Lietuvos ekonomikos aktualijos

[index]

Kažkas naujo neoliberalioje forumiečių mintyje. Tai pasirodo vis tik stimulas buvo

Nebuvo stimulo. Buvo automatiniai stabilizatoriai, kurie dar ir karpomi buvo. Tai yra šiek tiek ne tas pats.

[Lettered]

Nebuvo stimulo. Buvo automatiniai stabilizatoriai, kurie dar ir karpomi buvo. Tai yra šiek tiek ne tas pats.

Kas tuomet yra stimulas?

[Sula]

Beveik verkiu. 30 mlrd. Lt per 4 metus stimulą vis dar vadinam taupymu? Net N.Mačiulis to nebedaro ...

Net ir A.Butkevičius to nebedaro
Kita vertus, šiame kontekste "stimulą" reiškia ne daugiau kaip skolinimąsi.

[index]

Kas tuomet yra stimulas?

Kai prasidėjus ekonomikos nuosmukiui valstybė, siekdama paskatinti ekonomiką, tikslingai padaro veiksmus didinančius valstybės išlaidas (ar tiesiog padidina pensijas, biudžetinio sektoriaus atlyginus ar pan., ar kažkokius statybos projektus ar dar kažką) ar mažinančius pajamas (t.y. sumažina kokius nors mokesčius).

[deep'as]

Nebūtumėm, nes Graikijos ekonomikos problema yra ne skola, o nekonkurencinga ekonomika (eksportas vienam gyventojui 4 kartus mažesnis nei Lietuvoje), nepaisant to, vis tiek dar sugeba išlaikyti aukštesnį pragyvenimo lygį, tad kodėl neturėtumėm būti aukščiau jų? Japonijos skola dar dvigubai didesnė už pačios Graikijos.

Lietuva ir už Ameriką daugiau eksportuoja. Ar tai reiškia kad mes turėtume už juos geriau gyvent? O turizmas tai yra šiaip nereikšmingas dalykas ar ne? Apie Graikija jau daug kartų buvo paaiškinta tereikėjo tik sukramtyti ir suvirškinti.

[Lettered]

Lietuva ir už Ameriką daugiau eksportuoja. Ar tai reiškia kad mes turėtume už juos geriau gyvent? O turizmas tai yra šiaip nereikšmingas dalykas ar ne? Apie Graikija jau daug kartų buvo paaiškinta tereikėjo tik sukramtyti ir suvirškinti.

Su JAV nėra tokio skirtumo kaip su Graikija, beto, JAV visai kitas ekonomikos mastelis, beveik viską pati pasigamina, nuo išteklių iki stambios pramonės. Airijos skola irgi nedaug kuom skiriasi nuo Graikijos, bet tokių problemų nėra, nes šalis turi stiprią pramonę ir eksportą, panašai yra ir Japonijos, Singapūro, Belgijos atvejais, šalys žiauriai prasiskolinusios, bet klęsti.
http://upload.wikimedia.org/wikipedi..._world_map.PNG

[senasnamas]

Estijoje 2011 m. buvo spartus kilimas, greičiausiai susijęs su euro įvedimu. Po to džiaugsmas praėjo, prisidėjo keletas kitų neigiamų veiksnių ir buvo sugrįžta į realybę. Pagal tvarkaraštį 2014 m. euforija turėtų aplankyti Latviją, o 2015 m. ir Lietuvą .
Tik nepradėkit lyginti JAV ir Japonijos su Graikija ir Lietuva .

[deep'as]

Su JAV nėra tokio skirtumo kaip su Graikija, beto, JAV visai kitas ekonomikos mastelis, beveik viską pati pasigamina, nuo išteklių iki stambios pramonės. Airijos skola irgi nedaug kuom skiriasi nuo Graikijos, bet tokių problemų nėra, nes šalis turi stiprią pramonę ir eksportą, panašai yra ir Japonijos, Singapūro, Belgijos atvejais, šalys žiauriai prasiskolinusios, bet klęsti.
http://upload.wikimedia.org/wikipedi..._world_map.PNG

Ar Graikija kada nors turėjo tokią stiprią pramonę kaip Japonija ar Belgija? O dar visai neseniai gyveno panašiai gerai. Tai kas atsitiko?

[index]

Ar Graikija kada nors turėjo tokią stiprią pramonę kaip Japonija ar Belgija? O dar visai neseniai fyveno panašiai gerai. Tai kas atsitiko?

Iš tikro dar praėjusio amžiaus viduryje jie buvo vieni iš didžiausių laivų statytojų (kaip dabar kokia Pietų Korėja) ir apskritai šalių užsiimančių laivyba.

Tik kai jie įstojo į ES ir gavo didžiulę paramą (daug didesnę nei gavome mes, nes tuo metu šalyse donorėse situacija irgi buvo daug geresnė ir buvo mažiau kas ją dalinasi) atsirado būdų gyventi paprasčiau ir geriau nei užsiimti tokiais sunkiais darbais. Tada pradėjo pūstis valdžios sektorius ir t.t. Įsivedus eurą tą daryti pasidarė dar paprasčiau.

Aišku, ji niekada nebuvo tokia pramoninė valstybė kaip Japonija ir kt. panašios valstybės.

[deep'as]

Čia buvo klausimas Letterd, jeigu ką , kuris teigia kad pastaraisiais metais Graikijos ekonomika smunka dėl smunkančios pramonės nors iš tiesų tai dėl smunkančio vartojimo, kuris buvo išpūstas kartu su visu valstybės aparatu ir jo išlaidomis.

[index]

Čia buvo klausimas Letterd, jeigu ką , kuris teigia kad pastaraisiais metais Graikijos ekonomika smunka dėl smunkančios pramonės nors iš tiesų tai dėl smunkančio vartojimo, kuris buvo išpūstas kartu su visu valstybės aparatu ir jo išlaidomis.

Negalėjau nepakomentuoti apie tokią šalį, apie kurią nemažai domėjausi ir žinau. Pramonės smukimas ir apskritai deindustrializacija ten nutiko jau praktiškai prieš gerus 50 metų.

[Tomas]

Nebuvo stimulo. Buvo automatiniai stabilizatoriai, kurie dar ir karpomi buvo. Tai yra šiek tiek ne tas pats.

Na taip, Kubiliaus prociklinė politika šiek tiek pakenkė LT ekonomikos atsigavimui, bet ne tiek, kad sužlugdytų.

O deficitinis biudžetas bet kuriuo atveju yra stimulas - tyčinis, ar netyčinis ...

[Lettered]

Ar Graikija kada nors turėjo tokią stiprią pramonę kaip Japonija ar Belgija? O dar visai neseniai gyveno panašiai gerai. Tai kas atsitiko?

Nežinau, ar turėjo, bet jeigų turėtų, tuomet galėtų sau leisti ir skolą turėti kaip minėtos šalys, tik tą noriu pasakyti.

[Lettered]

Kai prasidėjus ekonomikos nuosmukiui valstybė, siekdama paskatinti ekonomiką, tikslingai padaro veiksmus didinančius valstybės išlaidas (ar tiesiog padidina pensijas, biudžetinio sektoriaus atlyginus ar pan., ar kažkokius statybos projektus ar dar kažką) ar mažinančius pajamas (t.y. sumažina kokius nors mokesčius).

Aš kiek kitaip suprantu, neskatinimas yra tuomet, kai, kiek uždirbi, tiek ir išleidi, nesvarbu, ar pajamos kyla, ar leidžiasi. Taupymas, kai taupai nepaisant to, ar pajamos kyla, ar smunka, o išlaidavimas, arba stimuliavimas, kada biudžetas deficitinis ir skoliniesi tam , kad galėtum išleisti daugiau, nei uždirbi. Viskas labai paprasta Taip, kad gali taupymas atsirasti, net, kai išlaidos auga (t.y. išlaidas padidini mažiau, nei pakyla pajamos), arba stimuliavimas atsirasti tada, kai išlaidos mažėja (t.y. išlaidas sumažini mažiau, nei smunka pajamos).

[index]

Aš kiek kitaip suprantu, neskatinimas yra tuomet, kai, kiek uždirbi, tiek ir išleidi, nesvarbu, ar pajamos kyla, ar leidžiasi. Taupymas, kai taupai nepaisant to, ar pajamos kyla, ar smunka, o išlaidavimas, arba stimuliavimas, kada biudžetas deficitinis ir skoliniesi tam , kad galėtum išleisti daugiau, nei uždirbi. Viskas labai paprasta Taip, kad gali taupymas atsirasti, net, kai išlaidos auga (t.y. išlaidas padidini mažiau, nei pakyla pajamos), arba stimuliavimas atsirasti tada, kai išlaidos mažėja (t.y. išlaidas sumažini mažiau, nei smunka pajamos).

Tokiu būdu (laikantis Keynesian teorijos) ekonomika skatinasi, bet vyriausybė ekonomikos neskatina. Nebent teigsi, kad ir Graikija šiuo metu "vykdo ekonomikos stimulą", o ne "žiaurias ir negailestingas taupymo priemones".

[Lettered]

Tokiu būdu (laikantis Keynesian teorijos) ekonomika skatinasi, bet vyriausybė ekonomikos neskatina. Nebent teigsi, kad ir Graikija šiuo metu "vykdo ekonomikos stimulą", o ne "žiaurias ir negailestingas taupymo priemones".

Visų pirma, praktiškai visos šalys savo ekonomikas skatina, nes biudžetai deficitiniai, pinigai spausdinami ir jų skaičius tik didėja Iš techninės pusės, ekonomika vis dar yra skatinama, nes išlaidos gerokai viršija pajamas, galime teigti tik tai, kad ekonomika skatinama gerokai mažiau nei seniau. Kitas reikalas psichologinis ir tai, ką rašo žiniasklaida, labai sunku gyvenant geriau už vokiečius smukti iki rytų europiečių lygio ar net dar žemiau

[deep'as]

Nežinau, ar turėjo, bet jeigų turėtų, tuomet galėtų sau leisti ir skolą turėti kaip minėtos šalys, tik tą noriu pasakyti.

O kas būtų jeigu būtų. Žinoma kad šalys su stipriais fundamentais gali sau leisti turėti didesnę skolą kadangi tos skolos aptarnavimo kaštai yra gerokai mažesni dėl didesnio skolintojų pasitikėjimo.

[index]

Visų pirma, praktiškai visos šalys savo ekonomikas skatina, nes biudžetai deficitiniai, pinigai spausdinami ir jų skaičius tik didėja Iš techninės pusės, ekonomika vis dar yra skatinama, nes išlaidos gerokai viršija pajamas, galime teigti tik tai, kad ekonomika skatinama gerokai mažiau nei seniau. Kitas reikalas psichologinis ir tai, ką rašo žiniasklaida, labai sunku gyvenant geriau už vokiečius smukti iki rytų europiečių lygio ar net dar žemiau

Bet tai kaip tada Graikija skatina, skatina tą ekonomiką ir vis smunka žemyn, kol mes net mažiau skatindami (turėdami mažesnį deficitą) baigiam juos aplenkti?

[Tomas]

Valstybės biudžeto balansas yra pasekmė, ne priežastis ir priklauso nuo daugybės veiksnių.
Bet kuriuo atveju perteklinis biudžetas slopina ekonomiką, deficitinis - skatina.

Šnekant liaudiškai - graikai myža prieš vėja. Nenuostabu, kad lieka apsimyžę.

[Lettered]

Bet tai kaip tada Graikija skatina, skatina tą ekonomiką ir vis smunka žemyn, kol mes net mažiau skatindami (turėdami mažesnį deficitą) baigiam juos aplenkti?

Geriau reiktų sakyti ne smunka, o "grįžta, kur ir turėtų būti" Jeigu nebūtų skatinama ir nebūtų skolos nurašinėjamos, kas tada būtų ekonomikai? Vat nuo šito ir reiktų pradėti kalbą, ar vyksta skatinimas, ar ne