Menas ir kultūra

[bebop]

mane dar labiau stebina dažno lietuvio neimlumas humorui. Rimtai, negi dar gali kam nors būti neaišku, kad aš pajuokavau?

Dėl to Kubilius kaltas. Ir iš vis kam tas menas reikalingas, kažkoks kapitalistų išmįslas. Tegul geriau padidina pensijas ir sumažina mokesčius.

[bebop]

Džiūgu, kad mano paaukoti pinigai nenuėjo veltui
Vilnius prisijungia prie žaislų muziejų tradicijos

[bebop]

[bebop]

Čia toks straipsniukas specialiai John (aišku gali naudoti ir kiti). Tomas Venclova apie Maironį. Gal šiek tiek pakeis nuomonę apie šį poetą. Man asmeniškai jis, Maironis, irgi ne prie širdies ir tikrai nesiimčiau jo skaityti laisvalaikiui, bet...

Mano manymu, Tomas Venclova yra vienas iš kritiškiausių rašytojų, kuriuos teko skaityti. Nekamuojamas perdėtų nacionalistinių įdėjų, vertina literatūrą tokią, kokia ji yra.

LAIMEI, MAIRONIS
http://www.aidai.us/index.php?option...950&Itemid=472

Tiesioginis Maironio poveikis yra labai pavojingas. Jo ženklai lengvai išvirsta banaliomis klišėmis ir štampais, jo patosas — tuščia retorika, jo emocijos — sentimentais, jo harmonija — lėkštumu. Bet panašiai atsitinka kiekvienam tikram klasikui, ir gal tai netgi yra vienas iš didybės požymių.

Andrė Gide (ar Jean Toulet), paklaustas, kas yra geriausias prancūzų poetas, atsakė: "Victor Hugo, hėlas!" (Deja, Yictor Hugo"). Atsimindami neabejotiną Maironio didybę, o drauge šį sunkų, pavojingą ir reiklų jo šešėlį, galėtume panašiai išsireikšti. Geriausias lietuvių poetas yra Maironis. Deja, Maironis. Laimei, Maironis.

[D.P]

Čia toks straipsniukas specialiai John (aišku gali naudoti ir kiti). Tomas Venclova apie Maironį. Gal šiek tiek pakeis nuomonę apie šį poetą. Man asmeniškai jis, Maironis, irgi ne prie širdies ir tikrai nesiimčiau jo skaityti laisvalaikiui, bet...

Mano manymu, Tomas Venclova yra vienas iš kritiškiausių rašytojų, kuriuos teko skaityti. Nekamuojamas perdėtų nacionalistinių įdėjų, vertina literatūrą tokią, kokia ji yra.

LAIMEI, MAIRONIS
http://www.aidai.us/index.php?option...950&Itemid=472

Manau Maironis kaip ir neretas romantikas (beje, lietuviai pasak kai kurių, gabūt net didesni romantika negu lenkai ) atitiko laikmečio dvasią, gal tik kiek pavėluotai įsiveržė i į lietuvišką orbitą (ir joje išsilaikė), kurioje jau reiškėsi tuomet drąsesnių idėjų ir poezijos ar apskritai literatūros šalininkai. Tai irgi atitiko laikmečio dvasią, tad konfilktas tap generacijų buvo užprogramuotas. Čia Lietuva nėra išimtis.Tik vėlgi, žiūrint iš dabarties pozicijų, Maironos atrodo pernelyg...tautiškai pompastiškas ir naivokas, tad nereikia stebėtis, jog jis nėra tarp Lietuvos topų
Deja, neturime daug profesionalios grynai lietuviškos literatūros klasikų. Manyčiau 6-7 dešimtmetis su Sruogos "Dievų mišku" ir Škemos kuryba pralaužė ledus.
Beje, gana įdomus yra K.Boruta. Kam patinka politiškai angažuota literatūra, tas priims Borutą kaip ne tik folklorizuotą kūrėją, bet kaip ir neblogą specifinės literatūros ir veiksmo spiritus movens.

[John]

Šiaip gal ir per smarkiai pykau ant Maironio. tas faktas, kad jo poezija neapsiriboja pasvarstymais apie šūdus, myžalus ar supuvusią baudžiauninkų kasdienybę, jau didelis pasiekimas ikikarinėje Lietuvos poezijoje ir literatūroje apskritai.

[senasnamas]

Pasirodo forume yra ne vienas, išgyvenantis, kad jo protėviai buvo valstiečiai . Apie ką K. Donelaitis turėjo rašyti? Apie programuotojus ir kosmonautus? Fantastikos žanro dar nebuvo. Reikia pasidairyti, kaip apskritai ta 18 amžiaus Lietuva atrodė. Atitinkama ir literatūra. Bet apie ją spręsti remiantis vien kokios šeštos klasės literatūros pamokų prisiminimais nevertėtų. Donelaičio pilna kitose meno šakose, statomi teatro spektakliai, prirašyta krūvos mokslo darbų. Nuo jo gimimo tuoj bus praėję 300 m., o apie jį vis dar kalbama ir rašoma. Šiandieniniams kūrėjams reikėtų neblogai paprakaituoti, kad jie po tokio laikotarpio būtų dar kam nors įdomūs ir neužmiršti.
Keletas faktų:

Kalbėti apie K. Donelaičio literatūrines mokyklas skatina du veiksniai: 1. Donelaitis – lietuvių grožinės literatūros pradininkas ir 2. Donelaitis - europinio masto rašytojas. (Tarptautinė literatūros kritikų asociacija Paryžiuje 1977 m. K. Donelaičio pavardę įrašė į Europos literatūros šedevrų sąrašą tarp trijų šimtų garsiausių Europos rašytojų.)

http://www.donelaitis.info/index.php...tid=32&blokas=
Metai yra išversti į 12 kalbų, tarp jų ir vokiečių bei anglų.

Būsiu atviras, ilgą laiką Kristijonas Donelaitis buvo man nesvarbus, o jo kūryba atrodė mirusi anksčiau už patį autorių. Juk ir šiomis dienomis daugelis madingų ir nelabai rašytojų kurpia jau mirusią devyniolikto, kartais net aštuoniolikto amžiaus poeziją arba prozą. Gal todėl tiek Donelaitį, tiek Baranauską jaunystėje laikiau tarsi senųjų laikų muziejiniais apdulkėjusiais eksponatais. Šis požiūris sugalvotas ir suformuotas ne mano vieno. Manau, kad mano laikais Švietimo ministerija atliko „gerą“ kultūrinę diversiją, įtraukdama Donelaitį į pradinių klasių mokymosi programą. Ar mažam vaikui, kurį auklėti ir ugdyti labiau dera pasakomis, dainomis ir tautosaka, įmanoma suvokti ir pamilti realistinį, rupų poeto žodį? „Metų“ poemos gelmes, stiliaus ir poetikos žavesį gali suvokti tik emociškai ir intelektualiai subrendęs žmogus. Bijau, kad ir šiomis dienomis Donelaičio kūryba pateikiama per anksti, ir jauni žmonės vis labiau atjunkomi nuo senos, bet geros lietuvių literatūros.

http://www.donelaitis.info/index.php...tid=32&blokas=
Paskaito mokiniai Metus ir galvoje išlieka tik baudžiaunininkai ir šūdai, nes jaunos galvos daugiau neišneša. Šiaip jau Donelaičiui išsilavinimas būtų leidęs rašyti ne tik apie valstiečius ir ne tik lietuvių kalba, bet, pvz., lotynų ar vokiečių kalba. Tačiau kai yra talentas, tai ir apie būrus parašęs būsi skaitomas ir po kelių šimtmečių.

[John]

Čia ir bėda, kad apsiribojama tokiais talentais, bet kone ignoruojamas menas ir sritys, kurios yra kur kas aktualesnės ir iškilesnės. Lietuviškas meno suvokimas apsiriboja taikomąja daile ir, geriausiu atveju, Čiurlionio tapyba. Maironis savaime čia nėra koks nors atpirkimo ožys. Turint omeny laikmetį ir visuomenės pažangos lygį gal ir ok. Mane kur kas labiau neramina bendras trendas, kad šlovinami vidutiniokai ar net abejotinos kokybės poetai, rašytojai ir kiti menininkai, bet tikrai to verti kūrėjai lyg ir nustumiami į šoną. Vėlgi tas pats Maciunas. Tokio kalibro meno žmonių Lietuva daugiau neturėjo. Nepaisant to, jo kolekcija guli kažkokiam sandėly, o runkeliai dar ir ėmė 'piktintis', kad už eksponatus sumokėta tiek 'daug' pinigų.
Blogai pasirenkami prioritetai, kuriuos sąlygoja bukas provincialumas ir realybės ignoravimas.

[Tomas]

Pamiršote Joną Biliūną. Jis - tikrasis klasikas.

[senasnamas]

Kurie čia tie vidutiniokai garbinami poetai?
Mačiūno net išeivijos lietuviai nesuprato, tai ko norėti iš homosovietikų . Talentai būna įvertinami tik po gero laikotarpio, tai gal Mačiūno eilė dar neatėjo arba ir išvis neateis. Be to, dar tebediskutuojama, ar Fluxus yra menas, ar antimenas. Nežinau, kiek Mačiūnas įdomus pasauliui, bet galbūt vien pragmatiniais sumetimais jo vardą būtų galima vykusiai išnaudoti, ypač turint nupirktą kolekciją. Bet pas mus visi sumanymai užstringa kažkur pusiaukelėje - svarbiausia įsisavinti lėšas, o po to jau galima ieškoti kaltų.
O priešinti modernų meną ir tradicinį, atseit, viskas kas nauja, tai gerai ir puiku, o kas sena, tai runkeliška, rodo nekokį supratimą. Nesusipažinus su tradiciniu ir šiuolaikinis menas tebus tik išmatų gabaliukai . Fluxus performansuose jie kai kada panaudojami. Patį žodį Fluxus irgi galima versti įvairiai . Ateina toks save labai šiuolaikiniu laikantis pilietis į parodą, pamato š.. ir vien pagal tai susidaro nuomonę. O gal šiuolaikinis modernus š.. yra kažkuo vertingesnis už Donelaičio šūdvabalius?

[John]

Kurie čia tie vidutiniokai garbinami poetai?
Mačiūno net išeivijos lietuviai nesuprato, tai ko norėti iš homosovietikų . Talentai būna įvertinami tik po gero laikotarpio, tai gal Mačiūno eilė dar neatėjo arba ir išvis neateis. Be to, dar tebediskutuojama, ar Fluxus yra menas, ar antimenas. Nežinau, kiek Mačiūnas įdomus pasauliui, bet galbūt vien pragmatiniais sumetimais jo vardą būtų galima vykusiai išnaudoti, ypač turint nupirktą kolekciją. Bet pas mus visi sumanymai užstringa kažkur pusiaukelėje - svarbiausia įsisavinti lėšas, o po to jau galima ieškoti kaltų.
O priešinti modernų meną ir tradicinį, atseit, viskas kas nauja, tai gerai ir puiku, o kas sena, tai runkeliška, rodo nekokį supratimą. Nesusipažinus su tradiciniu ir šiuolaikinis menas tebus tik išmatų gabaliukai . Fluxus performansuose jie kai kada panaudojami. Patį žodį Fluxus irgi galima versti įvairiai . Ateina toks save labai šiuolaikiniu laikantis pilietis į parodą, pamato š.. ir vien pagal tai susidaro nuomonę. O gal šiuolaikinis modernus š.. yra kažkuo vertingesnis už Donelaičio šūdvabalius?

Ar Fluxus yra menas ir ar Maciuno eilė atėjo, reiktų paklausti kad ir Tate Britain bei kodėl jie patys laiko Maciuno kolekciją, o "George Maciunas" užrašyta hall of fame sąraše Tate Modern trečiame aukšte ant sienos. Šiaip Maciuno įtaka ir autoritetu savo srityje abejoti nereikėtų.

[D.P]

Pasirodo forume yra ne vienas, išgyvenantis, kad jo protėviai buvo valstiečiai . Apie ką K. Donelaitis turėjo rašyti? Apie programuotojus ir kosmonautus? Fantastikos žanro dar nebuvo. Reikia pasidairyti, kaip apskritai ta 18 amžiaus Lietuva atrodė. Atitinkama ir literatūra. Bet apie ją spręsti remiantis vien kokios šeštos klasės literatūros pamokų prisiminimais nevertėtų. Donelaičio pilna kitose meno šakose, statomi teatro spektakliai, prirašyta krūvos mokslo darbų. Nuo jo gimimo tuoj bus praėję 300 m., o apie jį vis dar kalbama ir rašoma. Šiandieniniams kūrėjams reikėtų neblogai paprakaituoti, kad jie po tokio laikotarpio būtų dar kam nors įdomūs ir neužmiršti.
Keletas faktų:

http://www.donelaitis.info/index.php...tid=32&blokas=
Metai yra išversti į 12 kalbų, tarp jų ir vokiečių bei anglų.

http://www.donelaitis.info/index.php...tid=32&blokas=
Paskaito mokiniai Metus ir galvoje išlieka tik baudžiaunininkai ir šūdai, nes jaunos galvos daugiau neišneša. Šiaip jau Donelaičiui išsilavinimas būtų leidęs rašyti ne tik apie valstiečius ir ne tik lietuvių kalba, bet, pvz., lotynų ar vokiečių kalba. Tačiau kai yra talentas, tai ir apie būrus parašęs būsi skaitomas ir po kelių šimtmečių.

Apie Camu irgi daug gražių žodžių prirašyta, bet jis man asmeniškai nepatinka. 12 klasėje, prieš egzaminus, per pokalbį pasakiau tą patį, ką ir dabar galiu pasakyti : man nepatinka lietuviška literatūra, kur vaizduojamas kaimas ir kur buitis aprašoma 10 psl. Na, nepatinka, nes tai, nes tai ne tik svetima man, bet ir ... neįdomu. Čia nėra savo šaknų gėdijimasis, teisog kai turi galimybių atsirinkti literatūrą, tu ją atsirenki. Man pvz., Orwell'as geriau nei dauguma lietuvių klasikų. Nepriklausomai nuo to, ar tie poetai/prozininkai yra ir ar gali būti tituluojami kaip geri, savo laikmetį atitinkantys autoriai, bet požiūris į literatūrą yra grynai asmeninis.

[oranger]

Apie Camu irgi daug gražių žodžių prirašyta, bet jis man asmeniškai nepatinka. 12 klasėje, prieš egzaminus, per pokalbį pasakiau tą patį, ką ir dabar galiu pasakyti : man nepatinka lietuviška literatūra, kur vaizduojamas kaimas ir kur buitis aprašoma 10 psl. Na, nepatinka, nes tai, nes tai ne tik svetima man, bet ir ... neįdomu. Čia nėra savo šaknų gėdijimasis, teisog kai turi galimybių atsirinkti literatūrą, tu ją atsirenki. Man pvz., Orwell'as geriau nei dauguma lietuvių klasikų. Nepriklausomai nuo to, ar tie poetai/prozininkai yra ir ar gali būti tituluojami kaip geri, savo laikmetį atitinkantys autoriai, bet požiūris į literatūrą yra grynai asmeninis.

Na, visokios ir lietuviškos literatūros dabar yra, ne tik kaimo tematikos apsėstų rašytojų...

Šiaip, Camus

[Aleksas666]

Apie Camu irgi daug gražių žodžių prirašyta, bet jis man asmeniškai nepatinka. 12 klasėje, prieš egzaminus, per pokalbį pasakiau tą patį, ką ir dabar galiu pasakyti : man nepatinka lietuviška literatūra, kur vaizduojamas kaimas ir kur buitis aprašoma 10 psl. Na, nepatinka, nes tai, nes tai ne tik svetima man, bet ir ... neįdomu. Čia nėra savo šaknų gėdijimasis, teisog kai turi galimybių atsirinkti literatūrą, tu ją atsirenki. Man pvz., Orwell'as geriau nei dauguma lietuvių klasikų. Nepriklausomai nuo to, ar tie poetai/prozininkai yra ir ar gali būti tituluojami kaip geri, savo laikmetį atitinkantys autoriai, bet požiūris į literatūrą yra grynai asmeninis.

O kaip Tau Škėma? Šiam rašytojui kaimas irgi buvo pasišlykštėtinas dalykas, o ,,Baltoje drobulėje" apskritai šlykštimasi žalia spalva-gamta šiam autoriui iš ties žavesio mažai kėlė. Norėčiau sužinoti tavo nuomonę.

[D.P]

O kaip Tau Škėma? Šiam rašytojui kaimas irgi buvo pasišlykštėtinas dalykas, o ,,Baltoje drobulėje" apskritai šlykštimasi žalia spalva-gamta šiam autoriui iš ties žavesio mažai kėlė. Norėčiau sužinoti tavo nuomonę.

Škėmos "balta drobulė" kaip ir Sruogos "Dievų miškas" man yra bene geriausios lietuvių literatūros knygos. Neabejoju, kad jei vienas būtų gyvenęs ilgiau, o kitas - ne už geležinės uždangos, juos galbūt skaitytų ir pasaulyje. Tiesiog šie autoriia "sukalė" savo knygas taip, kaip tą darė taletingiausieji pasaulio rašytojai. Turiu omeny patį rašymo stilių, galbūt novotoriškumą ir pan. Jei būtų Balta drobulė parašyta panašiai ir skaykime, joje būtų žavimąsi gamta - tame nebūtų jokios problemos. Man grožinėje literatūroje yra labai svarbus stilius apskritai. Kaimas kaimui nelygu. nesakiau, kad tai "pasišlykštėtinas dalykas".
Iš esmės, nemėgstu lietuviško stiliaus, jeigu toks ir egzistavo/egzistuoja. Vienaip ar kitaip , tarpukaryje ir vėliau, sovietmečiu, susiformavo buitinis realizmas, pvz. Baltušio"parduotos vasaros", pamenu, senelė vertė skaityti visus tomus, bet spjovaiau po trečios knygos į šį reikalą...Be to, neretai (nesakau, kad visada), detalus buities vaizdavimas ar aprašymas to, ko visai nepažįsti, sukelia atmetimo reakcijų.Nereikėtų pamiršti ir tam tikrų "įtakų". Visąlaik skaitydamas lietuvišką literatūrą, ypač būdamas jaunesni, ją lygindavau su perskaitytomis užsienio kūrėjų knygomis. Toks tarsi lyginamasis matas. Tad gal esu per daug paveiktas to, ką kiti įvardintų kaip "aplinkybių viseto".
Tiesa, paminėčiau jaunesnės kartos S.T. Kondrotą ir jo "Žalčio žvilgsnį". Kam patinka magiškasis realizmas (Markezas, Borgesas ir (ypač) kiti lotynų amerikiečiai), tam spėju, turėtų patikti ir šio autoriaus kūryba.

Įdomu, kaip traktuoti, pavyzdžiui, R.Garry, Č.Milošo, Witoldo Gomobrowitcz'iaus kūrybą ir ar ją galima priimti kaip savo, ar būtinai reikėtų pabrėžti etninę kilmę? Pavyzdžiui, Milošo "Isos slėnis" man labai lietuviška knyga visomis prasmėmis. net ir kaimo vaizdavimas yra panašus į lietuvių rašytojų. Ir tai nėra blogai

[bebop]

Įdomu, kaip traktuoti, pavyzdžiui, R.Garry, Č.Milošo, Witoldo Gomobrowitcz'iaus kūrybą ir ar ją galima priimti kaip savo, ar būtinai reikėtų pabrėžti etninę kilmę? Pavyzdžiui, Milošo "Isos slėnis" man labai lietuviška knyga visomis prasmėmis. net ir kaimo vaizdavimas yra panašus į lietuvių rašytojų. Ir tai nėra blogai

Dar pridėkime ir A. Mickevičių. Protingiausia tokius rašytojus laikyti Lietuvos, rašiusius lenkiškai, prancūziškai (nors Garry nelabai laikyčiau Lietuvos, nes jam Vilnius tik blogus prisiminimus kėlė ir išvyko dar vaikas jei neklystu). Neatmesti jų kaip kažko svetimo, o priimti juos kaip savus, kaip Lietuvos istorijos dalį.

Ypač tai pasireiškė Milošo atveju. Jis save laikė LDK piliečiu. Teigė, kad jam didelę įtaką darė Lietuva. Bet lietuvių kultūringoji "inteligentija" jį atmetė, nes jis nenorėjo atsakyti į jų klausimą apie tautybę. Kitaip sakant, nenorėjo atsakyti, kad jis yra tikras lietuvis. Bet jis nelaikė savęs ir tikru lenku. Jis nebuvo labai mėgiamas ir Lenkijoje, nes ragino lenkus atsikratyti savo nacionalizmo ir draugiškai gyventi su lietuviais. Žodžiu...

[D.P]

Dar pridėkime ir A. Mickevičių. Protingiausia tokius rašytojus laikyti Lietuvos rašytojus, rašiusius lenkiškai, prancūziškai (nors Garry nelabai laikyčiau, Lietuvos, nes jam Vilnius tik blogus prisiminimus kėlė). Neatmesti jų kaip kažko svetimo, o priimti juos kaip savus, kaip Lietuvos istorijos dalį.

Ypač tai pasireiškė Milošo atveju. Jis save laikė LDK piliečiu. Teigė, kad jam didelę įtaką darė Lietuva. Bet lietuvių kultūringoji "inteligentija" jį atmetė, nes jis nenorėjo atsakyti į jų klausimą apie tautybę. Kitaip sakant, nenorėjo atsakyti, kad jis yra lietuvis. Bet jis nelaikė savęs ir tikru lenku. Jis nebuvo labai mėgiamas ir Lenkijoje, nes ragino lenkus atsikratyti savo nacionalizmo ir draugiškai gyventi su lietuviais. Žodžiu...

Absoliučiai pritariu. Taptume tik turtingesniais.
Net ir tas pats Tomas Venclova, kuris mano nuomone, vienas geriausiu poetu ir beje pripažintas poetas, netapatina savęs su Lietuva (galbūt kultūrine prasme; visąlaik akcentuoja Lietuvos stebėjimą iš kitur, iš šono), nors skirtingai nei Milošas, jis neneigia savo kilmės ir vadina save lietuviu. tačiau jis irgi nėra mėgstamas. matyt, dėl savo požiūrio.

[Aleksas666]

Škėmos "balta drobulė" kaip ir Sruogos "Dievų miškas" man yra bene geriausios lietuvių literatūros knygos. Neabejoju, kad jei vienas būtų gyvenęs ilgiau, o kitas - ne už geležinės uždangos, juos galbūt skaitytų ir pasaulyje. Tiesiog šie autoriia "sukalė" savo knygas taip, kaip tą darė taletingiausieji pasaulio rašytojai. Turiu omeny patį rašymo stilių, galbūt novotoriškumą ir pan. Jei būtų Balta drobulė parašyta panašiai ir skaykime, joje būtų žavimąsi gamta - tame nebūtų jokios problemos. Man grožinėje literatūroje yra labai svarbus stilius apskritai. Kaimas kaimui nelygu. nesakiau, kad tai "pasišlykštėtinas dalykas".
Iš esmės, nemėgstu lietuviško stiliaus, jeigu toks ir egzistavo/egzistuoja. Vienaip ar kitaip , tarpukaryje ir vėliau, sovietmečiu, susiformavo buitinis realizmas, pvz. Baltušio"parduotos vasaros", pamenu, senelė vertė skaityti visus tomus, bet spjovaiau po trečios knygos į šį reikalą...Be to, neretai (nesakau, kad visada), detalus buities vaizdavimas ar aprašymas to, ko visai nepažįsti, sukelia atmetimo reakcijų.Nereikėtų pamiršti ir tam tikrų "įtakų". Visąlaik skaitydamas lietuvišką literatūrą, ypač būdamas jaunesni, ją lygindavau su perskaitytomis užsienio kūrėjų knygomis. Toks tarsi lyginamasis matas. Tad gal esu per daug paveiktas to, ką kiti įvardintų kaip "aplinkybių viseto".
Tiesa, paminėčiau jaunesnės kartos S.T. Kondrotą ir jo "Žalčio žvilgsnį". Kam patinka magiškasis realizmas (Markezas, Borgesas ir (ypač) kiti lotynų amerikiečiai), tam spėju, turėtų patikti ir šio autoriaus kūryba.

Įdomu, kaip traktuoti, pavyzdžiui, R.Garry, Č.Milošo, Witoldo Gomobrowitcz'iaus kūrybą ir ar ją galima priimti kaip savo, ar būtinai reikėtų pabrėžti etninę kilmę? Pavyzdžiui, Milošo "Isos slėnis" man labai lietuviška knyga visomis prasmėmis. net ir kaimo vaizdavimas yra panašus į lietuvių rašytojų. Ir tai nėra blogai

Nėra tokio ,,lietuviško" stiliaus, tu ir pats tą paneigi, nes išvardini žinąs pakankamai plačią paletę lietuvių kūrinių. Ko gero dar iš mokyklos laikų pameni tokį skirstimą: žemininkai ir bežemiai, čia jau atsiranda šiokia tokia atskirtis, kuri jau gali būti vadinama stiliumi dėl savo išsiskyrimo iš konteksto. Bežemių, kuryba turėtų tau patikti, nes ją kūrė jauni, Lietuvos beveik neregėję žmonės.

[enigma]

S.T. Kondroto "Žalčio žvilgsnis" yra išverstas į prancūzų kalbą.

O jei A. Škėma būtų rašęs anglų kalba - be jokios abejonės būtų žymus XXa. vidurio JAV rašytojas.

Kas liečia B.Sruogos "Dievų mišką" -savo laiku, pokario literatūroje, anglų kalba, būtų tapęs bestseleriu.

[D.P]

Nėra tokio ,,lietuviško" stiliaus, tu ir pats tą paneigi, nes išvardini žinąs pakankamai plačią paletę lietuvių kūrinių. Ko gero dar iš mokyklos laikų pameni tokį skirstimą: žemininkai ir bežemiai, čia jau atsiranda šiokia tokia atskirtis, kuri jau gali būti vadinama stiliumi dėl savo išsiskyrimo iš konteksto. Bežemių, kuryba turėtų tau patikti, nes ją kūrė jauni, Lietuvos beveik neregėję žmonės.

Dėl to ir išskyriau stilių. ir kalbėju bendrai. Jo kaip ir nėra, tačiau daug metų vyravo gana bendros tendencijos ir mados, galbūt reikėtų sakyti - pasaulėžiūra, ir tai leidžia santykinai kalbėti apie besiformavusį stilių (general : siužetas, gyvenimai, veiksmo vieta, kalba, bendri motyvai, bedra pasaulėjauta etc.). Pvz, Sigitas Gedas ir M.Martinaitis yra kilę iš kaimų, tačiau sugebėjo sulaužyti vos ne dogmatiškas nerašytas taisykles.

S.T. Kondroto "Žalčio žvilgsnis" yra išverstas į prancūzų kalbą.

O jei A. Škėma būtų rašęs anglų kalba - be jokios abejonės būtų žymus XXa. vidurio JAV rašytojas.

Kas liečia B.Sruogos "Dievų mišką" -savo laiku, pokario literatūroje, anglų kalba, būtų tapęs bestseleriu.

Tikra tiesa. Be jokių net ir šiuo metu geresnių nėra. Gavelis per sunku, toks joyce'iškas, kuriam reikia daug paaiškinimų ir "footnote'ų", Kunčinas smagus, Ivanauskaitė neblogai, bet ir neįspūdingai. Mane asmeniškai nustebino Sabaliauskaitė su "Silva rerum" - laba kinematografiška knyga ir kaip savo žanrui - tikrai nebloga. Lyg ir prasidėjo jos vertimai į užsienio kalbas.
Šiaip lietuvių kalba nėra patogi vertimams. Daug žavėsio praranda, kai yra išversta į kitą kalbą.

Kurie čia tie vidutiniokai garbinami poetai?
Mačiūno net išeivijos lietuviai nesuprato, tai ko norėti iš homosovietikų . Talentai būna įvertinami tik po gero laikotarpio, tai gal Mačiūno eilė dar neatėjo arba ir išvis neateis. Be to, dar tebediskutuojama, ar Fluxus yra menas, ar antimenas. Nežinau, kiek Mačiūnas įdomus pasauliui, bet galbūt vien pragmatiniais sumetimais jo vardą būtų galima vykusiai išnaudoti, ypač turint nupirktą kolekciją. Bet pas mus visi sumanymai užstringa kažkur pusiaukelėje - svarbiausia įsisavinti lėšas, o po to jau galima ieškoti kaltų.
O priešinti modernų meną ir tradicinį, atseit, viskas kas nauja, tai gerai ir puiku, o kas sena, tai runkeliška, rodo nekokį supratimą. Nesusipažinus su tradiciniu ir šiuolaikinis menas tebus tik išmatų gabaliukai . Fluxus performansuose jie kai kada panaudojami. Patį žodį Fluxus irgi galima versti įvairiai . Ateina toks save labai šiuolaikiniu laikantis pilietis į parodą, pamato š.. ir vien pagal tai susidaro nuomonę. O gal šiuolaikinis modernus š.. yra kažkuo vertingesnis už Donelaičio šūdvabalius?

Mačiūnas ir Mekas yra vertybės. Anti-menas ar menas gal ne tiek svarbu. Mačiūnas sujudino pamatus ir buvo vienas iš šiuolaikinio, pokarinio meno pradininkų. PAsualyje - iškili figūra, Lietuva - terra incognita. Mum nauda, jog turime jo koelkciją, bet ir didžiulė gėda, kad negalime jos rodyti viešai. Teisingaipastebėjai - geros idėjos žlugdomos ir pusiaukėlėje...Tik kelčiau klausimą ne apie pinigų įsisavinimą ir jų išavaistymą (nes neretai tai delfio komentarų darbas apie tai šnekėti...), o apie tribadūrijimą kaip to nereikia, kaip tai žalinga, kas bus, jeigu bus, t.y. kai pasėjama ta abejonė ir visuomenė tampa...įbauginta? ir ne tokia atvira.