Žemės drebėjimas, cunamis ir atominės elektrinės avarija Japonijoje

[Romas]

Blogos naujienos iš Fukušimos
Atominėje elektrinėje Fukušima-1 vienas po kito griaudėja sprogimai. Įvyko didelis radiacijos nuotėkis
Publikuota: 2011 kovo 14 d. 10:38 (atnaujinta 03.15 05:01 val.)

Bėdos Japonijos atominėje elektrinėje Fukušima-1 nesibaigia. Po dviejų vandenilio garų sprogimų pirmojo ir trečiojo reaktoriaus blokuose susidurta su didelėmis antrojo elektrinės branduolinio reaktoriaus aušinimo problemomis. Galiausiai ir šiame reaktoriuje nugriaudėjo sprogimas, kuris, kaip manoma, galėjo pažeisti reaktoriaus agregatus ir sukelti radioaktyvių medžiagų tekėjimą į išorę. Po to užsidegė ketvirtojo reaktoriaus blokas, o elektrinės teritorijoje užfiksuota milžiniška radiacinė tarša. Pavojus iškilo Tokijui.
Po kovo 11-osios žemės drebėjimo Japonijoje sutriko iškart kelių atominės elektrinės reaktorių aušinimo sistemų darbas. Todėl inžinieriai pasitelkė jūros vandenį. Tačiau, sugedus vandens siurbliui ir nepavykus ataušinti pirmojo reaktoriaus, kovo 12 d. sprogo šio reaktoriaus bloke susikaupę vandenilio garai.
Pranešama, kad trečiajame reaktoriuje nugriaudėjo ne vienas, o du sprogimai. Antrasis nuskardėjo jau išgriuvus išorinėms pastato sienoms, todėl didesnių nuostolių nepadarė. Abu sprogimai buvo visiškai analogiški nugriaudėjusiam šeštadienį pirmajame elektrinės bloke.
Kompanija TEPCO pabrėžia, kad patys reaktoriai sprogimų metu nepažeisti.

Analogiškoje situacijoje atsidūrė ir netoliese esanti atominė elektrinė Fukušima-2. Ten taip pat sutriko trijų reaktorių aušinimo sistemų darbas. Šių abiejų atominių elektrinių apylinkėse kelis kartus buvo užregistruotas gerokai padidėjęs radiacinis fonas. Iš Fukušimos prefektūros evakuota 180 tūkst. žmonių
(...)

Atominėje elektrinėje Fukušima-2 ataušinti du reaktoriai (papildyta 2011.03.14. 13.10 val.).
(...)
Antrajame Fukušimos-1 reaktoriuje baigėsi aušinimo skystis (papildyta 2011.03.14 15.15 val.).
(...)
Japonija paprašė TATENA pagalbos (atnaujinta 2011.03.14 23.00 val.)
(...)

Sprogimas nugriaudėjo antrajame Fukušimos-1 reaktoriuje (papildyta 2011.03.15 01.51 val.)
Ankstų antradienio rytą Fukušimos-1 atominėje elektrinėje nugriaudėjo dar vienas sprogimas. Šį kartą – antrojo reaktoriaus bloke, pranešė Japonijos naujienų agentūra „Kyodo News“.
Sprogimas įvyko 6.10 val. vietos (23.10 val. Lietuvos) laiku. „Kyodo News“ informuoja, kad per sprogimą galėjo būti sugadinta antrojo reaktoriaus slėgio reguliavimo sistema.
Kompanijos TEPCO atstovas pranešė, kad evakuojama dalis elektrinės personalo. Pranešama, kad radiacinio fono lygis elektrinės zonoje po sprogimo iš karto šoktelėjo virš leistinų ribų. Įtariama, kad prasidėjo radioaktyvių medžiagų nuotėkis iš reaktoriaus.

Fukušimos-1 atominės elektrinės ketvirtajame reaktoriuje kilo gaisras (atnaujinta 05.01 val.)
„Kyodo News“ praneša, kad Fukušimos-1 atominės elektrinės ketvirtajame reaktoriuje kilo gaisras. Daugiau detalių kol kas neperduodama. Šis reaktorius naujienų suvestinėse iš Fukušimos-1 elektrinės nebuvo minimas tarp probleminių.
Dar prieš šią žinią, po antrojo reaktoriaus sprogimo, Japonijos premjeras Naoto Kanas perspėjo gyventojus apie galimą didesnio radiacijos kiekio nuotėkį iš elektrinės. 20 km spinduliu aplink elektrinę gyvenantys ir nesuspėję evakuotis žmonės raginami kuo greičiau tai padaryti. (...)
Japonijos žiniasklaida taip pat pranešė, kad per pirmąjį darbo grupės posėdį N.Kanas griežtai pasmerkė TEPCO už požiūrį į problemas elektrinėje. Pasak N.Kano, kai šeštadienį įvyko sprogimas pirmajame reaktoriuje, jis apie tai sužinojo iš televizijos reportažo, o kompanijos atstovai premjero tarnybą apie sprogimą informavo tik prabėgus dar vienai valandai. (...)
Antradienį po pietų vietos laiku (apie 7 val. Lietuvos laiku) N.Kanas ketina kreiptis į Japonijos žmones su specialiu pranešimu.

Paskutinėmis žiniomis, ties trečiuoju Fukušimos-1 reaktoriumi užfiksuotas radiacinis fonas, 400 kartų viršijantis leistiną metinę dozę. Septynis kartus įprastinį lygį viršijantis radiacinis fonas trumpą laiką fiksuotas Kanagavos provincijoje, kuri yra į pietus nuo Tokijo. Šiuo metu virš Japonijos vyrauja šiaurės vėjas, kuris į atmosferą patenkančius radioaktyvius teršalus gali pernešti ant Tokijo ir gretimų provincijų. Naujienų agentūra „Reuters“ praneša, kad per artimiausias dešimt valandų radioaktyvūs teršalai gali padengti sostinę Tokiją.

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...rius-57-141624

Šioje situacijoje Lietuvoje nemiegojo tik 15min portalas...

[Romas]

Tue Mar 15, 2011 12:05am EDT (Reuters)
Radioactive levels "significantly" higher after plant blasts

Japan's prime minister warned that radioactive levels had become "significantly" higher around an earthquake-stricken nuclear power plant on Tuesday after explosions at two reactors.

Naoto Kan urged people within 30 km (18 miles) of the facility north of Tokyo to remain indoors, underscoring the dramatic worsening of Japan's nuclear crisis.
"There has been a fire at the No.4 reactor and radiation levels in the surrounding area have heightened significantly. The possibility of further radioactive leakage is heightening," a grim-faced Kan said in an address to the nation.

http://www.reuters.com/article/2011/...72A0SS20110315

[toleranceofculture]

Per NHK World praneša jog įvyko kažkoks sprogimas Fukushima 1, antrajame reaktoriuje, o po jo sumažėjo slėgis reaktoriuje, todėl manoma jog radiacijos pateko į atmosferą. Ir jei taip atsitiko tai jau yra labai blogai (sako ekspertai).

[artexs]

Kaip čia tas atsidūrė:

Atvaizdas

Earthquake devastates Japan F-2 sqd

The 18 Mitsubishi F-2Bs of 21st Fighter Sqd at Matsushima AB in northeast Japan appear to be heavily damaged or destroyed by the earthquake-triggered tsunami on 11 March.

18 Mitsubishi F-2B naikintuvų nunešė...

[Taut.]

Kaip čia tas atsidūrė:

Atvaizdas

Tai čia statinys oro pajėgų bazės teritorijoje.

[senasnamas]

Siūlai skaičiuoti sivertus? Geriau, kad nereikėtų. Kad specialistus apėmusi panika, tai nieko nuostabaus. Jiems paminklus reikėtų statyti, kad neišsilaksto, o drįsta artintis prie tų reaktorių, kuriuose net tiksliai neaišku, kas vyksta. Juk ten viskas atsijungę, apsemta, kai kur ir išgriuvę, radiacijos lygis išaugęs ir bet kada galimas sprogimas. O dar tokiom sąlygom reikia kažką sumąstyti, kai situacija jau senokai peržengusi visas ribas. Nežinau, ar labai Tatenos specialistai galėtų padėti. Juk Japonija ne ta šalis, kurioje didžiausia problema būtų specialistų trūkumas.

[Big Cat]

Kaip čia tas atsidūrė:

[John]

Jūs čia kapeikas skaičiuojat tragedijos metu O japonai akivaizdžiai nesusitvarko patys:



Iš 15min.lt

Specialistų panika - tikrai labai nekoks ženklas.

Jei jau dedame naujienas iš "mainstreaminės" žiniasklaidos, gal geriau apsiribokime kiek solidesniais šaltiniais (kad ir tuo pačiu BBC ar CNN), o ne 15min., kuris, geriausiu atveju, nekokybiškai išverčia užsienio tabloidų info. Taip galima pagalvoti, kad jau tikrai ateina pasaulio pabaiga ir pildosi Nostradamuso pranašystės.

[senasnamas]

Kalbama apie centrinio banko skola, bet ne viesojo sektoriaus, tuom ir skirias nuo graikijos

Kas tai yra centrinio banko skola? Japonijos viešoji/valstybės sektoriaus skola dabar yra peržengusi 200 proc. nuo BVP. Net JAV tiek nėra pasiekusi .

Biudzetas yra perteklinis, taciau centrinis bankas – praskolintas.

Gal turi galvoje einamąją sąskaitą, nes Japonijos biudžetas yra deficitinis. Turėjo iki 2020 m. planų jį subalansuoti, bet dabar planus teks gerokai atidėti. Iš kur biudžete gali būti perteklius, kai ekonomikos augimas vos per plauką virš nulio, visuomenė sensta ir didėja skolos aptarnavimo išlaidos?

O tokiais atvejais kaip japonijos kai ekonomikoje yra daug sukauptu pinigu (speju kad ten taip yra)
labai pravercia kazkaip privest zmones juos isleist, paskatinant spartesni rato sukimasi.

Japonai labai mėgsta visas santaupas dėti į valstybės obligacijas. Vien todėl Japonijai iš esmės nereikia skolintis užsienyje. Turbūt tai ypač sustiprėjo po 1990 m. akcijų rinkų kritimo. Ir tikriausiai galvoja, kad tai visada bus saugu. Galėtų keletą metų paišlaidauti amerikietiškai, ekonomika iš karto stryktelėtų.

[JlL]

ekonomikoje yra toks rodiklis kaip pinigu apsivertimas per kazkoki laika t.y. pvz tu gauni alga tuos pinigus isleidi maistui parduotuvej, parduotuve isleidizia algom, pardavejai isleidzia paslaugom, paslaugu davejai isleidzia dar kazkam, o tame kazkame pinigus uzdirbi tu. Viskas vienas ratas.

Tai va tokiais atvejais kai pinigai neisleidziami, o kaupiami sitie apsivertimai labai sureteja ir stoja ekonominis augimas. O tokiais atvejais kaip japonijos kai ekonomikoje yra daug sukauptu pinigu (speju kad ten taip yra) labai pravercia kazkaip privest zmones juos isleist, paskatinant spartesni rato sukimasi.

[senasnamas]

Paskaičiau apie 2005 m. Katrinos uragano poveikį ekonomikai - tai nieko teigiama nepavyko rasti (http://en.wikipedia.org/wiki/Economi...ricane_Katrina). Atstatymui iš šalies biudžeto buvo skirta 105 mlrd. dolerių (visų mokesčių mokėtojų pinigai). Gyventojų skaičius N. Orleane dabar sudaro tik nuo 50 iki 70 proc., palyginti su buvusiu prieš uraganą. Tai kur ta ekonominė nauda? Naftos perdirbimas buvo sustojęs, turizmas sustojęs, mokesčių ir pajamų mažiau. Kai nuo pamatų reikia viską atstatinėti, tai atrodo, kad vyksta augimas, bet realiai tai net ir per šešis praėjusius metus miestas nepasiekė buvusio lygio, nors gyvenimas, renginiai, turizmas ir vyksta įprastu ritmu. Panašaus scenarijaus galima tikėtis ir Japonijoje.

[ViR2]

Kalbama apie centrinio banko skola, bet ne viesojo sektoriaus, tuom ir skirias nuo graikijos, o kad sumazins reitinga - vertinu teigiamai Bet, kad Japonija gali istikti nors koks burbulo sprogimas - vargu ar patikeciau. Japonai labai paklusni tauta, nuspejama, lengvai valdoma ir manipuliuojama, todel betkokia krize galima gan nesunkiai neutralizuoti.

Biudzetas yra perteklinis, taciau centrinis bankas - praskolintas, bet kaip rasiau to priezastis yra ekonomika su 0 augimu ir jai butinas sokas. Lygiai tas pats kas ir akcijose bolingerio kanalo susiaurejimas, kai aktyvumo pokytis priarteja nuliniam - reikia laukt staigaus svyravimo (siuo atveju isorinio soko) antraip ir toliau liuliuosis. O kad nesiliuliuotu anksciau bergzdziai pumpuodavo skolintas jenas i ekonomika, kas realiai duodavo tik trumpalaiki efekta, tam net prekybos perteklius nesugebedavo padeti. Tad ir bankas skolinos vien tam, kad tureti skolos.
Per desimtmeti taip pat pasikeite labai prekybine baze. Fizines prekes pakeite intelektines. Pastarosios vel sukele keblumu norint jas sureguliuoti. Didziosios industrines kompanijos iskele gamyba is Japonijos ieskodamos pigesnes darbo jegos, todel perejo prie valdymo mokescio ir intelektines nuosavybes administravimo mokesciu bazes. Tai yra, japonai importuoja zaliavas, exportuoja fizinius produktus, bet ypatingai daug intelektines nuosavybes. Todel nors prekybos saskaita pertekline, yra kitas srautas pinigu, kuriuo atiteka pinigai uz intelektine nuosavybe/technologijas/valdymo mokescius ir t.t. Va butent del sio srauto visa ekonomika ir turi bedu.

Nors si krize jo nepakeis, taciau sumazes jenos kursas, padides eksportas, galimai sumazes antrinis pinigu srautas (valdymo/investiciju/intelektine nuosavybe ir t.t.), o taip pat sis srautas tures mazesne grynaja verte. Todel velgi TIKETINA, jog sis sokas duos zenklu spyri ekonomikai.

More than half the outstanding government bonds are held by public sector and quasi-government bodies, including the government pension fund, central bank, and postal savings and insurance. Government bonds held by the private sector amount to 52 per cent of GDP. Only 6 per cent of total Japanese government debt is in foreign hands, a buffer against external market shocks.

Siek tiek vizualines medziagos apie jegaines:


Bet yra ir kuom pasidziaugti:

In one bright spot in developments, at a separate Fukushima Tokyo Electric facility —- the Daini plant about six miles away —- three of its four reactors that had previously suffered from elevated temperatures, were successfully brought under control after their cooling systems damaged by tsunami were restored.

The Wall Street Journal

[senasnamas]

Būtent, šitas cunamis tik reiškia, kad Japonijos skola dar labiau padidės. Statybininkai juk už dyką nedirbs. Labiausiai iš to ir išloš statybų bendrovės - jau šiandien jų akcijos brango tiek, kiek kitų bendrovių pigo. Kalbant vien apie ekonomiką, šitą stichinę nelaimę galima palyginti su ekonomine krize, tik skirtumas tas, kad smukimas įvyko akimirksniu. Taip, nusiaubtuose regionuose ekonomikos augimas bus spartus, nes daug ką reikės kurti praktiškai nuo nulio. Bet turbūt geriau ekonominė stagnacija be cunamio nei ekonominis augimas po cunamio. Gaus naudos nukentėjusių bendrovių konkurentai, atkūrime dirbsiančios įmonės, bet visai šaliai tai nauda abejotina - vien apsirūpinimas energija kiek kels problemų, kai tiek elektrinių išėjo iš rikiuotės. Bus aiškiau po kurio laiko, kai Japonijos valdžia pradės kalbėti apie konkrečias sumas ir tiksliau įvertins visos nelaimės mastą.

[JlL]

Japonija skolu neturi - turi prekybos ir viesojo sektoriaus pertekliu.

http://www.veidas.lt/aktualijos/uzsi...lijonu-doleriu

Vis dėlto pastaruoju metu ekonomistai labiausiai sunerimę dėl Japonijos. “Standard&Poor’s” perspėja ketinanti sumažinti Japonijos ilgalaikio skolinimosi reitingą ir trimituoja, kad Japonijos užsienio skola siekia net 200 proc. jos BVP.

“Tai precedento neturinti skola – tokios neturi net Graikija”, – konstatuoja analitikai. “Tai labai pavojinga padėtis”, – tikina Čikagos universiteto ekonomistas Rajanas Raghuramas, manantis, kad pasaulį gali išikti dar vienas skolų burbulo sprogimas.

[ViR2]

Visiškai pritariu. Tie, kurie nepritaria, logiškai pamąstykit: kaip gali būti kažkokie atsigavimai, kai tiek milijardų pinigų reikės infrastruktūros, apgyvendinimo, socialiniams klausimams spręsti? Bus recesija bei nuosmukis. Garantuoju. Ypač tada, kai japonai tiek skolų turi ir neturi naudingųjų iškasenų.

Japonija skolu neturi - turi prekybos ir viesojo sektoriaus pertekliu.
O dabar perskaityk savo antra sakini. Kas kis tuos milijardus i ekonomika ir pas ka jie atsidurs? Bus ispustos darbo vietos, pramones apkrova...
Socialiniai reikalai - taip, taciau... Visa parama tenkanti zmoniems vel nuses i atstatymo darbus = dides pramones apkrova.

Taip, iskasenu neturi, taciau Japonija yra viena is nedaugelio pasaulio ekonomiku gebanti pilnai save apsirupinti.

[ViR2]

bet ir reikia sugebeti sugalvoti tokia nesamone: katastrofa-pagyvins ekonomika ir japonai prades geriau gyventi:-)
tai pas save namie isdauzyk langus,isspirk duris-busi kaip japonas.po kiek laiko,dirbdamas per naktis,susidesi naujus langus-ziurek kaip grazia gyvensi. Pradek dauzyti jau siandien:-)

As sakiau, kad mano komentaras neturetu patikti Ziurek is makroekonomines puses, nesidomedamas japonijos situacija greiciausiai ir nesuprastum, taciau yra faktai kuriu nenuneigsi:
1. Japonams ekonomika ypatingai svarbi, todel skolinsis ir mes milziniskas lesas atgaivint visu pirma GAMYKLOMS ne gyvenimo kokybei atstatyti.
2. Japonija turi prekybos pertekliu = minimalios skolos
3. Jenos nera kur deti, nes jos jau puse desimtmecio dalinamos 0-0.5% palukanomis, kas pasinaudojus arbitrazu leidzia didelioms finansu institucijoms skolintis pigiai japonijoj ir perskolinti kitoj pasaulio vietoj be rizikos
4. Atsiras galimybe realizuoti jenas vietos rinkoje.
5. Del poreigio STAIGIAI atkurti gamybos pajegumus - sie pinigai bus imesti dideliais kiekiais i rinka = apkraus vietos gamintojus
6. Kadangi JP rinka yra save pilnai apsirupinanti, neskaitant naudingu iskasenu, todel tiketina, jog didele dalis nuses butent japonijoje.
7. Mestas didelis kiekis leis numusti jenos kursa, politikams nebereikes teisintis del padidejusio jenu kiekio - gi visiem suprantama, kad reikia atstayti. Vadinasi gales pasinaudoti proga ir numusti kursa kuris ir iklampino japonus i 0-ini augima jau visa desimtmeti
8. JP ekonomika "uzsitampe" su beveik neegzistuojanciu augimu visa desimtmeti, deka sumazejusio jenos kurso jie tures proga pasididint konkurencinguma ir issaugot dali darbo vietu vietos rinkoje ir pasididinti eksporta, bet svarbiausiai - eksporto pelninguma. Nes deka "save islaikancios" rinkos japonijos ekonomika jenos kurso smukima pajaus tik teigiamai (neskaitant zaliavu kainu).
9. Padidejes poreikis zaliavoms (kalbu apie iskastines, bet ne mineralines), kartu salygos sioki toki ju pabrangima, taciau kartu duos nemaza paskata kinijos ekonomikai (jie eksportuoja beveik 30% iskastiniu pasaulio zaliavu) ir kartu likusiam pasauliuj
10. Smarkiai krite Nikkei ir apskritai visos japonijos akciju kainos + sumazesiantis jenos kursas pritrauks nemazai investuotoju ir spekuliacinio kapitalo. Tas turetu ivykti mazdaug 3-4 savaiciu begyje.

Todel sukurtos geros salygos visos ekonomikos "perkrovimui". Japonijos valdzios sprendimai gelbet sali puikiai sutaps su ekonomikos potencialo atstatymu, vadinas tures puikia proga prispausdinti pinigu (o ju net spausdint nereikes, nes jenu niekas apart stambiuju banku - neima net uz 0%, nes nepelninga, nera rizikos), kuriu spausdinimui niekas nepriestaraus. O svarbiausiai - nepriestaraus JAV, nes butent JAV sumenkes jenos kursas pakenktu labiausiai, taciau ivykus tokiai nelaimei jie netures "moralines galios" priestarauti.

Pats esu pagal issilavinima ekonomistas ir tai yra poziuris is mano varpines. Jis kaikuriem atrodo gal ir amoralus, taciau kalba yra apie ekonomika, tai ir komentaras apie ja

[senasnamas]

Kažką nuslėpti pavyktų nebent kelias minutes. Japonija ne TSRS ir dabar ne 1986 m. Be to, elektrinės jau ir taip yra dėmesio centre, visas pasaulis jas stebi. Geriau žurnalistai pasigriebę kokį specialistą normaliai paklausinėtų ir parašytų, kiek laiko tie strypai gali lydytis, kokie galimi scenarijai ir kokia tikimybė sulaukti blogiausio varianto. Ir kiek patvarūs tie reaktorių apvalkalai. Iš kai kurių komentarų susidaro įspūdis, kad baisiausia ne tai, jog bus išmesta didelė radiacijos dozė, o tai, kad bus bandoma nuslėpti. Neįsivaizduoju, kaip tai būtų įmanoma padaryti XXI amžiuje, kai kiekvienas gali turėti asmeninį dozimetrą ir informaciją internetu paskleisti per kelias minutes. Lietuvių baimės dėl savęs apskritai perdėtos - 8000 km tai ne 500 km. Didžiausias pavojus nebent sulaukti radioaktyvių importuojamų produktų/daiktų, jei ten įvyktų antras Černobylis, o ne radiacijos debesies. Na, bet Lietuva tikrai nėra ta šalis, su kuria Japonija palaiko glaudžius prekybinius ryšius. Pačiai šaliai tai būtų dar didesnis smūgis ir pasekmės būtų jaučiamos daug ilgiau. Kiek galima suprasti iš reportažų, tos vietovės gana tankiai apgyvendintos, tikriausiai pakanka pramonės įmonių ir be elektrinių. Į Černobylio evakuacijos zoną tai daugiausia pateko kaimai ir apgyvendinimo tankumas visai ne tas. O Japonijoje jau dabar evakuoti žmonės skaičiuojami šimtais tūkstančių.

[Big Cat]

How systems failed at nuclear plant (Video)

[Xmaster]

Na, manau natūralu, kad nors ir šokas šalyje, bet naktį bando žmonės nors kiek pamiegoti, tai natūralu, kad ir naujienų srautas sumenkęs + energijos išteklių taupymas, todėl naktį tik minimaliai matyt elektros vartojimas galimas. Ateis rytas, gausit vėl daugiau žinių.

[oranger]

Visiškai pritariu. Tie, kurie nepritaria, logiškai pamąstykit: kaip gali būti kažkokie atsigavimai, kai tiek milijardų pinigų reikės infrastruktūros, apgyvendinimo, socialiniams klausimams spręsti? Bus recesija bei nuosmukis. Garantuoju. Ypač tada, kai japonai tiek skolų turi ir neturi naudingųjų iškasenų.

Gal užtenka jau teršti temą savo blevyzgomis?