažėjimas gana natūralus. Geografijos moksle taip pat nusakomas toks dalykas, kad vidutinio dydžio miesteliai arba išauga, arba nunyksta, tai nėra stabili kategorija. Lietuvoje - nunyksta.
Tai vyksta dar nuo sovietinių laikų, kai jie buvo sąmoningai žlugdomi, nes juos buvo sunkiau kontroliuoti. Daugelis miestelių 1990 metais buvo ir tuo labiau šiuo metu yra mažesni už 1914 ar 1939 savo dydį.

Kokie tie miesteliai? Būtų įdomu sužinoti.

Jų yra šimtai, tikrai visų neišrašysi. Tiek miesteliai, tiek ir maži miestai.
Tarkim
Ukmergė 1939 - 24 000 gyv.; Žagarė 1939 - 5 443; Šeduva 1897 - 4474 ; Švenčionys 1900 - 6 322; Butrimonys 1897 - 2 394; Užpaliai 1902 - 2 208; Tauragnai 1901 - 1 210; Skaudvilė 1938 - 2 800; Virbalis 1890 - 3 954, 1923 - 4 018; Kybartai 1939 - 7 337; Kudirkos Naumiestis 1897 - 4 595; Kalvarija 1895 - 11 049 ir kt.
Miesteliai ir nedideli miestai iki 1945 buvo Lietuvos urbanistinės sistemos stuburas.

Susiradau 1902 m,. išleistą Kauno gubernijos gyvenamųjų vietų sąrašą (Spisok naselionnych miest Kovenskoj guberniji), kur panaudoti 1897 m. surašymo duomenys.
Kaip pavyzdys - caro laikų Telšių apskrities (Тельшевскiй уѣзд) miestelių gyventojų skaičius 1897 m..


Surašiau anuometinės Telšių apskrities (Тельшевскiй уѣзд) miestų ir miestelių (мѣстечко) gyventojų skaičius 1897 m. ir 2011 m., ir kiek kartų per 110 metų jie augo ar mažėjo.
Surūšiuota pagal gyventojų skaičių 1897 metais. Pasirodo, anais laikais Varniai buvo pusantro karto didesni už Gargždus, o kažkur Kuršo pasienyje esantys Pikeliai tik 10 gyventojų nusileido tiem patiems Gargždams.
Kadangi su kirilica ne visi draugauja, tai surašiau ir transkribuotus rusiškus pavadinimus


Telšių apskrities (Тельшевскiй уѣзд)
miestų ir miestelių gyventojų pokytis 1897 -2011 m.

Telšiai (Tel'šy): 1897 m.- 6497, 2011 m.- 25540 gyv., augo 3,9 k.
Plungė (Plungiany): 1897 m.- 6500, 2011 m.- 20041 gyv., augo 3,1 k.
Skuodas (Škudy): 1897 m.- 3644, 2011 m.- 6513 gyv., augo 1,8 k.
Kretinga (Kretingen): 1897 m.- 3580, 2011 m.- 19010 gyv., augo 5,3 k.
Varniai (Vorni): 1897 m.- 3304, 2011 m.- 1140 gyv., mažėjo 2,9 k.
Salantai (Salanty): 1897 m.- 2410, 2011 m.- 1615 gyv., mažėjo 1,5 k.
Darbėnai (Dorbiany): 1897 m.- 2396, 2011 m.- 1461 gyv., mažėjo 1,6 k.
Gargždai (Gorždy): 1897 m.- 2153, 2011 m.- 15021 gyv., augo 7,0 k.
Pikeliai (Pikeli): 1897 m.- 2142, 2011 m.- 378 gyv., mažėjo 5,7 k.
Seda (Siady): 1897 m.- 2116, 2011 m.- 1138 gyv., mažėjo 1,9 k.
Židikai (Židyki): 1897 m.- 1336, 2011 m.- 440 gyv., mažėjo 3 k.
Ylakiai (Illoki): 1897 m.- 1300, 2011 m.- 950 gyv., mažėjo 1,37 k.
Tirkšliai (Tyrkšli): 1897 m.- 1285, 2011 m.- 1507 gyv., augo 1,2 k.
Alsėdžiai (Olsiady): 1897 m.- 1102, 2011 m.- 896 gyv., mažėjo 1,23 k.
Laukuva (Lavkovo): 1897 m.- 951, 2011 m.- 832 gyv., mažėjo 1,14 k.
Mosėdis (Masiady): 1897 m.- 680, 2011 m.- 1141 gyv., augo 1,7 k.
Kuliai (Kuli): 1897 m.- 650, 2011 m.- 625 gyv., mažėjo 1,04 k.
Kartena (Korciany): 1897 m.- 640, 2011 m.- 931 gyv., augo 1,5 k.
Žemaičių Kalvarija (Kal'varija): 1897 m.- 612, 2011 m.- 696 gyv., augo 1,14 k.
Nevarėnai (Nevorany): 1897 m.- 560, 2011 m.- 552 gyv., mažėjo 1,01 k.
Plateliai (Ploteli): 1897 m.- 484, 2011 m.- 857 gyv., augo 1,8 k.
Jokūbavas (Jakubovo): 1897 m.- 400, 2011 m.- 479 gyv., augo 1,2 k.
Barstyčiai (Borščicy): 1897 m.- 398, 2011 m.- 528 gyv., augo 1,3 k.
Lieplaukė (Leplavki): 1897 m.- 340, 2011 m.- 258 gyv., mažėjo 1,32 k.
Žemalė (Žemeliany): 1897 m.- 329, 2011 m.- 524 gyv., augo 1,6 k.

[Romas]

Mažiausi Lietuvos miestai

Čia nelabai ką yra ir komentuoti.
Kažkodėl buvę rajonų centarai esantys Lietvos viduryje, kažkad bandė augti, o dauguma šių mažųjų miestų yra Lietuvos pakraščiuose, ypač nykstančioje šiaurės rytų Lietuvoje

Pagrindas - "Jāņa sēta" žemėlapis
Visi pirminiai duomenys - iš www.stat.gov.lt


Gyventojų skaičius 1970-2011 metais mažiausiuose miestuose, kuriuose dabar iki 1,6 tūkst. gyventojų
(pagal gyventojų surašymus)



Apie TOPus čia geriau nekalbėti.
Per 40 metų pusės gyventojų neteko Vabalninkas, Dusetos, Smalininkai, Panemunė (įdomus vienok miestas su 271 gyventoju); netoli to skaičiaus yra Varniai, Kavarskas. O Troškūnuose per 40 metų gyventojų sumažėjo trigubai - gal iš dalies dėl kokių nors nors ribų keitimo, nes tokaisi skaičiais nesinori tikėti
-Dauguma šių miestelių (atsiprašau, vis dar meistų) grimzdo nuo 1959 ar 1962 metų, kai neteko rajonų centrų statuso. Tačiau kai kurie meistai Sovietmečių augo - Simnas (melioratorių gyvenvietė), Daugai (technikumas), Salantai, Veisiejai
- Per pastąrąjį dvidešimtmetį iš 24 mažųjų miestelių dėl nežinomų priežasčių tik Baltojoje Vokėje buvo kažkoks stabilumas (gal ten gyventojai rado darbo Vilniuje). o kitusoe gyvnetojų mažėjo 20 procentų; pusė iš 24 miestelių neteko 30 proc,. gyventojų, o Daugai, Varniai, Obeliai ir Vabalninkas - virš 40 procentų.

Gyventojų skaičius 1970-2011 metais mažiausiuose miestuose, kuriuose dabar yra iki 1,6 tūkst. gyventojų
(pagal gyventojų surašymus)

[Romas]

Tarandė - 1 gyventojas
(

Visiems žinoma Tarandė yra Vilniaus miesto teritorijoje

Daugelis gyvenviečių visai neturi gyventojų

Tokių su nuliu gyventojų yra 4203 iš 21043:
Abložynė, Abrieskai, Abromiškis, Abručiovka, Adakavas II, Adamaučizna, Adamavas
(...)
Žvirbliškės, Žvirzdė, Žvirzdžiūnai, Žvyginė, Žvyriniškė

Dar vienas gana unikalus pasaulyje dalykas - Lietuvoje po truputį auga kaimo gyventojų procentas:
1989 - 32,3
2001 - 33,1
2011 - 33,3

Čia tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos priemiesčiai

[Sula]

Dar vienas gana unikalus pasaulyje dalykas - Lietuvoje po truputį auga kaimo gyventojų procentas:
1989 - 32.3
2001 - 33.1
2011 - 33.3

[lietus]

Varėnos duomenys ne visai atspindi realybę, nes 1989 m. duomenys yra su Senaja Varėna (virš 12 tks. gyventojų), tada buvo vienas miestas, o Senojoje Varėnoje gyveno apie 2000, todėl Senąją varėna atjungus nuo Varėnos ir pokytis toks didelis virš 3000.

[Romas]

5. Lėčiau mažėjantys buv. rajonų centrai

Į šią grupę patenka miestai, kurie dabar turi nuo 1,7 iki 3,6 tūkst. gyventojų. Viršutinę ribą nustatyti labai lengva - kitas didesnis miestas Kalvarija turi 4,6 tūkst. gyventojų. Tas atotrūkis buvo ir prieš 10, ir prieš 40 metų. Apatinė riba šiek tiek labiau "išplauta" - tarp Žagarės (1712) gyv.) ir Salantų (1615 gyv.) skirtumas ne toks ryškus ir jis priklauso nuo depopuliacijos greičio.
Šioje grupėje vyrauja buvę rajonų centrai, esantys arčiau Lietuvos vidurio. Čia patenka ir šiek tiek augantys Žiežmariai bei naujausias Lietuvos miestas - Venta (buv. Akmenės gelež. stotis) bei du mažieji kurortai - Neringa ir Birštonas.


Pagrindas - "Jāņa sēta" žemėlapis
Visi pirminiai duomenys - iš www.stat.gov.lt

Gyventojų skaičius 1970-2011 metais miestuose, kuriuose dabar yra nuo 1,7 iki 3,6 tūkst. gyventojų
(pagal gyventojų surašymus)


Dabar šioje grupėje meistai užima nuo 61 iki 79 vietos. Stabiliausi\i vietą saraše užima Ariogala (62-64 vieta) ir Vilkija (69-72 vieta), Rūdiškės (70-76 vietos). Dauguma kitų šios grupės miestelių nuolat praranda vietą sąraše (t.y., mažėja sparčiau nei vidutiniškai). Sparčiausiai vietą sąraše prarado žafarė (iš 56 į 79 vietą) ir Tytuvėnai (iš 57 į 70 vietą)
Išimtys yra tik Žiežmariai (iš 82 į 61 vietą) kurortai Bištonas (iš 88 į 66 vietą) bei Neringa (iš 75 į 68 vietą).
Keista, kad santykinai vietą praranda ir naujieji savivaldybių centai: Rietavas (iš 55 į 63 vietą). Pagėgiai (iš 65 į 73 vietą). Skaičiai rodo, kad naujieji savivaldybių centrai, jei juose nėra pramonės (Rietavas, Pagėgiai ir šiek tiek didesnė Kalvarija) dabartinėmis sąlygomis toliau praranda gyventojus, o skirtumai nuo normalių rajonų centrų ir savivaldybių "centriukų" per 10 metų tik didėjo.

Gyventojų skaičius dvigubai didesnis nei prieš 40 metų yra tik Žiežmariuose ir Birštone, šiek tiek didesnis Neringoje, Akmenėje, Rūdiškėse, Ariogaloje, Gelgaudiškyje - kur yra pramonės įmonės.
Per 40 metų labiausiai "nukraujavo" Žagarė - gyventojų mažėjo beveik perpus; apie 30 proc. gyventojų neteko Skaudvilė, Kudirkso Naumiestis, Pagėgiai, Tytuvėnai
Sovietinį dvidešimtmetį (1970-1989) daugelyje šių miestų dar buvo augimas; anais laikais mažėjo tik nepramoniniai rajonų centrai - Žagarė, Viekšniai, Kudirkos Naumiestis, Pagėgiai, Tytuvėnai.
Pastaruosius 20 metų gyventojų augo tik Žiežmariuose ir Neringoje. Per šį dvidešimtmetį virš 30 proc,. gyventojų neteko Venta, Gelgaudiškis, Žagarė
Venta ir Gelgaudiškis (kaip ir Naujoji Akmenė) yra geras pavyzdys, kad priklausomybė nuo vienos pramonės šakos ar vienos įmonės nėra patikima. Ventoje buvo 1970 m. 2537 gyv., po to buvo šuolis iki 3,5 tūkst. gyventojų, o pastarąjį dešimtmetį mažėjimas buvo bene sparčiausias. Panašus kilimas ir smukimas yra Gegaudiškyje.


Miestų nuo 1,7 iki 3,6 tūkst. gyventojų pokyčiai 1970-2011 metais
(pagal gyventojų surašymus)

[WastedYears]

Šiaip jau Grigiškės yra Vilniaus statistikos "viduje" tikriausiai?

Grigiškės prie vidutinių miestų grupės. Nors priklauso Vilniaus miesto sav. yra atskiras miestas nuo Vilniaus. Kitaip nei N. Vilnia.

[Sula]

Šiaip jau Grigiškės yra Vilniaus statistikos "viduje" tikriausiai?

[Romas]

4. Mažieji rajonų centrai

Į šią dydžio kategoriją patenka likę 16 rajonų centrų, kur gyventojų skaičius ir geriausiais laikais nepasiekė 10.000 (nors Kupiškyje ir Pasvalyje nedaug trūko iki penkiaženklio skaičiaus). Čia gyventojų skaičius šiais laikais siekia 4,5-7,5 tūkst. gyventojų.
Tuose rajonų centruose nebuvo didelės pramonės ir tik aptarnautas žemės ūkio rajonas. Čia pakliūna ir 5 buvę rajonų centrai, kurie turi pramonę (Švenčionėliai, Pabradė, Kazlų Rūda) arba stabiliai mažėdami dar neišeikvojo senais gerais laikais sukaupto potencialo (Kalvarija, Kybartai).
Šis segmentas nuo aukštesnio skiriasi tik kiek mažesniu augimu; tačiau jis ryškiai atitrūkęs nuo mažesnių miestų segmento, kur dauguma atveju gyventojų skaičius stabiliai mažėja nuo 6-ojo dešimtmečio.
Šio dydžio mažų miestų (tie rajonų centrai jaukūs ir tvarkingi) daugiau yra rytų ir pietvakarių Lietuvoje.


Pagrindas - "Jāņa sēta" žemėlapis
Visi pirminiai duomenys - iš www.stat.gov.lt

Gyventojų skaičius 1970-2011 metais miestuose, kurie buvo pasiekę 5,0-9,9 tūkst. gyventojų
(pagal gyventojų surašymus)



Deja, skaičiai rodo, kad tokių miestų gyventojų skaičiui didesnę įtaką turi administracinis statusas, o ne pramonė. Didžiausias "išsišokėlis" tarp šių miestų - Šalčininkai, kur 1970 m. nebuvo nė 2 tūkst. gyventojų. Šis miestelis tapo rajono centru 1972 metais. Jis per 40 metų pašoko iš 86 į 47 vietą. O visi santykines pozicijas labiausia praradę miestai yra iš buvusių rajono centrų tarpo - Kybartai, Kalvarija, Pabradė, Švenčionėliai. Maloni išimtis - Kazlų Rūd.a
Šioje dydžio kategorijoje stabiliausiai savo vietą miestų sąraše išsaugojo Pasvalys (39-40 vietos), Skuodas (43-44 vietos), Pakruojis (52-56 vietos)

Per 40 metų gyventojų skaičius praktiškai nepakito Kybartuose ir Kalvarijoje. Be minėtų Šalčininkų, kur gyventojų 4 kartus daugiau nei prieš 40 metų ir Molėtų, Širvintų ir Šilalės, kur yra dvigubai daugiau gyventojų nei 1970 metais, augimas lėtesnis nei vidutinių rajonų centrų grupėje.
- Per 20 paskutinių sovietinių metų labiausiai augo minėti per 40-metį augę miestai ir dar Nemenčinė, Vievis ir Kupiškis, o lėčiausia augo ne rajonų centrai - Kybartai, Kalvarija, Pabradė. Iš rajonų centrų lėčiausia ("tik" 40%)augo nuošaliau esantys Zarasai, Švenčionys ir Lazdijai.
- Per pastarąjį 20-metį tik iki 10 proc. mažėjo gyventojų tik šalia Vilniaus esančiuose Molėtuose ir Šalčininkuose. Labiausiai žmonių (virš -20%) sumažėjo Lietuvos pakraščiuose esančiuose miestuose - Trakuose, Skuode, Švenčionėliuose, Švenčionyse, Kybartuose, Kalvarijoje

Miestų nuo 5 iki 10 tūkst. gyventojų pokyčiai 1970-2011 metais
(pagal gyventojų surašymus)

[Romas]

3. Vidutinio dydžio rajonų centrai

Šiuose miestuose gyventojų skaičius iki 1989 metų pasiekė 10 tūkstančių, o dabar ta riba nuleista iki 8,5 tūkstančio. Į šią dydžio grupę patenka vidutiniai rajonų centrai, beveik pusė jų - 21 iš 44.
Kažkodėl tokio dydžio miestų daugiau vakarinėje Lietuvos dalyje - ten 10 tūkstančių gyventojų iš rajonų centrų nepasiekė tik Skuodas ir Šilalė.


Pagrindas - "Jāņa sēta" žemėlapis
Visi pirminiai duomenys - iš www.stat.gov.lt

Gyventojų skaičius 1970-2011 metais 24 miestuose, kurie buvo pasiekę 10-20 tūkst. gyventojų
(pagal gyventojų surašymus)



Per 40 metų Lietuvos miestų TOP20 išliko Plungė, Kretinga, Šilutė ir Radviliškis. Didžiausias santykinis smigimas - N.Akmenėje (iš 21-os į 36-ą vietą), smukimas - Raseiniuose ir Kuršėnuose, o labiausiai didžiausių vietų sąraše palypėjo Gargždai, Elektrėnai, Varėna ir Kaišiadorys.
Tipiškiausi šio segmento miestai - rajonų centrai, turintys šiek tiek įvairios pramonės - smarkiai nekilę, bet ir santykinai nesmukę; Kretinga (17-19 vietos), Šilutė (17-18 vietos), Rokiškis (21-23 vietos), Vilkaviškis (24-29 vietos).

Per 40 metų gyventojų netgi sumažėjo tik Naujojoje Akmenėje (tai prasidėjo dar sovietmečiu), o labai nežymiai augo pokariu buvę didesni pramonės centrai - Radviliškis, Kuršėnai, Biržai. Išliko (ar beveik išliko) dvigubai daugiau gyventojų nei prieš 40 metų Gargžduose, Grigiškėse, Varėnoje, Palangoje, Kaišiadoryse,, Garliavoje. Visur - arba labai arti dideli miestai, arba priešingai - labai toli - ir neužgožia augimo
- Per 20 paskutinių sovietininių metų labiausiai augo minėti per 40-metį augę miestai ir dar Rokiškis bei Jurbarkas, o lėčiausiai augo minėti "autsaideriai'.
- Per dabartinį 20-metį Gargžduose net išaugo gyventojų, o iki 10 proc. mažėjo mažiausiai šalai didmiesčių esančiuose Grigiškėse, Garliavoje ir Kretingoje. Labiausiai žmonių (virš -20%) sumažėjo Naujojoje Akmenėje, Jurbarke, Elektrėnuose, Biržuose, kelmėje ir Kaišiadoryse.


Miestų nuo 10 iki 20 tūkst. gyventojų pokyčiai 1970-2011 metais
(pagal gyventojų surašymus)

[Romas]

Skirtumai tarp surašytų ir deklaruotų gyventojų skaičiaus

Prieš pereinant prie mažesnių miestų (su dar ilgesnėmis lentelėmis) įdomu palyginti 2011 metų pradžios:
- preliminarius duomenis iki surašymo
- ir patikslintus per surašymą.

Visų 103 miestų gyventojų duomenys buvo mažesni 221 tūkst arba 6,6% mažesni nei buvo skelbta iki surašymo.
Kaip sakoma - mes nežinome, kas bus vakar, o surašymas padėjo sužinoti.

Skirtumai tarp preliminaraus (pagal deklaravimą) ir surašyto gyventojų skaičiaus
Penki didieji miestai
MIESTAS // 2011 sur. // 2011 prelim. // Skirtumas
Vilnius 524.406 ... 542.932 ... -18.526 ... -3,4%
Kaunas 315.993 ... 336.912 ... -20.919 ... -6,2%
Klaipėda 162.360 ... 177.812 ... -15.452 ... -8,7%
Šiauliai 109.328 ... 120.969 ... -11.641 ... -9,6%
Panev. 99.690 ... 109.028 ... -9.338 ... -8,6%

Įdomu, kad keliuose nedideliuose miestuose 2011 m. pradžioje surašymas atrado daugiau gyventojų negu buvo deklaruota
Procentų nerašau, nes labai maži:
Miestai, kur surašyta daugiau gyventojų nei deklaruota
Miestas // 2011 suraš. // Skirt. nuo deklar.
Ignalina 6.007 ... +169
Akmenė 2.593 ... +100
B.Vokė 1.101 ... +54
Vievis 4.915 ... +46
Užventis 833 ... +44
Ariogala 3.208 ... +18
Subačius 1.051 ... +15
Seda 1.138 ... +9
Kas gali paaiškinti tokius teigiamus nesutapimus - ar tai reiškia žmonių grįžimą į mažus miestelius (pvz., dėl pigesnio pragyvenimo) o gal kažkokios kitos priežastys...

17 miestų dėl gyventojų surašymo 2011 m. pradžioje sumažėjo virš 10 procentų. Toks per dieną atsiradęs skirtumas pagal surašymą ir deklaracijas Visagine viršijo 4,4 tūkst., o Telšiuose ir Kėdainiuose - 3,5 tūkst. gyventojų.

Didžiausi skirtumai į neigiamą pusę buvo Neringoje - čia skirtumas sudaro net 33 proc. - pagal deklaracijas turėtų būti 3850 gyventojų, o per surašymą aptikta tik 2570.

Įdomu, pagal kurį gyventojų skaičių bus skirstomi pinigai Neringai...


Miestai, kur skirtumas tarp deklaruotų ir surašytų gyventojų viršijo 10 proc.
MIESTAS // 2011 suraš. // Skirtumas nuo deklar.
Visaginas 22.361 ... -4443 ... -16,6%
Telšiai 25.540 ... -3567 ... -12,3%
Kėdainiai 26.648 ... -3176 ... -10,7%
Plungė 20.041 ... -2246 ... -10,1%
Garliava 11.264 ... -1686 ... -13,0%
N.Akmenė 9.300 ... -1421 ... -13,3%
Neringa 2.570 ... -1280 ... -33,3%
Jurbarkas 11.232 ... -1267 ... -10,1%
Nemenčinė 5.054 ... -705 ... -12,2%
Rietavas 3.251 ... -473 ... -12,7%
Birštonas 2.646 ... -426 ... -13,9%
Venta 2.392 ... -353 ... -12,9%
Žagarė 1.712 ... -269 ... -13,6%
Priekulė 1.413 ... -183 ... -11,5%
Daugai 1.170 ... -158 ... -11,9%
Obeliai 1.074 ... -131 ... -10,9%
Pandėlys 809 ... -96 ... -10,6%