Parašė kaunaz
Tiesiog vienose visuomenėse (visų pirma Krikščioniškose) savižudybė dar iš senų laikų yra laikoma savaiminiu blogiu, o nusižudęs buvo "silpnas" ar koks nors "nevykėlis". Iš ten ir užsilikusios moralinės dogmos ir aiškinimai, koks tas žmogus buvo toks, anoks ar trečioks.
Kai kuriose visuomenėse yra atvirkščiai (pavyzdžiui Japonijoje, Korėjoje): savižudybė priimama kaip garbingas būdas pralaimėti ir yra laikoma stiprybės ženklu.
Islamas leidžia nusižudyti ginant religiją nuo netikėlių, kas "garantuoja" vietą Rojuje ir 72 nekaltas mergeles. Tik tokiame požiūryje tikriausiai daugiau susiskaldymo, kaip ir visame Islame.
O stengiantis žiūrėti objektyviai, tai, mano supratimu, apie žmogų nepasako visiškai nieko - ar jis stiprus, ar silpnas ir kaip tai turėtų pasireikšti. Galima pasakyti tik tiek, kad kažkas jo gyvenime buvo smarkiai pašliję, nes 55 metų fiziškai sveikas žmogus kaip ir neturėtų nutraukti gyvenimo be rimtos priežasties.

Komentuoti: