Pokyčiai mokyklose, kuriose ugdoma rusų kalba, jau vyksta, sako tokių ugdymo įstaigų vadovės. Vis daugėja pamokų, per kurias mokoma ir rusiškai, ir lietuviškai, daugėja ir mokytojų dalykininkų, kurie rusiškai net nemoka, tad savo dalyko moko tik lietuviškai. Pasak vadovų, nereikia skubos planuojant pertvarkas, nes tai sukeltų įtampą.
Daugiausia mokyklų, kuriose ugdoma rusų kalba ar mišriai, yra Vilniaus krašte, taip pat jų yra Klaipėdoje. O štai Panevėžyje tokio ugdymo nebeliko, rusakalbių mokykla sunyko natūraliai – nebeliko rusų kalba mokytis norinčių vaikų. Šiaulių „Santarvės“ gimnazijoje visose klasėse ugdymo procesas organizuojamas lietuvių kalba ir mokoma gimtosios rusų kalbos.
Zinkevičienė: po trejų ketverių metų visi lietuviškas rinksis
Nereikia skubos, nereikia nukirsti kirviu sakant, kad neliks rusiškų mokyklų, reikia pratinti bendruomenę, kad toks pokytis neišvengiamas, sako Vilniaus „Saulėtekio“ mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Reiza Zinkevičienė.
Pasak jos, geriausia kitakalbių mokyklose yra steigti ir rusiškas, ir lietuviškas klases, tuomet Lietuvoje kurti ateitį, sėkmingai čia gyventi norintys mokiniai ir jų tėvai nė nesvarstys, kurioje mokykloje mokytis vaikui būtų prasmingiau.
Vilniaus „Saulėtekio“ mokykloje-daugiafunkciame centre, kur mokosi Lietuvos kitakalbiai, ne vienus metus pamokos vyksta dviem kalbomis – lietuvių ir rusų, mokykloje naudojami vadovėliai lietuvių kalba.
Rusų kalba ugdomi tik priešmokyklinukai ir pradinukai, bet jiems kiekvieną savaitę rengiama po penkias lietuvių kalbos pamokas. Vyresniesiems dauguma pamokų vyksta dviem kalbomis, dalis – vien lietuvių kalba. Tik gimtosios rusų kalbos pamoka, žinoma, vyksta rusų kalba.
Direktorė pabrėžė, kad labai svarbu ir tai, kad visas neformalusis ugdymas – būreliai, treniruotės ir kita – vyksta tik lietuvių kalba, tad vaikai ją girdi ne tik per pamokas.
„Nereikia bendruomenės, tėvų gąsdinti, kad neliks mokyklų. Reformą reikia vykdyti mažais žingsneliais, bet sparčiau. Reikia paaiškinti, kad steigsime ir rusiškas, ir lietuviškas klases, galite rinktis, kurią jūsų vaikui lankyti. Po trejų ketverių metų visi lietuviškas rinksis.
„Galiu pasakyti pavyzdį iš savo šeimos. Paskambino man brolis, sako: neliks rusiškų mokyklų. Sunerimo, kad aš čia dirbu. Sakau: liks, tik ugdymas jose vyks lietuvių kalba, bus mokoma gimtosios kalbos. Nuraminau“, – kalbėjo R. Zinkevičienė.
Direktorė sako, kad 98 proc. jos vadovaujamos ugdymo įstaigos mokytojų yra pasirengę dėstyti lietuvių kalba.
„Šiam pokyčiui rengiau mokytojus jau dešimt metų, nes buvo aišku, kad to reikės“, – sakė R. Zinkevičienė.
Daugiausia mokyklų, kuriose ugdoma rusų kalba ar mišriai, yra Vilniaus krašte, taip pat jų yra Klaipėdoje. O štai Panevėžyje tokio ugdymo nebeliko, rusakalbių mokykla sunyko natūraliai – nebeliko rusų kalba mokytis norinčių vaikų. Šiaulių „Santarvės“ gimnazijoje visose klasėse ugdymo procesas organizuojamas lietuvių kalba ir mokoma gimtosios rusų kalbos.
Zinkevičienė: po trejų ketverių metų visi lietuviškas rinksis
Nereikia skubos, nereikia nukirsti kirviu sakant, kad neliks rusiškų mokyklų, reikia pratinti bendruomenę, kad toks pokytis neišvengiamas, sako Vilniaus „Saulėtekio“ mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Reiza Zinkevičienė.
Pasak jos, geriausia kitakalbių mokyklose yra steigti ir rusiškas, ir lietuviškas klases, tuomet Lietuvoje kurti ateitį, sėkmingai čia gyventi norintys mokiniai ir jų tėvai nė nesvarstys, kurioje mokykloje mokytis vaikui būtų prasmingiau.
Vilniaus „Saulėtekio“ mokykloje-daugiafunkciame centre, kur mokosi Lietuvos kitakalbiai, ne vienus metus pamokos vyksta dviem kalbomis – lietuvių ir rusų, mokykloje naudojami vadovėliai lietuvių kalba.
Rusų kalba ugdomi tik priešmokyklinukai ir pradinukai, bet jiems kiekvieną savaitę rengiama po penkias lietuvių kalbos pamokas. Vyresniesiems dauguma pamokų vyksta dviem kalbomis, dalis – vien lietuvių kalba. Tik gimtosios rusų kalbos pamoka, žinoma, vyksta rusų kalba.
Direktorė pabrėžė, kad labai svarbu ir tai, kad visas neformalusis ugdymas – būreliai, treniruotės ir kita – vyksta tik lietuvių kalba, tad vaikai ją girdi ne tik per pamokas.
„Nereikia bendruomenės, tėvų gąsdinti, kad neliks mokyklų. Reformą reikia vykdyti mažais žingsneliais, bet sparčiau. Reikia paaiškinti, kad steigsime ir rusiškas, ir lietuviškas klases, galite rinktis, kurią jūsų vaikui lankyti. Po trejų ketverių metų visi lietuviškas rinksis.
„Galiu pasakyti pavyzdį iš savo šeimos. Paskambino man brolis, sako: neliks rusiškų mokyklų. Sunerimo, kad aš čia dirbu. Sakau: liks, tik ugdymas jose vyks lietuvių kalba, bus mokoma gimtosios kalbos. Nuraminau“, – kalbėjo R. Zinkevičienė.
Direktorė sako, kad 98 proc. jos vadovaujamos ugdymo įstaigos mokytojų yra pasirengę dėstyti lietuvių kalba.
„Šiam pokyčiui rengiau mokytojus jau dešimt metų, nes buvo aišku, kad to reikės“, – sakė R. Zinkevičienė.
Tai Jakštas dabar ir nesako, kad nuo rytojaus uždarysime…
Komentuoti: