Ekonomikos naujienos

[Combat]

Dynamics of macroeconomics rate of Lithuania

Na, kaip atrodo Lietuvoje gyvenimas tikrai gėrėja

Nemanau. Einame tik į „bačką“. Pirmasis etapas – nuo 2004 metų, kai įstojom į ES, antrasis – nuo 2009, kai uždarėm Ignalinos AE. Dar įvertink infliaciją, kainų indeksą. Žr. paveikslėlį.

[zajcik]

Nemanau. Einame tik į „bačką“. Pirmasis etapas – nuo 2004 metų, kai įstojom į ES, antrasis – nuo 2009, kai uždarėm Ignalinos AE. Dar įvertink infliaciją, kainų indeksą. Žr. paveikslėlį.

Dujų terminalas, centralizuotas šildymas iš vietinio kuro + atominė ir ta "bačka" bus labai jau kiaura. Prekybos deficitas, net neįvertinus infliacijos, nesiekia net 2002 m. lygio, nekalbant apie paslaugų sektoriaus ir grynųjų pervedimo proficitų.

[Gytaz]

Diagrama rodo kaip nedarbo lygis JAV kito per visas recesijas nuo antro PK. Akivaizdu, kad kuo toliau, tuo ilgiau trunka grįžimas į prieš-recesinį lygį.

[senasnamas]

Iš tikrųjų užimtumo reikalai JAV nėra geri. Geras straipsnis, kuriame palyginama praeitis su dabartim ir įvertinama iš platesnės perspektyvos http://www.marketoracle.co.uk/Article27358.html Yra lentelių, kur palyginamos darbo vietos pagal sritis ir aiškiai matyti, kur darbo vietų daugėja, kur mažėja.
Paskutinį mėnesį buvo sukurta virš 200 tūkst. darbo vietų. Jei tokį tempą pavyktų išlaikyti, būtų neblogai. Tačiau darbingo amžiaus populiacijos skaičiai irgi auga:

The working age population has grown by 3.2 million people since 2009.

Paramos prašytojų skaičiai taip pat:

There is now an all-time high of 44.2 million Americans and 20.7 million households in the food stamp program. This is 14.3% (44,2 million) of the American population and 18% of all the households. Since the supposed end of this economic recession in late 2009, the number of people added to the food stamp rolls has increased by 8 million.

Vis auga pajamų skirtumai:

Using a true, non-manipulated inflation figure and real median household income is no higher than it was in 1987.

Kažin ar tokia įvykių seka išvengiama:

It is only in retrospect that it becomes clear that all empires gravitate from producing and creating to finance, debt and lending. The population has grown by 68%, while manufacturing jobs have declined by 22%.

Straipsnyje konstatuojamas darbo vietų gamyboje mažėjimas. Tačiau neužsimenama apie gamybos efektyvinimą ir gamybos apimtis. Anksčiau temoje kalbėta, kad jos nėra tokios menkos, tiesiog tam pačiam kiekiui pagaminti pakanka mažesnio skaičiaus darbuotojų.
O vartojimas auga, skolos taip pat:

Consumer spending accounted for 62.8% of GDP in 1961 (trade surplus of $4.9 billion). Today, consumer spending accounts for 71.1% of GDP. $500 billion trade deficit.

A perusal of the chart shows the dramatic downturn has really occurred since 1980. Goods producing jobs have declined by 6.3 million in the last 30 years, while service jobs have grown by 46.5 million.

Tačiau darbai paslaugų sektoriuje ne visada tokie produktyvūs - kažką sistemoje reikia tvarkyti:

We have millions more educators, but our school systems churn out millions of functionally illiterate non-critical thinking drones. We have millions more healthcare professionals and are the most obese, unhealthy nation on earth even though we spend more per person than any other country.

Samdomą darbą dirbančių piliečių reikalai nėra tokie geri. Imigrantus iš skurdesnių šalių, pvz., Lietuvos , JAV atlyginimai turbūt tenkins dar ne vieną dešimtmetį, tačiau tie, kurie gyveno 7-ame dešimtmetyje ir gyvena dabar, skirtumą turbūt jaučia.
Visa esmė šitame sakinyje:

The average worker today is making 10% less than they did in 1965, on an inflation adjusted basis.

Vadinasi, praktiškai jau 50 m. eilinio amerikiečio pragyvenimo lygis neauga. Pučiasi akcijų kainos, BVP, įmonių pelnai, tačiau realiam uždarbiui tai netaikoma.
7-as dešimtmetis buvo viršūnė - viskas buvo geriau, kurią sritį bepaimtum.
Amerikiečiai galėjo daugiau išleisti pirkiniams ir į prekybos centrus atvažiuodavo su stilingais automobiliais


Coca Cola dar nebuvo atsibodusi ir jos reklamos nebuvo tokios įkyrios:


Moterys buvo gražesnės ir normaliau rengėsi:


Na, ir žmonės klausėsi gražesnės muzikos :

[Silber418]

Belieka tik prisiminti ne vieno mokslininko ištartą teginį, jog XXI a. yra Azijos amžius.
Akivaizdu, jog gyvename įdomiu laikotarpiu, kai Pasaulio ekonomikos ašis krypsta kita kryptimi ir tai kas vyksta šiandien yra didelių permainų pradžia.

[Combat]

[QUOTE=zajcik;535939]Prekybos deficitas, net neįvertinus infliacijos, nesiekia net 2002 m. lygio..../QUOTE]

Matyt, užsienio skolos sąskaita.

[index]

Matyt, užsienio skolos sąskaita.

Supranti, kas yra "prekybos deficitas"? Tai yra skirtumas tarp eksporto ir importo. Jei jis mažesnis, reiškia, kad mes daugiau gaminam ir parduodam užsieniečiams, o patys vartojam ir iš jų perkam mažiau nei anksčiau. Šiaip čia yra sveikos ekonomikos požymis, bet kadangi žmonės mažiau perka ir vartoja tai "jiems gyventi blogiau".

[Silber418]

Valstybės, kurios mažiausiai linkusios bankrutuoti artimiausiu metu (skliausteliuose: bankroto tikimybė procentais):

1. Norvegija - 1,6%
2. Švedija - 2,5%
3. Suomija - 2,6%
4. Šveicarija - 3,1%
5. Nyderlandai - 3,4%
6. Danija - 3,4%
7. Hongkongas - 3,7%
8. JAV - 3,7%
9. Vokietija - 4,0%
10. Čilė - 4,3%


Valstybės, kurios labiausiai linkusios bankrutuoti artimiausiu metu (skliausteliuose: bankroto tikimybė procentais):

1. Graikija - 57,7%
2. Venesuela - 51,8%
3. Airija - 43%
4. Portugalija - 40,1%
5. Argentina - 34,7%
6. Ukraina - 27,7%
7. JAE (Dubajus) - 24,7%
8. Libanas - 21,9%
9. Irakas - 21,1%
10. Egiptas - 21,1%.

Pagala 'CMAvision', http://.e24.no

[Combat]

Supranti, kas yra "prekybos deficitas"? Tai yra skirtumas tarp eksporto ir importo. Jei jis mažesnis, reiškia, kad mes daugiau gaminam ir parduodam užsieniečiams, o patys vartojam ir iš jų perkam mažiau nei anksčiau. Šiaip čia yra sveikos ekonomikos požymis, bet kadangi žmonės mažiau perka ir vartoja tai "jiems gyventi blogiau".

Bet žr., kokia valstybės skolos augimo tendencija. Jei valstybės skolos augimo tendencija būtų „level off“, tada sakyčiau, kad mažesnis užsienio prekybos deficitas nei 2002 metais, yra sveikintinas dalykas. Žiūrėdamas į kreives, darau išvadą, kad būtent dėl valstybės skolos augimo mažėja skirtumas tarp importo ir eksporto, t.y, visokiausių dotuojamų ir finansuojamų programų dėka padidintas eksportas ir BVP.

Nemanau, kad galima iš konteksto išplėšti vieną rodiklį ir juo džiaugtis; reikia imti daugiau, matyti bendrą tendenciją ir daryti išvadas. Iš ko, ar kieno sąskaita, Lietuva dengs įsiskolinimus užsieniui?

[index]

Bet žr., kokia valstybės skolos augimo tendencija. Jei valstybės skolos augimo tendencija būtų „level off“, tada sakyčiau, kad mažesnis užsienio prekybos deficitas nei 2002 metais, yra sveikintinas dalykas. Žiūrėdamas į kreives, darau išvadą, kad būtent dėl valstybės skolos augimo mažėja skirtumas tarp importo ir eksporto, t.y, visokiausių dotuojamų ir finansuojamų programų dėka padidintas eksportas ir BVP.

Nemanau, kad galima iš konteksto išplėšti vieną rodiklį ir juo džiaugtis; reikia imti daugiau, matyti bendrą tendenciją ir daryti išvadas. Iš ko, ar kieno sąskaita, Lietuva dengs įsiskolinimus užsieniui?

Tai, kad pas mus jokių eksporto dotacijų tikrai nesu nei matęs ne girdėjęs, o iš skolinamų pinigų daugiausia dengiamos socialinės išmokos ir valstybinio sektoriaus atlyginimai (Kurie mažėjo gerokai mažiau nei privačiame sektoriuje). O skola po truputi mažės augant BVP, bet tam netgi atsigaunant ekonomikai, reikia susilaikyti nuo noro pamaloninti rinkėjus ir smarkiai nedidinti biudžeto išlaidų.

O užsienio prekybos deficitas sumažėjo dėl to, kad augant kitų šalių ekonomikoms didėjo eksportas, bet vietos gyventojai užsienietiškų prekių dar pirkti nelabai turi iš ko. Čia vienintelis teigiamas krizės aspektas.

[Combat]

Tai, kad pas mus jokių eksporto dotacijų tikrai nesu nei matęs ne girdėjęs, o iš skolinamų pinigų daugiausia dengiamos socialinės išmokos ir valstybinio sektoriaus atlyginimai (Kurie mažėjo gerokai mažiau nei privačiame sektoriuje). O skola po truputi mažės augant BVP, bet tam netgi atsigaunant ekonomikai, reikia susilaikyti nuo noro pamaloninti rinkėjus ir smarkiai nedidinti biudžeto išlaidų.

O užsienio prekybos deficitas sumažėjo dėl to, kad augant kitų šalių ekonomikoms didėjo eksportas, bet vietos gyventojai užsienietiškų prekių dar pirkti nelabai turi iš ko. Čia vienintelis teigiamas krizės aspektas.

Tos dotacijos konkrečiai taip ir neįvardinamas.

Yra daug projektų, kuriems vykdyti, ar įvykdyti, reikėjo ir nacionalinių lėšų. Pvz., eksportas didėjo, manau, ir SAPARD dėka (ten buvo ir 25proc. nacionalinio biudžeto lėšų), nors dėl tokios „pagalbos“ ne vienas ūkis jau pasismaugė . T.y., tuos 25 proc. valstybei reikėjo paimti iš kažkur, o atsiradusią vietinę skylę, iš kurios buvo nugriebti tie 25proc., užlopyti užsienio skola, jeigu ir netiesiogiai, bet vis vien kaip galutinis rezultatas eilės sekoje. Ir tokių pavyzdžių yra „N“. Tiesa, nežinau, koks valstybės užsienio skolos svoris yra BVP ir eksporto augime.

O tuo, kad augant užsienių šalių ekonomikoms mes daugiau eksportavome, aš labai labai abejoju. Pvz., 2004 metais viso (tame tarpe ir neeksportiniai) buvo pervežta (kad eksportuoti, reikia vežti) 102 363 000 t krovinių, o 2009 – 93 685 000 t krovinių (manau, eksporto svariąją dalį galime matuoti tonomis, nes beveik nieko, ką galėtume matuoti vienetais, pvz., GPS įrangos, negaminame; aišku, jei eksportuota prekė būtų kaip tai suvestą į kokį tai sąlyginį vienetą, būtų aiškiau). Padidėjusią 2 kartus degalų kainą nelaikau augančiu eksportu, t.y., „Mažeikių nafta“ tada degalus eksportavo viena kaina, o dabar – kita. Nebekalbu apie tai, kad Ignalinos AE nebeturi ką beeksportuoti.

Taigi, neįtikinai mane, kad Lietuvos sąlygomis augant BVP, valstybės skola mažės. Matau atvirkštinį variantą: BVP auga, o valstybės užsienio skola – tiesiog dramatiškai auga. Įdomu, kokį vaizdą įgautų BVP, jei Lietuvos užsienio skola nustotų augti, t.y, daugiau nebesiskolintume.

Beje, atkreipk dėmesį: kai 2004 metais vežėm daugiau krovinių nei 2009 metais, valstybės skola praktiškai nedidėjo.

Nematau jokių šansų ir prošvaisčių, kad Lietuvoje kas nors eitų į gerąją pusę kaipo visumoje.

[index]

Skaičiuoti eksportą tonomis yra tikrai ne tas dalykas, kurį reiktų daryti. Kodėl, sakyk, tada visur skaičiuojama piniginiais vienetais (perskaičiuotais pagal kainų indeksą, kad kainų kitimas nedarytų įtakos)? Keičiasi ne tik kiekiai, bet ir produkcijos pobūdis, eksportuojame aukštesnių technologijų, brangesnę produkciją, o tu paimi ir paskaičiuoji tonas... Tonų skaičių galėtume padidinti labai lengvai pradėdami kokios medienos eksportą, bet ekonomikai tai naudos beveik neduotų, o galime eksportuoti daugiau medikamentų (Ar netgi paslaugų, kurios išvis nesveria ) kas kainuotų keliasdešimt kartų nei tūkstančiai tonų medienos.

O skola didėjo todėl, kad vis dar buvo ekonomikos nuosmukis, dėl kurio (O ir dėl piliečių sukčiavimo) biudžete trūko lėšų (O jų nurėžti gi negalim, žmonėm nepatiks), o BVP dar beveik neaugo. Kitais metais jau prognozuojamas 5 proc. augimas, o jam didėjant skolos santykis su juo mažėja (Absoliučiais skaičiais skola niekada ir nemažės. Valstybės skolų negražina, tik augant ekonomikai jas refinansuoja pigiau ).

Čia tokie baziniai ekonomikos pagrindai.

[Silber418]

Kai kurių Europos valstybių ir JAV BVP augimo prognozė (2011 m. baladžio mėnesiui duomenys lyginami su praėjusių mėnesių rodikliais):



Optimistiškiausiai vertinama Švedijos ekonomika. Nors prieš metus rekordiniais tempais ūgtelėjusi ekonomika šiemet turėjo augti lėčiau, panašu, jog prognozės vėl nepasitvirtins ir pranoks lūkesčius. Priminsiu, jog prieš metus šios valstybės ekonomikos augimo prognozės buvo tikslinamos 5 kartus.
Taip pat žymesnio BVP augimo tikimasi JAV, Kanadoje ir Vokietijoje.

[John]

JAV pronozės neblogos. Reikia suprasti, kad jie tikrai planuoja QE3 ir QE4? Dar tikriausiai prisidės "housing recovery", "improving shares" ir "consumer lending".


Beje, kątik išėjęs Petro video apie JAV biudžetą

[John]

Valstybės, kurios mažiausiai linkusios bankrutuoti artimiausiu metu (skliausteliuose: bankroto tikimybė procentais):

1. Norvegija - 1,6%
2. Švedija - 2,5%
3. Suomija - 2,6%
4. Šveicarija - 3,1%
5. Nyderlandai - 3,4%
6. Danija - 3,4%
7. Hongkongas - 3,7%
8. JAV - 3,7%
9. Vokietija - 4,0%
10. Čilė - 4,3%

[Silber418]

Youtube video

John, kas atsitiko, kad tiek dėmesio JAV skiri? tik nesugalvok supykti už klausimą..

P.S. aš taip pat mielai JAV pakeisčiau Kinija ar Singapūru tame sąraše.

[John]

John, kas atsitiko, kad tiek dėmesio JAV skiri? tik nesugalvok supykti už klausimą..

P.S. aš taip pat mielai JAV pakeisčiau Kinija ar Singapūru tame sąraše.

Kaip tai kas atsitiko? JAV yra didžiausia pasaulio ekonomika ir finansų centras (nors pastarasis vaidmuo šiai dienai yra besidalinamas su ES ir Kinija). O kai tokį milžiną ima kamuoti tokios sunkios chroninės ligos, kaip pinigų spausdinimas, chroniškas prekybos ir biudžeto deficitas, nekonkurencinga gamyba, nulinės palūkanos ir t.t., tai aišku, kad reikia tam skirti daug dėmesio. Tiesiog labai įdomu, kuo visa tai baigsis, nes JAV dar, ko gero, niekada nebuvo tokioje apgailėtinoje situacijoje nuo 1930.

Dar įdomumo prideda tai, kad FED'as, JAV valdžia ir netgi didelė dalis mainstreaminės žiniasklaidos bet kokia kaina neigia tas problemas, nors akivaizdu, kad viskas, ką šiandien daro JAV, grubiai kertasi su ekonomikos fundamentalais.

[andyour]

Kaip tai kas atsitiko? JAV yra didžiausia pasaulio ekonomika ir finansų centras (nors pastarasis vaidmuo šiai dienai yra besidalinamas su ES ir Kinija). O kai tokį milžiną ima kamuoti tokios sunkios chroninės ligos, kaip pinigų spausdinimas, chroniškas prekybos ir biudžeto deficitas, nekonkurencinga gamyba, nulinės palūkanos ir t.t.,

O kuo Kinija konkurencinga, tuo, kad JAV firmoms pigiai daro užsakymus kaip subrangovai?

Žemos palūkanos skirtos ūkio atsigavimui skatinti, kodėl jos dabar turėtų būti aukštos?

Ne JAV stylius - patirti krachą.

[John]

O kuo Kinija konkurencinga, tuo, kad JAV firmoms pigiai daro užsakymus kaip subrangovai?

Žemos palūkanos skirtos ūkio atsigavimui skatinti, kodėl jos dabar turėtų būti aukštos?

Nežinau kuo konkurencinga, bet tai geriausiai atsispindi prekybos balanse. Aišku, Kinijos pliusas, kad ji turi daug pigios darbo jėgos, bet vien su tuo nepagyvensi. Kodėl Indija jau metų metus irgi varo į minusą, nors ten darbo jėga kelis kartus pigesnė, nei Kinijoje?

O kodėl Vokietija, Japonija ar mažiukas Singapūras turi milžinišką perviršių, nors ten darbo jėga viena brangiausių pasaulyje?

Ne viskas susiveda į darbo jėgos ir užsakymų pigumą. Tam reikalinga kur kas daugiau dalykų, pradedant kvalifikuotais darbininkais ir inžinieriais, baigiant technologijų know-how, transporto infrastruktūra, mokesčių sistema ir vietos įstatymais. O JAV nulinės palūkanos su milžiniškomis piniginėmis injekcijomis labiau primena ne suslogavusio žmogaus gydymą (t.y. "ekonomikos atsigavimo skatinimą"), bet lavono gaivinimą.

[Silber418]

Kaip tai kas atsitiko? JAV yra didžiausia pasaulio ekonomika ir finansų centras (nors pastarasis vaidmuo šiai dienai yra besidalinamas su ES ir Kinija). O kai tokį milžiną ima kamuoti tokios sunkios chroninės ligos, kaip pinigų spausdinimas, chroniškas prekybos ir biudžeto deficitas, nekonkurencinga gamyba, nulinės palūkanos ir t.t., tai aišku, kad reikia tam skirti daug dėmesio. Tiesiog labai įdomu, kuo visa tai baigsis, nes JAV dar, ko gero, niekada nebuvo tokioje apgailėtinoje situacijoje nuo 1930.
Dar įdomumo prideda tai, kad FED'as, JAV valdžia ir netgi didelė dalis mainstreaminės žiniasklaidos bet kokia kaina neigia tas problemas, nors akivaizdu, kad viskas, ką šiandien daro JAV, grubiai kertasi su ekonomikos fundamentalais.

Nelabai mėgstu vertinti ekonomikų pagal jų dydį. Kur kas įdomiau tai, kaip turimos lėšos panaudojamos ir kaip kinta vienos ar kitos valstybės gyventojų gyvenimo kokybė ir pan.
Kadangi buvai parašęs gana daug pranešimų apie JAV, o ne Kiniją, susimąsčiau, kuo tave JAV taip sudomino. Šiaip, pajuokavau.