Pasaulio ekonomikos aktualijos

[balietis]

Ir Alytuje gyventi galima:
http://www.aruodas.lt/butai-alytuje-...azu-1-2076197/

Netinka. Taigi kalba ėjo apie naujos statybos butą.

[andyour]

Tikrai galima.

Tai dėl to cocola ir pasitraukė į Lenkiją, nes Alytuje be 700eur nieko nepasamdysi.

[Zilvis3]

Gerbiamas Zilvis tikriausiai painioja kvalifikuotus specialistus su kvalifikotais specelystais, kurių specelyzacije yra įgyta 1982 baigus proftechninę ar, geriausiu atveju, KPI.

Čia, John, klysti, nieko aš nepainioju. Yra artimoje aplinkoje žmonių, dirbančių vienoje web sprendimų srityje lyderiaujančių kompanijų, kurioje programuotojas, web developeris 5 metus dirbo už "minimumą", aišku atitinkamą sumą gaudamas vokelyje. Nuo šių metų "atlyginimą" padvigubino, o atitinkamą dalį ir toliau gauna vokelyje. Ne visi tokią situaciją gali pakęsti, tad traukia ten, kur gali ir daugiau uždirbti, ir nesijausti vagimi.

[John]

Čia, John, klysti, nieko aš nepainioju. Yra artimoje aplinkoje žmonių, dirbančių vienoje web sprendimų srityje lyderiaujančių kompanijų, kurioje programuotojas, web developeris 5 metus dirbo už "minimumą", aišku atitinkamą sumą gaudamas vokelyje. Nuo šių metų "atlyginimą" padvigubino, o atitinkamą dalį ir toliau gauna vokelyje. Ne visi tokią situaciją gali pakęsti, tad traukia ten, kur gali ir daugiau uždirbti, ir nesijausti vagimi.

Arba painiojate, arba pamiršote, ką rašėte:

Vietiniai kvalifikuoti darbuotojai be darbo sėdi, arba dirba darbą neatitinkantį jų kvalifikacijos ir galiausiai neapsikentę tokios padėties emigruoja. Tai kur čia matoma vietą užsieniečiui kvalifikuotam darbuotojui?

[Arunasx]

Visi, kas tikrai nori dirbti, dirba. Visokie ilgalaikiai arba laukia stebuklo, arba tik vaidina bedarbius.
Buvo straipsnis, kad net ir aukštojo mokslus diplomus turintys nusileidžia ant žemės ir nesibaido išmokti kokio nors amato, nes tai apsimoka ir ilgai neužtrunka.

Mokiniai darosi praktiškesni: profesinės mokyklos populiarėja
http://vz.lt/vadyba/personalo-valdym...os-populiareja

Ir iš viso elementarios duomenų bazės analizės pagalba galima būtų ženkliai optimizuoti aukštąjį mokslą. Paimi pagal asmens kodą baigusiųjų duomenis ir palygini, ar sugebėjo įsidarbinti per 1 metus pagal Sodros DB. Jei ne, iškart mažini valstybės finansuojamų vietų kiekį. Tolimesnis "fine tunning" ar sugebėjo įsidarbinti pagal specialybę nors kažkiek artimesnėje srityje.
Jei ne, vėl mažini. Ir užsilenks natūraliai bibliotekininkystės ar hidrometeorologijos specialistų kepimas už visų pinigus. Kaip ir visokie "riomeriai" kaip darbuotojų tiekėjai Mėslitai.

[J.U.]

Kaip ir visokie "riomeriai" kaip darbuotojų tiekėjai Mėslitai.

Kaip ten bebūtų, bet sovietmečiu aukštųjų mokyklų skaičius Lietuvoje buvo arti optimumo. Mažaraščiai nepakliūdavo.

[andyour]

Kaip ten bebūtų, bet sovietmečiu aukštųjų mokyklų skaičius Lietuvoje buvo arti optimumo. Mažaraščiai nepakliūdavo.

Jeigu moka pinigus už mokslą, tai tegul ir mokosi. Darbdaviai patys atsirinks ko jiems reikia.

[J.U.]

Jeigu moka pinigus už mokslą, tai tegul ir mokosi. Darbdaviai patys atsirinks ko jiems reikia.

Nesutinku. Sumoka tuos pinigus, iš jų išsilaiko visokie pseudouniversitetai kurie nieko neišmoko, tada toks baigęs "aukštąjį" jau nenori dirbti paprastesnio darbo ir pasiplakęs po darbo biržą emigruoja dirbti to paties paprastesnio darbo. Jei universitetai būtų sakykim trys, tada tokie mokykloje nieko neišmokę eitų į profkes profesijos įgyti ir dažnas liktų dirbti Lietuvoje.
Dar tie 20 "universitetų" suvalgo valstybės finansuojamų vietų pinigus. Jei būtų 3, tada jiems liktų gerokai daugiau valstybės skiriamų lėšų ir neabejotinai kiltų mokslo ir mokymo lygis. Man atrodo jog geriau 10 gerų specialistų nei 100 nemokšų.
Vos spėjau parašyti ir štai:

Švietimo sistemoje – nuo kiekybės prie kokybės

Daugelį švietimo problemų pagimdo neadekvatus finansavimas – maži auklėtojų, mokytojų ir dėstytojų atlyginimai. Tačiau taip yra ne dėl to, kad Lietuva švietimui skiria mažai lėšų – jos sudaro apie 5 proc. BVP ir nedaug skiriasi nuo pažangesnių ES šalių. Problema yra per platus mokyklų ir aukštojo mokslo institucijų tinklas, kuris visai nemažėja net abiturientų skaičiui susitraukus daugiau nei trečdaliu. Išskaidžius beveik adekvačias lėšas neadekvačiai dideliam gavėjų skaičiui, rezultatas tampa nepatenkinamas.

Skaitykite daugiau: „Make Lithuania great again“ | Alfa.lt http://www.alfa.lt/straipsnis/500759...#ixzz4JrVncNb7

[Eidvis]

Socializmo pirmūnė Venesuela

[DeSadas]

socializmo agonijos

[Lettered]

Socializmo pirmūnė Venesuela

Socializmo pirmūnės yra skandinavijos šalys, bet tikrai ne visokios Venesuelos, kurios tik bando vaidinti socializmą.

[andyour]

Socializmo pirmūnė Venesuela

Venesueloje planinė ekonomika. Socializmo įvairiom formom yra ir Europoje.

[Eidvis]

Socializmo pirmūnės yra skandinavijos šalys, bet tikrai ne visokios Venesuelos, kurios tik bando vaidinti socializmą.

Dėl Skandinavijos socializmo, tai čia toks daugiau gal mitas. Iš vienos pusės ten yra labai maža pajamų nelygybė, iš kitos pusės jų ekonomika suklestėjo dėl liberalių įstatymų, tame tarpe ir liberalaus darbo kodekso, kurį Lietuvoje labai keikia. Taigi jeigu Skandinaviją laikom socialistine, tai tą socializmą jie pasiekė per liberalias reformas. Panašiai kaip ir Kinija ekonomiką sparčiai pradėjo kelti tik įgyvendinus liberalias reformas. Kai dėl liberalių reformų suklęsti ekonomika, pakyla žmonių pragyvenimo lygis ir sumažėja nelygybė - tai tikrai nėra socializmas

Venesueloje planinė ekonomika. Socializmo įvairiom formom yra ir Europoje.

Sutinku, kad socializmo įvairiom formom yra visose ekonomikose - taip ir turėtų būti. Tačiau planinės ekonomikos modelis yra socialistinių pažiūrų produktas, kad neva 'verslininkai vagys ir valstybė juos turi prispausti, kad pagelbėtų eiliniams žmonėms' - reguliuoti produktų kainas, netgi nustatyti užsienio valiutų kursus ir pan. Valstybės vaidmuo ekonomikoje užgožia verslą. Apskritai gi viso ko pradžia Venesueloje buvo Socialistinė revoliucija, kuri ir atvedė į valdžią leftistus.

[andyour]

Kai dėl liberalių reformų suklęsti ekonomika, pakyla žmonių pragyvenimo lygis ir sumažėja nelygybė - tai tikrai nėra socializmas

Verslininkai nėra už lygybę, nes jie dažnai įdeda daugiau pastangų/darbo už kitus. Vadinasi, skandinavijoje dabartinė situacija nėra pačių verslininkų nuopelnas.

[senasnamas]

Taigi jeigu Skandinaviją laikom socialistine, tai tą socializmą jie pasiekė per liberalias reformas. Panašiai kaip ir Kinija ekonomiką sparčiai pradėjo kelti tik įgyvendinus liberalias reformas. Kai dėl liberalių reformų suklęsti ekonomika, pakyla žmonių pragyvenimo lygis ir sumažėja nelygybė - tai tikrai nėra socializmas.

Pasiekusios tam tikrą gerovės lygį kai kurios valstybės susivokia, kad atsiradusį perteklių galima panaudoti įvairioms problemoms spręsti, taip pat ir socialinėms. Tai socialinė nelygybė mažėja tik tokiose valstybėse. O to nesuvokiančiose valstybėse pajamų nelygybė ir įvairios soc. problemos tik gilėja nepaisant valstybės turtingumo. Pastarosiose paprastai didelę įtaką būna įgijusios korporacijos, kurių prioritetas yra tik pelnas. Rinka tokių problemų pati savaime neišsprendžia, būtini atitinkami sprendimai, įstatymai ir pan.

[andyour]

Rinka tokių problemų pati savaime neišsprendžia, būtini atitinkami sprendimai, įstatymai ir pan.

Rinkoje nugali stipriausias - verslininkas arba profsąjunga.

[Silber418]

Socializmo pirmūnės yra skandinavijos šalys, bet tikrai ne visokios Venesuelos, kurios tik bando vaidinti socializmą.

Tai labiau stereotipas, bet ne tikrovę apibūdinantis teiginys. Šiais laikais Skandinavijos šalyse ekonominis modelis yra socialiai orientuotas, bet ne tiek, kiek anksčiau. Kai kuriais aspektais, ekonominė rinka šiame regione liberalesnė negu JAV. Pavyzdžiui, mažesni korporatyviniai mokesčiai.

[J.U.]

Rinkoje nugali stipriausias - verslininkas arba profsąjunga.

Rinkoje nedemokratinė šalis, kurios verslas tarnauja politikai nugali visada. Turime labai gerą Kinijos pavyzdį, šiuo metu matome tik pumpurėlius besiskleidžiančius vakarų kapitalistų godumo ir netoliaregiškumo dėka. Turime Kinijos smauglį, besiruošiantį rimtam veiksmui. Po truputį tai pradedama pastebėti, kartais pašnekama, bet dabar jau yra per vėlu priešintis. Smauglio žiedai tuos užsiverš.

Rinkos ekonomikos statusas Kinijai – pabaigos pradžia Lietuvos gamintojams?

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=72377440

Lietuva apie kurią kalbama net nebus pastebėta. Grėsmė yra globalinė.

[andyour]

/\

Kinijoje ypač didelė Vokietijos technologijų ir jų mašinų gamybos paklausa, todėl Vokietija yra nuolat didėjančio eksporto į Kiniją lyderė. Jos eksportas į Kiniją 1999–2011 m. išaugo beveik dešimt kartų.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=72377440

Vienintelėje vietoje paverkė apie grėsmę Europos plieno pramonei. Teks taikyti Kinijai muitus, arba subsidijuoti kaip žemės ūkį .

[andyour]

Garantija, kad Kinija laisvai importuos prekes į ES, nes:

1. vokiečiams naudinga eksportuoti į Kiniją.

2. vokiečiai valdo ES.

Jeigu dėl to ES atsiras bedarbių, tai tie bedarbiai migruos dirbti į Vokietiją vokiečių nemėgiamus darbus. Nu aišku dėl tų darbų dar reiskės pakonkuruoti, nes dabar gi Vokietijoje milijonas pabėgelių. Dviguba nauda Vokietijai. Laukiam Kinijos prekių antplūdžio