Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[dangoraižistas]

Didžiausių miestų gyventojų skaičius Baltijos šalyse.


Didžiausi MIESTAI Baltijos šalyse. Procentas šalies gyventojų. Vilnius IŠAUGO nuo 16% iki 19,7% per 32 m. Jei Lietuvoje 2030 gyvens 3,0 mln., Vilniaus dalis dar paaugs iki 22-23% ir BUS 650 000 ar 680 000 (oficialiai). Vėliau gyvens IKI TREČDALIO (kaip LV, EE).

[TIME]

O kas bus kai migracija is kaimu i Vilniu issikveps, nes ten nebeliks jaunimo, o daug is tu kaimieciu, atvykusiu i Vilniu nusivils neiperkamom nuomos kainomis, mokyklu, darzeliu vietu kainomis sukeltomis del VMS vykdomos neoliberalios politikos ir neadekvaciais atlyginimais ir isvyks is Vilniaus i Olandijas, Svedijas, Prancuzijas, Vokietijas?

[Arunasx]

Nereikia iškart nuspręsti, kad išvyks į tas šalis. Vyksta judėjimas į mažesnius miestus ir iš užsienio sugrįžtančių.

[Obi-Wan Kenobi]

Normalioje šalyje, kur aplink sostinę ne dykumos, ne kalnai, ne pelkės, o gyvenimui puikiai tinkama gamta, miškai, vandens telkiniai, butų jau seniai atsiradę pilnaverčiai, gyvenimui pritakyti priemiesčiai. Tas pats pragyvenimas Vilniuje taptų pigesnis.

[Tikras architektas]

Su tuo populiacijos augimu neprisifantazuokit. Toks optimizmas atrodo nerealistiškas. Augimas ne guminis, nes visų pirma, gimstamumas išlieka labai mažas ir su tendencija mažėti dar labiau. Tarp jaunimo labai paplitęs antinatalizmas ir per ateinantį dešimtmetį tai pasijaus dar stipriau. Užtat šunų ir kačių populiacija išsprogs 8D

[Elis]

Vėliau gyvens IKI TREČDALIO (kaip LV, EE).

Labai abejoju, kad Vilniaus gyventojų dalis Lietuvoje kada nors galėtų išaugti iki trečdalio. Tiek Kaune, tiek Klaipėdoje gyventojų skaičius vėl pradėjo pamažu augti, Panevėžys irgi potencialą rodo, ypač kai Rail Baltica atsiras, o Vilniaus augimas tikrai gali sulėtėti nesutvarkius būsto rinkos, tai nebent jeigu įvyks kažkokia katastrofa kituose didžiuosiuose miestuose, arba absoliučiai ištuštės regionai, arba prasidės nesvietiška užsienio migracija būtent į Vilnių, 23-25% yra absoliutus maksimumas.

[PoDV]

Lietuvoje iš dalies yra Nyderlandų miestų modelis. Nėra aiškaus didelio miesto, daugybę mažesnių miestų. Tiek, kad atstumai didesni.

Vis tik viena geriausių šalių kopijuoti NL susisiekimo modelį, mano manymu. Šalis gana lygi, miestai pakankamai maži vystyti pasiteisinantį dviračių tinklą, atstumai tarp miestų dar nėra tokie dideli (nors ir didesni nei NL) turėti sudėtingesnes susisiekimo sistemas.

Tam jau turime autostradas, tikiuosi pasibaigsime Via Baltica. Reikia VT plėtros, patogios geležinkelio linijos tarp didžiausių LT miestų.

Vilnius turbūt neliks vienintelė žvaigždė, koks Kaunas galėtų būti kažkas arčiau sostinės negu kitose šalyse antri miestai, taip kaip NL turime Amsterdamas-Roterdamas.

Klaipėda bus kvazi-antrasis miestas, kaip uostas. Toliau pagal svarbą eitų regioniniai centrai, ypač Panevėžys, Alytus.

Visiškai kita situacija nei Ryga-Daugpilis-Liepoja ar net Talinas-Tartu-Parnu.

[Tikras architektas]

patogios geležinkelio linijos tarp didžiausių LT miestų.

Patogi linija yra, tereikia ją modernizuoti, elektrifikuoti ir sudėlioti taktus persėdimams. Atidarius RB, prie esamų pagr. ašių Vilnius-Kaunas ir Vilnius-Šiauliai-Klaipėda reikėtų priderinti naujus maršrutus: Klaipėda-Šiauliai-Panevėžys, kuri greičiausiai sujungtų vakarų Lietuvą su RB ir atidarytų patogią tarptautinę prieeigą prie uosto, taip pat, galėtų būti alternatyvus, tiesesnis maršrutas iš Vakarų į Kauną (pvz. Klaipėdos traukiniui Jonavoje nusukant į Kauną). Teoriškai, Kaunas taptų pagrindiniu keleivinių traukinių mazgu ir galimai išaugtų į didesnį miestą.

O šiaip tos linijos jau ir dabar yra visai neblogos, nepaisant to, kad galėtų važiuoti dažniau. Didelis kliuvinys yra tai, kaip persėdinti žmones į traukinius. Bet čia jau daugiau kompleksinių sprendimų reikalaujantis dalykas, tokių kaip miestų VT pertvarkos ir t.t.

[dangoraižistas]

O kas bus kai migracija is kaimu i Vilniu issikveps, nes ten nebeliks jaunimo, o daug is tu kaimieciu, atvykusiu i Vilniu nusivils neiperkamom nuomos kainomis, mokyklu, darzeliu vietu kainomis sukeltomis del VMS vykdomos neoliberalios politikos ir neadekvaciais atlyginimais ir isvyks is Vilniaus i Olandijas, Svedijas, Prancuzijas, Vokietijas?

Esi TIKRAS (gal galima pamatyti statistiką?), kad neva į Vilnių keliasi KAIMIEČIAI, o ne Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės, Utenos, Jonavos, Kėdainių ir t.t. ir pan. gyventojai? Nebent laikai juos KAIMIEČIAIS?

Šiaip gi daugiau kaip PUSĖ MILIJONO lietuvių gyvena emigracijoje, todėl didelė dalis jų potencialiai gali grįžti į Lietuvą dėl ekonominės konvergencijos, pusė nusėstų Vilniuje. Čia galėtų būti koks 100 000 ar 200 000. Nei Talinas, nei Ryga to NETURI. Rygos emigrantai dažnai yra rusai, kurie nelaiko Latvijos tėvyne ir jiems tas pats. Jie pikti ant Latvijos, gi lietuviai dauguma nėra pikti ant Lietuvos ir gali grįžti.

[dangoraižistas]

Labai abejoju, kad Vilniaus gyventojų dalis Lietuvoje kada nors galėtų išaugti iki trečdalio. Tiek Kaune, tiek Klaipėdoje gyventojų skaičius vėl pradėjo pamažu augti, Panevėžys irgi potencialą rodo, ypač kai Rail Baltica atsiras, o Vilniaus augimas tikrai gali sulėtėti nesutvarkius būsto rinkos, tai nebent jeigu įvyks kažkokia katastrofa kituose didžiuosiuose miestuose, arba absoliučiai ištuštės regionai, arba prasidės nesvietiška užsienio migracija būtent į Vilnių, 23-25% yra absoliutus maksimumas.

Kol kas BŪTENT TOKIOS yra tendencijos. Nuo 1990 iki 2022 Vilniaus svoris Lietuvoje išaugo nuo 16% iki 20%. Dar seniau Vilnius sudarė tik 10% kaip ir Kaunas. 1965 abiejuose miestuose buvo po 300 000. Nuo tada Kaunas neišaugo, o Vilnius išaugo dvigubai.

Kas matosi žemėlapyje, 50 km nuo Vilniaus yra Ošmiany, Astravec, toliau 100 km. yra Maladzečna (100k gyventojų) pietuose už 100 km. yra Lyda (100k gyventojų). Minskas (2 mln.) už 180 km. ir Gardinas (350k). Natūraliai, mirus bulbafiureriui ir jo stogui chujlo, po visokių būsimų neramumų, ekonominio kolapso ir kitų kataklizmų, bet Baltarusiai demokratėjant, sienos atsivers. Kur nuvilnys banga iš to regiono į rytus ir pietus nuo Vilniaus? Dabar algų skirtumas yra 3 kartai. Ateityje greit bus 5 kartai. Tiek skirsis pragyvenimo lygis. Čia potencialas kokie 100 000 imigrantų po kokių 10 ar 15 metų. Be abejo dar ir ukrainiečiai, nes Lietuva draugiška Ukrainai.

[dangoraižistas]

O kas bus kai migracija is kaimu i Vilniu issikveps, nes ten nebeliks jaunimo, o daug is tu kaimieciu, atvykusiu i Vilniu nusivils neiperkamom nuomos kainomis, mokyklu, darzeliu vietu kainomis sukeltomis del VMS vykdomos neoliberalios politikos ir neadekvaciais atlyginimais ir isvyks is Vilniaus i Olandijas, Svedijas, Prancuzijas, Vokietijas?

Šiaip gi dar, didžiausias imigracinis kaimiečių potencialas į Vilnių YRA iš rajono, kuriame jaunimo dalis yra didžiausia Lietuvoje.

[Elis]

Kol kas BŪTENT TOKIOS yra tendencijos. Nuo 1990 iki 2022 Vilniaus svoris Lietuvoje išaugo nuo 16% iki 20%. Dar seniau Vilnius sudarė tik 10% kaip ir Kaunas. 1965 abiejuose miestuose buvo po 300 000. Nuo tada Kaunas neišaugo, o Vilnius išaugo dvigubai.

Kas matosi žemėlapyje, 50 km nuo Vilniaus yra Ošmiany, Astravec, toliau 100 km. yra Maladzečna (100k gyventojų) pietuose už 100 km. yra Lyda (100k gyventojų). Minskas (2 mln.) už 180 km. ir Gardinas (350k). Natūraliai, mirus bulbafiureriui ir jo stogui chujlo, po visokių būsimų neramumų, ekonominio kolapso ir kitų kataklizmų, bet Baltarusiai demokratėjant, sienos atsivers. Kur nuvilnys banga iš to regiono į rytus ir pietus nuo Vilniaus? Dabar algų skirtumas yra 3 kartai. Ateityje greit bus 5 kartai. Tiek skirsis pragyvenimo lygis. Čia potencialas kokie 100 000 imigrantų po kokių 10 ar 15 metų. Be abejo dar ir ukrainiečiai, nes Lietuva draugiška Ukrainai.

Nežinau, ar labai sąžininga į vieną vietą suplakti ganėtinai skirtingas sovietmečio (kai gyventojų skaičius augo praktiškai visur), 1990-2017 (kai gyventojų skaičius nemažėjo praktiškai tik Vilniuje) ir post-2017 (kai gyventojų skaičius pradėjo augti ir kituose trijuose didžiuosiuose miestuose) demografines tendencijas. Beje, tas gyventojų skaičiaus augimas Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose prasidėjo būtent kai užsienio migracijos balansas Lietuvoje pasidarė teigiamas, o lyginant su gyventojų skaičiumi būtent šie trys miestai labiausiai nukentėjo nuo užsienio migracijos, tai emigrantų grįžimui kiti miestai net didesnį potencialą turi.

Pabandysiu bšk elementariai ir labai teoriškai paskaičiuoti. Prie dabartinių 2.8mln Lietuvos gyventojų galėtumėm prijungti ~100k baltarusių, galbūt ~50k ukrainiečių (jau iki karo Lietuvoje jų buvo apie 30k, plius dabar ~40k pabėgėlių, tai čia tokio masyvaus potencialo nematau, nebent įvyktų kažkoks ekonominis kolapsas Lenkijoje ir Čekijoje, kur ukrainiečių daugiausiai migruoja) ir ~100k sugrįžtančių emigrantų. Gaunasi 3.05mln gyventojų Lietuvoje. Net jeigu absoliučiai visi iki vieno iš tų minėtų imigrantų nusėstų Vilniuje, gyventojų skaičius pakiltų "tik" iki 800k (26% Lietuvos gyventojų), o to tikrai nebus, tai 22-23% yra ganėtinai logiškas optimistinis potencialas Vilniui, nebent pusė regioninių miestų ir miestelių taptų "ghost cities" ir tuo pačiu metu įvyktų ekonominė katastrofa kituose didžiuosiuose miestuose kurios kažkokiu magišku būdu Vilnius išvengtų.

Lietuva niekada nebus tokia kaip Latvija ir Estija su vienu absoliučiai dominuojančiu miestu ir tai, mano nuomone, yra vienas iš mūsų privalumų. Labiau numatau Švedijos variantą su vienu "kiečiausiu" miestu kuris turi maždaug 20-25% šalies populiacijos ir keliais kitais stipriais regioniniais centrais.

[TIME]

O koks tolkas baltarusiams ar uktainieciams emigruoti i Lietuva, o ne i normalia Europa, kur algos 4-5 kartus didesnes, o vizos reikia tokios paties? Vis maziau zmoniu Lietuvoje moka rusiskai plius daugeja nacionalistu, kurie jautriai reaguoja i rusu kalba viesoje erdveje, tad tas privalumas dingsta. Nebent kokie sezoniniai darbuotojai, kuriems lenhviau namo grizt butu, bet jie nebutu nuolatiniai Vilniaus gyventojai ir i ta statistika neieitu

[Elis]

O koks tolkas milijonams ukrainiečių ir baltarusių emigruoti į Lenkiją ar Čekiją, o ne Vakarų Europą, kur algos 3-4 kartus didesnės?

[dangoraižistas]

O koks tolkas baltarusiams ar uktainieciams emigruoti i Lietuva, o ne i normalia Europa, kur algos 4-5 kartus didesnes

Ar DABAR yra 2005 metai, kad rašai TOKIO lygio nesąmones? Skirtumai 1,5-2 kartai, bet nuolat mažėja. Konvergencija sulygins Lietuvą ir UK iki 2030 (tikriausiai net anksčiau).

Paprastai, susilyginus GDP PPP per capita, per 5 metus susilygina algos.

[Elis]

Ar DABAR yra 2005 metai, kad rašai TOKIO lygio nesąmones? Skirtumai 1,5-2 kartai, bet nuolat mažėja. Konvergencija sulygins Lietuvą ir UK iki 2030 (tikriausiai net anksčiau).

Paprastai, susilyginus GDP PPP per capita, per 5 metus susilygina algos.

GDP (PPP)/capita dažnu atveju vos ne pieno riebumą rodo, pagal vidutines algas Lietuva (1087 eurai į rankas) vis dar 2-4 kartus atsilieka nuo Vakarų Europos (2297 eurai UK, 3900 eurai Danijoje)

[TIME]

Pagal metine pajamu mediana (vidutine alga Lietuvoje nieko nereiskia del beprotiskos pajamu nelygybes, o GDP PPP is vis kazkokia nesamone, nes Lietuvoje jis labai didelis del to, kad tipo iperkame labai daug sveikatos apsaugos ir svietimo paslaugu del ypac mazu gydytoju ir mokytoju algu, nors nutikus bedai reikia nesti kysi/eiti i privacias klinikas, samdyt korepetitorius vaikams) Lietuva nusileidzia 4 kartus nuo Vakaru Europos valstybiu:

https://appsso.eurostat.ec.europa.eu...TableAction.do

Del Lenkijos ar Cekijos nezinau, bet i Lietuva atvyke ukrainieciu pabegeliai buvo ypac nusivyle algomis Lietuvoje: mazdaug 600 euru Ukrainoje dar puse velnio alga butu, bet Vilniuje net ant buto nuomos ir maisto neiseina:

Iš apklaustų respondentų 45 proc. įsidarbino. Daugumą jų tenkina darbo sąlygos, atmosfera darbe, o štai darbo užmokesčiu patenkintas tik daugiau nei kas antras įsidarbinęs ukrainietis. (https://uzt.lt/news/uzimtumo-tarnybo...ciu-poreikius/)

[dangoraižistas]

Nežinau, ar labai sąžininga į vieną vietą suplakti ganėtinai skirtingas sovietmečio (kai gyventojų skaičius augo praktiškai visur), 1990-2017 (kai gyventojų skaičius nemažėjo praktiškai tik Vilniuje) ir post-2017 (kai gyventojų skaičius pradėjo augti ir kituose trijuose didžiuosiuose miestuose) demografines tendencijas.

Nieks ten neaugo po 2017 kituose miestuose, nereik svaigt ir skiest, tiesiog stagnavo tuo metu ar grįžo į ankstesnį skaičių. Vilnius ir toliau augo. Pagal savivaldybės duomenis: nuo 580 iki 615 tūkst. arba +35 000 per 5 metus.

Beje, tas gyventojų skaičiaus augimas Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose prasidėjo būtent kai užsienio migracijos balansas Lietuvoje pasidarė teigiamas, o lyginant su gyventojų skaičiumi būtent šie trys miestai labiausiai nukentėjo nuo užsienio migracijos, tai emigrantų grįžimui kiti miestai net didesnį potencialą turi.

Kaunas dvigubai mažesnis, bet pagal statistikos departamentą, išaugo (populiacija tik atšoko į 2016 m. lygį) nuo 286 iki 301 tūkst. arba +15 000.

Vilnius tuo pačiu metu augo nuo 542 iki 576 tūkst. arba +34 000. Tai reiškia, kad Vilnius augo GREIČIAU ir jo demografinis dominavimas prieš Kauną DIDĖJO.

Tai yra PRIEŠINGA nei ką rašai.

Klaipėda "paaugo" iki 152 tūkst. Kitaip tariant, lyginant su 2011 m. surašymu sėdi minus 9000. Kaunas sėdi minus 32 000. Apie kokį greitesnį augimą kalbi jei tik Vilnius po 2011 surašymo turi 10% didesnį gyventojų skaičių.

Per paskutinius metus Kaunas +5000, Vilnius +17 000.

Pabandysiu bšk elementariai ir labai teoriškai paskaičiuoti. Prie dabartinių 2.8mln Lietuvos gyventojų galėtumėm prijungti ~100k baltarusių, galbūt ~50k ukrainiečių (jau iki karo Lietuvoje jų buvo apie 30k, plius dabar ~40k pabėgėlių, tai čia tokio masyvaus potencialo nematau, nebent įvyktų kažkoks ekonominis kolapsas Lenkijoje ir Čekijoje, kur ukrainiečių daugiausiai migruoja) ir ~100k sugrįžtančių emigrantų. Gaunasi 3.05mln gyventojų Lietuvoje. Net jeigu absoliučiai visi iki vieno iš tų minėtų imigrantų nusėstų Vilniuje, gyventojų skaičius pakiltų "tik" iki 800k (26% Lietuvos gyventojų), o to tikrai nebus, tai 22-23% yra ganėtinai logiškas optimistinis potencialas Vilniui, nebent pusė regioninių miestų ir miestelių taptų "ghost cities" ir tuo pačiu metu įvyktų ekonominė katastrofa kituose didžiuosiuose miestuose kurios kažkokiu magišku būdu Vilnius išvengtų.

Miesteliai ir rajonų centrai tuštės toliau. Visokios Šilalės ir visokie Obeliai. Yra 50 ne didmiesčių ir ne apskričių centrų, rajonų centrų, kurie neaugs, stagnuos. Jaunimas į Vilnių, gal kažkiek grįžę emigrantai stabilizuos. Potencialas dar +100 000 Vilniui.

Lietuva niekada nebus tokia kaip Latvija ir Estija su vienu absoliučiai dominuojančiu miestu ir tai, mano nuomone, yra vienas iš mūsų privalumų. Labiau numatau Švedijos variantą su vienu "kiečiausiu" miestu kuris turi maždaug 20-25% šalies populiacijos ir keliais kitais stipriais regioniniais centrais.

Tendencijos sako ką kita. Būčiau optimistas, kad 2040 Lietuvoje galėtų būti net 3,5 mln. Dėl imigracijos. Imigrantai kursis didmiesčiuose, apie 50% jų bus Vilniuje.

[dangoraižistas]

GDP (PPP)/capita dažnu atveju vos ne pieno riebumą rodo, pagal vidutines algas Lietuva (1087 eurai į rankas) vis dar 2-4 kartus atsilieka nuo Vakarų Europos (2297 eurai UK, 3900 eurai Danijoje)

Rodo gyvenimo lygį. Danija yra viena brangiausių pasaulyje. Lietuvis gali įpirkti tik 25-50% mažiau nei danas, o ne 75% mažiau kaip rašai (absoliuti nesąmonė). Būtent Lietuvoje algos per 20 m. augo LABIAUSIAI visoje Europoje. Kaip ir visa ekonomika.


Naujesnio neradau, buvau kažkur matęs.

[Tikras architektas]

Būtent Lietuvoje algos per 20 m. augo LABIAUSIAI visoje Europoje.

Nu tai rodai augimą, augimas didelis, nes reikėjo atsispirti nuo praktiškai nulio. Bet FAKTINĖ situacija šiuo metu dar labai STIPRIAI ATSILIEKA nuo vakarų. Ir vakarų valstybes pasiekti bus kur kas sunkiau, jei išvis augimas nesustos dėl prastesnio našumo ar nesuspėjimo išokti į šiuolaikinio automatizavimo traukinį. Taip, kad dar tolimas kelias iki tavo eilinių blėnių.