Politika

[Aš]

Su antra dalim aš sutinku. Nežinau detalių dėl to klipo su mergaite, bet jei tai buvo partijos nario iniciatyva, tą narį aš kaip reikiant nuskalpuočiau, gal net išmesčiau lauk.

Tačiau su tom kalbom apie "aroganciją" nesutinku visiškai. Man rodos, kad žmonės pripato prie nuolat kabinamų makaronų, populizmo. Atėjo kitoks požiūris, kai net prieš rinkimus sunkiai sutinkama kelti MMA ir dirbama iš išskaičiavimo, naudingo valstybei, o ne asmeniniams/partijos reitingams. Tai žmonėms atrodo, kad čia pasipūtimas. O čia tiesiog racionali politika, orientuotą ne į siekį kuo labiau patikti, bet į naudą ilgalaikėje perspektyvoje.

Remiantis rinkimų rezultatais, didesnė rinkėjų dalis tiesiog neverta kokybiškos politikos, nes iki jos nėra pribrendusi. Tuo blogiau mums patiems.

Be to ta socialinė rūpyba pas mus šleiva kreiva. Pasižiūrėkim, kiek žmonių pašalpas naudoja ne pagal paskirtį ir tiek švaisto valstybės lėšas, tiek dar labiau didina soc. problemas, pvz., girtuokliaudami. Arba yra žinomi pavyzdžiai, kai šildymo kompensacijas gauna turčiai. Ir pan. Tai sorry, gal aš beširdis, bet mano nuomonė ta, kad su parama turi eiti ir įsipareigojimai. Gauni paramą tik tol, kol esi pavyzdingas. Susimovei? Prasmek skradžiai. Nereikia čia tų emocinių manipuliacijų, kad va vargšas žmogus skurs. Jei jis renkasi tokį kelia, tai tegul ir skursta. Turim padėti tiems, kurie patys linkę padėti sau. O visokios šildymo kompensacijos turi būt nukreiptos į energetikos modernizavimą, kad kainos mažėtų, nes mažėtų suvartojimas, o ne šelpiant Gazpromą. Aš esu labai priešiškai nusiteikęs išlaikytinių mentaliteto palaikymo atžvilgiu.

[senasnamas]

Ilgokas, bet neblogas straipsnis, būtų naudingas patiems konservatoriams, nes taikliai įvardytos kai kurios partijos bėdos:
Ko reikia konserva- toriams?

Vis dėlto, kaip taikliai pastebi Dalius Stancikas, net susivieniję su sustiprėjusiu Liberalų Sąjūdžiu konservatoriai kartu mobilizuoja mažiau nei 400 000 balsų ir 2008 metais formavo koaliciją tik todėl, kad pritraukė protesto balsus susirinkusią Tautos prisikėlimo partiją. Be A. Valinsko kompanijos, TS-LKD, LiCS ir LLS net sėkmingiausiuose sau šio amžiaus rinkimuose neturėjo šansų formuoti Vyriausybės. Tai rodo šių partijų elektorato galimybių ribą, jei laikomės tokio dešinės turinio, kokį Lietuvai šiandien gali pasiūlyti ir siūlo konservatoriai ir liberalai.

Tačiau daug svarbesnis už prarastus balsus yra pats faktas, jog pirmąkart Lietuvos, o gal ir platesnėje politinėje padangėje buvo politinės reklamos tikslais sąmoningai pasityčiota iš konkrečios visuomenės (taigi ir elektorato) dalies. Panieka potencialiems savo rinkėjams yra unikali ir nepateisinama partijos nuostata piliečių atžvilgiu.

Čia turimas galvoje tas klipas su besikeikiančia mergaite ir Mėslitos direktoriaus akcija Tiesos ir mėsos.

Aklas liberalizmas, kiekvienam paliekantis tiek, kiek jis pats sugeba užsidirbti, apskritai yra tinkamas tik ekonomiškai išsivysčiusiose visuomenėse, kur net prasčiausias pragyvenimo lygis yra pakankamai aukštas ir neverčia skurdesnių gyventojų nuolatos spręsti bado ar pastogės klausimų. Nekeista, kad pragyvenimo lygis, moraliai leidžiantis pamiršti rūpestį socialiniu teisingumu, pasiekiamas būtent šalyse, kurios socialinį teisingumą laiko savaime suprantamu prioritetu. Keista, kad tai tapatinama su populizmu Tėvynės Sąjungoje.

Bet politika tam turi apčiuopiamai keistis. Kuo greičiau naikinti skirtį tarp „dviejų Lietuvų“ būtina ir išlikti norinčiai TS-LKD, ir, daug svarbiau, Lietuvai. Socialinį „Lietuvų“ lūžį padėtų spręsti solidari mokesčių politika, teisingumo būklės vertinimo lūžį – pamatinė teisėsaugos ir teisminės valdžios reforma. Šalia ekonomistinio mąstymo negali būti pamiršti vertybiniai aspektai, kurie, nors atrodo ne tokie svarbūs visuomenei, šiandien yra tikrai pastebimai ir atstumiančiai paminami pačios partijos atstovų chamiškos retorikos.

[ViR2]

Dalis paminetu aspektu labai teisingi, taciau pats straipsnis yra perdetai saliskas.

Is savo varpines ziurint, tai jei tauta yra tamsi, leidziasi manipuliuojama, tai nereikia nusileist iki muziko lygio su savo retorika ir ziniom (socdemu ir dp atvejis), visgi kazkoks orumas, savigarba turi islikti ir visgi atstovauti issilavinusiam visuomenes sluoksniui, o ne tamsuoliams reikalaujantiems desru, pasalpu ir minimumo.

[senasnamas]

Dar svarbus dalykas, kad autorius yra jauno amžiaus, dešiniųjų pažiūrų ir, panašu, pakankamai išsilavinęs.
Norint rinkimuose gauti daugiau balsų nebūtina nusileisti iki pigiausio populizmo, užtektų bent parodyti dėmesį tai rinkėjų grupei, per rinkimų kampaniją pabrėžti kokius nors jai aktualius sprendimus, jei tokių buvo, ar programos nuostatas. Be to, būnant valdžioje yra visos priemonės tautą šviesti, bet kai švietimu leista rūpintis liberalams, tai daug šviesos nėra ko tikėtis. Tas skirstymas į išsilavinusius ir runkelius bei didėjantis atotrūkis tarp šių visuomenės grupių nieko gero neduoda ir niekur neveda. Konservatorių ignoruojami rinkėjai tik tampa lengvu visokių darbo partijų grobiu. Jie tiesiog priversti balsuoti prieš konservatorius, nes reikia visai savęs negerbti, kad balsuotum už partiją, kuri tave ignoruoja ir nelaiko savo elektoratu.

[John]

Dar svarbus dalykas, kad autorius yra jauno amžiaus, dešiniųjų pažiūrų ir, panašu, pakankamai išsilavinęs.
Norint rinkimuose gauti daugiau balsų nebūtina nusileisti iki pigiausio populizmo, užtektų bent parodyti dėmesį tai rinkėjų grupei, per rinkimų kampaniją pabrėžti kokius nors jai aktualius sprendimus, jei tokių buvo, ar programos nuostatas. Be to, būnant valdžioje yra visos priemonės tautą šviesti, bet kai švietimu leista rūpintis liberalams, tai daug šviesos nėra ko tikėtis. Tas skirstymas į išsilavinusius ir runkelius bei didėjantis atotrūkis tarp šių visuomenės grupių nieko gero neduoda ir niekur neveda. Konservatorių ignoruojami rinkėjai tik tampa lengvu visokių darbo partijų grobiu. Jie tiesiog priversti balsuoti prieš konservatorius, nes reikia visai savęs negerbti, kad balsuotum už partiją, kuri tave ignoruoja ir nelaiko savo elektoratu.

Kitaip tariant, Konservatoriai turėtų būti labiau "korektiški" to visuomenės sluoksnio atžvilgiu ir pažadėti jiems saldainiukų (nes jie tik to ir tenori).

Čia iškyla vertybinė dilema: laikytis principų ir išties atstovauti tiems, kas supranta, kodėl balsavo už jų partiją, ar, kaip populistai ar tie patys Socdemai, prižadėti blizgučių ir saldainių tai daliai elektorato, kuri daugiau nieko nesupranta.

[index]

Dar svarbus dalykas, kad autorius yra jauno amžiaus, dešiniųjų pažiūrų ir, panašu, pakankamai išsilavinęs.
Norint rinkimuose gauti daugiau balsų nebūtina nusileisti iki pigiausio populizmo, užtektų bent parodyti dėmesį tai rinkėjų grupei, per rinkimų kampaniją pabrėžti kokius nors jai aktualius sprendimus, jei tokių buvo, ar programos nuostatas. Be to, būnant valdžioje yra visos priemonės tautą šviesti, bet kai švietimu leista rūpintis liberalams, tai daug šviesos nėra ko tikėtis. Tas skirstymas į išsilavinusius ir runkelius bei didėjantis atotrūkis tarp šių visuomenės grupių nieko gero neduoda ir niekur neveda. Konservatorių ignoruojami rinkėjai tik tampa lengvu visokių darbo partijų grobiu. Jie tiesiog priversti balsuoti prieš konservatorius, nes reikia visai savęs negerbti, kad balsuotum už partiją, kuri tave ignoruoja ir nelaiko savo elektoratu.

Problema, kad tokiu atveju jie išduotų savo vertybes ir taptų socialdemokratais. Konservatorių idelogijos tokia ir esmė, kad jie atstovauja dešiniuosius (pasisakančius už mažesnį valstybės dalyvavimą ekonomikoje, mažesnį pajamų ir turto perskirstymą, dažniausiai turtingesnius), ir vertybiškai konservatyvesnius rinkėjus, todėl ji negali tuo pačiu atstovauti ir neturtingųjų, pasisakančių už dideles išmokas ir "solidarumą".

Lygiai taip pat, jei konservatoriai pradėtų pasisakinėti už bažnyčios vaidmens mažinimą, prostitucijos ir narkotikų legalizavimą ir homoseksualų teises, jie taptų liberalais.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Dar svarbus dalykas, kad autorius yra jauno amžiaus, dešiniųjų pažiūrų ir, panašu, pakankamai išsilavinęs.
Norint rinkimuose gauti daugiau balsų nebūtina nusileisti iki pigiausio populizmo, užtektų bent parodyti dėmesį tai rinkėjų grupei, per rinkimų kampaniją pabrėžti kokius nors jai aktualius sprendimus, jei tokių buvo, ar programos nuostatas. Be to, būnant valdžioje yra visos priemonės tautą šviesti, bet kai švietimu leista rūpintis liberalams, tai daug šviesos nėra ko tikėtis. Tas skirstymas į išsilavinusius ir runkelius bei didėjantis atotrūkis tarp šių visuomenės grupių nieko gero neduoda ir niekur neveda. Konservatorių ignoruojami rinkėjai tik tampa lengvu visokių darbo partijų grobiu. Jie tiesiog priversti balsuoti prieš konservatorius, nes reikia visai savęs negerbti, kad balsuotum už partiją, kuri tave ignoruoja ir nelaiko savo elektoratu.

Jauno amžiaus - taip, pakankamai išsilavinęs - gal, dešiniųjų pažiūrų - ką? Visas tekstas maždaug tiek pat dešinysis kaip ir Lenino raštai. Ką bendro su dešiniosiom pažiūrom turi žliumbimas, kad sėkmingi (kaip jie tekste įvardinami) turi sukurti sąlygas nesėkmingiems? Bet koks dešiniųjų pažiūrų žmogus tau pasakys, kad nesėkmingi turi patys susikurti tas gyvenimo sąlygas ir sveikins pastangas tai daryt, o ne gulėt at pečiaus.

O šiaip prielaida, kad viena partija gali įtikti visiems, yra švelniai tariant abejotina. Jeigu TS būtų pradėję šluostyti ašaras bėdžiams, siūlyti pigesnį pilstuką kaimiečiams ir stoję mūru už Garliavos chanatą, savo rinkėjų būtų nurašyti į nukvakusių minkštagalvių gretas, o laimėję iš to būtų liberalai. Dabar TS turi savo elektoratą (rinkimai tą labai aiškiai parodė, niekad iki šiol nebuvo tokio pjūvio per Seimo rinkimus tarp skirtingų partijų skirtingose vietovėse) ir turi siekti jį didinti, o ne mėtytis tarp ideologinių srovių ir taip išbarstyti viską.

[lietus]

Tik nereikia čia pasakų sekti apie kažkokį elektoratą, kai žmonėms miestelyje teturinčiame vieną didesnį darbdavį, kuris yra konservatorius pagrasinama, kad darbo vietos priklausys nuo rinkimo rezultatų, o gyventojų mažai ir lengva atsirinkti ar žmogelio šeimos nariai lojalūs konservatorių partijai, va tokie ir rezultatai. Beabejo gyvenant didmiestyje atrodo pasakos, bet yra kaip yra. Pačiam buvo netikėta kai papasakojo, bet kažkaip nenustebau.

[senasnamas]

Taigi paaiškinta:

Aklas liberalizmas, kiekvienam paliekantis tiek, kiek jis pats sugeba užsidirbti, apskritai yra tinkamas tik ekonomiškai išsivysčiusiose visuomenėse, kur net prasčiausias pragyvenimo lygis yra pakankamai aukštas ir neverčia skurdesnių gyventojų nuolatos spręsti bado ar pastogės klausimų.

Lietuvoje visą laiką buvo vykdoma dešinioji politika, nesvarbu, kokia partija valdytų, tik konservatoriai draugavo su užsienio verslu, o socdemai - daugiau su vietiniu.

Dabar TS turi savo elektoratą (rinkimai tą labai aiškiai parodė, niekad iki šiol nebuvo tokio pjūvio per Seimo rinkimus tarp skirtingų partijų skirtingose vietovėse) ir turi siekti jį didinti.

Tas pjūvis tik rodo didėjantį socialinį, turtinį ir visokį kitokį atotrūkį. Turtuolių rezervatų jau yra, betrūksta lūšnynų rajonų ir bus sukurta "gerovės valstybė". Jei kuriai nors partijai iš tikrųjų rūpėtų valstybė, tai rūpintųsi, kaip tą atotrūkį sumažinti. Tas požiūris "kiekvienas už save" tinka brandžiose valstybėse, kur normaliai veikia teisinė sistema, pakankamai sudėtinga prastumti korupcinius įstatymus, geros konkurencijos sąlygos ir t. t. O Lietuvoje "sėkmingumas" dažnai pasireiškia gebėjimu prieiti prie valdžios, ką nors susikombinuoti ir pan.
Iliustracijai - Švedijos verslininkų apklausa:

Mūsų šalyje ginčų sprendimų sistema pasitikima daug mažiau, nei kitose Baltijos valstybėse. „Lietuvoje šia sistema pasitiki arba labai pasitiki 25 proc. respondentų, Latvijoje – 51 proc., Estijoje – 50 proc. – kalbėjo M. Zalatorius. – Šį nepasitikėjimą galima apibendrinti vieno iš Lietuvoje dirbančių verslininkų išsakyta nuomone: „Lietuvoje bet kas gali paduoti į teismą bet ką – be jokių pasekmių.“

Dar teigiama, kad nėra laisvos žiniasklaidos ir didokas korupcijos lygis, nors dėl pastarosios situacija kažkiek gerėja.

Šiuo metu Baltijos šalyse aktyviai veiklą vykdo per 1 tūkst. švediško kapitalo įmonių: 130 Lietuvoje, apie 300 Latvijoje ir apie 700 Estijoje. Iš viso šiose įmonėse dirba daugiau nei 64 tūkst. darbuotojų. Visose trijose valstybės Švedija užima pirmą vietą užsienio investuotojų sąraše.

Švedijos įmonių skaičius Lietuvoje turbūt rodo, kad norint Lietuvoje būti "sėkmingu", neužtenka būti vien tik geru verslininku, reikia dar ir kitokių gebėjimų .
http://verslas.delfi.lt/verslas/liet....d?id=60513415

[index]

Bet gi konservatorių ideologija yra nukreipta prieš kairiająją politiką, "socialinį teisingumą" ir "atotrūkio mažinimą". Todėl to iš jų norėti yra tas pats, kaip norėti, kad tigras taptų žolėdžiu.

Tokie priekaištai, galbūt jei ir tiktų tai tik socialdemokratams, kurie savo ideologijai gana dažnokai yra linkę nusižengti.

p.s. Iš to rašinėlio jei kas ir matyti tai, kad lietuviams, užaugusiems vienpartinėje sistemoje, vis dar sunkoka suvokti daugpartinės sistemos subtilybes ir politinių ideologijų skirtumus. To matyt reiktų privalomai mokyklose mokyt.

[D.P]

Taigi paaiškinta:

Lietuvoje visą laiką buvo vykdoma dešinioji politika, nesvarbu, kokia partija valdytų, tik konservatoriai draugavo su užsienio verslu, o socdemai - daugiau su vietiniu.

Tas pjūvis tik rodo didėjantį socialinį, turtinį ir visokį kitokį atotrūkį. Turtuolių rezervatų jau yra, betrūksta lūšnynų rajonų ir bus sukurta "gerovės valstybė". Jei kuriai nors partijai iš tikrųjų rūpėtų valstybė, tai rūpintųsi, kaip tą atotrūkį sumažinti. Tas požiūris "kiekvienas už save" tinka brandžiose valstybėse, kur normaliai veikia teisinė sistema, pakankamai sudėtinga prastumti korupcinius įstatymus, geros konkurencijos sąlygos ir t. t. O Lietuvoje "sėkmingumas" dažnai pasireiškia gebėjimu prieiti prie valdžios, ką nors susikombinuoti ir pan.
Iliustracijai - Švedijos verslininkų apklausa:

Dar teigiama, kad nėra laisvos žiniasklaidos ir didokas korupcijos lygis, nors dėl pastarosios situacija kažkiek gerėja.

Švedijos įmonių skaičius Lietuvoje turbūt rodo, kad norint Lietuvoje būti "sėkmingu", neužtenka būti vien tik geru verslininku, reikia dar ir kitokių gebėjimų .
http://verslas.delfi.lt/verslas/liet....d?id=60513415

ir labai gerai, kad TS-KD/LS nėjo akoją į koją su SD/DP liaudimi. Pastariesiems tereikia numesti kaulą ir be jokio mąstymo jie puls į glėbį bet kam, kas pasiūlys didesnes pašalpas. Socialinė stratifikacija nėra gerai, bet nėra gerai ir tinginystės įteisinimas. Didesnė problema yra ne politikų/vienos partijos arogancija ir selektyvumas, o tokių rinkėjų nežinojimas ir nemąstymas. TS-KD/LS iš jų jokio "tolko" - ką ir besiūlytų, vis tiek netiks Nors diskutuojant apie vadinamąją krizinę vyriausybę, nemažas jų pasiūlymų paketas buvo laiku, vietoje, o pradėti darbai kalbėjo už save.

Kas dėl teisinės sistemos, nereikia maišyti kelių dalykų. Didelis ginčų skaičius, sprendžiamas teismuose, yra viena medalio pusė. Ne teisinė sistema kalta, o teisinės ir verslo kultūros nebuvimas (visuomenė). Aš manyčiau, kad prie to prisideda ir kiti dalykai, kaip antai alternatyvų ginčų sprendimų institucijų nebuvimas, tų institutų neišsivystymas (mediacija, trečiųjų teismai, arbitražas), o jei apskritai - paprasčiausias nesugebėjimas derėtis, tartis, komunikuoti....

Švedų pastabos yra teisingos. Jei lietuviai linkę "už bet ką" paduoti į teismą, tai čia lietuvių problema, o ne teisinės sistemos. Teismai gali "prafiltruoti", bet atsisakyti spręsti ginčo - ne visais atvejais. Jei liaudis neturi kultūros, o mūsų vietiniai verslininkai - verslo, teisės kultūros, tai pasitikėjimas teismais kris ir toliau. Tik nebūčiau toks kategoriškas ir nedaryčiau nuorodos susiejant nepasitikėjimą su teismų (teisėjų) kompetencijos klausimais.

Švedijoje, o ypač Olanijoje dauguma verslo ginčų yra sprendžiama komerciniuose arbitražuose (Olandijoje berods apie 70proc.). Šiuo metu Lietuvos Bankas kiek girdėjau yra pasiūlęs labai įdomų ir manau gerą būdą spresti mažų ir vidut.įmonių finans. ginčus arbitraže. jei švedų, olandų CEO dirba Lietuvoje, tai nieko keisto, kad jam vietinių verslininkų kultūra krenta į akis. Kaip minėjau, pas juos yra įprastą daugumą ginčų spręsti prieš tai susėdus prie stalo, po to - į arbitražus ar kitur.

[Sula]

Tik nereikia čia pasakų sekti apie kažkokį elektoratą, kai žmonėms miestelyje teturinčiame vieną didesnį darbdavį, kuris yra konservatorius pagrasinama, kad darbo vietos priklausys nuo rinkimo rezultatų, o gyventojų mažai ir lengva atsirinkti ar žmogelio šeimos nariai lojalūs konservatorių partijai, va tokie ir rezultatai. Beabejo gyvenant didmiestyje atrodo pasakos, bet yra kaip yra. Pačiam buvo netikėta kai papasakojo, bet kažkaip nenustebau.

Lygiai tas pats ir kitose kitų partijų valdomos tėvonijose.

[Aleksio]

Lygiai tas pats ir kitose kitų partijų valdomos tėvonijose.

Kitos partijos yra "valdomos iš Rusijos", kur tokia sistema taip pat egzistuoja. Konservai gi skelbiasi, kad iš Rusijos komandų negauna. Išvada:

[senasnamas]

Pastariesiems tereikia numesti kaulą ir be jokio mąstymo jie puls į glėbį bet kam, kas pasiūlys didesnes pašalpas.

Tai tik rodo, kame yra didžiausia problema (pragyvenimo klausimas), kuria politikai spekuliuoja. Tik reikėtų ne mėtyti populistinius pažadus, o ją spręsti. Konservatoriai nei žada, nei sprendžia, tačiau valdžioje būti smagu, tai populizmą priversti įsileisti kitu būdu - į koaliciją priimdami visokius valinskininkus.
Kas, pvz., trukdo skatinti verslą provincijoje? Aišku, tą daryti reikėjo anksčiau. Pvz., porą metų atleisti naujas įmones nuo pelno mokesčio ar taikyti kitas lengvatas? Pvz., subsidijuoti grįžtančius emigrantus, kurie kuria verslą. Kai kurie užsienio investuotojai juk subsidijuojami. Ar tai būtų nusižengimas popierinei dešiniajai ideologijai? Neblogas pasiekimas būtų jau vien tai, kad būtų sukurta darbo vietų ir sumažėtų pašalpų poreikis. Kalbėti apie tinginystę mažų mažiausiai neetiška. Nemanau, kad veltėdžių sluoksnis Lietuvoje kažkaip "by default" didesnis nei kitose Baltijos šalyse. Tiesiog atitinkama politika galima jį didinti arba mažinti. Emigravusius lietuvius užsienio darbdaviai kažkodėl giria už darbštumą. Tai gal ne tingumas problema, o atlygis už darbą? Norima, kad žmonės veržtųsi dirbti už minimalų atlyginimą, kurio neužtenka pragyvenimui. Tai jie priversti arba prisidurti nelegaliai, arba skursti. Kai prisiduria nelegaliai, tada politikai ima skelbti kovą su šešėliu. Ką politikai siūlo? Dirbti ir vis tiek skursti? Skursti juk galima ir nedirbant. O darbas dviem etatais siekiant ne prasigyventi, o išgyventi, yra baudžiava.
Lietuva pasižymi aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų skaičiumi ir, matyt, už minimalų atlyginimą dirbančių skaičiumi. Akivaizdžiai nesueina galai. Problemos kaip ir žinomos, tik jas spręsti reikia vadinamosios politinės valios. O tos valios pritrūksta bet kuriai partijai, nesvarbu, ar ji prieš rinkimus daug žada, ar nieko nežada. Nėra iš verslo užsakymo, nėra ir politinės valios. Tai ir yra didžiausia problema.
Pavyzdys, kaip problemas mėgstama suversti žmonėms, pastatų renovacija. Parengia kreivą, daugiau bankams ir bet kam kitam, išskyrus gyventojus, palankią renovavimo programą, o paskui skundžiasi, kad žmonės kvaili ir tamsūs, kad ja nesinaudoja ir nesuvokia, koks ryšys tarp renovuoto būsto ir šildymo sąskaitų. Bet gal valdžia kvaila, kad nesugeba parengti vykusios programos ir užtikrinti jos įgyvendinimo? Kai kurios savivaldybės visai sėkmingai renovuoja, pvz., Ignalinos. Tai nereiškia, kad Ignalinoje žmonės protingesni ir veiklesni nei kitur. Tiesiog ten miesto ar rajono valdžia protingiau tvarkosi ir dirba.

[deep'as]

Kas, pvz., trukdo skatinti verslą provincijoje? Aišku, tą daryti reikėjo anksčiau. Pvz., porą metų atleisti naujas įmones nuo pelno mokesčio ar taikyti kitas lengvatas? Pvz., subsidijuoti grįžtančius emigrantus, kurie kuria verslą. Kai kurie užsienio investuotojai juk subsidijuojami. Ar tai būtų nusižengimas popierinei dešiniajai ideologijai?

Nežinau apie kokias subsidijas tu kalbi, bet tiek vietiniai lietuviai tiek iš užsienio grįžę emigrantai gali nesunkiai gauti paramą verslo kūrimui, ir ją gauna. Prašom sužinoti www.esparamaverslui.lt

Vienas iš daugelio pavyzdžių

Šią problematiką penkerius doktorantūros metus Niukaslo (Didžioji Britanija) universitete nagrinėjęs chemijos inžinierius Raimundas Steponavičius savo mokslinių tyrimų rezultatams komercializuoti šiemet su broliu Mindaugu įkūrė bendrovę „Sprana“. Broliai prie įmonės pakvietė prisijungti lazerių technologijų UAB „Altechna“ (ji gavo 35% „Spranos“ akcijų), sulaukė apie 900.000 Lt ES paramos (pagal priemonę „Intelektas LT+“), investicijoms skyrė dar maždaug 400.000 Lt asmeninių bei partnerių lėšų ir jau kitąmet kelioms Lietuvos pramonės įmonėms planuoja pateikti lietuviško pramoninio spektrometro prototipus.

Lietuva pasižymi aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų skaičiumi ir, matyt, už minimalų atlyginimą dirbančių skaičiumi.

Lietuva taip pat pasižymi vienu didžiausių darbo apmokestinimu dėl ko darbdaviai yra tiesiog priversti slėpti realų atlyginimą. Taip pat pasižymi beveik nuliniu turto apmokestinimu. Mano asmeninis pavzdys: mano ankstesnis darbdavys Lietuvoje kad išlaikytų mano darbo vietą išleisdavo maždaug tiek pat kiek išleidžia dabartinis darbdavys UK. Rezultatas - UK aš gaunu dvigubai didesnį atlyginimą.

Kad realiai kažkas šiuo klausimu pasikeistų nelabai tikiu. Populistai socialdemokratai tikrai nesiryž įvesti nei visuotinio turto mokesčio nei automobilių, nes betkokiam naujam mokesčiui visuomenė stipriai priešintųsi, net ir tuo atveju jei jiems tokiu pačiu dydžiu padidėtų pajamos. Apskritai Lietuvoje betkoks valdžios veiksmas yra sutinkamas priešiškai išskyrus minimalios algos, pensijų, pašalpų, valstybės tarnautojų algų didinimą. Taigi norint būti perrinktiems kitai kadensijai geriausia nieko nedaryti, stebėti iš inercijos augančią ekonomiką ir karts nuo karto kiek galymybės leidžia padalinti pinigų kol bus prieita prie sekančios krizės.

[Aleksio]

Populistai socialdemokratai tikrai nesiryž įvesti nei visuotinio turto mokesčio nei automobilių

Konservai turėjo galimybę įvesti tokį mokestį, bet kažkodėl neįvedė. Kodėl? Jie tai pat yra populistai?

[deep'as]

Konservai turėjo galimybę įvesti tokį mokestį, bet kažkodėl neįvedė. Kodėl? Jie tai pat yra populistai?

Aš visiškai neginu konservatorių ir jie man visai neimponuoja. Esmė ta kad reformuoti mokesčių sistemą yra būtina ir tai turi būti aišku paprasta ir vykdoma nuosekliai ir palaiksniui žvelgent dešimtmetį į priekį.

[D.P]

Tai tik rodo, kame yra didžiausia problema (pragyvenimo klausimas), kuria politikai spekuliuoja. Tik reikėtų ne mėtyti populistinius pažadus, o ją spręsti. Konservatoriai nei žada, nei sprendžia, tačiau valdžioje būti smagu, tai populizmą priversti įsileisti kitu būdu - į koaliciją priimdami visokius valinskininkus.

Ar įmanoma ją išspęsti? Susiduriama su objektyviomis priežastimis - žmonių trūkumas, infrastruktūra, maži ūkiai etc. verslui investuoti į tokias vietas yra sudėtinga ir pernelyg rizikinga. Nelabai žinau, kokių priemonių reikėtų. Idėjos?

Kas, pvz., trukdo skatinti verslą provincijoje? Aišku, tą daryti reikėjo anksčiau. Pvz., porą metų atleisti naujas įmones nuo pelno mokesčio ar taikyti kitas lengvatas? Pvz., subsidijuoti grįžtančius emigrantus, kurie kuria verslą. Kai kurie užsienio investuotojai juk subsidijuojami. Ar tai būtų nusižengimas popierinei dešiniajai ideologijai? Neblogas pasiekimas būtų jau vien tai, kad būtų sukurta darbo vietų ir sumažėtų pašalpų poreikis. Kalbėti apie tinginystę mažų mažiausiai neetiška. Nemanau, kad veltėdžių sluoksnis Lietuvoje kažkaip "by default" didesnis nei kitose Baltijos šalyse. Tiesiog atitinkama politika galima jį didinti arba mažinti. Emigravusius lietuvius užsienio darbdaviai kažkodėl giria už darbštumą. Tai gal ne tingumas problema, o atlygis už darbą? Norima, kad žmonės veržtųsi dirbti už minimalų atlyginimą, kurio neužtenka pragyvenimui. Tai jie priversti arba prisidurti nelegaliai, arba skursti. Kai prisiduria nelegaliai, tada politikai ima skelbti kovą su šešėliu. Ką politikai siūlo? Dirbti ir vis tiek skursti? Skursti juk galima ir nedirbant. O darbas dviem etatais siekiant ne prasigyventi, o išgyventi, yra baudžiava.

deep jau aptarė galimybes pradėti savo verslą. Kita opcija - LEZ, pramonės parkai, kurie prisideda prie regionų plėtros ir atskirties tarp miestų mažinimo. Sistema kaip ir gera, bet ji del kažkokių aplinkybių nėra patraukli užsienio ir vietos investuotojams, išskyrus Klaipėdą. Galiu suklysti, bet ir LV ne ka geriau. Manau ir Estijoje. Čia elementaraus PR trūkumas. na, prie to prisideda ir darbo santykių reguliavimo, apmokestinimo klausimai. Iš esmės steigiant juos buvo išspręsta tik viena problema, kita - palikta.
Antra problema - provincijoje trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Be to, gyvenimo kokybės rodikliai šeimoms galbūt nėra palankūs (mokyklų lygis, užimtumas etc.). Vėlgi, reikia vertinti objektyvias apliinkybes. SU jomis susiduria ne tik Lietuva, bet ir Latvija ir visų mylima Estija.
Manau nemažesnė blogybė yra vietos valdžios tingumas. Druskininkai yra išimtis iš taisyklės. Geras pavyzdys yra Vroclavas kaimyninėje Lenkijoje, kuris be didelių centrinės valdžios pastangų traukia ir siurbia investicijas kaip reikiant. Jeigu kitų svaivaldybių valdžios pagalvotų ir pradėtų save "pardavinėti", t.y rodytų didelį palankumą investuotojams, vietos verslininkams, reklamuotų save kaip gerą vietą verslo plėtrai ir pan. - situacija pasikeistų. Labai daug kas priklauso nuo vietos valdžios - per kiek laiko išspręs detaliųjų planų klausimus ir t.t.
Juk kokioj tai provincijoje investuotojas nesteigs biotechnologijų research and develompent padalinio, nes jam paprasčiausiai nepasimokės. galbūt kainuotų pigiau, bet atsiras kitų priežasčių tas investciijas nukreipti į Vilnių ar Kauną.

Lietuva pasižymi aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų skaičiumi ir, matyt, už minimalų atlyginimą dirbančių skaičiumi. Akivaizdžiai nesueina galai. Problemos kaip ir žinomos, tik jas spręsti reikia vadinamosios politinės valios. O tos valios pritrūksta bet kuriai partijai, nesvarbu, ar ji prieš rinkimus daug žada, ar nieko nežada. Nėra iš verslo užsakymo, nėra ir politinės valios. Tai ir yra didžiausia problema.
Pavyzdys, kaip problemas mėgstama suversti žmonėms, pastatų renovacija. Parengia kreivą, daugiau bankams ir bet kam kitam, išskyrus gyventojus, palankią renovavimo programą, o paskui skundžiasi, kad žmonės kvaili ir tamsūs, kad ja nesinaudoja ir nesuvokia, koks ryšys tarp renovuoto būsto ir šildymo sąskaitų. Bet gal valdžia kvaila, kad nesugeba parengti vykusios programos ir užtikrinti jos įgyvendinimo? Kai kurios savivaldybės visai sėkmingai renovuoja, pvz., Ignalinos. Tai nereiškia, kad Ignalinoje žmonės protingesni ir veiklesni nei kitur. Tiesiog ten miesto ar rajono valdžia protingiau tvarkosi ir dirba

Įdmiausia būtų išgirsti žmonių, kurie pasinaudoja tokia renovacijos sistema, modeliu, nuomones. Pvz., mano senelės namas Vilniuje bus pradėtas renovuoti ir nepaisant to, kad 60proc sudaro pikti pensininkai, tik keli žmonės kaip visada prieštaravo, tačiau sprendimą priėmė renovuoti namą. Pernelyg nesuko sau galvos.
Vėlgi, deep pasakė teisingai. problemos slypi mokestinėje aplinkoje. Ne tik turto mokestis, bet ir co2. Darbo teisė Lietuvoje iš esmės primena blogiausia pavyzdį - Prancūziją... O galima bandyti kažką panašaus į Danijos sistemą. bent jau sarbo snatykių reguliavimo prasme. Šiuo metu atleisti nekompetetingą darbuotą yra LABAI sunku. Ir verslas nėra suinteresuotas Lietuva...

[ViR2]

Tik nereikia čia pasakų sekti apie kažkokį elektoratą, kai žmonėms miestelyje teturinčiame vieną didesnį darbdavį, kuris yra konservatorius pagrasinama, kad darbo vietos priklausys nuo rinkimo rezultatų, o gyventojų mažai ir lengva atsirinkti ar žmogelio šeimos nariai lojalūs konservatorių partijai, va tokie ir rezultatai. Beabejo gyvenant didmiestyje atrodo pasakos, bet yra kaip yra. Pačiam buvo netikėta kai papasakojo, bet kažkaip nenustebau.

O gal tu ir daugiau konspiracijos teoriju turi? Didesnio nusisnekejimo dar nesu girdejes, net Combat su Al1 kartu sudejus, tokiu nesamoniu neskaldytu...

Konservai turėjo galimybę įvesti tokį mokestį, bet kažkodėl neįvedė. Kodėl? Jie tai pat yra populistai?

Tokio mokescio ivedimas yra politine savizudybe, nes pakils mokestine nasta visiems isskyrus auksciausia sluoksni, kuris gales sukaisiot galus per offshorus ir holdingus Labai tikiuosi, kad komunistai sita zingsni rysis padaryti ir patys save pasilaidos

[deep'as]

Tokio mokescio ivedimas yra politine savizudybe, nes pakils mokestine nasta visiems isskyrus auksciausia sluoksni, kuris gales sukaisiot galus per offshorus ir holdingus Labai tikiuosi, kad komunistai sita zingsni rysis padaryti ir patys save pasilaidos

Kodėl tuomet dabar niekas nekuria offshorų holdingų, kad išvengti žemės mokesčio?