Pasaulio ekonomikos aktualijos

[nomad]

Matuoti 'atlyginimus' yra žymiai sudėtingiau, nei visą šalies outputą (GDP), nes reikia daryti nemažai prielaidų priklausomai nuo sektoriaus, demografinės grupės, teisinių atlygio tipų ir t.t. Ir 'slaptas' atlyginimas neįskaičiuojamas, kuris kaip taisyklė didesnis labiau darbą apmokestinančiose šalyse (kaip kad Lietuvoj), ir kainos ...

Nesuprantu kuo GDP nepakankamas rodiklis - jis tiesiog parodo, kiek pajamų tos šalies visi subjektai gavo. Taigi ir atlyginimai ten įeina ...

Parodykit man US statistiką - nenustebčiau, jei 'atlyginimai' ten būtų mažesni, nei daug kur Europoje. Ar tai reiškia, kad JAV skurdesnė šalis, ar tiesiog kad ten mažesni mokesčiai ir mažiau privalomų 'minimumų' ...

[senasnamas]

Atgyvena tas BVP skaičiavimas, panašiai kaip laiko sukiojimas, tęsiamas iš inercijos ir tiek.
It’s Time to Retire Gross Domestic Product (GDP) as a Measure of Prosperity
http://www.washingtonsblog.com/2014/...rosperity.html
Pora praktinių pavyzdžių:

If a steel mill produces pollution that then requires a cleanup, both the initial output (the steel) and the cost of addressing its byproduct (the cleanup) add to GDP. So, too, would the cost of health care for any workers or residents injured or sickened by the pollution. Conversely, if a company replaces its conventional light bulbs with long-lasting LED bulbs and, as a result, spends less on lighting and electricity, the efficiency gains would detract from GDP. Yet few would argue that the pollution example represents a positive development or that the lighting example constitutes a negative one.

Dar reikia pridėti skaičiavimo metodikų skirtumus ir vyriausybių suinteresuotumą kuo labiau BVP skaičių pagražinti. Galų gale jį galima papumpuoti net skolintais pinigais. Tai tas vienas plikas skaičius mažai ką sako.

[John]

Atgyvena tas BVP skaičiavimas, panašiai kaip laiko sukiojimas, tęsiamas iš inercijos ir tiek.
It’s Time to Retire Gross Domestic Product (GDP) as a Measure of Prosperity
http://www.washingtonsblog.com/2014/...rosperity.html
Pora praktinių pavyzdžių:

Dar reikia pridėti skaičiavimo metodikų skirtumus ir vyriausybių suinteresuotumą kuo labiau BVP skaičių pagražinti. Galų gale jį galima papumpuoti net skolintais pinigais. Tai tas vienas plikas skaičius mažai ką sako.

Gal galima pavyzdžių, kokią geresnę sistemą būtų galima įvesti?

[senasnamas]

Tame straipsnyje yra septyni punktai, į kuriuos būtų galima atsižvelgti skaičiuojant šalies gerovę. Dar vienas pavyzdys iš to straipsnio, kodėl esamas skaičiavimas yra netobulas:

The problem, in short, is that trade figures are currently calculated based on the assumption that each product has a single country of origin and that the declared value of that product goes to that country. Thus, every time an iPhone or an iPad rolls off the factory floors of Foxconn (Apple’s main contractor in China) and travels to the port of Long Beach, California, it is counted as an import from China.A more reasonable standard, of course, would recognize that iPhones and iPads do not have a single country of origin. More than a dozen companies from at least five countries supply parts for them. Infineon Technologies, in Germany, makes the wireless chip; Toshiba, in Japan, manufactures the touchscreen; and Broadcom, in the United States, makes the Bluetooth chips that let the devices connect to wireless headsets or keyboards. Taking these facts into account would leave China, the supposed country of origin, with a paltry piece of the pie.

[John]

Tame straipsnyje yra septyni punktai, į kuriuos būtų galima atsižvelgti skaičiuojant šalies gerovę. Dar vienas pavyzdys iš to straipsnio, kodėl esamas skaičiavimas yra netobulas:

Gal aš nebemoku skaityti angliškai, bet ten be Butano modelio (kuris, sutikim, yra joke) užsiimama tik aiškinimu, kaip blogai yra BVP be jokių rimtų pasiūlymų, kuo tai galima pakeisti. Kitaip tariant, š malimas.


Šiaip, imho, joks vienas rodiklis neparodo ir neparodys viso paveikso, nes tai paprasčiausiai nėra įmanoma.

Dėl to BVP yra ir bus svarbaiusias gerovės rodiklis, o norintys sužinoti daugiau, gali žiūrėti į kitus rodiklius, kaip antai gyvenimo trukmė, saugumo indikatoriai, verslo sąlygos ir pan. Kaip bebūtų, esmė ta, kad rodiklių hierarchijos viršuje visvien liks BVP ir visiškai aišku, kodėl.

[senasnamas]

Esminis dalykas, kad net ir kenksminga veikla įtraukiama į BVP, todėl savaime atrodo, kad šalies gerovė didėja. Tačiau įvertinus tokius rodiklius kaip pajamų pasiskirstymas, vartotojų išlaidos ir santaupos gali paaiškėti, kad BVP didėjimą realiai jaučia tik, pvz., stambusis verslas.
GDP: A Flawed Measure of Progress
http://www.neweconomyworkinggroup.or...asure-progress

Any financial measure has the potential to introduce serious distortions into our assessments of economic performance, which is why there is a strong case to be made for using indicators of human, social, and natural system health to assess economic performance makes more sense than using financial indicators like GDP. A reduction in GDP may be a positive indicator that caring relationships are being restored, fewer toxins are being emitted into our air, land, and water, and the resource depletion is slowing---all of which contribute to real well being.
So in summation, because we get what we measure, let us measure what we really want.

[andyour]

Atgyvena tas BVP skaičiavimas, panašiai kaip laiko sukiojimas, tęsiamas iš inercijos ir tiek.

Tai yra laiko pritaikymas darbo valandoms, tai yra daroma ekonominiais sumetimais. Jeigu žiemą bus šviesu nuo 9h iki 18h, tačiau dauguma dirba nuo 8h iki 17h, bus deginama elektra kiekvieną dieną po 2 valandas.

Dar reikia pridėti skaičiavimo metodikų skirtumus ir vyriausybių suinteresuotumą kuo labiau BVP skaičių pagražinti. Galų gale jį galima papumpuoti net skolintais pinigais. Tai tas vienas plikas skaičius mažai ką sako.

Pumpuok ką tu nori, bet eilinis žmogus jaučia gyvenimo pagėrėjimą pats savo kailiu, kuriam net ir 10% pagėrėjimas gali visiškai nepasijausti.

[nomad]

Be abejo GDP per capita skaičiavimas netobulas, bet 'atlyginimų' lyginimas dar netobulesnis kaip skirtingų šalių gerovės rodiklis. Apie tai ir buvo čia diskusija.
Taigi, senasnamai, tavo įžvalgos čia ne tame kontekste pateiktos. Skaityk žinutes ir kelias į viršų, kartas nuo karto, o ne tik rašyk jas kaip patrakęs, kad kitą kartą geriau į temą pataikytum ...

[senasnamas]

Genialu kaip ir visada :

Pumpuok ką tu nori, bet eilinis žmogus jaučia gyvenimo pagėrėjimą pats savo kailiu, kuriam net ir 10% pagėrėjimas gali visiškai nepasijausti.

O kad vakare sutemsta ne 5-ą val., o 4-ą, tai labai didelis skirtumas? Per vakarinį piką daugiau avarijų įvyksta ir tiek. Jokio teigiamo ekonominio efekto tas sukiojimas neduoda, žiemą šviesus metas ir taip trumpas, darbo laikas nėra visų vienodas, todėl tas pastūmimas valanda pirmyn ar atgal nieko nekeičia.

[andyour]

O kad vakare sutemsta ne 5-ą val., o 4-ą, tai labai didelis skirtumas? Per vakarinį piką daugiau avarijų įvyksta ir tiek. Jokio teigiamo ekonominio efekto tas sukiojimas neduoda, žiemą šviesus metas ir taip trumpas, darbo laikas nėra visų vienodas, todėl tas pastūmimas valanda pirmyn ar atgal nieko nekeičia.

Rašiau, kad dauguma dirba 8-17h. Laiko pasukimas, tai ne kas kita, kaip darbo laiko perstumimas paroje, su tikslu - dirbti šviesoje.

[senasnamas]

Tai kad neužtenka žiemą to šviesaus paros meto visai darbo dienai - jei valanda anksčiau prašvis, tai valanda anksčiau ir sutems. Dar reikia įvertinti tai, kad žiemą ta dienos šviesa tokia, kad vis tiek elektra reikalinga praktiškai visą dieną.

[andyour]

Genialu kaip ir visada :

Gal sakinio struktūra nesigavo ideali, bet esmę galvojau supratai. Paaiškinu trumpai. Kiekvienas žmogus meterialinę naudą matuoja pagal uždarbio augimą(su sąlyga, kad kainos neauga). Minimalūs BVP prieaugiai nepadidina algų ir nemažina ženkliai kainų.
Antrą. BVP augimas bent minimaliai pakelia nuotaiką, net ir jei tai būtų pagražinta. Tada, žmonės tvirčiau žiūri į ateitį, darbe daugiau motyvacijos=produktyvumas, linkę labiau išlaidauti=ryšis su darbo pasiūla.

[nomad]

Jeigu mes pasivysim juos anksčiau, nei atlyginimai taps adekvatūs jų atlyginimams, tuomet gali sekti infiliacija, kuri vėl atitolins tą PPP, jei jau supanašėtų.
Neįmanoma sugeneruoti daugiau materialių vertybių nei vakarų europą, gaminant prastesnės kokybės prekes ir paslaugas, turint aukštesnę korupciją, neefektyvų valdymo apartą. Vakarų europoje tap pat pilna imigrantų dirbančių sparčiai.

Haha, viena geresnių įžvalgų, trumpai reziumuojančių Lietuvos perspektyvas artimiausius 10 metų. Įdomu kada iš tikrųjų ateis tas momentas, kai Lietuvos ekonomikos augimo pagrindiniu ramsčiu taps gerai apmokama ir kvalifikuota darbo jėga?

P.S. Vienok Lietuvoj korupcija jau žemesnė nei Italijoj ir daugumoj Pietų Europos šalių, ar Lietuvos kaimynų. Iki Estijos (ar tuo labiau, Danijos) lygio, aišku, dar reiktų truputį shoodais paplaukti ...

[Tasman]

Korupcijos suvokimo indeksas 2013


wiki

http://cpi.transparency.org/cpi2013/results/

[Lettered]

Haha, viena geresnių įžvalgų, trumpai reziumuojančių Lietuvos perspektyvas artimiausius 10 metų. Įdomu kada iš tikrųjų ateis tas momentas, kai Lietuvos ekonomikos augimo pagrindiniu ramsčiu taps gerai apmokama ir kvalifikuota darbo jėga?

P.S. Vienok Lietuvoj korupcija jau žemesnė nei Italijoj ir daugumoj Pietų Europos šalių, ar Lietuvos kaimynų. Iki Estijos (ar tuo labiau, Danijos) lygio, aišku, dar reiktų truputį shoodais paplaukti ...

Korupcijos nebuvimas savaime vertės ir BVP nesukuria.

[andyour]

Korupcijos nebuvimas savaime vertės ir BVP nesukuria.

Šaltinis
Viešiesiems pirkimams Lietuvoje išleidžiama 13% bendrojo vidaus produkto

Kaip minimum pusė lėšų nusėda kišenėse.

Mokesčių slėpimas, paperkant VMI pareigūnus.

Kliūtys užsienio investicijoms.

[nomad]

Korupcijos suvokimo indeksas 2013

Atvaizdas

wiki

http://cpi.transparency.org/cpi2013/results/

Kalbant apie CPI indeksą, mane labiausiai stebina Lenkijos progresas. Jau keli metai Lenkija eina aukščiau Lietuvos rodiklių, nors 43 vieta dabar Lietuvai yra tikrai neblogas pasiekimas

[senasnamas]

Man tai įdomi 15-a Barbadoso vieta ir aukštos kai kurių P. Amerikos šalių vietos (Čilė, Urugvajus). O daugiausia pagarbos nusipelno 30 vietoje esanti Botsvana .

[nomad]

Man tai įdomi 15-a Barbadoso vieta ir aukštos kai kurių P. Amerikos šalių vietos (Čilė, Urugvajus). O daugiausia pagarbos nusipelno 30 vietoje esanti Botsvana .

Čilė yra labai išsivysčiusi šalis, nes savo laiku (dar prieš 40 metų) susitvarkė su komunistuojančiais liumpenais. Urugvajus irgi ne prasčiausias žaidėjas regione, dėl tų pačių priežasčių.

Dar reiktų atkreipti dėmesį, kad CPI indeksas matuoja 'perceptions', taigi tos šalies žmonių charakteris ir kolektyvinė psichika yra labai svarbūs. Tai nėra tikrosios korupcijos matuoklis.

Lietuvos padėtis, bet kokiu atveju, čia ko gero gan objektyviai atspindėta, nes jei galėtume daryti prezumpciją, kad šis indeksas, iš vienos pusės, nepriima domėn tikrosios smulkios ir užslėptos korupcijos Lietuvoje, iš kitos pusės, jis taip pat nepriima domėn ir negatyvaus lietuvių charakterio ir polinkio skųstis, kuris be abejonės šį indeksą pastumia Lietuvos nenaudai ...

[a_p]

Korupcijos nebuvimas savaime vertės ir BVP nesukuria.

Bet yra reikšmingas vertės kūrimo "amplifikatorius". Panašiai kaip ir elektra, keliai, saugumas ir kiti "infrastruktūrai" priskiriami dalykai. Korupcijos nebuvimas leidžia rinkoje laimėti tiems kurie pasiūlo geresnę vertę, o ne tiems, kurie turi geresnius ryšius.