Gyventojų skaičius Lietuvos miestuose, miesteliuose, regionuose

[lukass]

Pradedama ruoštis dar vienam gyventojų ir būstų surašymui

Lietuvos valstybės institucijos pradeda rengtis šalies gyventojų ir būstų visuotiniam surašymui, vyksiančiam po trejų metų.

Finansų ministerija pateikė Vyriausybės nutarimo projektą, kur nustato surašymo apskaitos datą, patvirtina temų ir rodiklių sąrašą.

Gyventojų ir būstų surašymas 2021 metais pirmą kartą gali būti vykdomas automatiškai, panaudojant administracinius duomenis, gautus iš pagrindinių valstybės registrų ir informacinių sistemų.

„Planuojama, kad pačiame surašymo procese gyventojams nereikės dalyvauti, tai yra priimti surašinėtojus ar internete deklaruoti kokius nors duomenis“, – rašoma Statistikos departamento BNS pateiktame atsakyme.

Vyriausybės nutarimo projekte numatoma, kad gyventojų ir būstų surašymas vyks sausio 1 dieną. Surašymo rezultatus planuojama skelbti 2022 metais.

Statistikos departamentas bandomąjį surašymą atliks 2019 metų sausio – 2020 metų birželio mėnesiais...

[Zorro]

Keista, kad Grigiškės išskirtos, o Naujoji Vilnia ne.

Kodėl keista?
Grigiškės buvo prijungtos ne prie Vilniaus miesto, o prie Vilniaus savivaldybės su formaliu miesto statusu. N. Vilnia yra dalis Vilniaus miesto.
Atrodo šiame forume buvo anksčiau apie tai kalbėta.

[lietus]

Keista, kad Grigiškės išskirtos, o Naujoji Vilnia ne.

[Zorro]

O su Lazdijų skaičiais neįsivėlusi klaida?

Taip, turi būti - 3737 (2018 m.)

[Brokeris]

Lietuvos miestai - 2018 (pagal stat.gov.lt).

Iš 103-jų LT miestų per metus augo tik 5 -
Vilnius - +2239, 0,42% (auga paskutinius 6 metus).
Elektrėnai - +81, 0,72%.
Grigiškės - +56, 0,53% (4 m.).
Neringa - +77, 2,55% (8 m.).
Baltoji Vokė - +19, 1,84%.

O su Lazdijų skaičiais neįsivėlusi klaida?

[Zorro]

Vilniaus ir Kauno apskritys.

[Zorro]

Lietuvos miestai - 2018 (pagal stat.gov.lt).

Iš 103-jų LT miestų per metus augo tik 5 -
Vilnius - +2239, 0,42% (auga paskutinius 6 metus).
Elektrėnai - +81, 0,72%.
Grigiškės - +56, 0,53% (4 m.).
Neringa - +77, 2,55% (8 m.).
Baltoji Vokė - +19, 1,84%.

[Fulgur]

Na kelius sukėlė į Kauną. Ne viskas tik į Vilnių.

Įmonės aprašymas:
VĮ „Kelių priežiūra“ įkurta sujungus 11 regioninių kelių priežiūros įmonių. Esame viena iš didžiausių įmonių Lietuvoje, vienijanti 2600 savo srities specialistų. Įmonė yra atsakinga už valstybinės reikšmės kelius

Adresas

I. Kanto g. 23, LT-44296 Kaunas

https://rekvizitai.vz.lt/imone/kauno_regiono_keliai/

[andyour]

Abiem miestam reikia universitetų/jų padalinių. Ne visi gali vykti į didžiuosius miestus 4 metams. Pavyzdžiui, anksti gimė vaikai, sergantys tėvai, nuosavas verslas ir pan. Programos gali būti tiek bendrosios kaip Vadyba, Ekonomika, tiek kažkokia specializacija, jei regionas turi privalumų.

Universitetas/jo padalinys padeda išlaikyti jaunimą mieste, Erasmusai irgi įkvepia gyvybės. Taip pat padėtų valdiškų ar privačių institucijų perkėlimas (tarkim vidinio ofiso padaliniai) ar tarkim Regitra centrinė būstinė, "112 Alio" ir pan. sukurtų didesnį kiekį darbo jėgos (iš emigracijos ir iš aplinkinių savivaldybių). O tada šansas gamykloms, paslaugų centrams.

Mokyklas jau uždarinėja, tai ir universitetus nelaikys pustuščius. Valstybines istitucijas planavo perkelti tik į Kauną ir tai persigalvojo.

[Fulgur]

Įdomu, ar Šiaulius ir Panevėžį pasidalins didieji miestai, ar šie miestai vis tik prisikels. Vienintelis stabdis bus didžiųjų miestų NT kainos.



Jei ŠU prijungs prie VU, tai grečiausiai optimizuos studijas. Pvz. naikins dalį ŠU studijų, kuriuos dubliuojasi su VU ir surenka mažai studentų. Viskas bus į VU naudą, nes gali atvykti studijuoti į VU.



Apie KTU padalinį Panevėžyje.

Abiem miestam reikia universitetų/jų padalinių. Ne visi gali vykti į didžiuosius miestus 4 metams. Pavyzdžiui, anksti gimė vaikai, sergantys tėvai, nuosavas verslas ir pan. Programos gali būti tiek bendrosios kaip Vadyba, Ekonomika, tiek kažkokia specializacija, jei regionas turi privalumų.

Universitetas/jo padalinys padeda išlaikyti jaunimą mieste, Erasmusai irgi įkvepia gyvybės. Taip pat padėtų valdiškų ar privačių institucijų perkėlimas (tarkim vidinio ofiso padaliniai) ar tarkim Regitra centrinė būstinė, "112 Alio" ir pan. sukurtų didesnį kiekį darbo jėgos (iš emigracijos ir iš aplinkinių savivaldybių). O tada šansas gamykloms, paslaugų centrams.

[andyour]

Įdomu, ar Šiaulius ir Panevėžį pasidalins didieji miestai, ar šie miestai vis tik prisikels. Vienintelis stabdis bus didžiųjų miestų NT kainos.

Šiaulių universiteto uždanga leidžiasi
http://www.skrastas.lt/?data=2017-05...&id=1493741320

Jei ŠU prijungs prie VU, tai grečiausiai optimizuos studijas. Pvz. naikins dalį ŠU studijų, kuriuos dubliuojasi su VU ir surenka mažai studentų. Viskas bus į VU naudą, nes gali atvykti studijuoti į VU.

Mokslo lopšyje – nė vieno pirmakursio

Tenka pripažinti, kad sėkmė nusisuko nuo regionų aukštųjų mokyklų – kai kurios jų neteko net pusės studentų.
https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...o-pirmakursio/

Apie KTU padalinį Panevėžyje.

[Romas]

Vienintelis dalykas, kurį galima prognozuoti, yra demografija.


Įdomios geografo R.Tučo (jis perbraižė Seimo rinkimų apygardų žemėlapį) įžvalgos 2018-2021 metams.
Gal kiek per daug pesimistiškai nurodytas 1992-1997 m. gimusių žmonių skaičiaus mažėjimas (dabar 20-25 metai, o vėliau jiems bus 25-30 metų)
Tačiau dėl emigracijos tos pesimistiškos prognozės gali išsipildyti - antroji pokario "babyoomer'ių karta (gimę 1984-1992 m.) masiškai emigravo ir jokio piko dabar beveik nesimato.
Straipsnyje pagal atskiras savivaldybes nagrinėjama, kaip atrodys demografinė struktūra, kai 1955-1975 m. buvusi pirmosios "babyboomer'ių" karta sulauks pensinio amžiaus.

Labai gaila, kad demografijos tendencijomis iki šiol mažai domėjosi švietimo strategai ir savivaldybių vadai (labai lengva nuspėti kada reikės darželių, o kada - mokyklų), o apie ateitį negalvojantys socialinės apsaugos ministerijos vadais patapę pašalpininkai išvis nesidomi demografija ir iš ko reikės mokėti pensijas po 10 metų.



Lietuva nyksta netolygiai: mokslininkas užčiuopė tendenciją

Prognostinį Lietuvos gyventojų kaitos 2017-2021 m. laikotarpyje tyrimą atlikęs Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas pastebėjo, kad spartesnis vyresnio išlaikomo amžiaus (65 m. ir daugiau) gyventojų skaičiaus augimas bus būdingas toms savivaldybėmis, kurių gyventojų skaičius (dėl į jas gyventi atvykusių tuomet dar jaunų darbingo amžiaus žmonių) sparčiai augo sovietmetyje. Apie tai jis kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusiame tyrimo pristatyme.


https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=77050545

Keli grafikai

Bendras gyventojų pokytis savivaldybėse 2017-2021 m.


Priešpensinio amžiaus (60-64 m.) žmonių pokytis


Pensinio amžiaus (60-64 m.) žmonių pokytis


Dvi savivaldybės palyginimui
(dar yra pateikti Klaipėdos, Kėdainių, Pasvalio, Mažeikių rajonų grafikai)

Trakai - gana tolygi amžiaus pasiskirstymo kreivė


Visaginas - dauguma gyventojų dabar yra 50-55 m. intervale


https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=77050545

[Romas]

Lietuvos gyventojų skaičiaus pokyčio prognozė 2017-2021 m.

http://vrk.maps.arcgis.com/apps/MapS...3961419bafd8e7

[Galys]

Visiški kliedesiai. Tu tikrai taip manai ir kiek tau metų, kad tokias nesąmones rašai?



Natūriniai mato vienetai (tonos, kubiniai metrai ir t.t.), o ne pinigai yra tikrasis matas.
Lietuvoje sunaikintos ištisos pramonės šakos ir praktiškai nieko naujo nesukurta. Tai iš kur ta gamyba gali būti? Krepšelių pynimas ir gintarinių karolių gamyba buvo ir anais laikais, tik ne tokie mastai. Taip. Bet, atsiprašant, tai ekonomikoje yra lašas jūroje.

baikit trolinti forumą su tavo tonom ir metrais... Su tokiais kliedesiais tuoj lyginsime toną sovietinių plaktukų ir toną lietuviškų lazerių.

[lietus]

... Miesteliai nepatenka į jokią kategoriją, nes ten nėra darbo, nėra normalios NT rinkos, nestatoma naujų daugiabučių(neskaitant išimčių), gana netvarkinga, nėra žmonių, nėra paslaugų ir prekių, ..

Dėl tvarkos tai miesteliuose kaip tik daug tvarkingiau už didmiesčius. O kokių paslaugų nėra ir žiūrint ką laikyti miesteliu, jeigu nuo 900 iki 3 000 gyventojų gyvenvietes, tai taip picos į namus gal ir nebus tokiame miestelyje, o betkokias prekes galima ir internetu užsakyti jeigu vietinėje parduotuvėje nėra.

[andyour]

Padėtis liūdna aišku, bet reikia kažką daryti. Dr. Kuodžio fb.

Bus dar ir reemigracijos, kai ekonomika dar kažkiek paaugs. Tik man įdomu, kiek emigravusių iš rajonų, sugrįš į gimtinę, o ne į didmiestį. Miesteliai jau bus visai kaip vaiduokliai.

[andyour]

Apidendrintai matome, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Tauragės ir Marijampolės apskritys laikosi santykinai gerai. Šiaulių ir Panevėžio miestai laikosi irgi santykinai gerai, bet apskričių rajonų jau nebeištempia. Alytaus, Utenos ir Telšių apskritys reikalauja rimtos pagalbos.

Alytuje kartais ne taip pat kaip Klp ir Kns, persikėlimas iš miesto į rajoną? Neskaitant, kad apskritai Alytus važiuoja mokytis ir dirbti į Kauną arba Vilnių, kas matosi dideliame šviesiasniame plote tarp Vilniaus ir Kauno.

[Fulgur]

Radikali nuomonė yra maskvietės. Ir jokių argumentų taip pat nėra. Gerai, kad valdžioje visgi ant tiek nukvakusių nėra, kad palaikytų tokią nuomonę.
Fundametalizmu dvokia pačios pamąstymai apie visų suvarymą į vos kelis miestus.
Būtent kaimas visais laikais ir visur buvo sveiko genofondo šaltinis, o miestai net ir prieš tūkstančius metų buvo ligų, nusikaltimų, paleistuvystės, degradacijos (įskaitant alkoholizmą ir narkotikus), išsigimimo, tiek moralinio, tiek ir psichinio bei biologinio, centrai. Dabar dar prisideda ir užteršta aplinka, technogeninė tarša, nenormalus paros ciklas, atitrūkimas nuo gamtos (anksčiau miestuose visgi jis buvo mažas) ir kt. Ir ką mes matome. Tose šalyse, kur urbanizacija pasiekė aukštą lygį ir kaimuose praktiškai nebeliko sveiko genofondo, visuomenės degraduoja, sensta ir skendi gilioje demografinėje krizėje (nereikia painioti su Lietuva, kur demografinė krizė dėl emigracijos). Tai visos Vakarų Europos šalys ir Japonija. Tas pats laukia ir kitų šalių, kai urbanizacija pasieks 90 ar daugiau procentų.

Padėtis liūdna aišku, bet reikia kažką daryti. Dr. Kuodžio fb.

[Fulgur]

Vilniaus miestas ir simboliškai rajonas auga. Visi pagrindiniai didmiesčiai sudėjus kartu su jų rajonais plius minus išlaiko gyventojų skaičių.

Šita Tučo analizė kaip aš suprantu eina rinkimų apygardoms. Delfi nenori tyrimų daryti, ar mokėti, tai pasiskolino. Didmiesčiams turime pridėti Ukrainos piliečius, kurie nelegaliai ar pusiau nelegaliai per Lenkiją, čia dirba. Juk nebėra statybų be ukrainiečių. Bet į statistikas jie nepakliūna, rinkimams neaktualūs.

Apidendrintai matome, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Tauragės ir Marijampolės apskritys laikosi santykinai gerai. Šiaulių ir Panevėžio miestai laikosi irgi santykinai gerai, bet apskričių rajonų jau nebeištempia. Alytaus, Utenos ir Telšių apskritys reikalauja rimtos pagalbos.

[andyour]

Tiek Kaunas kraustosi į rajoną, tiek Klaipėda.

Vilniaus miestas ir simboliškai rajonas auga. Visi pagrindiniai didmiesčiai sudėjus kartu su jų rajonais plius minus išlaiko gyventojų skaičių.