Ekonominė situacija Vilniaus miesto savivaldybėje

[A.C.D.]

Oi kaip užputojot, gerbiamieji.. Reiškias klausimas svarbus ir gal ne toks vienareikšmis?
Mano mėsos gabalas jums būtų toks: o ar tikrai Vilnius sugeneruoja tiek daug BVP? Kur yra registruoti pvz. LG, TELE2, Neste LT, galų gale per ką mokamos kokios KAM algos?

Niekas neputoja. Vilnius yra traukos centras - daug būstinių, paslaugų ir prekybos centrų. Užsienio kompanijos investuoja visų pirma į Vilnių, per čia skverbiasi į Lietuvos rinką. Nereikia tuom stebėtis - visas Lietuvos jaunimas juda į miestą studijuoti, surasti darbus ir dirbti. Miestai yra patys produktyviausi ir turi didžiausią ekonominę koncentraciją.

Į temą reikia žiūrėti kiek plačiau nei "privilegijuotas" Vilnius. Reikia žiūrėti į Lietuvos kontekstą kur akivaizdžiai matosi, kad 60% GPM iš Vilniaus eina finansuoti regionų kuriuose po 10 metų neliks kam dirbti. Turime ribotą pinigų kiekį, geriau jį investuoti ten, kur grąža bus didžiausia.

[A.C.D.]

Čia atsakymas į "pinigai turi būti investuoti ten, kur jie atneš didžiausią ekonominę grąžą"

Galima truputi praplėsti atsakymą ? Nemanau, kad būstinių buvimas Vilniuje įrodo, kad į Vilnių neapsimoka investuoti.

[Lettered]

Čia atsakymas į "pinigai turi būti investuoti ten, kur jie atneš didžiausią ekonominę grąžą"

Pinigai turi būti perskirstiomi ten, kur jų reikia. Manau iškreipta situacija, kai Vilniuje vaikai lieka be darželio, o kituose miestuose investuojami pinigai į darželius, kurie vėliau dėl vaikų trūkumo uždaromi. Su visa kita infrastruktūra irgi panaši situacija.

[liutass]

Vilniečiai negauna nei ES (išskyrus kai kuriuos projektus, kurie ne visiems reikalingi), nei savo lėšų.

o aplinkeliai, Gedimino prospektas, valdovu rumai, kulturos sostines projektai, Gedimino kalnas su funikulierium, tuos "nacionalini" stadiona is ES statys, Karaliaus Mindaugo tiltas, ir t.t.t

[Torkas]

Gerai, bet norint įvertinti grąžą, reikia susiskaičiuoti sąnaudas. Kiek kainuoja globalinis kaimiečių perkėlimas į Vilnių ir naujos infrastruktūros jiems pastatymas?
Eilinis kaimietis nieko negauna iš kitų savo mokesčių, todėl būtinas perskirstymas bent kažkur. Kaimiečio ligoninė uždaroma, mokykla - uždaroma, policijos nuovada uždaroma. Kada kaimietis gavo naują muziejų? Vilnius susikuria darbo vietų per valdišką sektorių, o paskui nuo jų algų, kurios ir taip mokamos iš mokesčių, dar nusirėžia GPM.

[Torkas]

Aš siela su Vilniumi, bet žmonės, patikėkit manimi - Lietuva nebus geresnė tapusi vieno miesto Zimbabve, kurioje reikia periodiškai kilnoti sostinę. Tai rodo politikos ydingumą, valstybinio masto strategijos neturėjimą.

[Lettered]

Gerai, bet norint įvertinti grąžą, reikia susiskaičiuoti sąnaudas. Kiek kainuoja globalinis kaimiečių perkėlimas į Vilnių ir naujos infrastruktūros jiems pastatymas?
Eilinis kaimietis nieko negauna iš kitų savo mokesčių, todėl būtinas perskirstymas bent kažkur. Kaimiečio ligoninė uždaroma, mokykla - uždaroma, policijos nuovada uždaroma. Kada kaimietis gavo naują muziejų? Vilnius susikuria darbo vietų per valdišką sektorių, o paskui nuo jų algų, kurios ir taip mokamos iš mokesčių, dar nusirėžia GPM.

Kaimuose kaip tik beveik visos darbo vietos valdiškos, perkelinėti niekas nesiūlo, tik investuoti ten, kur yra realūs žmonės ir poreikiai. Dabar realybė tokia, kad kaimiečio anūkai auga Vilniuje ir lieka be darželio todėl, kad pinigai buvo skirti jo kaimo darželiui, nors čia vaikų nebėra arba greitai nebeliks. Regionai dėl to tikrai nebus sėkmingesni, jei ten dirbtinai bus išlaikoma neadekvati infrastruktūra. Nereiktų šito dalyko painioti su investicijomis, kuriančiomis BVP ir darbo vietas regionuose, aš čia visiškai už.

[Sula]

Čia atsakymas į "pinigai turi būti investuoti ten, kur jie atneš didžiausią ekonominę grąžą"

Manau, kad nereikia taip pažodžiui suprasti.
Ir nereikia čia išvedžioti didelių sąmokslo teorijų. GPM šiaip jau yra vienas iš daugelio valstybės (o ne savivaldybės) renkamų mokesčių. Jis tik "paliekamas" savivaldybėms tam tikra apimtimi.
Komunalinis tvarkymas ar socialinės infrastruktūros paslaugos nėra investicijos tiesiogine to žodžio prasme.
Tik tiek, kad iš manęs už 100m. gatvės valymo sąlyginai ima 300Lt, o kokiam Balbieriškyje - tik 100Lt. Dėl kelių priežasčių:
a) Vilniuje brangesnės paslaugos;
b) Balbieriškyje santykinai mažiau išvagiama;
c) 100Lt eina Balbieriškio gatvės 100 m. tvarkymui.
Todėl tam, kad nuraminti "regionalus" jau čia anksčiau siūliau rinkti Vilniuje didesnį GPM arba atskirą "sostinės" mokestį.

[Torkas]

Ar sutinkate, kad pastaruoju metu stebime stiprią periferijos degradaciją? Kas yra tos Vilniaus aukso vištos, dėl kurių kaimiečiai bėga iš savo namų? Kodėl jos yra Vilniuje? Kaip situacija keisis toliau, jei GPM procentas bus didinamas?

[Eidvis]

Gali būti, kad biškuti yra maišomos sąvokos ir funkcijos. Tai GPM sudaro tik trečdalį visų Vilniaus savivaldybės pajamų, to trečdalio pakėlimas 5% esmės nepakeis. Bet esmės pakeisti ir nereikia - tikrai nereikia lygiuotis į Rygą ir Taliną, kur miestui yra priskirstos kitos funkcijos, o lyginti savivaldybių pajamas pačioje Lietuvoje. Lietuvoje lyginant miestų pajamas Vilnius kažkiek atsilieka ir tai nėra teisinga. Iš dalies kaltas pats Vilnius, kad nesugebaba susitvarkyti su savivaldybės įmonėm ir jų paversti pelningomis, iš kitos dalies kalta Lietuva, kuri ištiesų neteisingai perskirsto GPM mokestį. Vilniaus valdžia turi apsišluoti savo kieme, o seimas turi pakeltį GPM ir bus viskas tvarkoj ir lygu.

Tačiau savivaldybių pajamos daugiausiai eina jų pagrindinėms funkcijoms atlikti - švietimui ir pan., kai tuo tarpu miesto infrastruktūra yra daugiausiai tvarkama už ES pinigus. Dėl to jeigu mes manome, kad provincija yra tvarkoma geriau už miestus, tai to priežasčių reikėtų ieškoti ne miesto biudžetose, o ES pinigų paskirstyme. Ir tas paskirstymas išties buvo labai nevykęs, t.y. liūto dalis buvo nukreipti provincijai gaivinti, visiškai užmirštant pačius miestus. Tačiau tie pinigai emigracijos iš provincijos nesustabdė, o jeigu būtumėm sutvarkę miestus, tai galbūt bent dalis tos emigruojančios provincijos būtų pasirinkę Vilnių, Kauną ar Klaipėdą. Dabar gi rezultatas toks, kad didieji miestai nesutvarkyti, o provincija sutvarkyta, bet tuščia.

2014-2020 m. prasidėjo naujas ES finansavimo etapas ir šį kartą pagrindiniai pinigai eina į didžiųjų miestų sutvarkymą. Negana to, buvo išmokta pamoka, kad geriau iš Š*do vaško nespausti. Ir naujoji programa pavadinta 'potencialą turinčių tikslinių teritorijų konversija', t.y. investuojama ne į didžiausius šiukšlynus kaip kad naujinininkai, taboras ar naujoji vilnia (?), o į tas teritorijas, kurios turi didžiausią potencialą augti.

[Eidvis]

Ar sutinkate, kad pastaruoju metu stebime stiprią periferijos degradaciją? Kas yra tos Vilniaus aukso vištos, dėl kurių kaimiečiai bėga iš savo namų? Kodėl jos yra Vilniuje? Kaip situacija keisis toliau, jei GPM procentas bus didinamas?

Vilniuje, ar kuriame kitame mieste, kur yra didesnė koncentracija žmonių, yra didesnis potencialas kurti verslą. Pvz. pamėgink tu kokiam Rokiškyje įkurti Barclays paslaugų centrą, ar Lazerių gamyklą, kuriai reikia 50 darbuotojų mokslininkų. Tie procesai, kai verslas kuriasi didžiuosiuose miestuose, yra naturalūs, o prieš gamtą nepašokinėsi. Kas iš to, kad provincijai bus padidintas finansavimas, ar daugiau kiemsargių, valytojų ir bibliotekų darbuotojų pakels tų kraštų pragyvenimo lygį? Ne. Pragyvenimo lygį kelią verslas, o ne savivaldybės. Tai, kad į provincijos infrastruktūra buvo investuoti milžiniški pinigai, o tu ją vistiek laikai degraduojančia, sako, kad ne piniguose čia esmė ir dar didesnis jų kiekis degradacijos nepakeis.

[index]

Vienas reikalas toks, kad tikrai reikia kažkiek palaikyti regionų gyvybingumą. Bet tam visų pirma reikia suprasti kas šiuo metu negerai su ta periferija. O negerai tai ne negražūs šaligatviai, aikštės ar nerenovuotos mokyklos, o galimybių gauti adekvačias pajamas trūkumas. Todėl nors ten viskas tuoj bus sutvarkyta ir labai gražu, tai emigracijos iš regionų nesustabdys.

Tuo tarpu perskirstomi pinigai dabar naudojami tvarkyti ne tai infrastruktūrai, kuri padeda kurti geresnes pajamas duodančias darbo vietas, o "patogumo infrastruktūrą" tiems gyventojams, kurių mažėja.

Tuo tarpu Vilniuje, kur gyventojų daugėja, į šitą "patogumo infrastruktūrą", kuria naudotųsi daug ir vis daugiau žmonių, investuojama per mažai. Taip kad manau, kad problema ne pačiame perskirstyme, o tame, kad pinigai naudojami ne ten kur reikia, ne tam kam reikia.

Kas iš to, kad provincijai bus padidintas finansavimas, ar daugiau kiemsargių, valytojų ir bibliotekų darbuotojų pakels tų kraštų pragyvenimo lygį? Ne. Pragyvenimo lygį kelią verslas, o ne savivaldybės. Tai, kad į provincijos infrastruktūra buvo investuoti milžiniški pinigai, o tu ją vistiek laikai degraduojančia, sako, kad ne piniguose čia esmė ir dar didesnis jų kiekis degradacijos nepakeis.

Nebent ta infrastruktūra būtų skirta į kokį 20K gyventojų miestelį pritraukti pvz. kokią pakankamai stambią gamyklą.

[pauliaK]

Visai bus į temą:

Vilniuje gyvena apie 650 tūkst. žmonių

Vilnius per pastaruosius ketverius metus tapo vienintelis augantis Lietuvos didmiestis regione, kur daugėja gyventojų, auga vaikų skaičius mokyklose ir darželiuose, kai tuo tarpu per metus Lietuvoje gyventojų sumažėjo daugiau nei 20 tūkstančių. Statistikos departamento duomenimis, gyventojų skaičius Vilniuje 2011 metais siekė 524 tūkst., o 2014 m. jau – 540 tūkst. Tačiau, remiantis Vilniaus teritorinės ligonių kasos duomenimis, prie Vilniaus miesto savivaldybės įrašyta – 648,697 žmonės.

„Vilniuje beveik 650 tūkst. gyventojų, pacientų, prisirašiusiųjų prie poliklinikų ir pirminės sveikatos įstaigų. Šie duomenys – ne atsitiktiniai, jie nuolat Vilniaus teritorinės ligonių kasos tikrinami ir atnaujinami“, – savivaldybės pranešime cituojamas Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Vilniuje augantį gyventojų skaičių liudija ir labai šoktelėjęs darželių poreikis –2011–2014 m. Vilniuje papildomai sukurta daugiau kaip 3400 naujų vietų darželiuose, kai tuo tarpu 2009–2010 metais pagal poreikį sukurta tik 460 naujų vietų.

Praėjusių metų rugsėjį pirmą kartą nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo į sostinės mokyklas atėjo daugiau pirmokų, nei jose baigė mokslus abiturientų.

Vilniaus Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, 2012 m. Vilniuje užregistruota 9.938 naujagimiai, o 2014 metais – jau 650 daugiau.

Nesunku paskaičiuoti, kad beveik 110 000 faktiškai Vilniuje gyvenančių deklaravę savo gyvenamąją vietą kitur ir dar matyt nesunkiai kokių 50 000 išties gyvena kitur, bet dirba, mokosi arba dažnai darbo reikalais Vilniuje lankosi. Todėl kai kalba eina apie infrastruktūrą ir miestiečių poreikius reikėtų turėti galvoje 700 000 gyventojų ir jų poreikius.

[Sula]

o aplinkeliai, Gedimino prospektas, valdovu rumai, kulturos sostines projektai, Gedimino kalnas su funikulierium, tuos "nacionalini" stadiona is ES statys, Karaliaus Mindaugo tiltas, ir t.t.t

Aplinkkeliai kitur pastatyti bene anksčiau. Kiti objektai kitur irgi statomi, ir didžiąja dalimi ne už savivaldybės lėšas.
Gedimino pr. būnam gal 2-3 kart per metus.
Gedimino kalne - gal kartą per 5-10 metų.
"Kultūros sost. projektai" - kas tai yra? Eilinė "lesykla"?

Užmiršote paminėti vėliavos stiebą Lukiškių aikštėje

[Eidvis]

Nebent ta infrastruktūra būtų skirta į kokį 20K gyventojų miestelį pritraukti pvz. kokią pakankamai stambią gamyklą.

Sutinku. Ypač ES pinigai yra vertingi kuriant visokius industrinius parkus ir pan., tačiau prieš tai supratimas buvo kiek kitoks, maždaug toks, kad 'investuokim didelius pinigus į provincijos šaligatvius ir prikelkim provinciją', investuot investavo, tačiau jinai neprisikėlė. Pinigus reikia investuoti tikslingai, ten, kur jie sukurtų didžiausią naudą, tiek ekonominę, tiek kultūrinę, tiek infrastruktūrinę. Vilniaus centre šaligatviai dar meną ruso laikus, o kokio Balbieriškio visos prieigos sutvarkytos. Vilniuje žmonės vaikšto žiūrėdami kur statyti koją, o Balbieriški nauji šaligatviai, bet niekas nevaikšto. Antra vertus pritariu, kad visiškai pamiršti socialinio požiūrio irgi nereikėtų, kaip ir nereikėtų visų projektų vykdyti remiantis grynai naudos ir kaštų analize. Kažkiek socialinės lygybės visuomet reikia, kaip ir dotacijų provincijai, tačiau ne utopinių neįgyvendinamų ir brangiai kainuojančių vizijų

[liutass]

Gedimino pr. būnam gal 2-3 kart per metus.
Gedimino kalne - gal kartą per 5-10 metų.

o provincijoje tik viena karta per miestelio istorija.

[Torkas]

Vilniuje, ar kuriame kitame mieste, kur yra didesnė koncentracija žmonių, yra didesnis potencialas kurti verslą. Pvz. pamėgink tu kokiam Rokiškyje įkurti Barclays paslaugų centrą, ar Lazerių gamyklą, kuriai reikia 50 darbuotojų mokslininkų. Tie procesai, kai verslas kuriasi didžiuosiuose miestuose, yra naturalūs, o prieš gamtą nepašokinėsi. Kas iš to, kad provincijai bus padidintas finansavimas, ar daugiau kiemsargių, valytojų ir bibliotekų darbuotojų pakels tų kraštų pragyvenimo lygį? Ne. Pragyvenimo lygį kelią verslas, o ne savivaldybės. Tai, kad į provincijos infrastruktūra buvo investuoti milžiniški pinigai, o tu ją vistiek laikai degraduojančia, sako, kad ne piniguose čia esmė ir dar didesnis jų kiekis degradacijos nepakeis.

Ką reiškia potencialas? Daromas konkretus verslas su konkrečiu žmonių skaičiumi ir tai yra valstybės interesas stabdyti didįjį persikraustymą. Darželis, mokykla, būreliai, gydytojai, 10 min iki darbo - negi tikrai tokio paketo negalima pasiūlyti derinant su investicijomis regionuose? Negi tikrai nepaviliotum žinančių apie slow life paslaugistų? Vilnius nesiūlo aukštos kokybės gyvenimo ir tolesnis žmonių tekėjimas į jį situaciją tik blogina bei eikvoja visos valstybės resursus.

[geriantis]

Ką reiškia potencialas? Daromas konkretus verslas su konkrečiu žmonių skaičiumi ir tai yra valstybės interesas stabdyti didįjį persikraustymą. Darželis, mokykla, būreliai, gydytojai, 10 min iki darbo - negi tikrai tokio paketo negalima pasiūlyti derinant su investicijomis regionuose? Negi tikrai nepaviliotum žinančių apie slow life paslaugistų? Vilnius nesiūlo aukštos kokybės gyvenimo ir tolesnis žmonių tekėjimas į jį situaciją tik blogina bei eikvoja visos valstybės resursus.

nu nieko nesuprantu tada. Visada galvojau, kad mokyklą labiau apsimoka statyti kur yra mokinių, autobuso maršrutą planuoti kur yra keleivių, polikliniką ten kur bus pacientų, tiesti kelią į ten kur yra kažkoks tikslas kur nuvažiuoti, o pasirodo, kad visa tai yra erezija, pasirodo tai eikvoja valstybės resursus. Ir kodėl miestas nesiūlo aukštos kokybės gyvenimo? Tipo aukšta kokybė yra tik grynas oras ir paukštelių čiulbėjimas? Man pvz reikia ir barą nueiti, ir į teatrą, ir į stadioną, ir su įvairiais žmonėm pabendraut, o čia tamsta siūlai kažkokį sulėtintą gyvenimo variantą su neaiškia perspektyva

[Eidvis]

Ką reiškia potencialas? Daromas konkretus verslas su konkrečiu žmonių skaičiumi ir tai yra valstybės interesas stabdyti didįjį persikraustymą. Darželis, mokykla, būreliai, gydytojai, 10 min iki darbo - negi tikrai tokio paketo negalima pasiūlyti derinant su investicijomis regionuose? Negi tikrai nepaviliotum žinančių apie slow life paslaugistų? Vilnius nesiūlo aukštos kokybės gyvenimo ir tolesnis žmonių tekėjimas į jį situaciją tik blogina bei eikvoja visos valstybės resursus.

Reikia remti provinciją, dėl to aš pasisakau už socialiai teisingas išmokas provincijos savivaldybėms. T.y. jos turi būti apylygės su didžiaisiais miestais, nepaisant to, kad tai reiškia, jog kokie vilniečiai išlaikys biržiečius. Reikia remti ir skatinti verslą, kad šis eitų į provinciją ir ten kurtų darbo vietas. Tačiau tą viską reikia daryti pamatuota ir protingai, t.y. kaip kai kurie mėgsta apkaltinti 'Investuok Lietuvą', kad neva jinai per daug dėmesio Vilniui skiria. Taip taip nėra, jie daug dėmesio skiria investicijų pritraukimui, o vietą renkasi jau pats investuotojas. Tas vietos pasirinkimas negali būti forsuojamas, negali valstybė nurodinėti kur kokias įmones steigti, nes tokiu atveju investuotojas papraščiausiai pasirinks kitą šalį. Taip pat ir su žmonėmis - negalima nurodinėti kur jie turi gyventi, Vilniuje ar Biržuose, nes jeigu pradėsi nurodinėti - jisai išvažiuos gyventi į Londoną. Kai yra laisvos sąlygos verslui ir žmonėms pasirinkti - jie patys renkasi kur jiems geriau. Ir šiandieną jie renkasi Vilnių, o ne provinciją. Šitą procesą bandė stabdyti liūto dalį ES lėšų nukreipiant į provinciją, tačiau nesustabdė. Taigi didžioji dalis pinigų, gautų iš ES, buvo panaudota nerezultatyviai, nes tikslai nebuvo pasiekti, emigracija nebuvo sustabdyta, provincija atnaujinta, bet tuščia, o didieji miestai apšiurę.

Taigi provinciją reikia remti, tačiau tai daryti reikia protingai, nes prieš natūralius procesus ir gamtą nepašokinėsi. Galbūt ateis diena, kai atvirkščiai visi į kaimus kelsis gyventi ir jeigu tokia diena ateis - bus kvaila investicijas nukreipti į miestą, taip bandant juos sulaikyti.

[index]

Ką reiškia potencialas? Daromas konkretus verslas su konkrečiu žmonių skaičiumi ir tai yra valstybės interesas stabdyti didįjį persikraustymą. Darželis, mokykla, būreliai, gydytojai, 10 min iki darbo - negi tikrai tokio paketo negalima pasiūlyti derinant su investicijomis regionuose? Negi tikrai nepaviliotum žinančių apie slow life paslaugistų? Vilnius nesiūlo aukštos kokybės gyvenimo ir tolesnis žmonių tekėjimas į jį situaciją tik blogina bei eikvoja visos valstybės resursus.

Tiesą sakant nėra labai daug žmonių, kurie kažkur važiuotų gyventi, nes ten gražų, malonu, sutvarkyta ir nėra grūsčių (tai nebent būtų mažesniuose miesteliuose šalia didžiųjų miestų, kur nebūtų toli važiuoti dirbti). Iš tikro tai girdėjau atsiliepimų iš gražių sutvarkytų mažų miestelių gyventojų, kad nieko labai gero iš to, nes dirbti ir užsidirbti vis tiek nėra kur ir teks važiuoti į Vilnių (tiesą sakant, net apskritai lietuviai iš gana malonios Lietuvos kažkodėl važiuoji gyventi į šaltą ir nemalonią Norvegiją pvz. ).