Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Aš]

Šiaurės kačiukas nebespėja Baltijos tigrams iš paskos.

Nors estų medija ir nenori atsisakyt tokios skambios antraštės (žr. straipsnį), tačiau jie iškrito iš Lietuvos ir Latvijos ekonominio augimo konteksto. LV it LT II ketv. su atotrūkiu augo sparčiausiai visoje ES (atitinkamai 4,4 ir 4,2 proc.), tuo tarpu Estijos augimas tesiekia vos 1 proc. (straipsnyje skaičiai iki patikslinimo).

http://bbn.ee/article/2013/9/5/three...wth-also-in-q2

[Tomas]

Ir kas gi dabar bus kelrode žvaigžde Lietuvai? Negi Latvija?

[Eidvis]

Ir kas gi dabar bus kelrode žvaigžde Lietuvai? Negi Latvija?

Šiais metais - Graikija Bent jau pagal BVP ją šiemet turėtumėm aplenkt. Kitais metais - Portugalija.

[Aš]

Lithuania tops league of growth in Europe -

„We once again saw proof that the Baltic States are continuing to experience solid growth, when Lithuania presented its GDP numbers for the first half of the year. With GDP growth as high as 3.7%, Lithuania came in among the fastest growing countries in Europe. The number was actually a whopping 4.1% if you adjust it for seasonal variations and the number of working days.

Lithuania has the third-best stock exchange in Eastern Europe, after Bulgaria and Romania, with a rise of 16.07%.“

http://www.eastcapital.com/Look-East...wth-in-Europe/

[r08n]

Lithuania tops league of growth in Europe -


http://www.eastcapital.com/Look-East...wth-in-Europe/

Natūralu: į valdžią atėjus kompetetetingai sasaldemOkratų vireusibiai LT atsigauna iš suiritės, atsitikusios QbileuZ sukeltos pasaulinės krizės pasėkoje.

[Tomas]

Įdomu tai, kad vis dar atkakliai ignoruojamas šių metų Estijos fail'as.

[Sula]

Įdomu tai, kad vis dar atkakliai ignoruojamas šių metų Estijos fail'as.

P.Krugmanas trina rankas ir laukia momento atsikvituoti su Estijos Prezidentu

[Aš]

LT+LV yra pakankamas rodiklis, kad būtų galima tai apibendrinti kaip "Baltijos šalys". Plius Estija nors ir gerokai atsilieka nuo anų dviejų, bet ES kontekste atrodo padoriai, t.y. jos fail'as yra tik lyginant su mumis. Trečia, estai dar neseniai irgi gerus rezus demonstravo, tai kol kas jų įvaizdis laikosi ant ligšiolinių pasiekimų. Gal dėl to užsienis nesismulkina rašydamas.

[Lettered]

LT+LV yra pakankamas rodiklis, kad būtų galima tai apibendrinti kaip "Baltijos šalys". Plius Estija nors ir gerokai atsilieka nuo anų dviejų, bet ES kontekste atrodo padoriai, t.y. jos fail'as yra tik lyginant su mumis. Trečia, estai dar neseniai irgi gerus rezus demonstravo, tai kol kas jų įvaizdis laikosi ant ligšiolinių pasiekimų. Gal dėl to užsienis nesismulkina rašydamas.

Taip išeina Krugmanas buvo teisus, jei jau Estija joks ne pavyzdys ir netgi jau nebe Baltijos šalis? Kaip greitai viskas gali apsiversti aukštyn kojomis.

[Creatium]

Taip išeina Krugmanas buvo teisus, jei jau Estija joks ne pavyzdys ir netgi jau nebe Baltijos šalis? Kaip greitai viskas gali apsiversti aukštyn kojomis.

Manau "Aš" taip sakydamas turėjo omenyje ne tai, kad Estija nėra Baltijos šalis, o tai, kad LT+LV rodiklių pilnai užtenka visų Baltijos šalių statistikos "padengimui". Kitaip tariant, du teigiami ir vienas pusiau teigiamas - tai vistiek teigiamas.

[index]

Taip išeina Krugmanas buvo teisus, jei jau Estija joks ne pavyzdys ir netgi jau nebe Baltijos šalis? Kaip greitai viskas gali apsiversti aukštyn kojomis.

Visiškai ne. Ir Estijos sulėtėjimas greičiausiai nėra nei jos pačios kaltė, nei kokios sisteminės problemos, bet recesija Suomijoje ir beprasidedančios problemos Rusijoje. Ypač žinant kaip jų ekonomika su Suomija susijusi.

p.s. Čia tik hipotezė, bet turėdamas laiko paanalizuosiu normaliai.

[Aš]

Letter, Krugmanas stumia ant BV, o ne tik Estijos, o BV rodikliai ES kontekste yra nuostabūs. Todėl eina jis nafik kaip ėjęs ir toliau.

Atmink, kad taupė ne tik Estija, bet ir Latvija ir Lietuva. Skirtumas tik tas, kad Estija taupė dar prieš krizę, o LV ir LT - kai jas privertė situacija (na, ir pasikeitė valdžia). Bet visos jos taupė ir visos jos veikė ne pagal jo teoriją.

[Tomas]

Beveik verkiu. 30 mlrd. Lt per 4 metus stimulą vis dar vadinam taupymu? Net N.Mačiulis to nebedaro ...

[index]

Beveik verkiu. 30 mlrd. Lt per 4 metus stimulą vis dar vadinam taupymu? Net N.Mačiulis to nebedaro ...

Na, tikslingo fiskalinio stimulo nebuvo, tik veikė automatiniai stabilizatoriai (kurių veikimą ir sukeliamą biudžeto deficitą buvo bandoma sumažinti). Taip, kad čia skirtingas sąvokų supratimas kaltas.

[Aš]

Neverk, grįš ta mama Biudžeto deficito lopymas stimulu nelaikytinas. Ir šiaip, paklausk tada Krugerio, ko ans taip dėl BV rauda, jei BV vykdė skatinimo politiką.

Paprasčiau tariant, t.y. neišsi*i*inėjant, BV vykdė tai, ką anglakalbiai vadina austerity.

[Lettered]

Na, tikslingo fiskalinio stimulo nebuvo, tik veikė automatiniai stabilizatoriai (kurių veikimą ir sukeliamą biudžeto deficitą buvo bandoma sumažinti). Taip, kad čia skirtingas sąvokų supratimas kaltas.

Koks skirtumas, kaip pavadinsi, faktas tas, kad smunkant bvp ir biudžėto pajamoms, buvo žiauriai daug kolinamasi paprasčiausiai pragyvenimui, tai kaip to negalima vadinti stimuliavimu? Ar čia kur nors Biblijoje parašyta, kad valstybės pajamos ir išlaidos gali tik augti? Jei nepatinka, galime vadinti skolinimusi gausesniam stalui Kaip ten bebūtų, LT ir LV politika nekaupti lašinių žiemai labiau pasiteisino nei EST politika laikyti maišus pinigų, taip, kad Krugmanas čia visiškai teisus. Visų Baltijos šalių ekonominė būklė būtų buvus dar geresnė, jei būtų skolinamasi daugiau, kažkodėl lietuviai daugiausia emigruoja į labiausiai prasiskolinusias šalis kaip UK, Airija, o mažai skolų turinčios Kinija ar Rusija nelabai traukia

[index]

Koks skirtumas, kaip pavadinsi, faktas tas, kad smunkant bvp ir biudžėto pajamoms, buvo žiauriai daug kolinamasi paprasčiausiai pragyvenimui, tai kaip to negalima vadinti stimuliavimu?

Todėl, kad stimulu įprastai laikomas išlaidų padidinimas, kuris anot Keynesianistinės teorijos turėtų atsverti BVP smukimą dėl kitų priežasčių. Nepakankamai didelis išlaidų sumažinimas, kad biudžetas susialansuotų smukus pajamoms (ar net automatinis išlaidų padidėjimas, kurio irgi nebuvo) vadinasi automatiniais stabilizatoriais. Jie veikia panašiai, bet nėra tas pats.

Kaip ten bebūtų, LT ir LV politika nekaupti lašinių žiemai labiau pasiteisino nei EST politika laikyti maišus pinigų, taip, kad Krugmanas čia visiškai teisus.

Kas įdomiausia, kad LV išlaidas karpė labiausiai iš visų Baltijos valstybių (TVF liepė), o tai, kad Estija deficitą dengia iš rezervo, o ne skolos nedaro "stimulo" poveikio silpnesniu. Klasikinė Keynesian teorija iš esmės taip ir liepia elgtis (manau, tai yra pakankamai teisingas elgesys dažnu atveju).

O Estijos ekonomika sulėtėjo tik dabar, kai jau jokių panašių veiksmų valstybės nedaro ir todėl tie anksčiau daryti ar nedaryti veiksmai įtakos nebeturi. Koreliacinė analizė sako, kad greičiausiai jos BVP augimas sulėtėjo tada kai pradėjo smukti Suomijos BVP, o ne kurios nors šalies vyriausybė kažką tokio padarė.

Visų Baltijos šalių ekonominė būklė būtų buvus dar geresnė, jei būtų skolinamasi daugiau, kažkodėl lietuviai daugiausia emigruoja į labiausiai prasiskolinusias šalis kaip UK, Airija, o mažai skolų turinčios Kinija ar Rusija nelabai traukia

Arba būtumėm prisiskatinę didindami atlyginus ir pensijas kaip kokie slovėnai ar netgi graikai. Čia jei būtų iš kur pasiskolinti ne dviženklėmis palūkanomis...

[Lettered]

Arba būtumėm prisiskatinę didindami atlyginus ir pensijas kaip kokie slovėnai ar netgi graikai. Čia jei būtų iš kur pasiskolinti ne dviženklėmis palūkanomis...

Nebūtumėm, nes Graikijos ekonomikos problema yra ne skola, o nekonkurencinga ekonomika (eksportas vienam gyventojui 4 kartus mažesnis nei Lietuvoje), nepaisant to, vis tiek dar sugeba išlaikyti aukštesnį pragyvenimo lygį, tad kodėl neturėtumėm būti aukščiau jų? Japonijos skola dar dvigubai didesnė už pačios Graikijos.

[index]

Nebūtumėm, nes Graikijos ekonomikos problema yra ne skola, o nekonkurencinga ekonomika (eksportas vienam gyventojui 4 kartus mažesnis nei Lietuvoje), nepaisant to, vis tiek dar sugeba išlaikyti aukštesnį pragyvenimo lygį, tad kodėl neturėtumėm būti aukščiau jų?

Nekonkurencinga jų norimam gyvenimo lygiui. T.y. jie gyvena geriau nei uždirba - dasiduria iš to, ką pasiskolina. O tu sakai, kad ir mums reikėjo taip dasidurti "skatinant ekonomiką". Taip, pagal dabartinį mūsų ekonomikos pajėgumą, mes turėtumėm gyventi geriau (kas greitai ir bus).

Japonijos skola dar dvigubai didesnė už pačios Graikijos.

Nes ne visos šalys turi-nebeturi skolintojų pasitikėjimo prie vienodo įsiskolinimo lygio. Japonijai skolina net esant tokiai skolai kaip dabar (nors kalbos, kad "jų obligacijos tuoj nuvertės" sklando nuolat), o Graikijai, Slovėnijai, Ispanijai - ne. Mums, krizės pradžioje, net su gerokai mažesne skola jau nebe labai skolinti norėjo...

[Tomas]

Na, tikslingo fiskalinio stimulo nebuvo, tik veikė automatiniai stabilizatoriai (kurių veikimą ir sukeliamą biudžeto deficitą buvo bandoma sumažinti). Taip, kad čia skirtingas sąvokų supratimas kaltas.

Kažkas naujo neoliberalioje forumiečių mintyje. Tai pasirodo vis tik stimulas buvo

Neverk, grįš ta mama Atvaizdas
Biudžeto deficito lopymas stimulu nelaikytinas.

O kas sako, kad "lopymas", t.y. mažinimas, laikytinas stimulu? Pats biudžeto deficitas kaip toks yra stimulas.