Politika

[andyour]

Todėl, kad vietiniai tokių darbų nedirba, nes arba dirba geresnius arba išvis nedirba.

Esmę kurią bando pasakyti Wycka supratau taip. Jeigu visi žmonės būtų su aukštuoju, tiesiog gan protingi, apsimokėtų daugelį darbų automatizuoti, nes tų žmonių gabumus labiau apsimokėtų išnaudoti kuriant aukštesnę pridėtinę vertę.

[Wycka]

O tai kokio velnio vakarai užsiima jų imigracija?

Vakarai per visą Šaltąjį karą bijojo TSRS ir komunizmo ekspansijos. Kaip geriausiai kovoti su klastingu priešu, nevengiančiu net teroro priemonių (KGB veikla)? Ogi vykdyti tokią vidaus politiką, kad potencialiam priešui būtų kuo mažiau erdvės veikti. Taigi Vakarų Europoje ėmė sparčiai daugėti socializmo, iki tiek, kiek tai dar neprieštaravo kapitalizmui. Natūralu, kad socializmo daugiausiai radosi Skandinavijoje, kuri buvo geografiškai arčiausiai Maskvos, bet skandinavai, matyt dėl tautos būdo (tai suformavo specifinis vietinis klimatas) nesiekė tiesioginės priešpriešos, išimtis galėtų būti nebent Norvegijos, Islandijos ir Danijos narystė NATO.
Tai kasgi atsitiko? JAV tapo dominuojančia ne tik politine-karine, bet ir ekonomine jėga Europoje. Europiečiai vis mažiau dirbo, daugiau atostogavo ir ilsėjosi. Prancūzija ir Italija nuėjo dar toliau, kone iki Skandinavijos lygio (bet jų nepasiekė).
Kokios pasekmės? Europiečiai išmoko daugiau atostogauti, ilsėtis, streikuoti, negu dirbti. Atrodo, po 1991m. Europa lyg ir bando atsinaujinti, bet karinis potencialas prarastas jau ilgam laikui, ir kažin ar beatsistatys (kas buvo ir yra pagrindinė jėga Korėjoje, Vietname, Irake, Afganistane), o pramonėje lenkia arba tuoj pralenks Tolimieji Rytai ir Indija. Turizmas? Europiečiai daugiausiai atostogauja, todėl nuolat siekia pamatyti/pažinti kuo daugiau, todėl ir atostogų kryptys vis tolsta, peržengia žemyną. Jeigu niekas iš esmės nesikeis, Europoje vyraus išvykstamasis turizmas, ta prasme daugiau turistų išvažiuos, negu atvažiuos. Taigi net turizme eisime į minusą. Kas lieka? Na nebent idėjos, bet tam reikia labai stipraus mokslo ir mokymo. Europa kaip ir to siekia, bet turi labai stiprias konkurentes — Japonija, JAV, Indija, gal jau ir Kinija.
Bet per daug jau nukrypau nuo temos.
Esmė ta, kad visa Europa de facto gyvena socializme. Ir kuo turtingesnė valstybė, tuo daugiau joje socializmo. Tai tarsi narkotikas — duoda momentinį pasitenkinimą, tačiau ilgainiui išsunkia visą kūną, prie jo priprantama. Vienetai tai suvokia ir grįžta į savo Tėvynę, tačiau plačiosios masės lieka sužavėtos. Įdomu, ar po 20-30 metų Europa dar 'stumsis' socializmą, ar Kinija, Indija ir Lotynų Amerika privers ją praregėti???

[Wycka]

Jeigu visi žmonės būtų su aukštuoju, tiesiog gan protingi, apsimokėtų daugelį darbų automatizuoti, nes tų žmonių gabumus labiau apsimokėtų išnaudoti kuriant aukštesnę pridėtinę vertę.

Iš esmės taip. Tik nebūtina visko susieti tik su aukštuoju išsilavinimu. Tai tik simbolinis pasakymas, apibūdinantis žmogų, turintį pakankamą kiekį specifinių žinių, pakankamai platų pažinimo akiratį ir gebėjimą savarankiškai mąstyti bei kurti. Šiaip jau klasikinis mokslas/mokymas apriboja žmogaus akiratį, bet sužadina gabumus plėsti tą akiratį iš naujo. Bet čia jau kitai temai.

[andyour]

Esmė ta, kad visa Europa de facto gyvena socializme. Ir kuo turtingesnė valstybė, tuo daugiau joje socializmo. Tai tarsi narkotikas — duoda momentinį pasitenkinimą, tačiau ilgainiui išsunkia visą kūną, prie jo priprantama. Vienetai tai suvokia ir grįžta į savo Tėvynę, tačiau plačiosios masės lieka sužavėtos. Įdomu, ar po 20-30 metų Europa dar 'stumsis' socializmą, ar Kinija, Indija ir Lotynų Amerika privers ją praregėti???

Augant darbo našumui europiečiai pasirinko poilsį, o amerikiečiai vartojimą. Tai norėjai pasakyti?

[Wycka]

Augant darbo našumui europiečiai pasirinko poilsį, o amerikiečiai vartojimą. Tai norėjai pasakyti?

O Japonijoje, Pietų Korėjoje, Taivane, Singapūre darbo našumas neaugo? Ir kągi pasirinko azijiečiai — poilsį ar vartojimą?
Šiaip tiek poilsis, tiek vartojimas susiveda į tą patį — pramogavimą. Na galima išvedžioti, kad bažnyčioje mes ilsimės, arba keliaudami vartojame, bet aš nenorėčiau giliau leistis į šias diskusijas šioje temoje.

[andyour]

O Japonijoje, Pietų Korėjoje, Taivane, Singapūre darbo našumas neaugo? Ir kągi pasirinko azijiečiai — poilsį ar vartojimą?
Šiaip tiek poilsis, tiek vartojimas susiveda į tą patį — pramogavimą. Na galima išvedžioti, kad bažnyčioje mes ilsimės, arba keliaudami vartojame, bet aš nenorėčiau giliau leistis į šias diskusijas šioje temoje.

Tiesiog reziumuojant, kad žmonės daugiau uždirbdami, linkę mažiau dirbti. Aš pats tą esu patyręs. Paprasčiausiais nebeužtenka savaitgalio gausiai papromogauti.

[Wycka]

Tiesiog reziumuojant, kad žmonės daugiau uždirbdami, linkę mažiau dirbti. Aš pats tą esu patyręs. Paprasčiausiais nebeužtenka savaitgalio gausiai papromogauti.

Tai nutinka, kai darbas yra pervertinamas, t.y. kai darbuotojui mokama daugiau, negu jo sukuriama vertė (tikriausiai, tai būdinga politikams ir valdininkams ). Priešingu atveju, kai neprimokama, tai darbuotoją demotyvuoja, ir jis stengiasi arba susirasti kitą darbą, arba dažniau „sirgti“, arba tik imituoja darbą.

[Sula]

Nevisai aš čia supratau diskusijos apie darbo vertę. Gyvename prie kapitalizmo, darbas yra tokia pat prekė kaip bet koks daiktas ar paslauga.
Mokama tiek, kokia yra darbuotojo vertė (o ne jo kuriama) rinkoje. Neseniai buvo vertinami atlyginimai Lietuvoje ir gretimose rinkose. Kaip nebūtų keista, esant atviroms erdvėms, Lietuvos darbo rinka gana uždara. Tai viena iš pervertintų vadovų ir neįvertintų juodadarbių, emigracijos priežasčių. Kažkokios priežastys neleidžia įsiterpti naujiems žaidėjams (tiek darbuotojams, tiek darbdaviams) Lietuvos rinkoje. Galima būtų padiskutuoti apie tai.

[andyour]

Klausimas, o kodėl tie turtingi turtėja? Jeigu jie tai dar savo darbštumo ir intelekto dėka, tai net labai naudinga. Jie savo pavyzdžiu skatina kitus taip pat dar daugiau dirbti bei siekti išsilavinimo.

Ar didelio intelekto reikia valdyti maximos tinklą? Ne, reikia žinių ir daug daug sėkmės, o ne daktaro laipsnio Tai koks čia pavyzdys? Tokiu pavyzdžiu sekdamas jaunimas ir nuėjo į vadybą ir ekonomiką su viltimi "prasisukti" arba vodovauti, kaip jų herojai.
Kuo dar blogai turtinė nelygybė, kad tai pavyzdys kaip reikia važinėti juodu Mercedes-Benz bei šalia pasisodinus blondinę Naturalu, kad pagal statistiką 50% santuokų išyra(čia tiek kiek išdrįsta), nes kažkas neatitiko jos ar jo geidžiamo idealo

[Čikupakas]

Ar didelio intelekto reikia valdyti maximos tinklą? Ne, reikia žinių ir daug daug sėkmės, o ne daktaro laipsnio

Yra dvi rūšys žmonių: tie kurie nieko neveikia ir laukia "sėkmės", ir tie kurie stengiasi gilina žinias ir tada kažką pasiekia. Tų, kur tikrai tiesiog pasisekė yra labai nedaug. O ar turtingiausi Lietuvos žmonės yra toki dėl to, kad jiems "pasisekė"?
be abejo ne.

[Lettered]

Ar didelio intelekto reikia valdyti maximos tinklą? Ne, reikia žinių ir daug daug sėkmės, o ne daktaro laipsnio

Užtat jo tikrai reikia norint sukurti tokį tinklą.

[JlL]

Ar didelio intelekto reikia valdyti maximos tinklą? Ne, reikia žinių ir daug daug sėkmės, o ne daktaro laipsnio

vat kad taip nusisneket intelekto nei didelio nei jokio kitokio visai nereikia tai faktas

[AIRzol]

Vakarai per visą Šaltąjį karą bijojo TSRS ir komunizmo ekspansijos. Kaip geriausiai kovoti su klastingu priešu, nevengiančiu net teroro priemonių (KGB veikla)? Ogi vykdyti tokią vidaus politiką, kad potencialiam priešui būtų kuo mažiau erdvės veikti. Taigi Vakarų Europoje ėmė sparčiai daugėti socializmo, iki tiek, kiek tai dar neprieštaravo kapitalizmui. Natūralu, kad socializmo daugiausiai radosi Skandinavijoje, kuri buvo geografiškai arčiausiai Maskvos, bet skandinavai, matyt dėl tautos būdo (tai suformavo specifinis vietinis klimatas) nesiekė tiesioginės priešpriešos, išimtis galėtų būti nebent Norvegijos, Islandijos ir Danijos narystė NATO.
Tai kasgi atsitiko? JAV tapo dominuojančia ne tik politine-karine, bet ir ekonomine jėga Europoje. Europiečiai vis mažiau dirbo, daugiau atostogavo ir ilsėjosi. Prancūzija ir Italija nuėjo dar toliau, kone iki Skandinavijos lygio (bet jų nepasiekė).
Kokios pasekmės? Europiečiai išmoko daugiau atostogauti, ilsėtis, streikuoti, negu dirbti. Atrodo, po 1991m. Europa lyg ir bando atsinaujinti, bet karinis potencialas prarastas jau ilgam laikui, ir kažin ar beatsistatys (kas buvo ir yra pagrindinė jėga Korėjoje, Vietname, Irake, Afganistane), o pramonėje lenkia arba tuoj pralenks Tolimieji Rytai ir Indija. Turizmas? Europiečiai daugiausiai atostogauja, todėl nuolat siekia pamatyti/pažinti kuo daugiau, todėl ir atostogų kryptys vis tolsta, peržengia žemyną. Jeigu niekas iš esmės nesikeis, Europoje vyraus išvykstamasis turizmas, ta prasme daugiau turistų išvažiuos, negu atvažiuos. Taigi net turizme eisime į minusą. Kas lieka? Na nebent idėjos, bet tam reikia labai stipraus mokslo ir mokymo. Europa kaip ir to siekia, bet turi labai stiprias konkurentes — Japonija, JAV, Indija, gal jau ir Kinija.
Bet per daug jau nukrypau nuo temos.
Esmė ta, kad visa Europa de facto gyvena socializme. Ir kuo turtingesnė valstybė, tuo daugiau joje socializmo. Tai tarsi narkotikas — duoda momentinį pasitenkinimą, tačiau ilgainiui išsunkia visą kūną, prie jo priprantama. Vienetai tai suvokia ir grįžta į savo Tėvynę, tačiau plačiosios masės lieka sužavėtos. Įdomu, ar po 20-30 metų Europa dar 'stumsis' socializmą, ar Kinija, Indija ir Lotynų Amerika privers ją praregėti???

Nepyk, bet parašei nesamonių kratinėlį Socializmu demokratinėsi šalyse vadinami dideli mokesčiai, kurie nueina socialinėm reikmėm, tuo tarpu tokiose socialistinėse šalyse kaip Kuba, TSRS, Š.Korėja veikia/veikė nusikalstami rėžimai, kurie neteisėtai ribojo savo piliečių laisves, kėlė grėsmę kitoms šalims ir t.t.
O kuo nusikalto socialiai orientuota ekonomika taip ir nesupratau

[Wycka]

Nepyk, bet parašei nesamonių kratinėlį Socializmu demokratinėsi šalyse vadinami dideli mokesčiai, kurie nueina socialinėm reikmėm, tuo tarpu tokiose socialistinėse šalyse kaip Kuba, TSRS, Š.Korėja veikia/veikė nusikalstami rėžimai, kurie neteisėtai ribojo savo piliečių laisves, kėlė grėsmę kitoms šalims ir t.t.
O kuo nusikalto socialiai orientuota ekonomika taip ir nesupratau

Pirma, neįvardinai konkrečiai tų punktų, kur aš „nusišnekėjau“.
Antra, aš ir neneigiu, kad socializmu prisidengia nusikalstamos grupuotės.
Trečia, ir koks esminis teorinis skirtumas tarp socializmo ir socialiai orientuotos ekonomikos? Aš matau tik vieną — socialiai orientuotoje ekonomikoje leidžiama privati nuosavybė ir privati veikla, bet ji yra žiauriai ribojama mokesčiais. Palyginimui gaunasi maždaug taip: tu savo lysvėje gali auginti pomidorus (sėti, tręšti, laistyti, ravėti), bet kai ateis laikas nuimti derlių, mes pusę ar net daugiau nei pusę pasiimsime, nes kiti kaimo gyventojai alksta ir nenori/negali patys augintis pomidorus.

[Wycka]

Socialinė apsauga — besotė BVP rajūnė

http://www.miestai.net/forumas/showt...492#post507492

[senasnamas]

Sakyčiau ne daugiau galios, o daugiau galimybių.
Beje, o kodėl apskritai kažkas turėtų skaičiuoti svetimus pinigus? Ar verslininkas kažką iš anksto padarė bloga, kad jis automatiškai apmokestinamas pelno mokesčiu? Tuomet kodėl bankrutavusiems nurašomos skolos valstybei?

Daugiau galimybių “dulkinti” silpnesnius? Kadangi pagrindinis pasaulio variklis yra godumas, tai visos galimybės ir pajungiamos šitam dalykui. Tas principas veikia visur – valstybių tarpusavio santykiuose, įmonių santykiuose, darbdavių-darbuotojų santykiuose, net ir tarpasmeniniuose santykiuose: stipresnis “dulkina” smulkesnį.

KODĖL tie 'pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai' yra pažeidžiamiausi

Tau turbūt nesunku įsivaizduoti visuomenę, kurioje visi yra savininkai ir viršininkai? Man tai neišeina. Suprasčiau, jei taip kalbėtum būdamas stambus verslininkas.
Dar po kelių dešimtmečių (žiūrint į esamas tendencijas) bus viena automobilių gamintoja (pvz., jau dabar kiek Volkswagen grupei priklauso ženklų), viena skrydžių bendrovė, vienas bankas ir t. t. Ar įsivaizduoji, ką tai reikštų samdomiems darbuotojams ir vartotojams? Be tu tikriausiai galvoji ir toliau galvosi, kad darbdavys ir darbuotojas yra lygiavertės šalys. Ypač tas "lygiavertiškumas" atsiskleidžia, kai nedarbas siekia 15 proc. O jei darbdavys žino, kad turi vaikų, kad tavo žmona nedirba ir dar esi paėmęs paskolą, tai išspaus iki galo pagal visas šiuolaikines "efektyvumo didinimo" metodikas. Nors dirbsi už du, atlyginimą gausi tik už vieną.
Pasidomėk, kaip galingų korporacijų galimybės pasireiškia praktikoje. http://en.wikipedia.org/wiki/Lobbyin..._United_States
Apačioje yra JAV išlaidos lobizmui pagal sektorių: 1-je vietoje finansai ir nekilnojamasis turtas, 2-je medicina. Ar dar kyla kokių klausimų? Pirmasis sektorius sukėlė krizę, kurios galo dar nematyti, o apie 2-ąjį ką nors teigiama išgirsti taip pat sunku. JAV gyvenantys sako: jei neturi sveikatos draudimo, nesivoliok viešose vietose be sąmonės , nes jai kas nors iškvies greitąją ir nepajėgsi pabėgti, tai bankrotas garantuotas. Paprasčiausių tyrimų kainos kosminės – nieko bendra neturinčios su realiomis.
Pvz., Intel pajamos per praeitus metus siekė 43 mlrd. dolerių. Turbūt reikėtų atleisti juos nuo mokesčių? Šiaip jau stambios įmonės mokesčių tikrai nepermoka – pasisamdo gerus teisininkus ir susigalvoja visokių apėjimų.
"Wikileaks" atskleidė, kaip “stumiami” stambioms įmonėms palankūs sprendimai: aukšti JAV politikai spaudė ES, kad įteisintų daugiau GMO produktų. Turbūt rūpinasi, kad europiečiai nebadautų? Kam tai naudinga? Ogi Monsanto ir panašioms bendrovėms, kurioms rūpi viena – pelnas bet kokiomis priemonėmis. Net Vatikanas buvo spaudžiamas paremti GMO. Atrodo, kad bent kol kas atsilaikė.
Stambiausios korporacijos praktiškai neturi konkurentų (jei kažkoks išdygsta, nuperkamas): pamėgink įsteigti įmonę ir pakonkuruoti komp. procesorių, automobilių gamybos, bankininkystės, naftos gavybos srityse ir kitur. Jei kažkiek ir pasistūmėsi į priekį, stambesnis anksčiau ar vėliau suvalgys. Stambių bendrovių amžius dažnai siekia triženklį skaičių: Coca Cola įkurta 1886, Goldman Sachs 1869, Johnson and Johnson 1886 m. Ar galima pakonkuruoti su tokia patirtimi? Esi silpnesnis jau vien todėl, kad per vėlai gimei. Čia tas pats kas pradėti bėgti maratoną, kai varžovai pusę distancijos jau įveikę.

[Wycka]

Daugiau galimybių “dulkinti” silpnesnius? Kadangi pagrindinis pasaulio variklis yra godumas, tai visos galimybės ir pajungiamos šitam dalykui. Tas principas veikia visur – valstybių tarpusavio santykiuose, įmonių santykiuose, darbdavių-darbuotojų santykiuose, net ir tarpasmeniniuose santykiuose: stipresnis “dulkina” smulkesnį.

Pamiršai istoriją, kaip Dovydas įveikė Galijotą? Smulkios įmonės taip pat turi privalumų prieš stambiąsias, pvz lankstumas, nestandartiniai gaminiai. Beje, o kodėl reikia lįsti į tą sritį, kur jau pilna konkurentų? Visada bus veiklos, kur dar nėra nė vieno didelio rinkos žaidėjo. Dar prieš kelis metus tai buvo elektromobilių sektorius. O ir Lietuvoje turime tuščių/pustusčių nišų. Štai prieš pusmetį ilgai ieškojau, kol šiaip ne taip radau... futbolo korteles (geltoną ir raudoną). Ir tėra tik dvi iš plastmasės išpjautos plokštelės, kurios man kainavo... 34Lt. Atidžiai skaitantys visus forumo pranešimus žino, kaip intensyviai ieškojau karnavalinės arklio kaukės... ir neradau.

Tau turbūt nesunku įsivaizduoti visuomenę, kurioje visi yra savininkai ir viršininkai? Man tai neišeina. Suprasčiau, jei taip kalbėtum būdamas stambus verslininkas.

Visi gal ir nebus, bet iki 90% galima pasiekti. Tik reikia susikurti sistemą, kur niekas nebijotų rizikuoti pirkdamas verslo liudijimą ar steigdamas įmonę. Kodėl negalėtų būti vienas patentas, skirtas visiems šeimos nariams? Paklausi, o kas bus tie likę 10%? Ogi darbinę karjerą dar tik pradedantys žmonės bei tie, kurie patys supranta, kad nemoka ir nesugeba nieko savarankiškai dirbti... o gal net ir savarankiškai galvoti.

Dar po kelių dešimtmečių (žiūrint į esamas tendencijas) bus viena automobilių gamintoja (pvz., jau dabar kiek Volkswagen grupei priklauso ženklų), viena skrydžių bendrovė, vienas bankas ir t. t. Ar įsivaizduoji, ką tai reikštų samdomiems darbuotojams ir vartotojams? Be tu tikriausiai galvoji ir toliau galvosi, kad darbdavys ir darbuotojas yra lygiavertės šalys. Ypač tas "lygiavertiškumas" atsiskleidžia, kai nedarbas siekia 15 proc.

Apie vieną pasaulinį gamintoją ir paslaugos teikėją kalbėjo dar sovietų propagandistai, bet tikriausiai jų prognozės yra labai lanksčios laiko atžvilgiu Šventa vieta tuščia nebūna. Na iš principo galima riboti monopolinę (daugiau nei 50% rinkos sektoriaus) įmonę, tačiau ir tada nesudėtinga įmonę suskaldyti ir ją pasidalinti giminaičiams. Be to, visi dirbtiniai ribojimai ir lengvatos iškreipia rinką, ir žmonės ima vartoti ne pagal savo poreikius.
Darbuotojai, jeigu mano, kad jų tam tikros teisės pažeidžiamos ar gali būti pažeistos, turėtų burtis į profsąjungas. Kodėl Lietuvoje profsąjungos neskaitlingos? Atsakau — o kam jos reikalingos, jeigu profsąjungos darbą vis tiek de facto atlieka valstybė???
Kodėl nedarbas siekia 15% ir daugiau? A, taip, nes tiek darbingo amžiaus žmonių neturi darbo. O kodėl jie nesiima savo verslo? Ir kodėl esantys darbdaviai neplečia verslo ir nesteigia naujų darbo vietų? Į šiuos klausimus jau ne kartą esu pats atsakęs, tačiau bendra esmė yra ta pati — valstybė per daug kišasi į darbdavių ir darbuotojų santykius.

Šiaip jau stambios įmonės mokesčių tikrai nepermoka – pasisamdo gerus teisininkus ir susigalvoja visokių apėjimų.

O geri teisininkai stambioms įmonėms dirba nemokamai?

Stambiausios korporacijos praktiškai neturi konkurentų (jei kažkoks išdygsta, nuperkamas): pamėgink įsteigti įmonę ir pakonkuruoti komp. procesorių, automobilių gamybos, bankininkystės, naftos gavybos srityse ir kitur. Jei kažkiek ir pasistūmėsi į priekį, stambesnis anksčiau ar vėliau suvalgys. Stambių bendrovių amžius dažnai siekia triženklį skaičių: Coca Cola įkurta 1886, Goldman Sachs 1869, Johnson and Johnson 1886 m. Ar galima pakonkuruoti su tokia patirtimi? Esi silpnesnis jau vien todėl, kad per vėlai gimei. Čia tas pats kas pradėti bėgti maratoną, kai varžovai pusę distancijos jau įveikę.

Iš principo jau atsakiau.

Pamiršai istoriją, kaip Dovydas įveikė Galijotą? Smulkios įmonės taip pat turi privalumų prieš stambiąsias, pvz lankstumas, nestandartiniai gaminiai. Beje, o kodėl reikia lįsti į tą sritį, kur jau pilna konkurentų? Visada bus veiklos, kur dar nėra nė vieno didelio rinkos žaidėjo.

Nu ir vėl klausiu to paties jau net pačiam atsibodusio klausimo — kodėl šios įmonės sėkmingai veikia daugiau nei 100 metų? Ar dėl to, kad daug mokesčių moka? O gal todėl, kad joms vadovauja talentingi žmonės? Maža to, kad jie savo talentu sukurė begales darbo vietų, valstybės juos dar baudžia didesniais mokesčiais (kuo daugiau uždirbi, tuo didesnį procentą moki).
Palyginimas su maratonu nelabai tinka, nes maratonas turi labai konkretų galutinį maršrutą (42km 195m), o verslo veikla gali tęstis ir kelis mėnesius, ir kelis šimtus metų. Pavadinčiau tai bėgimu stadiono ratu. Senieji bėgikai turi prabangius sportbačius, o tu — senus nudriskusius arba bėgi basas. Tačiau jeigu turėsi daug jėgų, užsispyrimo bei mokėsi protingai paskirstyti savo jėgas — gali bet ką pralenkti

[senasnamas]

Beje, o kodėl reikia lįsti į tą sritį, kur jau pilna konkurentų?

Ten, kur pilna konkurentų, ten didžiausi pelnai. Siūlai gaminti futbolo korteles ir arklių kaukes dėl keleto klientų per metus? Konkurencijos tikriausiai nebus, nes nebus ir klientų .

Visi gal ir nebus, bet iki 90% galima pasiekti.

Kokia veikla tie 90 proc. užsiims? Kas vairuos troleibusus, dėlios prekes Maksimose? Šiaip idėja įdomi, tik reikėtų rimtos ekonominės analizės, kaip atrodytų realybėje. Bent jau kainos už tas paslaugas, kurias dabar atlieka pigi darbo jėga, pašoktų gerokai.

Apie vieną pasaulinį gamintoją ir paslaugos teikėją kalbėjo dar sovietų propagandistai.

Sovietų propagandos nežinau, bet galima pažiūrėti, kas vyksta realybėje. Ypač tai išryškėja per krizes: JAV keturi stambieji bankai išliko, prariję smulkesnius savo konkurentus. Taip pat užims tą rinkos dalį, kurią valdė krūva bankrutavusių smulkių bankų. Pasaulyje susijungė keletas skrydžių bendrovių. Silpnesni automobilių gamintojai taip pat pereina į stambesnes rankas. Nežinau, kaip galima to nematyti.
Rokfelerio naftos įmonė Standard Oil 1890 m. valdė 90 proc! JAV naftos rinkos. Tą galią pasiekė agresyviai plėsdamiesi, sudarinėdami visokius užkulisinius susitarimus, žemomis kainomis išstumdami iš rinkos silpnesnius konkurentus. Srityse, kur konkurentų nebuvo, kainas pakeldavo. Po to pagal antimonopolinius įstatymus buvo išskaidyta. Tais laikais trūko įstatymų, bet netrūko padorių politikų. Šiaip laikais yra atvirkščiai.

O geri teisininkai stambioms įmonėms dirba nemokamai?

Smulkiai įmonei per brangu kurti visokius ofšorus Kaimanų salose, užsiiminėti lobizmu ir t. t., todėl moka mokesčius kaip priklauso.

Maža to, kad jie savo talentu sukurė begales darbo vietų

Sakei juk, kad gera vieta tuščia nebūna. Tas vietas užimtų smulkus verslas. Gaila, kad tą talentą pritaiko ne tik savo produktams tobulinti, bet ir išnaudoti darbuotojus, naudotis įstatymų spragomis, taikyti nesąžiningas praktikas konkurentų atžvilgiu. Jei labai išsišoka ir pažeidžia įstatymus, sumoka simbolinę baudą ir dirba toliau. Nejaugi neakivaizdu, kad kuo įmonė stambesnė, tuo labiau bus linkusi išnaudoti savo galimybes (nebūtinai teisėtai), kad savo galią padidintų dar labiau. Tada atsiranda per dideli bankrutuoti bankai, kuriuos reikia gelbėti iš tų, kurie dirba nuo algos iki algos, mokesčių, stambūs automobilių gamintojai, kurie nesugeba konkuruoti, bet valstybė juos vis tiek remia, nes bankrotas turėtų rimtų socialinių padarinių, ir t. t.

[Wycka]

Ten, kur pilna konkurentų, ten didžiausi pelnai.

Daugiau valgytojų didesnio pyrago — gabalo dydis vis tiek gaunasi tas pats.

Kokia veikla tie 90 proc. užsiims? Kas vairuos troleibusus, dėlios prekes Maksimose? Šiaip idėja įdomi, tik reikėtų rimtos ekonominės analizės, kaip atrodytų realybėje. Bent jau kainos už tas paslaugas, kurias dabar atlieka pigi darbo jėga, pašoktų gerokai.

Teoriškai, jeigu troleibusų parke dirba tarkim 200 vairuotojų, ir kiekvienas turi ~0,2% parko akcijų, jie visi yra verslininkai, nes jų pajamos tiesiogiai susietos su įmonės gaunamu pelnu, ir jie visi tiesiogiai suinteresuoti kuo didesniu įmonės pelnu, tuo pačiu įmonės plėtra bei veiklos efektyvumu. Teoriškai jie gali net samdytis įmonės valdybą (ar patys užsiimti įmonės administravimu ir veiklos vadyba, jeigu turi tai veiklai reikalingų žinių), buhalteriją, vadybininkus, reklamos specialistus, techninius darbuotojus, etc.. Tokia santvarka vadinama kolektyviniu kapitalizmu. Vis tik manau, kad tuo pačiu neturėtų būti trukdoma bet kuriam darbuotojui savo akcijų parduoti bet kam už tarpusavyje sutartą kainą. Taip akcininku galėtų tapti ir subjektas „iš šono“. Juk žmogus yra laisvas, taigi savo noru gali tapti eiliniu darbuotoju.
Jeigu sėkmingai veikia tinklas Maxima, kodėl šalia sėkmingai gyvuoja prieskonių, kavos, arbatos, saldumynų, ledų parduotuvėlės, taip pat kepyklos-parduotuvės? Savo atsakymą jau parašiau, bet bet kas galite pateikti ir savąjį.

Sovietų propagandos nežinau, bet galima pažiūrėti, kas vyksta realybėje. Ypač tai išryškėja per krizes: JAV keturi stambieji bankai išliko, prariję smulkesnius savo konkurentus. Taip pat užims tą rinkos dalį, kurią valdė krūva bankrutavusių smulkių bankų. Pasaulyje susijungė keletas skrydžių bendrovių. Silpnesni automobilių gamintojai taip pat pereina į stambesnes rankas. Nežinau, kaip galima to nematyti.
Rokfelerio naftos įmonė Standard Oil 1890 m. valdė 90 proc! JAV naftos rinkos. Tą galią pasiekė agresyviai plėsdamiesi, sudarinėdami visokius užkulisinius susitarimus, žemomis kainomis išstumdami iš rinkos silpnesnius konkurentus. Srityse, kur konkurentų nebuvo, kainas pakeldavo. Po to pagal antimonopolinius įstatymus buvo išskaidyta. Tais laikais trūko įstatymų, bet netrūko padorių politikų. Šiaip laikais yra atvirkščiai.

Kiekvienas įmonė prasidėjo nuo smulkaus verslo. Kodėl jos iškilo?
Kaip ir minėjau, galima varžyti monopolijų susidarymą, su tikslu išlaikant sveiką konkurenciją. Tačiau kiekvienai prekei/paslaugai yra alternatyva. Pvz TEO turi monopolį fiksuotos telefonijos ryšio sektoriuje, tačiau klientas gali naudotis mobiliuoju ryšiu, net Skype. Arba jeigu atsiranda alaus monopolininkas, pirkėjai gali rinktis sidrą, girą, ar bet kokį silpną alkoholinį gėrimą, pagaliau net virtis alų patys (žinau ne vieną taip ir darančius). Jeigu atsiranda bankų monopolis, nepatenkinti klientai eina į kredito unijas, skolinasi iš užsienio bankų, draugų ir giminaičių.

Sakei juk, kad gera vieta tuščia nebūna. Tas vietas užimtų smulkus verslas. Gaila, kad tą talentą pritaiko ne tik savo produktams tobulinti, bet ir išnaudoti darbuotojus, naudotis įstatymų spragomis, taikyti nesąžiningas praktikas konkurentų atžvilgiu. Jei labai išsišoka ir pažeidžia įstatymus, sumoka simbolinę baudą ir dirba toliau. Nejaugi neakivaizdu, kad kuo įmonė stambesnė, tuo labiau bus linkusi išnaudoti savo galimybes (nebūtinai teisėtai), kad savo galią padidintų dar labiau. Tada atsiranda per dideli bankrutuoti bankai, kuriuos reikia gelbėti iš tų, kurie dirba nuo algos iki algos, mokesčių, stambūs automobilių gamintojai, kurie nesugeba konkuruoti, bet valstybė juos vis tiek remia, nes bankrotas turėtų rimtų socialinių padarinių, ir t. t.

Tai už ką gauna algą politikai ir valdininkai, jeigu vis tiek verslas juos, kaip sakė senasnamas, „dulkina“? Juk valstybė taip pat samdo gerus teisininkus. O gal laikas pripažinti, kad neapsimoka 'gręžti' verslą, nes jis vis tiek ras spragų arba išsikels ten, kur jam palankiau?
Kas dėl darbuotojų išnaudojimo (nors nesuprantu, kaip jis išnaudojamas — juk paliekama reali teisė/laisvė šiam darbdaviui nedirbti arba apskritai nedirbti, taip pat kurti savo verslą), tai kaip įsivaizduoji jį panaikinti? Mažinti darbo laiką ar didinti atlyginimus? O kas, jeigu konkurentai to paties nedarys? A, valstybė visus privers... O kaip ta valstybė privers kiną, indą ar vietnamietį dirbti mažiau ar brangiau? Dar kartą kartoju, kad veikia A. Smito aprašytoji „nematoma ranka“, dar kitaip laisvoji rinka, savireguliacija. Mažos algos čia — darbuotojai važiuoja kitur, kur darbas apmokamas brangiau. Sumažėjus darbo jėgos pasiūlai, darbdavys priverstas kelti alyginimą, kad geriausi darbuotojai neitų dirbti pas konkurentus ir nevažiuotų kitur. Be darbo jėgos yra labai mažai sričių, kur galima vystyti verslą ir net jį plėsti.

[andyour]

Be darbo jėgos yra labai mažai sričių, kur galima vystyti verslą ir net jį plėsti.

Gali būti tada ir "be vienos įmonės nėra kur dirbti" Nors Bangladeše siuvėjai sugebėjo suorganizuoti streiką ir jiems valstybiniu mastu pakėlė atlyginimus, mūsų pinigais nuo 60lt iki 120lt.