Parašė index
Rodyti pranešimą
Parašė Wycka
Rodyti pranešimą
Beje, Cidiką žinai, įžymųjį badautoją už Lietuvos laisvę (berods)? TSRS, atrodo, dar nebuvo galutinai griuvusi, kai iš jo ilgapirščiai nušvilpė videomagnetafoną ir, berods, 15 tūkst dolerių, arba apie 1500 vidutinių mėnsinių atlyginimų pagal to meto dolerio kursą juodojoje rinkoje (ar tik ne 20 rublių už vieną baksą? laisvai bankuose juo tada dar neprekiavo). Videomagnetafonas tais laikais buvo didelis dalykas. O tuo labiau tokie kaip man, proletaro klasės atstovui, neįsivaizduojami pinigai. Iš kur tas žmogus badaudamas tokius dalykus gavo? Gal pameni ir moterį, sėdėjusią prie Vilniaus savivaldybės su plakatu ir nuduodančią kenčiančios vaizdą, kad va, tarybinėje santvarkoje, esu benamė su trim (ar kiek ten) vaikais gatvėje? Bet kai valdžia davė jai gyvenamąjį būstą, ji jo atsisakė ir toliau badavo. Tada žmonės jai pradėjo duoti dilgėles sriubai išsivirti ir palikdavo prakąstą (tyčia!) spurgą pasimaitinti. Kadangi samprotavimus apie tarybinę santvarką dėstai taip, kaip baigęs kokią partinę ar komjaunimo mokyklą, tai turėtumei ir tuos žmones atsiminti. Tai aš čia apie tai, kad šiek tiek atšilus ir atsipalaidavus vidinei TSRS santvarkai, jos išorės priešai netruko pasinaudoti žmonių jausmais ir norais tai santvarkai griauti. Taip pat manau, kad prie to prisidėjo ir buvę nomenklaturščikai, pajutę naujas galimybes. O iki tol gyveno tik iš algos ir blatu gautų konservuotų žirnelių iš kokio „Vilniaus“ viešbučio bufeto. Dabar jie tapo įmonių, gamyklų ir kt. nešančio pelną, savininkais. Taip pat gal žinai istoriją, kaip buvę LTSR partiniai darbuotojai paprašė J.Petraičio pinigų, o kai verslas nepasisekė, tai tų pinigų neatgavo, o kai pabandė eiti į politiką, tai sudorojo visiškai?
Comment