Pasaulio ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Dėl skolos kontroliavimo tai taip. Dabartinės skolos negrąžinti gali (nors ir tai priklauso kam), bet priversti iš naujo skolinti tokiais pat kiekiais ir už tokią pat mažą kainą kainą kažkada gali ir nebepavykti.

O tai amerikiečiai verčia kažką jiems skolinti? Įrėmę kreiserių patrankų vamzdžius, lėktuvnešių lėktuvus ir branduolines raketas kažkam į kaktą? Nieko panašaus, atvirkščiai - visi miršta kaip nori įsigyti nors dalelę JAV "skolos" Nes žino, kad pinigus atsiims su 100% garantija ir dar su palūkanom, ko pvz. nebegali garantuoti eurozona.

[index]

O tai amerikiečiai verčia kažką jiems skolinti? Įrėmę kreiserių patrankų vamzdžius, lėktuvnešių lėktuvus ir branduolines raketas kažkam į kaktą? Nieko panašaus, atvirkščiai - visi miršta kaip nori įsigyti nors dalelę JAV "skolos" Nes žino, kad pinigus atsiims su 100% garantija ir dar su palūkanom, ko pvz. nebegali garantuoti eurozona.

Tai čia šiuo metu, o tokiais mąstais vykdant pinigų emisiją realios palūkanos gali tapti ir neigiamomis.

[Tomas]

Na ir? Bet kokioje taupymo ar investavimo formoje yra tam tikra rizika. Tai taupytojo, ne JAV problema

[andyour]

Tomas ir vėl juokauja
Statistika su darbo vietomis yra labai slidi. Kur sukurta dauguma darbų? Servisuose? Jei deficitas didėja, nepaisant naujų darbų, tai reiškia, kad tie darbai nėra produktyvūs, nes nedidina ekonomikos konkurencingumo ir nelgina prekbos balanso. Prieš 2008 krizę irgi buvo sukurta daug "darbų" NT kompanijose.

Padaryk paralelę su kompanija. Apyvarta padidėjo, priimti nauji darbuotojai, bet cash flows'as neigiamas (prekyba). Tai reiškia, kad reikalai nėra geri.

O kaip dėl bankuose rekordinių indėlių sumų, kas tiek pinigų sugeneruoja? Kai juos pradės leisti, bus ir ekonomikos augimas.

[a_p]

O kaip dėl bankuose rekordinių indėlių sumų, kas tiek pinigų sugeneruoja? Kai juos pradės leisti, bus ir ekonomikos augimas.

Tik jų leisti taip greitai niekas nepradės. Nes jie guli ne tų sąskaitose kuriems ko nors reikia.

[John]

Reiktų sukurti temą "Tomo ekonomikos anekdotų kampelis", kur Tomas galėtų linksminti forumo narius savo ekscentriškais pokštais apie monetarinę ir ekonominę politiką.

[andyour]

/\ tai jums reiktų sukurti temą "JAV spausdina pinigus". O Tomo mintys labai logiškos, ko nepasakyčiau apie oponentus, kurie tik metų metus kartoja visiems įgrisusią frazę - "spausdina pinigus", nuo kurios jau vemti verčia

[andyour]

Tik jų leisti taip greitai niekas nepradės. Nes jie guli ne tų sąskaitose kuriems ko nors reikia.

Visada visiems visko reikia Nedirbu banke, nežinau kaip pasiskirstę pinigai, bet tikrai žinau, kad kiekvienas dar vis taupo, ko nedarė prieš krizę.

[Tomas]

Tai kad meinstryminis makroekonomikos supratimas viensprievieno atitinka seną anekdotą.

Žydo klausia:
- Joške, iš kur tu tiek pinigų gauni?
- Nu man žmona duoda!
- O iš kur žmona ima?
- Nu iš stalčiuko paima!
- O iš kur stalčiuke pinigai?
- Nu taigi aš ten juos padedu!

Taip ir su makroekonomika:
- Iš kur kiniečiai gauna dolerius?
- Nu gi iš amerikonų už kinietiškas prekes.
- O iš kur amerikonai gauna dolerius?
- Nu taigi skolinasi.
- O iš ko skolinasi?
- Nu taigi iš kiniečių!

[index]

Tai kad meinstryminis makroekonomikos supratimas viensprievieno atitinka seną anekdotą.

Žydo klausia:
- Joške, iš kur tu tiek pinigų gauni?
- Nu man žmona duoda!
- O iš kur žmona ima?
- Nu iš stalčiuko paima!
- O iš kur stalčiuke pinigai?
- Nu taigi aš ten juos padedu!

Taip ir su makroekonomika:
- Iš kur kiniečiai gauna dolerius?
- Nu gi iš amerikonų už kinietiškas prekes.
- O iš kur amerikonai gauna dolerius?
- Nu taigi skolinasi.
- O iš ko skolinasi?
- Nu taigi iš kiniečių!

Atvaizdas

Ogi taip ir yra. Realių pinigų (nepainioti su popieriukų ar elektroninių skaičiukų skaičiumi) valstybės pačios negamina. Jie taip ir sukasi ratu. Nominalūs pinigai pagaminami tik tam, kad dėl augančios ekonomikos (dėl augančio žmonių skaičiaus, technologinės pažangos ir t.t.) neprasidėtų defliacija. Kitas dalykas, kad jų visada pagaminama daugiau, dėl ko normali rinkos būsena yra infliacija.

Pinigas yra tik vertės matas. Prigaminus daugiau pinigų jokia papildoma vertė nėra sukuriama ir realus BVP nėra padidinamas.

[Lettered]

Ogi taip ir yra. Realių pinigų (nepainioti su popieriukų ar elektroninių skaičiukų skaičiumi) valstybės pačios negamina. Jie taip ir sukasi ratu. Nominalūs pinigai pagaminami tik tam, kad dėl augančios ekonomikos (dėl augančio žmonių skaičiaus, technologinės pažangos ir t.t.) neprasidėtų defliacija. Kitas dalykas, kad jų visada pagaminama daugiau, dėl ko normali rinkos būsena yra infliacija.

Pinigas yra tik vertės matas. Prigaminus daugiau pinigų jokia papildoma vertė nėra sukuriama ir realus BVP nėra padidinamas.

Ne visai ratu, vienos šalys savo valiuta prekiauja, o kitos tik dalyvauja tame pinigų rate. Todėl ir turim situaciją, kada vieni dirba daugiau, efektyviau, bet turi mažiau.

[index]

Ne visai ratu, vienos šalys savo valiuta prekiauja, o kitos tik dalyvauja tame pinigų rate. Todėl ir turim situaciją, kada vieni dirba daugiau, efektyviau, bet turi mažiau.

Visgi turtas keliauja ratu, tik ne tik fizinis, bet ir finansinis. Viena šalis parduoda kitai savo pagamintą produkciją ir už tuos pačius pinigus perka iš kitos finansinį turtą - obligacijas. Eksportuojanti šalis tik aukos dabartinį vartojimą, dėl didesnio vartojimo, investicijų ateityje.

Tik importuonanti šalis negalės amžinai "prisispausdinti daugiau pinigų ir nusipirkti daugiau prekių", nes dėl augančios infliacijos ir krentančio kurso tos šalies finansinis turtas taps nebe toks patrauklus>eksportuojančiai šaliai nebereiks tiek tos šalies valiutos>ji nebeparduos tiek pat prekių. Aišku, kurį laiką galima išlošti iš savo obligacijų subjektyvaus, emocinio patrauklumo (Ką JAV kol kas sugeba daryti). Tik visiems JAV "fanams" reiktų prisiminti, kad visi emocijomis grįsti kainų burbulai anksčiau ar vėliau sprogsta ).

Todėl "Tomo" anekdotas yra visai ne anekdotas, o gyva realybė.

[Lettered]

Visgi turtas keliauja ratu, tik ne tik fizinis, bet ir finansinis. Viena šalis parduoda kitai savo pagamintą produkciją ir už tuos pačius pinigus perka iš kitos finansinį turtą - obligacijas. Eksportuojanti šalis tik aukos dabartinį vartojimą, dėl didesnio vartojimo, investicijų ateityje.

Tik importuonanti šalis negalės amžinai "prisispausdinti daugiau pinigų ir nusipirkti daugiau prekių", nes dėl augančios infliacijos ir krentančio kurso tos šalies finansinis turtas taps nebe toks patrauklus>eksportuojančiai šaliai nebereiks tiek tos šalies valiutos>ji nebeparduos tiek pat prekių. Aišku, kurį laiką galima išlošti iš savo obligacijų subjektyvaus, emocinio patrauklumo (Ką JAV kol kas sugeba daryti). Tik visiems JAV "fanams" reiktų prisiminti, kad visi emocijomis grįsti kainų burbulai anksčiau ar vėliau sprogsta ).

Todėl "Tomo" anekdotas yra visai ne anekdotas, o gyva realybė.

Ne tik JAV, bet ir UK, Australija, Šveicarija, Švedija. Todėl jose ir pragyvenimo lygis gerokai aukštesnis ir pačios šalys labai patrauklios emigrantams net iš ES senbūvių.

[Tomas]

Todėl "Tomo" anekdotas yra visai ne anekdotas, o gyva realybė.

Šitas anekdotas galioja savarankiškos pinigų politikos nevykdančiose valstybėse, pvz. eurozonoje, Lietuvoje ir pan. Būtent dėl to ekonominė padėtis čia anekdotiška.

Tuo tarpu tokios šalys kaip JAV, Kinija, Japonija, JK ir t.t. bet kada gali už savo leidžiamus pinigus įsigyti paslaugas ir prekes iš savo šalies privataus sektoriaus ir tuo stimuliuoti ekonomiką. Todėl, aiškinimas, kad "pinigų spausdinimas nesukuria realios vertės, o sukuria tik infliaciją" yra ne kas kita, kaip liberalų į galvas kalamas mėšlas

[index]

Šitas anekdotas galioja savarankiškos pinigų politikos nevykdančiose valstybėse, pvz. eurozonoje, Lietuvoje ir pan. Būtent dėl to ekonominė padėtis čia anekdotiška.

Tuo tarpu tokios šalys kaip JAV, Kinija, Japonija, JK ir t.t. bet kada gali už savo leidžiamus pinigus įsigyti paslaugas ir prekes iš savo šalies privataus sektoriaus ir tuo stimuliuoti ekonomiką. Todėl, aiškinimas, kad "pinigų spausdinimas nesukuria realios vertės, o sukuria tik infliaciją" yra ne kas kita, kaip liberalų į galvas kalamas mėšlas

tai teigi, kad pinigas pats savaime, o ne už jį įsigijamos prekės, yra vertybė už kurią žmogus pasiryžęs atiduoti savo darbą ar sukuriamą produktą?

[andyour]

Ne visai ratu, vienos šalys savo valiuta prekiauja, o kitos tik dalyvauja tame pinigų rate. Todėl ir turim situaciją, kada vieni dirba daugiau, efektyviau, bet turi mažiau.

Jeigu daugiau dirbi, tai nereiškia, kad dirbi produktyviau. Reikėjo pažiūrėti prieš kelias dienas įmestą video, ten gan aiškiai palygino JAV kompanijų efektyvumą su Kinijos kompanijų. Dar kartą pasikartosiu, JAV turi technologijas ir valdo žaliavų išteklius. Kadangi kitiems jų labai reikia, didelė paklausa, tenka konkuruoti dėl jų, t.y. dirbti daugiau.

[Tomas]

tai teigi, kad pinigas pats savaime, o ne už jį įsigijamos prekės, yra vertybė už kurią žmogus pasiryžęs atiduoti savo darbą ar sukuriamą produktą?

Pinigų vertę sudaro prievolė jais mokėti mokesčius valstybei, o taip pat galimybė už juos įsigyti reikiamas prekes ir paslaugas.

Aišku galima filosofuoti apie tai, kad oru mintantis indusas neturintis ne tik kad nė vienos rupijos banko sąskaitoje ar kišenėje, bet net ir pačios sąskaitos ar kišenės yra kur kas laimingesnis už Niujorko, Londono, Paryžiaus ar Pekino milijardierius ir net už milijoną nepajudins nė piršto. Bet absoliuti žmonių dauguma parsiduoda, ir parsiduoda už žymiai mažesnes sumas.

[Lettered]

Jeigu daugiau dirbi, tai nereiškia, kad dirbi produktyviau. Reikėjo pažiūrėti prieš kelias dienas įmestą video, ten gan aiškiai palygino JAV kompanijų efektyvumą su Kinijos kompanijų. Dar kartą pasikartosiu, JAV turi technologijas ir valdo žaliavų išteklius. Kadangi kitiems jų labai reikia, didelė paklausa, tenka konkuruoti dėl jų, t.y. dirbti daugiau.

Tai, kad JAV visai ne efektyvi šalis, palyginus su tuo, kiek procentų pasaulio resursų sunaudodama sukuria vertės, bet doleris viską atsveria. Tas pats galioja ir UK, nes joje nei žmonės dirba efektyviau nei Vokietijoje, nei apskritai šalis daugiau kažko sukuria ir eksportuoja. Bet jų valiuta visa tai atsveria, neveltui jie ir nepasirašė ES taupymo planams.

[index]

Pinigų vertę sudaro prievolė jais mokėti mokesčius valstybei, o taip pat galimybė už juos įsigyti reikiamas prekes ir paslaugas.

Aišku galima filosofuoti apie tai, kad oru mintantis indusas neturintis ne tik kad nė vienos rupijos banko sąskaitoje ar kišenėje, bet net ir pačios sąskaitos ar kišenės yra kur kas laimingesnis už Niujorko, Londono, Paryžiaus ar Pekino milijardierius ir net už milijoną nepajudins nė piršto. Bet absoliuti žmonių dauguma parsiduoda, ir parsiduoda už žymiai mažesnes sumas.

Nenukreipinėk temos. Būtent, pinigų vertę sudaro galimybė už juos įsigyti turtą arba darbą. Ir pinigas vertas tik tiek, kiek už jį galima nusipirkti t.y. Visi esantys pagaminti pinigai yra verti tiek, kiek turto ar darbo tuo metu yra rinkoje. Todėl jei pinigų kiekį padidinsi 10 kartų, tai ne turto atsiras 10 kartų daugiau ir 10 kartų išaugs ekonomika, o tik padidės kainos. Aišku, taupymas, laisvo kapitalo judėjimo apribojimai neleidžia tam pasireikšti iš karto ir visiškai, bet tendencija aiški.

Jei negyvenamoje saloje sėdėtų du žmonės išsigelbėję iš nuskendusio laivo ir jie turėtų 5 maisto davinius iš gelbėjimosi valties ir 3 saloje rastus kokoso riešutus ir 100 USD, kurie liko jų pinginėse po išsigelbėjimo. Tuomet tie 5 maisto daviniai ir 3 kokosai ir kainuotų 100 USD. Dar ir sužvejojus žuvį kainos turės kristi, nes tuomet 100 USD kainuos jau ir ji su maisto daviniais ir kokosais. Tačiau jei jie sugalvos ant palmės lapo nusipiešti dar vieną 100 USD tai turto stebuklingai nepadaugės, tik salos rinkoje pradės augti kainos.

[Lettered]

Jei negyvenamoje saloje sėdėtų du žmonės išsigelbėję iš nuskendusio laivo ir jie turėtų 5 maisto davinius iš gelbėjimosi valties ir 3 saloje rastus kokoso riešutus ir 100 USD, kurie liko jų pinginėse po išsigelbėjimo. Tuomet tie 5 maisto daviniai ir 3 kokosai ir kainuotų 100 USD. Dar ir sužvejojus žuvį kainos turės kristi, nes tuomet 100 USD kainuos jau ir ji su maisto daviniais ir kokosais. Tačiau jei jie sugalvos ant palmės lapo nusipiešti dar vieną 100 USD tai turto stebuklingai nepadaugės, tik salos rinkoje pradės augti kainos.

Labai suprimityvinai čia viską, galiotų tokia logika, jeigu gyventume natūrinės ekonomikos salygomis (pagal šį modelį, pinigai ar auksinės monetos patenka į tą natūros apibrėžimą). O dabar niekas net nežino kiek pinigų yra pasaulyje, kokiais tempais jie patenka į rinką ir kaip. Labai daug reiškia įvaizdis, vartotojų nuotaikos ir pan.