Politika

[J.U.]

Štai sąrašiukas: https://en.wikipedia.org/wiki/List_o..._public_sector
Lietuvoje 2013 metais valstybiniame sektoriuje dirbo 28,6%, Švedijoje 2014 - 28,9%, Danijoje - 31,1, Norvegijoje - 32,8% (nors Danijoje ir Norvegijoje jų mažėja). Mes dar nepasiekėmė skandinavus.

Valstybinis sektorius valstybiniam nelygus ir tie skaičiai be analizės nesako nieko. Gal pas juos nėra suprivatizuoti natūralūs monopoliai, kaip kad pas mus.

[Eidvis]

Štai sąrašiukas: https://en.wikipedia.org/wiki/List_o..._public_sector
Lietuvoje 2013 metais valstybiniame sektoriuje dirbo 28,6%, Švedijoje 2014 - 28,9%, Danijoje - 31,1, Norvegijoje - 32,8% (nors Danijoje ir Norvegijoje jų mažėja). Mes dar nepasiekėmė skandinavus.

valstybės sektorius ir valstybės aparatas yra du skirtingi dalykai. Negalima lyginti taip tiesiogiai Lietuvos ir kokios Norvegijos, nes pastarojoje kokiam valstybės valdomame Statoil'e gali dirbti neproporcingai didelis darbuotojų skaičius.

edit: J.U. pirmiau suspėjo tą patį parašyt

[Galis]

Štai sąrašiukas: https://en.wikipedia.org/wiki/List_o..._public_sector
Lietuvoje 2013 metais valstybiniame sektoriuje dirbo 28,6%, Švedijoje 2014 - 28,9%, Danijoje - 31,1, Norvegijoje - 32,8% (nors Danijoje ir Norvegijoje jų mažėja). Mes dar nepasiekėmė skandinavus.

Tai gal skandinavai gali sau tai leisti? kadangi mums iki jų lygio dar yra kur stengtis, o visi daugmaž žinome kiek pas mus yra efektyvus visokių tarnybų, savivaldybių ar net valstybinių ir savivaldybių įmonių darbas tai manau tikrai turime neblogą terpę efektyvumo didinimui.

[Tomas]

DE kirpėjų atlyginimai, kaip ir Lietuvos, yra nustatomi rinkos. Jeigu tu nori čia įvesti kažkokį socializmą, t.y. išleisti įstatyms su reglamentuotomis kirpėjų algomis - tai su tokiais sprendimais greitai sugriausi visą ekonomiką.

Prie ko čia algų reglamentavimas? Didesnis nominalus augimas pasiekiamas per didesnę infliaciją kuri paslaugų sektoriuje yra jau palyginti nemaža dėl euro įvedimo. T.y. procesas vyksta natūraliai, valstybei tereikia procesą skatinti ar bent jau netrukdyti.

Aišku galima svaigti apie augimą per TUI ir pan., bet bijau, kad tam nebeturime laiko. Todėl ir sakau, kad turėtų būti nustatytas suvokiamas terminas tikslui pasiekti.

[Eidvis]

Na taip, investicijos, aukštesnės pridetinės vertės darbų kūrimas, pramonės vystymas, mokslo ir technologijų plėtra - pasak tikro socialisto tai yra svaigalai. Ekonomika keliama visai ne taip. Ekonomika keliama per infliaciją Tai tu dabar jau infliaciją siūlai valstybei nustatyti įstatymais? O jeigu sutinki, kad infliaciniai procesai vyksta natūraliai - vadinasi nieko čia ir neprikursi. Iš to gaunasi, kad geriausia ekonominė politika - nieko nedaryti. Tokia ekonomine nieko nedarymo politika ir vadovaujasi Socdemai, tik man atrodo, kad jinai į niekur neveda.

[Aleksio]

Bet juodnugariai juos rinko, renka ir rinks toliau.

Ne juodnagariai, bet visi Lietuvos piliečiai (tame skaičiuje ir absoliuti dauguma forumiečių). Niekas už mus neateina ir nebalsuoja.

Tai gal skandinavai gali sau tai leisti?

Ką reiškia "gali sau leisti"? Turi būti tiek valdininkų, kiek reikia, o ne "turiu daug-daug-daug pinigų, priimsiu dar kažkiek žmonių, nes reikia kronas išleisti".

[OptimusPrime]

Valstybinis sektorius valstybiniam nelygus ir tie skaičiai be analizės nesako nieko. Gal pas juos nėra suprivatizuoti natūralūs monopoliai, kaip kad pas mus.

Tai, kad pas mus su natūraliais monopoliais kaip tik yra gera situacija ir jie nėra suprivatizuoti. Magistralinius vamzdynus atsiėmėm ir Gazpromui buvo parodytos durys, elektros skirstomieji tinklai valstybiniai, geležinkeliai valstybiniai, oro uostai valstybiniai, šilumos tiekimo ūkis(pavyzdžiui Vilniaus) tik išnuomotas prancūzams, bet jau kitais metais bus susigrąžintas ir ko gero niekam nebenuomos daugiau. Pas mus visai neblogai šiaip jau

[Lettered]

valstybės sektorius ir valstybės aparatas yra du skirtingi dalykai. Negalima lyginti taip tiesiogiai Lietuvos ir kokios Norvegijos, nes pastarojoje kokiam valstybės valdomame Statoil'e gali dirbti neproporcingai didelis darbuotojų skaičius.

edit: J.U. pirmiau suspėjo tą patį parašyt

Bendrovės, nepriklausomai kas jų akcininkai, nepriskiriamos viešajam sektoriui, kitaip ir Lietuvoje Statoil degalinėse arba Teo ir Omnitel dirbantys skaitytųsi dirbantys viešajame sektoriuje, nes akcininkai tų bendrovių Norvegijos ir Švedijos valstybės. Dėl valstybės aparato, tai jį sudaro valdymo įstaigos, seimas, ministerijos, savivaldybės ir pan., ir jos čia sudaro tik kelis procentus viso viešojo sektoriaus išlaidų, tad siūlymai mažinti seimo narių skaičių ar ministerijų tėra tik populizmas, pagrinde visos išlaidos tenka sveikatos apsaugai, švietimui, mokslui, teisėsaugai ir pan. O kad Lietuvoje procentaliai nėra viešajame sektoriuje dirbančių per daug ne tik statistika rodo, bet ir gyvenimas, kai reikia pas gydytoją registruotis keliems mėnesį į priekį, vaiką į darželį registruoti keliems metams į priekį, o policijos iškvietimo laukti kelias valandas. Apie Barnevernet atitikmenį iš vis tik pasvajoti galim.

[Galis]

Ką reiškia "gali sau leisti"? Turi būti tiek valdininkų, kiek reikia, o ne "turiu daug-daug-daug pinigų, priimsiu dar kažkiek žmonių, nes reikia kronas išleisti".

Turiu omeny, kad skandinavai gali leisti visokias programas įdarbinant bedarbius, galbūt jie gali sau leisti daugiau socialinių darbuotojų ir pan. jau buvo minėta, kad čia reikia geros analizės dėl ko tie procentai panašūs, tačiau aš šnekėjau apie tai, kad Lietuvoje valst. sektoriuje tikrai galima padaryti taip, kad ten dirbantys dirbtų efektyviai ir uždirbtų gerus atlyginimus. Nes kažin ar Lt kirpėjos uždirbdamos tris kart daugiau ir sumokėjusios mokesčius biudžetą papildys tiek, kad valst. sektoriuje dirbantiems alga taip pat padidėtų tris kart.

[Eidvis]

pagrinde visos išlaidos tenka sveikatos apsaugai, švietimui, mokslui, teisėsaugai ir pan. O kad Lietuvoje procentaliai nėra viešajame sektoriuje dirbančių per daug ne tik statistika rodo, bet ir gyvenimas

Dabar tingiu ieškoti skaičių, bet berods Lietuvoje vienam mokytojui tenkantis mokinių skaičius labai mažas, ligoninių lovų skaičius 1000 gyventojų labai didelis, policininkų taip pat neproporcingai daug. Valstybės aparatas taip pat išsipūtęs. Dirbama neefektyviai, o kadangi tai sudaro nemenką dalį Lietuvos darbotojų - tai suefektyvinus veiklą galima būtų pasiekti stulbinančių rezultatų. Tie etatai, kurie atlaisvėtų, galėtų būti perkeliami į kitas sritis, tebūnie valstybines, tegul būna įsteigti etatai kovai su socialinėmis problemomis, alkoholizmo gydymu, vaikų priežiūra ir t.t. ir t.t.

Bendrovės, nepriklausomai kas jų akcininkai, nepriskiriamos viešajam sektoriui, kitaip ir Lietuvoje Statoil degalinėse arba Teo ir Omnitel dirbantys skaitytųsi dirbantys viešajame sektoriuje, nes akcininkai tų bendrovių Norvegijos ir Švedijos valstybės.

ten nuoroda buvo pateikta į wikipedia ir kalba ėjo ne apie viešajį, o valstybinį sektorių. Mano supratimu į tą sektorių yra įtraukiamos ir valstybės valdomos įmonės (Teo nėra Lietuvos valstybinė įmonė, o užsienio investuotojas). Bent jau tą sufleruoja wikipedios aprašymas, kad 'Kinijoje savo laiku 100% žmonių dirbo valstybės valdomame sektoriuje', tikėtina, kad nebuvo visas 100% vien tik policininkai, gydytojai ir gaisrininkai, buvo ir gamyklų, kas reikštų, kad valstybės valdomos gamyklos taip pat priskiriamos valstybės sektoriui.

[senasnamas]

O kad Lietuvoje procentaliai nėra viešajame sektoriuje dirbančių per daug ne tik statistika rodo, bet ir gyvenimas, kai reikia pas gydytoją registruotis keliems mėnesį į priekį, vaiką į darželį registruoti keliems metams į priekį, o policijos iškvietimo laukti kelias valandas.

Tai priklauso ne tiek nuo viešajame sektoriuje dirbančių skaičiaus, kiek nuo darbo organizavimo ir efektyvumo. Jei organizavimas kreivas, tai galima prikurti tų etatų kiek tik nori. Skandinavai savo mokesčiais per daug nesiskundžia, nes yra patenkinti gaunamomis socialinėmis paslaugomis. Lietuvoje iki pasitenkinimo ilgas kelias. Ir čia vėlgi ne mokesčių dydis yra svarbiausias dalykas.
Gydytojų skaičius 100 tūkst. gyventojų:
http://ec.europa.eu/eurostat/statist...ealth2015B.png
Lietuva tarp lyderių. Tačiau pagal sveikatos rodiklius ir vizito laukimo pas gydytoją laiką viskas atvirkščiai. Tai išvada aiški.

[Galis]

ne tik statistika rodo, bet ir gyvenimas, kai reikia pas gydytoją registruotis keliems mėnesį į priekį, vaiką į darželį registruoti keliems metams į priekį, o policijos iškvietimo laukti kelias valandas. Apie Barnevernet atitikmenį iš vis tik pasvajoti galim.

Kas dėl gydytojų tai jei šnekėti apie efektyvumą, tai ten jo mažokai yra, juk ruošiama tvarka, kur nepranešus apie NEatvykimą pas gydytoją grėstų atsakomybė, nes tai dešimtimis procentų išpučia eiles, kitas dalykas korupcija, kai paliekami laiko langeliai, tiems, kurie susimoka, trečias dalykas tai neadekvatus laiko pasiskirstymas tarp ligonio apžiūros ir ligonio kortelės pildymo. ketvirta, dar sovietinis supratimas apie sveikatą, tiksliau jos nesirūpinimu, ką puikiai parodo ilgaamžiškumo rodikliai.
Dėl švietimo, tai čia turbūt labai daug lėšų suryja provincijos mokyklos, jei mieste klasėse po 25-30 vaikų, tai kaime yra tokių mokyklų kur mokytojų daugiau, nei mokinių, yra mokyklų, kur vienam vaikui tenka apie 40 m2 šildomo ploto, bet va visokių partijų, kurių pagrindinis elektoratas kaimuose, programose ir toliau žadama saugoti kaimo mokyklas.
Policijos kelias valandas laukti kažin ar reikia, nebent kokiam kaime, kur tenka žvyrkeliais dardėti 30 km.

[Arunasx]

Didelė bėda yra tai, kad dabartinis Lietuvos Respublikos modelis (eksportuoti darbo jėgą ir didele dalimi gyventi iš privačių asmenų ir ES pinigų srauto į LT) nėra tvarus. Pastaruoju metu net konservatoriai ir bankų ekonomistai nebelaiko emigracijos vien tik teigiamu reiškiniu, bet aiškaus plano kaip tą problemą spręsti niekas nesiūlo (privalomas "trijų milijonų" dainavimas ir kitoks patriotizmo ugdymas, struktūrinės reformos, darbo kodekso keitimai, slavų ir juodukų imigracija čia nepadės).

Iš tiesų viskas yra baisiai paprasta ir sprendimas baisiai paprastas. Pagrindinė emigracijos iš LT priežastis yra ta, kad vakaruose už tą patį darbą gausi 2, 3 ar 4 kartus didesnį atlyginimą. Taigi baisiai paprastas sprendimas būtų nacionalinis sutarimas, kad po pvz. 5 metų gyvensime kaip švedai. Arba tarkim vokiečiai, nes jie palyginus su švedais ubagai ir tikslas gyventi kaip vokiečiai būtų lengviau pasiekiamas. Ir tuos 5 metus būtų visomis priemonėmis siekiama nominalaus ekonomikos augimo, kad nominalūs rodikliai susilygintų su taikinio (Švedijos ar Vokietijos). Taikinys gali būti kad ir nominalus BVP galvai, ar nominalus vid. atlyginimas, tai jau detalės. Tuos 5 metus turėtų būti toleruojama tokia infliacija kurios reikia nominaliam taikiniui pasiekti (nes negali būti nominaliai didelių atlyginimų nominaliai mažų kainų aplinkoje) ir toks biudžeto deficitas kurio reikia rezultatui pasiekti. Štai ir viskas.

1. Kažkodėl sprendimus turi siūlyti anot Tomo tik konservatoriai ir bankų ekonimistai. Socdemai čia ne prie ko kiek supratau.
2. Rimtų pastangų irgi nereikia daryti, tiesiog pasirašyti piatiletkos planą ir to užteks. Man tai panašu kaip iš to barzdoto anekdoto kur pasibaigus bėgiams Brežnevas liepė kitiems išlipti ir siūbuoti traukinį, atseit važiuoja.
3. Konservatorių ir liberalų įsukta IT ir finansinių operacijų aptarnavimo paslaugų centrų mašina yra grynas nesusipratimas, plius kuris Sysui kelia rūpestį dėl darbo užmokesčio didesnio apmokestinimo. Per daug atseit gauna. Juk užtenka plano, darbo vietų kurti nereikia, ypač tokių ženkliai geriau apmokestinamų ir 100% legaliais pinigais su visais mokamais GPM, Sodros, PSD mokesčiais. Tokios darbo vietos iš principo blogis, nes nepavadovausi ir savų nesukiši.

Ačiū. Planas stiprus

p.s. Tomai, o gal vis dėlto pripažinsi, kad tie paslaugų centrai su x0'000 gerų darbo vietų yra pats geriausias sprendimas mažinant emigraciją? Be tų dirbančių yra ir šeimos nariai dar, tai prie neišvažiavusių ir juos reikia pripliusuoti.
Taip pat jie visi perka prekes ir paslaugas Lietuvoje, kas suteikia galimybę dirbti ir kitiems?
Paslaugų centrų kūrimas nėra vienintelis sprendimas, bet geriausias iš pavykusių? Pramonė įvairiuose regionuose irgi labai gerai, detalesnė info
http://www.investlithuania.com/lt/ , bet kiek atsimenu Atvėsaitė patekusi į valdžią pirmiausia užsiėmė šios įstaigos žlugdymu, atseit nebuvo ką daugiau reorganizuoti Lietuvoje socdemams?

[senasnamas]

Tomas yra įtikėjęs finansine ekvilibristika, kuri turėtų išspręsti visas ekonomines problemas, tik kažkodėl niekas to nesupranta . Skoliniesi pinigus, leidi, tada refinansuoji skolas, vėl leidi ir taip varai, kol pasieki absoliutų klestėjimą. Greitųjų kreditų bendrovių klientai galėtų papasakoti, kaip tai atrodo iš praktinės pusės. Kai kurios valstybės - taip pat. Tik jos kažkodėl nepriskiriamos klestinčioms .

[J.U.]

Dėl valstybės aparato, tai jį sudaro valdymo įstaigos, seimas, ministerijos, savivaldybės ir pan., ir jos čia sudaro tik kelis procentus viso viešojo sektoriaus išlaidų, tad siūlymai mažinti seimo narių skaičių ar ministerijų tėra tik populizmas, pagrinde visos išlaidos tenka sveikatos apsaugai, švietimui, mokslui, teisėsaugai ir pan.

Šiuo atveju kalbama ne apie ekonominę šio reikalo pusę. Kalbama apie tai, kaip neadekvačiai besielgiantys Seimo nariai kas kadenciją nuraunantys naujus automobilius griauna pasitikėjimą valstybe. Aišku, tie keliasdešimt automobilių ar Seimo rūmų statybos neturi didelės įtakos valstybės finansams tiesiogiai. Bet tokie amoralūs vieši veiksmai turi milžinišką įtaką visuomenės elgesiui su savo valstybe. Jei galima turtėti sėdint Seime pagal sau patogiai sukurtą statutą ir tą visi mato, tai kodėl eiliniam piliečiui nevogti iš valstybės nemokant mokesčių, laikant valstybę pasipelnymo šaltiniu? Jei seimo nariui įkliuvus galima iškreiptai interpretuoti įstatymus kad tik išsisukus, kodėl eiliniam piliečiui neieškoti landų ir nesiūlyti kyšių? Sovietizmas giliai mūsų viduje, ypač aukštesniuose valdžios sluoksniuose, iš čia ir dauguma bėdų.
Su Verbų Sekmadieniu, kolegos!

[Arunasx]

Tomas yra įtikėjęs finansine ekvilibristika, kuri turėtų išspręsti visas ekonomines problemas, tik kažkodėl niekas to nesupranta . Skoliniesi pinigus, leidi, tada refinansuoji skolas, vėl leidi ir taip varai, kol pasieki absoliutų klestėjimą. Greitųjų kreditų bendrovių klientai galėtų papasakoti, kaip tai atrodo iš praktinės pusės. Kai kurios valstybės - taip pat. Tik jos kažkodėl nepriskiriamos klestinčioms .

Tai jau tikrai taip.
Panašiai kaip LB ima už gerklės greitųjų kreditų bendroves už paskloų dalinimą bedarbiams, taip ir Lietuvą tiesiogiškai paimtų ECB už viršytą infliaciją ir pan.
Nereikia galvoti, kad gali žaisti laisviau nei dydžiosios ES valstybės. Jos pažeidinėjo įvairias Euro zonos taisykles, bet Lietuvos ne tas svoris, kad galėtum nepaisyti taisyklių.

[Lettered]

Tomas yra įtikėjęs finansine ekvilibristika, kuri turėtų išspręsti visas ekonomines problemas, tik kažkodėl niekas to nesupranta . Skoliniesi pinigus, leidi, tada refinansuoji skolas, vėl leidi ir taip varai, kol pasieki absoliutų klestėjimą. Greitųjų kreditų bendrovių klientai galėtų papasakoti, kaip tai atrodo iš praktinės pusės. Kai kurios valstybės - taip pat. Tik jos kažkodėl nepriskiriamos klestinčioms .

Čia ne finansinė ekvilibristika, o paprasčiausia realybė. Kad tai yra iš dalies negerai ir nesąžininga, jog kitos šalys už mus kelis kartus mažiau eksportuoja, bet gyvena kelis kartus geriau, sutinku, bet realybę reikia pripažinti. Faktas tas, kad labiausiai prasiskolinusios ir labiausiai šiuo metu besiskolinančios valstybės yra turtingiausios - JAV, JK, Liuksemburgas, Japonija, Olandija, Prancūzija ir t.t., o skurdžiausios dažniausiai skolų turi mažiausiai.

[senasnamas]

Dar reikėtų atskirti šalis, kurios turi savo valiutą ir neturi, taip pat pagalvoti, ar dideles skolas turinčios šalys pirmiau tapo išsivysčiusiomis ir tik tada ėmė daugiau skolintis, ar pirmiau ėmė skolintis ir tik tada tapo išsivysčiusiomis .

[nomad]

labiausiai prasiskolinusios ... yra turtingiausios

Čia nėra elementarios gramatinės/loginės klaidos?

[Lettered]

Čia nėra elementarios gramatinės/loginės klaidos?

Dar reikėtų atskirti šalis, kurios turi savo valiutą ir neturi, taip pat pagalvoti, ar dideles skolas turinčios šalys pirmiau tapo išsivysčiusiomis ir tik tada ėmė daugiau skolintis, ar pirmiau ėmė skolintis ir tik tada tapo išsivysčiusiomis .

Beabejo, kad skolos ne per dieną atsirado.



https://en.wikipedia.org/wiki/List_o..._external_debt