Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Yra, rytų ir pietų Europoje nelygybė didesnė, atitinkamai ten matom ir produktyvumas mažesnis. Šiaip logiška, jei darbuotojų žema kvalifikacija ir žemas produktyvumas, jų ir pajamos sąlyginai bus mažos.
    Taigi didžiausia lygybė pasauliniu, net ne Europiniu, lygiu yra Slovakijoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Ukrainoje...

    Comment


      Parašė Sula Rodyti pranešimą

      Taigi didžiausia lygybė pasauliniu, net ne Europiniu, lygiu yra Slovakijoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Ukrainoje...
      Lygybė ar GINI koeficientas su tam tikru aklu tašku?

      Comment


        Parašė Lettered Rodyti pranešimą

        Šiaip tai turi, tendencija tokia, kad kuo šalies produktyvumas didesnis tuo ir nelygybė joje mažesnė.
        Na taip, koreliaciją gal ir būtų galima pritempti iki statistiškai reikšmingo dydžio. Bet čia susiduriame su taisykle numeris vienas statistikoje - correlation does not imply causation.
        If a lion could speak, we could not understand him.

        Comment


          Parašė mantasm Rodyti pranešimą

          Lygybė ar GINI koeficientas su tam tikru aklu tašku?
          Žmonės deda GINI, kai pateiks kitus rodiklius, diskutuosim, lyginsim pagal juos.

          Comment


            Parašė Sula Rodyti pranešimą

            Žmonės deda GINI, kai pateiks kitus rodiklius, diskutuosim, lyginsim pagal juos.
            Tiesiog sakau, kad panašus GINI Baltarusijoje ir Danijoje ant žemės duoda gerokai kitokį vaizdą.

            Comment


              Vilniaus regionas tapo turtingiausiu Baltijos šalyse: „Įspūdingas Vilniaus šuolis“

              Ilgą laiką turtingiausiu regionu Baltijos šalyse buvo Talino regionas, tačiau 2022 metais Vilnius aplenkė Taliną, skelbia „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Įspūdingas Vilniaus šuolis, turint omenyje, kad dar 2014 metais Talino regionas buvo 22 proc., o 2004 metais – net 40 proc. turtingesnis nei Vilniaus regionas.
              Reikia turėti omenyje ir tai, kad Talino regione (Harju apskrityje) yra sukuriama 60 proc. Estijos BVP, Rygos regione yra sukuriama 69 proc. Latvijos BVP, o Vilniaus regione – vos 44 proc. Lietuvos BVP.

              Estijos BVP vienam gyventojui yra aukštesnis nei Lietuvos. Estijos BVP vienam gyventojui 2022 m. siekė 76 proc. ES vidurkio, o Lietuvos – 67 proc., nepaisant to, kad Vilniaus regiono rodiklis siekė 100 proc. ES vidurkio, o Talino – 99 proc.
              Paskutinis taisė digital; 2024.05.07, 18:26.

              Comment


                EY: į Lietuvą pernai pritraukti 28 TUI projektai rodo atoslūgį, tačiau ateities perspektyvos palankios https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...yvos-palankios
                Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) Europoje pernai sumažėjo 4%, o Lietuvoje – 40%. Tačiau mūsų šalis išlieka tarp dešimties Europos valstybių, kurioms tenka daugiausia TUI projektų 1 mln. gyventojų. Tačiau tyrime pateiktas investicijų sentimento rodiklis, atskleidžiantis pozityvius investuotojų lūkesčius ir ateities planus Lietuvoje investuoti, išlieka aukštas – 68% (ES vidurkis – 72%).
                Pagal bendrai pritrauktų projektų skaičių pernai mūsų šalis atsidūrė 24-oje vietoje tarp 44 vertintų šalių (pernai buvo 20-ta). Latvija atsidūrė 28-oje, o Estija – 34 vietoje.
                Vis dėlto, vertinant santykinius rodiklius, L. Dičpetrio teigimu, Lietuva išlaikė gana aukštas pozicijas: 1 mln. gyventojų teko 10,02 TUI projekto (10 vieta), 1 mln. gyventojų teko 605,1 projekto sukurtos darbo vietos (11 vieta).
                Iš viso TUI projektai Lietuvoje pernai sukūrė 1.691, Latvijoje – 1.265, Estijoje – 1.230 darbo vietų.
                Didžioji TUI dalis pernai Europoje teko trims valstybėms: Prancūzijai (1.194 projektai), Jungtinei Karalystei (985) ir Vokietijai (733).
                Už didžiojo trejeto rikiavosi Turkija (375 projektai) ir Ispanija (304). Pažymėtina, kad Turkijoje pernai sukurta 17% daugiau TUI projektų, tuo metu Vokietija patyrė 12% susitraukimą.
                EY Europos investicinio patrauklumo tyrimo duomenimis, investuotojai, ketinantys plėsti savo dabartinę veiklą Baltijos šalyse, daugiausia dėmesio yra linkę skirti investicijoms į mokymo centrų plėtrą (Lietuvoje – 61% apklaustųjų), taip pat galima tikėtis reikšmingos plėtros mokslinių tyrimų ir plėtros (angl. R&D) srityje, nes su šia sritimi savo investicijų plėtros planus Lietuvoje sieja 54% apklaustųjų.
                Nepirk iš Decathlon, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Volfas Eng, Procter & Gamble / Gillette
                Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                Comment

                Working...
                X