Lietuva 1988-1991

[oranger]

Dėkui Romui už unikalius vaizdus!
Man atrodo, kad šių laikų politinė temperatūra Lietuvoje yra truputį aukštesnė nei, tarsim, prieš dešimtį metų, nors ir ne tokia karšta kaip prieš 20 metų. Taip yra todėl, kad visuomenėje vyko daug cheminių reakcijų, kurios kai kuriuos elementus neatpažįstamai pakeitė. Visuomenė tapo kaip virtas burokėlis - iš kvapo gal skanesnė, įdomesnė, bet truputį minkštesnė. Po tais žodžiais, kuriuos šiandien sako Vytautas L. ("abejojantieji, ar reikėjo ginti laisvę ir valstybę, turi labai mažai smegenų"), prieš 20 metų sakė visi, kurie žiūrėjo į Mykolo B. ir jo tankų pusę. Tie, kurie kalba kaip Algirdas P., tada stovėjo Mykolo B. pusėje, bet tarp jų buvo mažai lietuvių. Kas su mumis atsitiko, ką darysime toliau? Pritariu Vytautui Landsbergiui, nes toliau eiti neturime kur, ir tam nėra prasmės, jei jau pūvame iš vidaus. Kaip mes išgyvensime tą kritinį laikotarpį (22 metus - tiek prieškaryje išgyveno Lietuva). Labai trokštu, kad gerosios organizmo ląstelės susikoncentruotų ir nugalėtų tą pūlinį, kuris sėdi mūsų smegenyse ir - svarbiausia - širdyse. Labai noriu, kad mūsų tauta išlįstų iš vaikystės ir infantilumo, atsimerktų ir augtų toliau. Liūdna, bet imu jausti, kad dabar tam reikia ir šiek tiek stebuklo.

O kur reikia eiti dar toliau?
Lietuviai jau nuėjo ten kur norėjo, įstojo į ES ir NATO, tapo demokratine nepriklauoma šalimi...
Beliko ramiai tvarkytis ir ramiai gyventi gerinant savo gyvenimo lygį po truputi. Man atrodo tas noras žutbūt kažkur dar eiti tik išblaško. Tas materialinis maksimalizmas, kuris yra ne kas daugiau kaip emigrantų pasiteisinimas dėl ko jie paliko Lietuvą. Ypač kai kaltina visą šalį dėl to kad jiems nesuteikė vokiškų ar angliškų atlyginimų per 5 metus nuo nepriklausomybės atgavimo...
Ir visos tos kalbos apie "kritinį laikotarpį" - na kam jos reikalingos?

[oranger]

Šiomis dienomis kai žiūriu 1991 metų kronikas, pagalvoju, kad dabartiniai benamiai Vilniuje žymiai geriau yra apsirengę nei žmonės, tada kovoję už laisvę prie Seimo.
Ir man šlykštu girdėti kaip kai kas šneka, kad atseit "dabar gal ir nekovotume už laisvą Lietuvą". Apgailėtina ir tiek...

[index]

Beliko ramiai tvarkytis ir ramiai gyventi gerinant savo gyvenimo lygį po truputi. Man atrodo tas noras žutbūt kažkur dar eiti tik išblaško. Tas materialinis maksimalizmas, kuris yra ne kas daugiau kaip emigrantų pasiteisinimas dėl ko jie paliko Lietuvą. Ypač kai kaltina visą šalį dėl to kad jiems nesuteikė vokiškų ar angliškų atlyginimų per 5 metus nuo nepriklausomybės atgavimo...
Ir visos tos kalbos apie "kritinį laikotarpį" - na kam jos reikalingos?

Matai politinė ir ekonominė sistema pasikeitė, bet daugelio galvose vis dar liko Sovietų Sąjunga ir būtent dėl to nemažai žmonių už tai, kad nepasiekė to ko norėjo kaltina valstybę. Ir tai savaime nepraeis, tikriausiai reikia kartų kaitos ir netgi emigracija tam gali šiek tiek padėti, nes tautai tampant globalesne greičiau čia gali persimesti vakarietiškas požiūris.

Aišku problema ta, kad net emigrantai gyvena getuose, bendrauja su rusakalbiais, klausosi rusiškos muzikos ir keikia "supuvusius vakarus".

[Romas]

Gražu buvo žiūrėti šį vakarą į žmones besibūriuojančius tokiu darganotu prie Seimo ir prospekte.
Gal skambės kiek neįprastai , bet tie keturiolika žuvusių buvo ne tik kaina, kurią sumokėjo Lietuva už laisvę, bet ir krauju sumokėta kaina už lietuvišką Vilnių - mes jį išsaugojome ir iškovojome, o ne gavome kaip malonę iš kažko.

Tas dienas reikia prisiminti. Mes esame ne tik tokie patys, bet ir labai pasikeitę per 20 metų. Tai yra sėkmės istorija, kuria galime didžiuotis.

Kai LTV ankstesnėmis dienomis suko tuos pačius anonsus, ne vienam tas galėjo pasirodyti nyku ir nuobodu. Tik šiandien programa nevaldiška ir arčiau žmonių.
Komercinės TV turi laisvę nekeisti ta proga programų - ten šeimininkas ne lietuvis, o euras ar kokia krona. Galų gale, tai irgi yra dalis laisvės, dėl kurios kovojome.

Pasveikinkim vieni kitus su pergale, kuri prasidėjo Sausio 13-ąją.

[spirit]

Aš taip pat buvau vakar prie bokšto ir seimo, nors oras buvo labai prastas. Labai patiko ta idėja vaikų piešimo seime. Nežinau, ar čia taip pirmą kartą buvo, nes aš anksčiau to kažkaip nepastebėjau.

Visiškai pritariu Romui, kad tokius dalykus tiesiog būtina prisiminti. Pats su tėvais buvau tą baisią naktį prie bokšto. Tik išvažiavom mes prieš pat atvažiuojant tankams, bet vistiek gavau ir juos pamatyti. Aišku, aš tada dar būdamas visai mažas nesupratau kas darosi - galvojau, kad čia tik taip žmonės susirinko padainuot Aišku, su laiku atėjo ir žinios

Taigi, prisidedu prie sveikinimų su šia labai skaudžia pergale.

[Eimantas]

Prisimenant 1991-ųjų Sausio įvykius, akivaizdu, kad situacija buvo visai kitokia. Tuomet Lietuva nebuvo pasiruošusi karui, nebūtų galėjusi apsiginti nuo sovietų pajėgų, tad teko ieškoti kitokios išeities. Tuomet Krašto apsaugos departamentui vadovavęs Audrius Butkevičius vienoje spaudos konferencijoje priminė, kad tuo metu Lietuvoje vyko apgalvotas neginkluotas pasipriešinimas.
„Lietuva turėjo savo gynybinę strategiją, nebuvome pasyvūs. Mes naudojome gynybos būdą, kuris vienintelis buvo efektyvus ir davė rezultatą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulinėje istorijoje. Pilietinė gynyba, panaudojant civilius asmenis, - A.Butkevičius pasakojo, kad rėmėsi garsaus JAV politologo Gene‘o Sharpo neginkluotos kovos teorija.-Klaida manyti, kad tai buvo savaiminis procesas, o visas darbas tebuvo sukviesti žmones. Minia buvo valdoma, pats valdymas rėmėsi konkrečia socialine pilietinės gynybos teorija.“ Pasak jo, anksčiau vykęs Baltijos kelias, mitingai padėjo treniruoti žmones. Buvo pakankamas kiekis žmonių, pasiruošusių veikti taip, kaip reikalavo strategija.


Strategijoje buvo numatyti objektai, kuriuos turėjo ginti visuomenė, savo darbą turėjo atlikti ir profesionalai. Vienas iš svarbiausių objektų – televizijos bokštas. Į jį buvo pasiųsti neginkluoti Rokiškio užkardos pasieniečiai. „Pats tikrinau kišenes prieš siunčiant į TV bokštą, nes bijojau, kad kas nors iš nerimo ir įtampos pasiims ką nors šaunančio ar duriančio. Mes buvome numatę, kad galime būti apkaltinti provokaciniais veiksmais, todėl siekėme išvengti net ir pačios menkiausios galimybės“, - pasakojo A.Butkevičius.

Pasieniečiams buvo suformuoti uždaviniai, kuriuos jie įvykdė, – priversti sovietų kariškius jėga veržtis į bokštą, kad televizijos kameromis būtų užfiksuota, jog sovietai naudoja jėgą. Antras uždavinys – po įsiveržimo turėjo būti išblokuota priešgaisrinė įrangą – inertinės dujos, nusileisdamos iš bokšto viršaus į apačią turėjo sutrikdyti TV bokšto veiklą.

Kitas dalykas – parlamento gynyba. Parlamento rūmus ketinta ginti ir ginklu, jei to būtų prireikę. Buvo priimtas Valstybės gynimo tarybos sprendimas, kad jei SSRS kariškiai bandys užimti parlamentą, bus pasipriešinta ginklu bent simboliškai. „1940 m. Lietuvos kariuomenei nesiginant, buvo sudarytos prielaidos teigti, kad įvyko ramus inkorporavimas į SSRS sudėtį. Manėme, kad privalome pademonstruoti, kad valstybė ginasi, turi savo pajėgas. Toje vietoje mes būtume simbolinius šūvius iššovę ir taip, kad jie būtų maksimaliai matomi. Iš esmės tai buvo mūšis TV kadre, laimėtas televizijos kameromis“, - pasakojo A. Butkevičius.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=40747055

[Eimantas]

Kruvinojo sausio kronika

Žinoma, būdamas Klaipėdoje negali matyti to, kas vyksta Vilniuje, tačiau prasidėjus kruviniesiems įvykiams, išsyk puoliau prie radijo ir nevalingai pradėjau fiksuoti visus pranešimus popieriuje. Kaip atbėgau naktį su sportiniu kostiumu, taip ir kiurksojau redakcijoje tris paras, užsirašinėdama pranešimus iš kelių šaltinių - vietinio Klaipėdos radijo ir televizijos, Kauno TV, Lietuvos radijo, kuris vėliau persikėlė į AT, BBC, CNN, Latvijos radiją ir t.t.

Kartais nubėgdavau pas skautus Danutę ir Raimundą Praleikas. Pas juos tarsi įsikūrė skautų štabas - šviesaus atminimo Rimantas Ulevičius, Vytautas Šliogeris, jų sūnūs... Atrodo, čia arbatos atsigerti buvo atėjęs ir tuometinis Klaipėdos meras Povilas Vasiliauskas. Ir pas Praleikas užsirašinėjau pranešimus. Tą naktį dar nežinojau, kad jų namų vazoje buvo suslėpti merijos antspaudai...

Po to - ir vėl atgal į redakciją. Laukti desantininkų - tokių ketinimų paralyžiuoti "Mažosios Lietuvos" ir "Klaipėdos" laikraščių redakcijų darbą būta. Tai po kelerių metų papasakojo tas pats R. Praleika, šią informaciją gavęs iš buvusio KGB Klaipėdos skyriaus vado Stropaus.

Taip gimė 1991-ųjų sausio įvykių kronika. Dvidešimtmečiams ji galbūt padės pažvelgti į Sausio 13-ąją ne tik kaip į svarbų Lietuvai istorinį faktą, bet ir pajusti to meto įtampą, vyresniems žmonėms - dar kartą išgyventi tas lemtingas šaliai minutes, valandas, dienas.

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/l...ronika-534658/

[Eimantas]

Sausio 13-oji: visiškai slaptai

Kruvinų 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių eigą istorija užfiksavo, tačiau dar daug kas liko apgaubta paslapčių skraiste. Ypač - Klaipėdoje. Mat būtent per uostamiestį turėjo būti išgabentas tuometinis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, o Girulių televizijos bokšte buvo parengti įmantrūs mirtini spąstai sovietų okupantams.

Prabėgus 20-iai metų, kai kurie Sąjūdžio dalyviai uostamiestyje "Vakarų ekspresui" sutiko papasakoti, kaip buvo ruošiamasi galimam pralaimėjimui, veikimui pogrindyje, kokie gudrūs planai buvo regzti rezistencijos atvejui, į pagalbą pasitelkiant net vienuolius.

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...laptai-535770/

[Recoiler]

Daugiau maziau apie tuos laikus, bet verta paaukoti 12 minuciu del sio video...
EDIT: nuoroda kam nesimato: http://www.youtube.com/watch?v=jzbCl5Lt7qk

[LC.]

Youtube video
Daugiau maziau apie tuos laikus, bet verta paaukoti 12 minuciu del sio video...
EDIT: nuoroda kam nesimato: http://www.youtube.com/watch?v=jzbCl5Lt7qk

Ledinė moteris. Pagarba.

[nepolitikas]

nijolė visai nepasikeitusi, gaila, kad jos nėra seime...
noriu papasakoti savo patirtį:
aš įstojau į tskp (komunistų partiją), kai gorbačiovas paskelbė "perestroiką". patikėjau, kad ir tame tautų kalėjime galima ką nors nuveikti, bet tam reikia būti valdančioje partijoje.
šiandien šio žingsnio nesigailiu, nes liko švari sąžinė ir anketa ("kgb" komunistų agentais neverbavo).
Susikūrus sąjūdžiui, mane išrinko gamyklos "sąjūdžio rėmimo grupės" pirmininku.
kaune tokių buvo 300, visi reguliariai rinkdavomės "šilelio" salėje (radijo gamykla). tai padėjo koordinuoti sąjūdžio aktyvistų veiksmus.
literatūrą pasiimdavom profsąjungų rūmų pusrūsyje.
niekas mūsų neskirstė pagal tikėjimą, ar partinę priklausomybę, visi dirbom lietuvai.
skilimas prasidėjo jau po sausio 13. landsbergis nusprendė, kad komunistams sąjūdyje ne vieta.
dar kurį laiką buvo bandoma išlaikyti frakciją "sąjūdžio komunistai", bet tai jau buvo agonija.
neužilgo prasidėjo kova dėl valdžios ir turto...

[Godo]

Pora 1991 m. sausio kadrų rusų fotografo akimis:
Pavadinimai žiauroki..., bet išversiu:
"Didžiosios rusų meškos laukimas. Lietuvos parlamentas"


"Mūsų žmonės Vilniaus televizijos bokšto kieme"

Autorius Sergej Skliarov

[Edvard]

TSRS pėstininkų kovos mašinos Plungėje 1991 m. sausio 10

[WastedYears]

Pora Vilniaus vaizdų tragišką 1991 m. sausį. Fotografuota 1991 01 11. Foto: M. Baranauskas

[WastedYears]

Išmontuojamas Lenino paminklas 1991 m. Foto: A. Sutkus

[vidoq]

Baltijos kelias.

Autorius: Tamsta Goras

Daugiau: - http://www.facebook.com/media/set/?s...6244462&type=3

[daktaras]

su pagarba ramiai atminkim tuos 14, kurių nebėra, vardan to, kad laisvi vaikščiotumėm protėvių žeme. LIETUVA!

[Romas]

Eglė Samoškaitė, www.DELFI.lt
2013 m. sausio 13 d. 00:11

Seimo rūmų gynimo organizatorius: anuomet tauta nė velnio nebuvo vieninga

Buvęs Aukščiausiosios Tarybos gynimo štabo viršininkas, pirmasis Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos vadas, atsargos pulkininkas Jonas Gečas neigia mitą, kad Lietuvai bandant išsikovoti nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos tauta buvo vieninga.

Atsargos pulkininko teigimu, nepriklausomybę tvirtai rėmė gal tik pusė milijono gyventojų, kai apie pusantro milijono laukė, kaip pasisuks įvykiai, o dar panašiai tiek pat buvo prieš nepriklausomybę, nes jie arba jų šeimos nariai priklausė jėgos struktūroms, dirbo atsakingą darbą, buvo susiję su partija ar gyveno su Sovietų Sąjunga pasilikti norėjusioje pietryčių Lietuvoje.

„Politikai ir mes visi labai dažnai dabar mėgstame žvelgti iš tolo ir su nostalgija sakyti – o, kokia buvo vieninga tauta. Gal dėl to, kad tos pensijos mažos ir atlyginimai nedideli, gal dėl teiginių, kad nebėra mūsų trijų milijonų. Bet nė velnio jinai nebuvo vieninga, ta tauta buvo labai diferencijuota, labai įvairi“, - Seime vykusiame generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų edukaciniame renginyje apie tai, ko būtų galima pasimokyti iš Sausio 13-osios, sakė J. Gečas.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=60417973

[Al1]

Eglė Samoškaitė, www.DELFI.lt
2013 m. sausio 13 d. 00:11

Absoliutaus vieningumo nebuvo ir nebus niekada. Tačiau dabar net ir pusės milijono vieningumas neįmanomas... O tai būtų jėga, kuria remiantis būtų galima daug ką pakeisti valstybėje... Tačiau tiems, kas valdžioje, kas valdo kapitalą, to nereikia, todėl visais įmanomais būdais stengiasi visuomenę skaldyti.

[bebop]

Absoliutaus vieningumo nebuvo ir nebus niekada. Tačiau dabar net ir pusės milijono vieningumas neįmanomas... O tai būtų jėga, kuria remiantis būtų galima daug ką pakeisti valstybėje... Tačiau tiems, kas valdžioje, kas valdo kapitalą, to nereikia, todėl visais įmanomais būdais stengiasi visuomenę skaldyti.

Tai šaunu