Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[dangoraižistas]

galbūt ~50k ukrainiečių (jau iki karo Lietuvoje jų buvo apie 30k, plius dabar ~40k pabėgėlių, tai čia tokio masyvaus potencialo nematau

Ukrainiečių JAU DABAR Lietuvoje yra 62,2 tūkstančio. Tai dvigubai daugiau nei Latvijoje. Iš jų trečdalis Vilniuje. Daug atvyks žiemą, nes karas nesibaigs šiemet, tęsis ir kitais metais, gal net ir 2024. Ir čia tik moterys su vaikais, vėliau daug vyrų atvyks. Jiems leis nuolat gyvent ir po karo.

[CWave]

Man šita diskusija PATINKA, taip ir TOLIAU!

[Ångstrom]

Būtent Lietuvoje algos per 20 m. augo LABIAUSIAI visoje Europoje. Kaip ir visa ekonomika.

Ir pateiki, žinoma, vidurkius. Nevertinsiu, kaip kito tų algų perkamoji galia dėl infliacijos, bet jau ir šiaip visose šalyse šalia vidurkio reiktų, mažiausiai, nurodyti bent jau medianą. Lietuvoje tai galioja dar labiau dėl išskirtinai didelės dalies gyventojų, kurie uždirba mažus atlyginimus (manau, nuo 2018 m. situacija neturėjo stipriai pakisti):

[dangoraižistas]

Ir pateiki, žinoma, vidurkius. Nevertinsiu, kaip kito tų algų perkamoji galia dėl infliacijos, bet jau ir šiaip visose šalyse šalia vidurkio reiktų, mažiausiai, nurodyti bent jau medianą. Lietuvoje tai galioja dar labiau dėl išskirtinai didelės dalies gyventojų, kurie uždirba mažus atlyginimus (manau, nuo 2018 m. situacija neturėjo stipriai pakisti):

Ir pateiki, ŽINOMA, oficialius skaičius, kuriuose 2/3 (DU TREČDALIAI!!!!!!!) individualiai dirbančiųjų gauna minimumą ar mažiau nei minimumą. Nežinau ar tikrai esi tiek naivus, kad tikėtum, jog visokios kirpėjos, gariūniniai prekeiviai ir kitokie kosmetologai, plytelių klojėjai gauna minimumą ir mažiau. Beje, jie sudaro ŽYMIĄ dalį visų dirbančiųjų (ind. veikla, verslo liudijimas, MB, VŠĮ ir t.t.), nėra Europoje kitos šalies su daugiau kaip dešimtadaliu dirbančiųjų su tokiomis formomis.

Tuo tarpu tokį Eurostat rodiklį kaip PAJAMOS ar ŠEIMOS PAJAMOS tu kažkodėl ignoruoji (žmonės gyvena tik iš oficialios algos, negali gaut nei dividendų, nei verstis papildoma veikla).

[Ångstrom]

Tai prašau – pateik skaičius, grafikus bei skaičiavimus, kaip (tikėtina) pasiskirsto šešėlinė ekonomika ir kuo Lietuvoje tas pasiskirstymas išskirtinis lyginant su kitomis valstybėmis su panašiu Gini indeksu. Deja, manęs neimponuoja tavo caps lock'ai ir bold'ai be jokios informacijos.

[Elis]

Nieks ten neaugo po 2017 kituose miestuose, nereik svaigt ir skiest, tiesiog stagnavo tuo metu ar grįžo į ankstesnį skaičių. Vilnius ir toliau augo. Pagal savivaldybės duomenis: nuo 580 iki 615 tūkst. arba +35 000 per 5 metus.



Kaunas dvigubai mažesnis, bet pagal statistikos departamentą, išaugo (populiacija tik atšoko į 2016 m. lygį) nuo 286 iki 301 tūkst. arba +15 000.

Vilnius tuo pačiu metu augo nuo 542 iki 576 tūkst. arba +34 000. Tai reiškia, kad Vilnius augo GREIČIAU ir jo demografinis dominavimas prieš Kauną DIDĖJO.

Tai yra PRIEŠINGA nei ką rašai.

Nu su tokia logika ir Lietuvos populiacija tik "atšoko" į 1961-ųjų lygį. Semantics.

Niekad nesakiau, kad Vilnius neauga greičiau, visą laiką akcentavau kad yra potencialas Vilniui išaugti iki 22-23% Lietuvos populiacijos, tiesiog nu niekaip logiškai neįsivaizduoju, kad kada nors Vilnius turėtų 30+% populiacijos be kažkokių ekonominių ar demografinių katastrofų ar siurprizų.

Miesteliai ir rajonų centrai tuštės toliau. Visokios Šilalės ir visokie Obeliai. Yra 50 ne didmiesčių ir ne apskričių centrų, rajonų centrų, kurie neaugs, stagnuos. Jaunimas į Vilnių, gal kažkiek grįžę emigrantai stabilizuos. Potencialas dar +100 000 Vilniui.

Gal ir tuštės, bet didelė dalis to tuštėjimo bus ne migracijos, o elementarių natūralių procesų (mirtingumo) sąskaita. Per pastaruosius 30 metų daugelis, kas galėjo, jau iš ten išvažiavo, o vaikų ten kažkaip po aštuonis šeimoje nebegimdo. 100k potencialas iš regionų gal visai Lietuvai, o pusė to potencialo nusės kituose miestuose.

Tendencijos sako ką kita. Būčiau optimistas, kad 2040 Lietuvoje galėtų būti net 3,5 mln. Dėl imigracijos. Imigrantai kursis didmiesčiuose, apie 50% jų bus Vilniuje.

Kad per 18 metų Lietuvos populiacija pagausėtų 25% tai reikia būti neįtikėtinu optimistu Čia sovietinio "bumo" laikų skaičiai, kai fertility rate vos ne nuolatos virš 2 laikėsi ir imigrantus vežė iš visos 280mln dydžio sovietijos, o ne tik iš kartu sudėjus 50mln turinčių Ukrainos ir Baltarusijos. Net Švedijoje su jų didžiule imigracija, pabėgėlių krize ir aukštesniu pragyvenimo lygiu per pastarąjį dešimtmetį "tik" 10% pakilimas buvo. Methinks kad Lietuvai turėti 3mln jau yra labai optimistiškas variantas. Tos tendencijos ir sako, kad Vilniuje nu absoliučiai max 25% Lietuvos būtų

Ukrainiečių JAU DABAR Lietuvoje yra 62,2 tūkstančio. Tai dvigubai daugiau nei Latvijoje. Iš jų trečdalis Vilniuje. Daug atvyks žiemą, nes karas nesibaigs šiemet, tęsis ir kitais metais, gal net ir 2024. Ir čia tik moterys su vaikais, vėliau daug vyrų atvyks. Jiems leis nuolat gyvent ir po karo.

Nu tai ir suskaičiavau grubiai 70k ukrainiečių bendrai, dar pasirodo bšk per optimistiškai skaičiavau Didžioji dalis tų pabėgėlių grįš į Ukrainą, nebent Ukraina kažkaip pralaimėtų karą. Taip, naujų migrantų bus, bet ne tokios masės, net su mano optimistiniais skaičiavimais max 120k bendrai ukrainiečių susidarytų.

Rodo gyvenimo lygį. Danija yra viena brangiausių pasaulyje. Lietuvis gali įpirkti tik 25-50% mažiau nei danas, o ne 75% mažiau kaip rašai (absoliuti nesąmonė). Būtent Lietuvoje algos per 20 m. augo LABIAUSIAI visoje Europoje. Kaip ir visa ekonomika.

Yra average net salary adjusted for living costs, tikrai geresnis rodiklis negu Lietuvos atveju išpūstas GDP (PPP)/capita, ir taip, Lietuvos atsilikimas ir nuo tų pačių danų mažiau nei du kartus mažesnis, bet vidutinis migrantas nelabai žiūri į tokius rodiklius, daugeliui svarbesnė tiesiog alga, daug jų siunčia pinigus šeimoms namo etc. Ispanija geriau atrodo negu UK kai algos pritaikomos pragyvenimo kainoms, bet vidutinis lietuvis mieliau renkasi UK vien dėl didesnių algų. O Lietuvos ekonomikos augimas nėra toks, kad tą gap visiškai uždarytų per 20 metų, ypač lyginant su ta pačia Lenkija.

Šiaip gal ir nebloga diskusija, bet gal reikėtų ją perkelti į "Lietuvos demografija" temą

[dangoraižistas]

Nereik apsimetinėti kvailu, visuotinai žinoma vieša paslaptis kaip visokios kirpėjos, turgaus pardavėjai dirba už „minimumą“ (šiaip ne).






Kaip tie individualių įmonių savininkai kenčia su minimalia alga, ANE?

Dėl skaičių, buvo kažkur – virš 150 000 (iš atminties). Tikslius pats susirask (ne pageidavimų koncertas).

[Elis]

Ir pateiki, ŽINOMA, oficialius skaičius, kuriuose 2/3 (DU TREČDALIAI!!!!!!!) individualiai dirbančiųjų gauna minimumą ar mažiau nei minimumą.

Iš kur tu iš jo pateiktos statistikos ištraukei 2/3? Lietuvoje rodo kiek daugiau negu 20% low-wage earners.

[TIME]

Ir pateiki, ŽINOMA, oficialius skaičius, kuriuose 2/3 (DU TREČDALIAI!!!!!!!) individualiai dirbančiųjų gauna minimumą ar mažiau nei minimumą. Nežinau ar tikrai esi tiek naivus, kad tikėtum, jog visokios kirpėjos, gariūniniai prekeiviai ir kitokie kosmetologai, plytelių klojėjai gauna minimumą ir mažiau. Beje, jie sudaro ŽYMIĄ dalį visų dirbančiųjų (ind. veikla, verslo liudijimas, MB, VŠĮ ir t.t.), nėra Europoje kitos šalies su daugiau kaip dešimtadaliu dirbančiųjų su tokiomis formomis.

Tuo tarpu tokį Eurostat rodiklį kaip PAJAMOS ar ŠEIMOS PAJAMOS tu kažkodėl ignoruoji (žmonės gyvena tik iš oficialios algos, negali gaut nei dividendų, nei verstis papildoma veikla).

Praeitame poste pateikiau nuoroda i Eurostat rodikli "seimos pajamu mediana". Kazkiek juodu pinigu Lietuvoje bei kitose ES salyse, ypac Graikijoje, Italijoje, Bulgarijoje ir kitose Pietu Europos salyse, sukasi tarp stroikininku, kirpeju, turgaus prekeiviu ir panasiu profesiju, bet absoliuciai didzioji dalis darbuotoju gauna pajamas is darbo salygu, tad cia tik verslo lobistu propoganda, kad tos juodos pajamos sudaro didelia dali ekonomikos

[Ångstrom]

dangoraižiste, man šešėlio dydžio pateikimas nieko nesako, nes jis pats iš savęs nerodo, kaip jis pasiskirsto ir kuo tas pasiskirstymas ypatingas lyginant su kitų valstybių šešėliais. Jei savo galvoje visą šešėlį pili į minimalius atlyginimus gaunančiųjų pinigines, tai sėkmės ir toliau diskutuojant savo galvoje. Taip, šešėlis tikrai prisideda prie tam tikros dalies gaunančiųjų minimalų atlyginimą ir mažiau. Tačiau kokiai daliai ir kiek? Ir kaip tai keičia Lietuvos pajamų nelygybės paveikslą? Kokia dalis šešėlio nukeliauja į (oficialiai) pajamingesnių 2, 3, 4 ketvirčių pinigines? Aš nenoriu nieko įrodyti, bet dabartiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje pajamų nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Iš tikrųjų, be jokio priešiškumo, man būtų labai įdomu sužinoti, kaip tą pajamų pasiskirstymą tas šešėlis keičia.

[dangoraižistas]

Nu su tokia logika ir Lietuvos populiacija tik "atšoko" į 1961-ųjų lygį. Semantics.

Neaišku KĄ čia išvedžioji kai Vilniuje 1961 buvo 250 000, o dabar 615 000. Kur kas ten TAU atšoko.

Niekad nesakiau, kad Vilnius neauga greičiau, visą laiką akcentavau kad yra potencialas Vilniui išaugti iki 22-23% Lietuvos populiacijos, tiesiog nu niekaip logiškai neįsivaizduoju, kad kada nors Vilnius turėtų 30+% populiacijos be kažkokių ekonominių ar demografinių katastrofų ar siurprizų.

Visiškai niekuo nepagrįsti svajojimai, nes pats esi iš Kauno.

Gal ir tuštės, bet didelė dalis to tuštėjimo bus ne migracijos, o elementarių natūralių procesų (mirtingumo) sąskaita. Per pastaruosius 30 metų daugelis, kas galėjo, jau iš ten išvažiavo, o vaikų ten kažkaip po aštuonis šeimoje nebegimdo. 100k potencialas iš regionų gal visai Lietuvai, o pusė to potencialo nusės kituose miestuose.

Rajonai po 40 tūkst. gyventojų. LIUOSIAI vid. 2000 kelsis į Vilnių per kitus 15-20 m. 50 rajonų po 2000, vat ir +100 000.

Kad per 18 metų Lietuvos populiacija pagausėtų 25% tai reikia būti neįtikėtinu optimistu

Papasakok tai BET KURIAI V. Europos šaliai, kurioje 25-33% gyventojų sudaro 1, 2 ar 3 kartos imigrantai. Kiek jų buvo 1975, 1980? Arti nulio. Per 20-25 m.

Čia sovietinio "bumo" laikų skaičiai, kai fertility rate vos ne nuolatos virš 2 laikėsi ir imigrantus vežė iš visos 280mln dydžio sovietijos, o ne tik iš kartu sudėjus 50mln turinčių Ukrainos ir Baltarusijos.

Neišku IŠ KO nusprendei, kad Saveckasajūzas buvo DIDESNIS už pasaulį su 8 milijardais gyventojų.

Net Švedijoje su jų didžiule imigracija, pabėgėlių krize ir aukštesniu pragyvenimo lygiu per pastarąjį dešimtmetį "tik" 10% pakilimas buvo. Methinks kad Lietuvai turėti 3mln jau yra labai optimistiškas variantas. Tos tendencijos ir sako, kad Vilniuje nu absoliučiai max 25% Lietuvos būtų

Neaišku KAS tau ten 10%, jei Švedija kai buvau moksleivis, turėjo 8 milijonus, o greit turės 11. Tai pagal tave 3 milijonai prieaugis, nes švedai turi po 15 vaikų, taip?

Nu tai ir suskaičiavau grubiai 70k ukrainiečių bendrai, dar pasirodo bšk per optimistiškai skaičiavau

Tu rašei 40k pabėgėlių, o jau 62,2k, tai suklydai tik 22,2 tūkstančiais.

Didžioji dalis tų pabėgėlių grįš į Ukrainą, nebent Ukraina kažkaip pralaimėtų karą.

Išsigalvoji. Grįš kaip „grįžo“ iš Vokietijos "former Yugoslav" 6 ar kiek ten milijonų.

vidutinis lietuvis mieliau renkasi UK vien dėl didesnių algų. O Lietuvos ekonomikos augimas nėra toks, kad tą gap visiškai uždarytų per 20 metų, ypač lyginant su ta pačia Lenkija.

Sunku suprast ką čia skiedi kai reemigracija jau KELERIUS METUS viršija emigraciją.

Šiaip gal ir nebloga diskusija, bet gal reikėtų ją perkelti į "Lietuvos demografija" temą

Čia Vilniaus demografija.

Iš kur tu iš jo pateiktos statistikos ištraukei 2/3? Lietuvoje rodo kiek daugiau negu 20% low-wage earners.

NESUPRATAU nei ko ten nesupratai, nei ką bandei atsakyti, bet ir pats turbūt nesupratai.

[dangoraižistas]

Iš kur tu iš jo pateiktos statistikos ištraukei 2/3? Lietuvoje rodo kiek daugiau negu 20% low-wage earners.

dangoraižiste, man šešėlio dydžio pateikimas nieko nesako, nes jis pats iš savęs nerodo, kaip jis pasiskirsto ir kuo tas pasiskirstymas ypatingas lyginant su kitų valstybių šešėliais. Jei savo galvoje visą šešėlį pili į minimalius atlyginimus gaunančiųjų pinigines, tai sėkmės ir toliau diskutuojant savo galvoje. Taip, šešėlis tikrai prisideda prie tam tikros dalies gaunančiųjų minimalų atlyginimą ir mažiau. Tačiau kokiai daliai ir kiek? Ir kaip tai keičia Lietuvos pajamų nelygybės paveikslą? Kokia dalis šešėlio nukeliauja į (oficialiai) pajamingesnių 2, 3, 4 ketvirčių pinigines? Aš nenoriu nieko įrodyti, bet dabartiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje pajamų nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Iš tikrųjų, be jokio priešiškumo, man būtų labai įdomu sužinoti, kaip tą pajamų pasiskirstymą tas šešėlis keičia.

15% darbo rinkos sudaro ind. veikla, verslo liudijimai, MB, VŠĮ, dar visokios smulkios IĮ prideda kelis proc. Čia yra PENKTADALIS darbo rinkos, pažiūrėk statistiką kaip deklaruoja neva IĮ vadovai gauna minimumą ar mažiau nei minimumą. Tik visiškas naivuolis tuo tikės.

Prieš 4 m. buvo straipsnis, čia didžiausia dalis Europoje individualiai dirbančių (didelė dalis "už mažiau nei minimumą" ).

[Tikras architektas]

Bet tai, blemba, dangoraižistas , o jei Latvijoje šešėlis didesnis ir iš tikro jų šešėlinė dalis + realus skaičius gerokai lenkia Lietuvos šešėlio + realaus skaičiau kombinaciją, tai reiškiasi, kad Ryga DUODA Į KAULUS Vilniui!!!

[PoDV]

Didelis augimas kažkiek galėjo prisidėti ir prie didelės nelygybės. Ne visi suspėjo į tą ekonomikos augimo traukinį, ypač gausi kūdikių bumo grupė 50+

Iš kitos pusės, net nežinau ar su tokiu augimu 21 a. pirmos pusės laikotarpyje galėjo neatsirasti kokių šalutinių efektų, tas realus civilizacinis vystymasis būna lėtas, keičiantis kartoms.
Galėjom neturėt tokios nelygybės (kaip pvz. Baltarusija ar Ukraina), bet įtariu neturėtume ir tokios ekonomikos. Turėtume tas pačias ar net gilesnes sveikatos ir švietimo problemos, tik jos dar labiau lemtų šalies būklę ir įvaizdį.

Lyginant su 200X m. Lietuvoje juntamas civilizacinis progresas, mažiau visokių trenktų nusikaltimų, nors pasitaiko kliurkų.

Manyčiau tokia nelygybės stadija nesitęs ilgai, ekonomiką orientuojant į sustainability, mažiau fokusuotis į GDP augimą, mokysimės norėti mažiau, bet bendrai gyventi kokybiškiau. Čia reikės dešimtmečių darbo. Turbūt ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei visame pasaulyje. Dabar labai negeros nelygybės didėjimo, kovos kaimo vs. miestas tendencijos. Dabartinis tikslas yra vertybiškai ir kiek įmanoma ekonomiškai apsilyginti tarp skirtingų šalių, o ne siekti begalinio GDP.

[dangoraižistas]

Didelis augimas kažkiek galėjo prisidėti ir prie didelės nelygybės. Ne visi suspėjo į tą ekonomikos augimo traukinį, ypač gausi kūdikių bumo grupė 50+

Iš kitos pusės, net nežinau ar su tokiu augimu 21 a. pirmos pusės laikotarpyje galėjo neatsirasti kokių šalutinių efektų, tas realus civilizacinis vystymasis būna lėtas, keičiantis kartoms.
Galėjom neturėt tokios nelygybės, bet įtariu neturėtume ir tokios ekonomikos. Turėtume tas pačias ar net gilesnes sveikatos ir švietimo problemos, tik jos dar labiau lemtų šalies būklę.

Lyginant su 200X m. Lietuvoje juntamas civilizacinis progresas, mažiau visokių trenktų nusikaltimų, nors pasitaiko kliurkų.

Manyčiau tokia nelygybės stadija nesitęs ilgai, ekonomiką orientuojant į sustainability, mokysimės norėti mažiau, bet bendrai gyventi kokybiškiau. Čia reikės dešimtmečių darbo. Turbūt visame pasaulyje. Dabar labai negeros nelygybės didėjimo, kovos kaimo vs. miestas tendencijos.

Ta „nelygybė“ yra kaip Palangos viarslinykas:
verkia „oi, oi, oi, viskas labai blogai, NIEKADA taip nebuvo, blah, blah, neturiu ko valgyti, neišlaikau patalpų, nieko neperka, užsidarinėsiu“, o REALYBĖJ meluoja (stena ir vaitoja, nes dar kaulija iš valstybės papildomai ar ieško užuojautos, deklaruodamas minimumą).

Lygiai TAS PATS bus ūkinykas: „oi, oi, oi, dar NIEKADA nebuvo tokių metų, ir sausra, ir lietus, kas galėjo pagalvoti, planavau milijardą tonų iš hektaro, nusivylimas, bus 10 tūkst. Badausiu, kaltas Seimas“.

Lygiai tas pats kirpėja: „pabandykit išgyvent už minimumą, lakas brangiai kainuoja, žirkles kas savaitę pirkt naujas, vapšė nėra kas kerpasi, žmonės neina“.

Lygiai tas pats gariūninis: „mes su vyru badaujam, čia minimumą uždirbam, pagalvokit vien kaip išlaikyti 3 aukštų 500 kv. namą ir 3 automobilius, 5 veislinius šuniukus, kiriems reik ir kirpyklos, ir pedikiūro, ir masažo su minimaliomis pajamomis, nekalbu apie žmones“.

Aš nesuprantu, čia RIMTAI yra naivuolių, kurie tiki tom pasakom, kurias seka tie „penktadalis“ vargstančių?

Bet labiausiai vargsta pensinykė: „kątik Nigerijos princui pervedžiau 200 000, kaip dabar 5 kambarių butą Senamiesty sumokėt už elektrą“.

[TIME]

Didzioji dalis zmoniu, gaunanciu nauda is seselio, yra ir taip uzdirbantys didziausias pajamas, varguoliams, dirbantiems sunkius darbus uz minimuma ar kazkiek daugiau praktiskai niekas is to seselio nenukrenta

[Ångstrom]

Lyginant su 200X m. Lietuvoje juntamas civilizacinis progresas, mažiau visokių trenktų nusikaltimų, nors pasitaiko kliurkų.

Manyčiau tokia nelygybės stadija nesitęs ilgai, ekonomiką orientuojant į sustainability, mažiau fokusuotis į GDP augimą, mokysimės norėti mažiau, bet bendrai gyventi kokybiškiau. Čia reikės dešimtmečių darbo. Turbūt ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei visame pasaulyje. Dabar labai negeros nelygybės didėjimo, kovos kaimo vs. miestas tendencijos. Dabartinis tikslas yra vertybiškai ir kiek įmanoma ekonomiškai apsilyginti tarp skirtingų šalių, o ne siekti begalinio GDP.

„Trenktų“ gal ir mažėja, bet kaip su baltųjų apykaklių nusikalstamumu? Be visiems žinomų kazusų (Masiulis ir ko.), kiek yra nutrauktų ir nepradėtų tyrimų, kur niekas negali paaiškinti nesąmoningų sanderių ar neaiškaus praturtėjimo? Kiek visokių nusikaltimų darbo teisėje, kurie ignoruojami (pvz., Girteka, Achema). Ar jų daugėja ar mažėja – turbūt pasakyti sunkoka, bet gal yra kokie tyrimai?

[mantasm]

Manyčiau tokia nelygybės stadija nesitęs ilgai, ekonomiką orientuojant į sustainability, mažiau fokusuotis į GDP augimą, mokysimės norėti mažiau, bet bendrai gyventi kokybiškiau. Čia reikės dešimtmečių darbo. Turbūt ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei visame pasaulyje. Dabar labai negeros nelygybės didėjimo, kovos kaimo vs. miestas tendencijos. Dabartinis tikslas yra vertybiškai ir kiek įmanoma ekonomiškai apsilyginti tarp skirtingų šalių, o ne siekti begalinio GDP.

Su tuo tikslu sakyčiau truputi kitaip. Tarp šalių mažėja skirtumai, bet didėja skirtumai šalių viduje.

[TIME]

Su tuo tikslu sakyčiau truputi kitaip. Tarp šalių mažėja skirtumai, bet didėja skirtumai šalių viduje.

Deja, Lietuvoje nelygybe auga zymiai sparciau nei kitose salyse - 2013 metais Lietuvoje pajamu nelygybe buvo 9 pagal dydi tarp ES saliu, 2021 metais jau antra pagal dydi, "atsiliekam" tik nuo Bulgarijos. "Sekmingai" aplenkem kitas "usual suspects" salis viskame kas blogiausia - Latvija, Rumunija ir Vnegrija, "atsiliekam" tik nuo Bulgarijos, bet greitai ir ja "aplenksim"

[mantasm]

Deja, Lietuvoje nelygybe auga zymiai sparciau nei kitose salyse - 2013 metais Lietuvoje pajamu nelygybe buvo 9 pagal dydi tarp ES saliu, 2021 metais jau antra pagal dydi, "atsiliekam" tik nuo Bulgarijos. "Sekmingai" aplenkem kitas "usual suspects" salis viskame kas blogiausia - Latvija, Rumunija ir Vnegrija, "atsiliekam" tik nuo Bulgarijos, bet greitai ir ja "aplenksim"

Tą ir turiu omeny - Lietuva artėja prie vakarų europos, bet pačioje Lietuvoje nelygybė didėja.

Vakaruose irgi tos pačios tendencijos. Viena vertus vidutiniškai artėja prie rytų europos ar azijos. Kita vertus viduje nelygybė didėja.