Politika

[index]

Na taip, tik šiek tiek įdomu tai, kad revoliucija įvyko Prancūzijoje, liberalizmas (Smitas) ir konservatizmas (Berkas) suformuluoti Britanijoje, o socializmas/komunizmas (Marksas) — Vokietijoje.

Čia gal tuometinė ekonominė situacija daug ką reiškė. Didžioji Britanija buvo pakankamai didelė klestinti imperija su stipria ekonomika ir galimybėmis netgi purviniems fabrikų darbininkams prasigyvent. Pagrindinė kova tada buvo dėl karaliaus vaidmens. Dėl Markso čia jau keisčiau... Įdomu kaip su ekonomikos ir darbo rinkos situacija buvo tuometinėje Vokietijoje.

Aišku tiek, kad Prancūzijos revoliuciją didžiulę įtaką darė tiek tiems tiek tiems, nes būtent ji pirma visiškai sugriovė senąją santvarką ir privertė ieškoti ko nors naujo.

Prancūzijos revoliucijos metu, ar spalio revoliucijos laikais visa tai gal ir galiojo, nes kairieji buvo prieš bažnyčią, už internacionalą. Bet dabar, labai didelė dalis visuomenės yra iš esmės kairiųjų pažiūrų, bet tuo pačiu yra religingi (na, bent laiko save tokiais) ir palaiko tradicines vertybes. Kas tiko revoliucijų laikais, nebūtinai tinka dabar. Taip pat, ne visos kairiosios vertybės didžiajai daliai visuomenės yra priimtinos, pvz materialinės ar lyčių lygybės siekis tikrai palaikomas, kaip teisingas iš esmės, o tarkim, šiais laikais socialistų ir ypač tokių darinių, kaip NK-95 palaikomi seksualinių mažumų judėjimai - griežtai ne.

Matai, krikščionybė savo esybe yra socialistinė, tik bažnyčia ilgainiui tai pamiršo. O socialistinės krikščionių bendruomenės (Vienuolynai, vėliau visokie menonitai) egzistavo jau labai senai tik jiems susivokti užtruko ilgiau dėl to, kad jie kaip ir kiti krikščionys ilgai palaikė monarchiją, o socializmą pasilikdavo savo siauram ratui.

[Wycka]

Anarchizmas yra labiau radikali kairė. Pasiskaityt, kad ir čia, kaip anarchistai nemėgsta liberalizmo, tiek ekonominiuose santykiuose, tik socialiniuose.
http://www.anarchija.lt/

Matai, su tais ultra kaip yra neišgėręs iki galo vis tiek nesuprasi. Pvz socialistai, o ypač komunistai pasisako už maksimalų (kiek įmanoma) valstybės vaidmenį visuomenės gyvenime. Tačiau kai socializmą pakeičia komunizmą (ta prasme socializmas evoliucionuoja į komunizmą, kas realybėje niekur neįvyko), valstybės vaidmuo kaip ir išnyksta, ji tampa nebereikalinga, nes žmonės tampa sąmoningi, daug dirba iš idėjos, vartoja tik pagal poreikius, ir, žinoma, nenusikalsta ir nekariauja, taigi kam tokiai visuomenei reikalinga valstybė? Berods Brežnevas mėgdavo pabrėžti, kad tarybų Sąjungoje valstybės vaidmuo nuolat mažėja (gal ir netiksli citata). Praktiškai pagal tokį scenarijų komunistai įgyvendina anarchistų idėjas, tik kitomis priemonėmis.

[Wycka]

Prancūzijos revoliucijos metu, ar spalio revoliucijos laikais visa tai gal ir galiojo, nes kairieji buvo prieš bažnyčią, už internacionalą. Bet dabar, labai didelė dalis visuomenės yra iš esmės kairiųjų pažiūrų, bet tuo pačiu yra religingi (na, bent laiko save tokiais) ir palaiko tradicines vertybes. Kas tiko revoliucijų laikais, nebūtinai tinka dabar. Taip pat, ne visos kairiosios vertybės didžiajai daliai visuomenės yra priimtinos, pvz materialinės ar lyčių lygybės siekis tikrai palaikomas, kaip teisingas iš esmės, o tarkim, šiais laikais socialistų ir ypač tokių darinių, kaip NK-95 palaikomi seksualinių mažumų judėjimai - griežtai ne.

Na na, tik nereikia pernelyg nusiinterpretuoti. Liberalai taip pat nepalaiko religinių dalykų, tačiau jų ir neneigia (kaip pvz komunistai), ta prasme ignoruoja Bažnyčią ir religiją. Iš tradicinių politinių partijų ryšį su Bažnyčia ir religija palaiko konservatoriai ir krikdemai. Žinoma, pirmieji liberalai buvo laisvamaniai (pats žodis liberalas verčiamas kaip laisvasis), kas tais laikais buvo suvokiama kaip iššūkis Bažnyčiai.
Beje, liberalai palaiko lygybės idėjas, ir ne tik tarp lyčių. Tik socialistai tą lygybę supranta kaip sulygintas pajamas visiems visuomenės nariams, o liberalai — kaip lygių galimybių siekti neribojamų pajamų (ar kitų vertybių) visiems visuomenės nariams. Aišku, abi pusės tas galimybes pripažįsta iki tiek, kol jos neprasilenkia su įstatymais.

[liutass]

Man tai labiausiai patinka tai, kad Belgija jau virš metų gyvena be vyriausybės

[taspac]

Yra ta vyriausybe Belgijoje, dirba senoji/atsistatydinusi, tik kadangi neisrenka naujos tai vadinasi ji laikinaja.

[index]

Esmė ta, kad naujų politinių sprendimų ji priimti negali tik tęsti senąją politiką ir atlikti paprastus techninius darbus. Bet matosi, kad jiems to netgi daugiau mažiau pakanka.

[John]

Trumpas, bet geras D.Kreivio straipsnelis...

D.Kreivys. Socialdemokratams nemalonu kalbėti apie korupciją…
http://www.delfi.lt/news/ringas/poli....d?id=46677295

Bičiulystė 14 metų buvo pagrindinis atskaitos taškas ir visko ko matas, todėl viskas kas vyksta Lietuvoje pastaruosius dvejus metus sistemos architektams labai nemalonu ir nepatinka.

Oi reikia papurtyti kai kurias organizacijas ir įmones. Pradėti reiktų nuo LG is jų "specelystų".

[Wycka]

A. Zuokas žada kurti naują partiją

Vilniaus meras Artūras Zuokas patvirtino, kad kurs naują partiją. Pasak jo, partija turėtų jungti centro-dešinės pažiūrų „atsakingo liberalizmo“ šalininkus.
„Pirmiausia sakyčiau taip, kad Viktoras Uspaskichas minėjo ir aš su tuo sutinku, kad aš neturėčiau pakeisti ar laikyti Vilniaus miesto mero posto kaip tam tikro tramplino sau asmeniškai kandidatuojant vėl į Seimą. Taigi, be abejonės, aš neplanuoju tapti Seimo nariu.
Įsipareigojimų dėl partijų aš nesu davęs, juolab, dabartinėje situacijoje, aišku, situacija keičiasi. Taigi, manyčiau, kad per tam tikrą laiką mes informuosime visuomenę apie naujos politinės jėgos atsiradimą, kuri jungs centro-dešinės pakraipos politikus, kuriems bus nesvetima atsakingo liberalizmo idėja ir taip pat kuriems svarbu yra krikščioniškosios vertybės“, - sakė A. Zuokas.
Paklaustas, ar vyksta jau kažkokie pokalbiai ar derybos dėl naujos partijos, Vilniaus meras atsakė, kad partijos kūrimas jau vyksta, o visuomenė apie ją turėtų sužinoti rudeniop.
A. Zuokas taip pat patikino, kad mero posto nepaliksiąs ir į Seimą su nauja partija nekandidatuosiąs.

[Gytaz]

Tai negi turėsim tris liberalias partijas? Ar nebus tada taip, kad į seimą nepateks nė viena...

[Wycka]

Tai negi turėsim tris liberalias partijas? Ar nebus tada taip, kad į seimą nepateks nė viena...

Tai jau dabar de jure yra trys: liberalų sąjūdis, liberalcentristai ir socialliberalai. Zuoko partija, jeigu iš tikrųjų būtų įsteigta, būtų jau ketvirtoji. Beje, ir Darbo partija (ypač pats V.U.) retkarčiais nevengia liberalios retorikos.

[Silber418]

Islandija pradeda derybas dėl narystės ES

Islandija ir ES pradėjo derybas dėl keturių iš 35 derybų skyrių, privalomų narystėms ES siekiančioms šalims, nes pretendenčių politika, ekonomika, socialinė rūpyba ir teisinė sistema privalo atitikti Bendrijos standartus. Netrukus derybos dėl dviejų skyrių - švietimo ir mokslo - buvo baigtos.
Tikėdamasis, kad derybos išsaugos pagreitį, O.Skarphedinssonas pareiškė, kad dar šiemet ketina pradėti derybas su Briuseliu dėl pusės visų skyrių, įskaitant, jo žodžiais, sunkiuosius skyrius dėl žemės ūkio ir žvejybos, o likusius - 2012 metais.
Islandija pateikė prašymą tapti Bendrijos nare 2009 metų liepos 16 dieną, siaučiant finansų krizei, kuri nuniokojo salos bankininkystės sektorių. Tuo metu Reikjavikas nusprendė ieškoti ekonominio prieglobsčio Europos Sąjungoje ir galiausiai euro zonoje.
Islandija, kuri jau dabar yra oficialiai susieta su ES ekonominiais ryšiais, gali tapti 29-ąja Bendrijos nare po Kroatijos, kuri, kaip penktadienį paskelbė ES lyderiai, 2013 metais pagaliau galės tapti Bendrijos nare, po šešerius metus užsitęsusių derybų. Manoma, kad gerai pasiruošusio Reikjaviko derybų dėl narystės kelias bus trumpesnis.
Šiaurinėje Atlanto dalyje esanti sala ir 27 valstybių Bendrija nesutaria dėl žvejybos tiesių. Praėjusių metų pabaigoje, Reikjavikui vienašališkai padidinus savo žvejybos kvotas, tarp Briuselio ir Reikjaviko kilo vadinamasis „skumbrių karas“.
Manoma, kad derybose dėl narystės Briuselis reikalaus Islandijos visiškai atsisakyti banginių medžioklės, kuri yra sena islandų tradicija. Islandai taip pat susirūpinę, kad gali netekti išskirtinių teisių į žvejybos zonas, kuriose gausu atlantinių ir juodadėmių menkių. Taip pat baiminamasi dėl užsienio investicijų į žvejybos sektorių, sudarantį pusę Islandijos eksporto apyvartos. <...>
Ši valstybė jau priklauso Europos ekonominei erdvei (EEA), todėl yra prisiderinusi prie beveik dviejų trečdalių ES įstatymų, sakė ES plėtros komisaras Stefanas Fuele. <...>
Ši valstybė jau priklauso Europos ekonominei erdvei (EEA), todėl yra prisiderinusi prie beveik dviejų trečdalių ES įstatymų, sakė ES plėtros komisaras Stefanas Fuele.
Sunkumų gali kilti ir dėl Britanijos bei Olandijos reikalavimo, kad Reikjavikas grąžintų indėlininkų sumokėtus 3,9 milijardo eurų, kurie buvo įšaldyti Islandijos banko „Icesave“ sąskaitose per jo griūtį 2008 metais.
Dviejuose referendumuose Islandijos piliečiai atmetė skolų grąžinimo planą, tačiau Europos Laisvosios prekybos asociacija grasina Islandijai teismu, o Britanija ir Nyderlandai leido suprasti, kad gali sutrukdyti šalies narystės ES siekiams.
Įtampą kiek sumažino Islandijos pareiškimas, kad atgavusi žlugusio „Landsbanki“ banko, motininės „Icesave“ įmonės, turtą, ji galės iš esmės sumokėti Britanijos ir Nyderlandų indėlininkams, nesikėsindama į savo mokesčių mokėtojų pinigus.
Pasak O.Skarphedinssono, dėl „Icesave“ banko indėlininkų sąskaitų kilęs konfliktas nuteikė šalies gyventojus prieš stojimą į ES, tačiau dabar jie įdėmiai stebės derybas žvejybos klausimais.
Naujausiais nuomonių apklausos duomenimis, prieš narystę ES pasisako 57,3 procento Islandijos gyventojų.

www.alfa.lt

[Wycka]

Islandija pradeda derybas dėl narystės ES

www.alfa.lt

/\ Seniai laikas. Ir kai Švedija įstos į euro zoną (ką Suomija jau padarė), manau ir Norvegija pakeis savo neigiamą nusistatymą dėl ES. Kažin, kaip reikalai dėl narystės ES einasi dėl Juodkalnijos? Kaip žinia, joje jau cirkuliuoja euras.

[Silber418]

Danija lyg ir ruošėsi tapti euro zonos nare, tačiau vargu, ar taip bus. Švedijoje, bent artimu laiku, taip nebus. Kaip minėjau, po kelių metų cirkuliuos nauji banknotai ir tiek.
Priminuimui:

Naujo statistinio tyrimo metu paaiškėjo, jog tik 24% Švedijos Karalystės gyventojų sutiktų, jog šalis prisijungtų prie euro zonos. 64% pasisakė prieš. Euro valiutos popularumas šioje valstybėje krito. Tai įrodo ir duomenų palyginimas su 2003 m. atlikto referendumo rezultatais, kuomet už euro įvedimą pasisakė 42%, o pieš 55.9% Švedijos gyventojų.
Nors Švedija, būdama ES valstybe nare, oficialiai turėtų integruotis ir į bendrą valiutos erdvę, 1995 m. ši valstybė, kartu su Danija bei Didžiąja Britanija, pasirašė Maastrichto sustarties išimtį, kuri leido valstybėms pilnai integruotis bendroje ekonominėje erdvėje nekeičiant nacionalinės valiutos.
Apklausos metu taip pat buvo teiraujamasi gyventojų, kaip jie vertina valstybės narystę Europos Sąjungoje. 51% pasisakė už narystę, o 21% - už valstybės išstojimą iš ES.

Record low support for the euro

Tommie Ullman,
Stockholm News

This record low support for the single currency is shown in a new poll from statistics, Sweden. This is a statistically significant change compared with November 2010. The Swedish membership in the European Union is however supported by a clear majority; 52 percent is in favor of the membership while 21 percent want Sweden to leave the union. <...>
In September 2003, 55.9 percent voted No to the euro and 42 percent Yes, which then was considered a very clear outcome. But now the majority for No seems even more clear.

www.stockholmnews.com

[tivoli]

/\ Seniai laikas. Ir kai Švedija įstos į euro zoną (ką Suomija jau padarė), manau ir Norvegija pakeis savo neigiamą nusistatymą dėl ES. Kažin, kaip reikalai dėl narystės ES einasi dėl Juodkalnijos? Kaip žinia, joje jau cirkuliuoja euras.

Juodkalnijai suteikta euro privilegija ne dėl kažkokių stojimų aplinkybių į ES pagerinimo; bet dėl monetarinės politikos neryžtingumo išstojus iš ex-Jugoslavijos/sąjungos su Serbija ir Vojvodina. Šie eurą matytų kaip savo ausis, jei ne pats ES prielankumas viso Balkanų regiono ekonominei ir socialinei sanglaudai atkurti (ką padarė su BHI suteikiant tikrai nerealias (kokių net nė viena sąlyginai ES nauja narė nematė) subsidijas atstatyti visą infrastruktūrą, socialinę sistemą ir ekonomiką). Manau, jog čia ypatinga išimtis taikoma dėl geopolitinių priežasčių visiems Balkanams atstatyti; kai po to, Economist verkia, jog ES žlunga dėl nevienodos sanglaudos visoje ES, kai už ES vyksta tokie dalykai Tiesą sakant, čia pritarčiau - jog bent graikams skirtas dėmesys būtų didesnis ES viduje, nei už ES kokiai BHI; gal mažiau apie antras ekonomines krizes kliedėtų ekspertai

[LC.]

Į skaitytojų klausimus atsako politologas, knygos „Prezidentė“ autorius, Lauras Bielinis

Ketvirtadienį 15min.lt redakcijoje vieši Vilniaus universiteto docentas, buvęs prezidento patarėjas Lauras Bielinis. Netrukus knygynuose pasirodys politologo knyga „Prezidentė“, kurioje jis analizuoja prezidentės Dalios Grybauskaitės fenomeną.

– Kaip manote, kodėl D.Grybauskaitės reitingai tokie aukšti?

– Manau, jos reitingų dydis tiesiogiai priklauso nuo jos komunikacinio stiliaus. Ji kalba taip, kaip įpratusi didžioji dalis visuomenės – kolūkio pirmininko stiliumi, kirsdama, nevyniodama nieko į vatą. Visuomenė laukia kieto kumščio, nes šiandien jaučiasi gan depresyviai. Ji savimi ir simbolizuoja tokį jų lūkestį. Todėl jie ją ir palaiko.
Kitas dalykas, ar ji save taip reikšdama sukurs sąlygas šiai visuomenei išeiti iš depresyvios ir postsocialistinės būsenos. Manau, kad tokiais veiksmais ji tik pagilins tokią būseną. Šiandien piliečiai vis labiau bijo reikšti savo nuomonę, ypač regionuose.

Puikūs atsakymai į aktualius klausimus.

[Aleksas666]

Į skaitytojų klausimus atsako politologas, knygos „Prezidentė“ autorius, Lauras Bielinis



Puikūs atsakymai į aktualius klausimus.

Štai dėl šito aš ir nemėgstu Grybauskaitės, daug pasako, mažai padaro.
Jį patenkina pagrindinius žmonių poreikius, bei pažadą daugiau, nei pats Jėzus Kristus sugebėtų padaryti, tuom ir baigtas jos darbas. Palyginkim V.Adamku, kuris savo laiku išplėtojo užsienio santykius iki neregėtų aukštumų, ir neskyrė daug dėmesio tam, kas nuo jo mažiausiai priklaudė, D.Grybauskaitė atvirkščiai, užsienio santykiai už borto, blogiukai taikyklyje(nepaisant to, kad šovinių nėra). Manau, jog liaudis turi ieškot naujo gynėjo, kuris turi galių pakeisti vidaus problemas, o prezidentei palikti išorinius reikalus, nes prie gero tai neprives.

[Eidvis]

Na, ištiesų, Grybauskaitę daug kur galima kritikuoti, tačiau visgi reikia pripažinti, kad jinai nėra populistė. Taip, jos kalbos dažnai yra perdėtai populistinės, tačiau pasirašomi ir teikiami seimui svarstyti įstatymai bei pati vykdoma politika - nėra populistinė.

Nelabai esu girdėjęs kokių nors teikiamų Grybauskaitės įstatymų, kurie didintų biudžeto deficitą (iš ko lengviausia atskirti populizmą). Žinoma, tuose srityse, kur neabejotinai bus didinamos išlaidos (kaip pvz. pensijų atstatymas) ar neabejotinai bus pakeltas minimalus atlyginimas - Grybauskaitė žinoma nepraleidžia progos pasisakyti pagal visuomenės nuotaikas.

Didesnę problema matau tame, kad jinai kritikuodama vyriausybę kelia savo reitingą, kai tuo tarpu vyriausybės reitingą smukdo. Būtų daug teisingiau jeigu jinai tą krizės naštą kažkiek prisiimtų ir savo reitingų sąskaita, tačiau žinoma tada jinai netektų pagrindinio savo sverto politikoje - visuomenės paramos.

Mūsų visuomenė nėra tiek politiškai išprususi, kad žinotų partijų idealogijas, jų veikimo principus ir vertybes. Žmonėms arba neįdomi ta politika, arba jie tiesiog neturi laiko ja domėtis, dėl to yra ryškūs vieno lyderio sindromas, juk pažinti vieną žmogų yra kur kas papraščiau, nei visą partiją.

Dėl to bene pusė mūsų rinkėjų balsuoja ne už partijas, o už jų lyderius. Tokias "partijas" turi ir Paksas ir Uspaskichas, kad ir tas pats Zuokas.

Žmonės lyderį randa ir Grybauskaitėje ir reikia džiaugtis, kad prezidente tapo būtent Grybauskaitė, o ne koks Uspaskichas. Tiesą sakant nematau aš kas šiuo metu šitą darbą atliktų geriau. Arba tiksliau, kas jį galėtų atlikti geriau, iš tų, kurie turėtų realių galimybių būti išrinkti.

Tai, kad Grybauskaitė nėra populistė, tik turi populistini kalbėjimo toną - yra labai sveikintinas reiškinys. Jeigu ne ji - runkėlių balsai gali labai lengvai nukeliauti tenais, kur po to mes labai riebiai keiktumėmės. Turėjome gi pavyzdžių ir su Paksu, po kurio nuvertimo tik per plauką prezidente netapo Prunskienė. Į seima kiekvienais metais populistinės partijos surenka bene puse visų balsų. Dėl to yra labai sveika turėti mąstantį populistą, mokantį susikalbėti su plačiąja runkėlių auditorija. Tiesa sakant Grybauskaitė yra bene vienintėlis toks pavyzdys Lietuvoje, nes visų kitų populistų ne tik kalbose populizmas atsispindi, tačiau ir vykdomoje politikoje, kas yra šimtą kartų blogiau.

Tuo tarpu Grybauskaitės vykdomoje politikoje nematau aš kažkokių didelių klaidų. Tiesą sakant netgi jeigu reiktų rinktis ją, ar Adamkų, aš pasirinkčiau ją, nes visų pirma prezidentas yra kaip garantas, kad mūsų vykdomąjąi (vyriausybei) ar leidžiamąjai (seimui) valdžiai ką nors sukvailiojus - bus dar vienas saugiklis, t.y. prezidentas, kuris dar galės pakeisti situaciją. Tačiau, kad jis galėtų ką nors pakeisti - jam visų pirma yra reikalingas autoritetas, kurį Grybauskaitė puikiai išnaudoja. Mūsų politikai bijo jos, kokios baimės visiškai nebuvo prie Adamkaus. Juk Grybauskaitė jau nuskynė ne vieną ir ne dvi politikų galvas, jinai laisvai gali sužlugdyti bet kokio politiko politinę karjerą - o tai yra labai geras saugiklis, kad tie politikai nedarytų kvailysčių, nes žino, jog gali būti smarkiai nubausti.

Atskira tema yra užsienio politika, kuri Grybauskaitei ne taip gerai sekasi. Nepavyko jai suartėti su Rusija, nepavyksta ir užgesinti gaisro tarp Lietuvos ir Lenkijos. Keisti buvo jos pareiškimai dėl Gruzijos, nepasiteisino ir vizitai pas Lukašenka. Tačiau čia reikėtų viską matyti kur kas plačiau. Nežinia, ar Lietuvos-Lenkijos karą būtų suvaldęs ir Adamkus. Naišku, ar Grybauskaitėi nevažiavus pas Lukašenka nuo to kas nors būtų buvę geriau. Su Rusija irgi viskas aišku, kad ypač šiuo metu, kai Lietuvoje vyksta tokio mąsto energetinė pertvarka, kažkoks suartėjimas su Rusija yra nelabai įmanomas.

Grybauskaitė daro ir daug klaidų ir kalbose populizmo netrūksta, tačiau vistiek tai yra geriausia, ką šiuo metu galime turėti. Pažiūrėkit kas gi iš mūsų politikų sėdi aukščiausiose reitingo pozicijose - Degutienė, Butkevičius, Usaskichas, Paksas, Mazuronis, J. Veselka ir pan. Na ar bent vienas iš jų Jums atrodo būtų priimtinesnis prezidentas? Nebent dėl Nausėdos galima būtų diskutuoti, tačiau jisai nėra politikas ir visiškai neaišku kokie jo reitingai būtų jam patapus politiku ir ar jam išvis sektųsi tuo politiku būti.

[Sula]

Svarūs argumentai, reikia pripažinti. Nesu Grybauskaitės fanas. Bet runkelizuotai Lietuvai joks inteligentas intelektualas neįtiks, juolab tokių autoritetų politikoje aš jau ir nebematau.

[Aleksas666]

Grybauskaitės vykdomoje politikoje nematau aš kažkokių didelių klaidų. Tiesą sakant netgi jeigu reiktų rinktis ją, ar Adamkų, aš pasirinkčiau ją, nes visų pirma prezidentas yra kaip garantas, kad mūsų vykdomąjąi (vyriausybei) ar leidžiamąjai (seimui) valdžiai ką nors sukvailiojus - bus dar vienas saugiklis, t.y. prezidentas, kuris dar galės pakeisti situaciją. Tačiau, kad jis galėtų ką nors pakeisti - jam visų pirma yra reikalingas autoritetas, kurį Grybauskaitė puikiai išnaudoja. Mūsų politikai bijo jos, kokios baimės visiškai nebuvo prie Adamkaus. Juk Grybauskaitė jau nuskynė ne vieną ir ne dvi politikų galvas, jinai laisvai gali sužlugdyti bet kokio politiko politinę karjerą - o tai yra labai geras saugiklis, kad tie politikai nedarytų kvailysčių, nes žino, jog gali būti smarkiai nubausti.

Atskira tema yra užsienio politika, kuri Grybauskaitei ne taip gerai sekasi. Nepavyko jai suartėti su Rusija, nepavyksta ir užgesinti gaisro tarp Lietuvos ir Lenkijos. Keisti buvo jos pareiškimai dėl Gruzijos, nepasiteisino ir vizitai pas Lukašenka. Tačiau čia reikėtų viską matyti kur kas plačiau. Nežinia, ar Lietuvos-Lenkijos karą būtų suvaldęs ir Adamkus. Naišku, ar Grybauskaitėi nevažiavus pas Lukašenka nuo to kas nors būtų buvę geriau. Su Rusija irgi viskas aišku, kad ypač šiuo metu, kai Lietuvoje vyksta tokio mąsto energetinė pertvarka, kažkoks suartėjimas su Rusija yra nelabai įmanomas.

Labai geras pranešimas, ir iš jo galima ištraukti vieną esminę išvadą, Grybauskaitei su savo turimomis savybėmis reikėtų kitokių pareigų, kurios teiktų garantijas šalies vidaus padėčiai, tai yra Ministre pirmininke. Kaip analogas Vokietijos kanclerė A.Merkel, kurį prisiemė visa vidaus, bei atskirų išorės reikalų valdymą, tuo tarpu Vokietijos prezidentas, turi labiau užsienio politikos galias.

[Wycka]

Kas tai — apsivalymas ar skilimo pradžia?

Nuo rudens sesijos TS-LKD frakcijoje nebus G.Songailos ir K.Uokos

Seimo nariai Gintaras Songaila ir Kazimieras Uoka nuo rudens Seimo sesijos nebebus valdančiosios TS-LKD frakcijos nariai. Tokį pareiškimą baigiantis pavasario sesijai iš Seimo tribūnos perskaitė parlamentaras G. Songaila.
"Pranešame, kad dėl žinomų priežasčių nuo šių metų Seimo rudens sesijos pirmos dienos nebesame Seimo TS-LKD frakcijos nariai. Pagarbiai Seimo nariai G. Songaila ir K. Uoka", — tokį lakonišką pareiškimą perskaitė G. Songaila.
Seimo rudens sesija prasideda rugsėjo 10d.