Ekonomikos naujienos

[Combat]

Beje, siuo metu kaip tik esu Kinijoje, Guangzhou . .... atrodo geriau, turtingiau, moderniau, pazangiau, siuolaikiskiau ir progresyviau, nei Londonas, Paryzius ar Niujorkas. Ir panasu, kad taip bus visada.

Na, ir nepamiršk, kad Kiniją valdo Komunistų partija, o Kinija vadinasi Kinijos Liaudies Respublika.

[Gator]

Na, ir nepamiršk, kad Kiniją valdo Komunistų partija, o Kinija vadinasi Kinijos Liaudies Respublika.

Va tokie postai perspjauna ir "siaip linksma" tema

[Wycka]

Na, ir nepamiršk, kad Kiniją valdo Komunistų partija, o Kinija vadinasi Kinijos Liaudies Respublika.

Nepamirštame, kad Šiaurės Korėją irgi valdo Komunistų partija, o Šiaurės Korėja vadinasi Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika.

[John]

na taip dėl dirbtinai nuvertinto juanio, ekologines taršos neregėtais mastais, bei darbo jėgos migracijos iš kone natūrinio ūkio i industrinį kapitalizmą.


Taip ir ~900 mln gyvenančių uz 2$ per diena. Aš gana su pagarba žiūrau ką Kinija pasiekė, per ..33 (ar ~65) metus. Bet kinai neregėtai forsavo
savo pakilimą, o kaip kiekvienas, šiais laikais, žino jei valgysi anabolikus
greit išaugs didesni raumenys, bet vėliau ar anksčiau už tai teks sumokėti.

Labai jau stereotipinis ir klisiskas a le Washington Times stiliaus poziuris. Taip galima "nurasyti" absoloiuciai bet ka. Kalbant apie ekologija, Guangzhou ir Shenzhene kas 20 metru sustatytos siuksledezes, skirtos perdirbamoms ir neperdirbamoms siukslems, ant kekvieno ciaupo lipdukai, skatinantys taupyti, mieste plakatai ir reklamos apie poreiki saugoti aplinka, led gatviu apsvietimo zibintai...ir ar tik ne Kinija yra didziausia investuotoja i renewables, ar ne Kinija pirmoji eme gaminti normalius elektromobilius ir dual mode hibridus, ar ne Kinija vysto didziausia branduolines energijos programa, ar ne kinijoje vykdoma daugiausiai sustainable ir green urban projektu. Reikia buti truputi aklam, kad to nematytum. Ir tai vyksta besivystancioje salyje. Siaip gana sokiruoja toks tamstos ignorancas.

[bebop]

Tas didžiausias, daugiausiai bus tol kol atsiras didesnių. Labai jau realityvu. Žinant, kad Indija tuoj pralenks Kiniją gyventojų skaičiumi, tai dėl mažesnės valstybės teritorijos pamatysim dar netokių urban ir infrastruktūros projektų, kurie pareikalaus dar didesnio sumanumo, geresnio teritorijos išnaudojimo. Natūralu, kad Indija dabar atsilikusi palyginus su Kinija, tačiau nereikia užmiršti, kad Indija savo ekonomikos reformą pradėjo tik prieš 20 metų ir be to, priešingai nei Kinija, Indija buvo Anglijos kolonija, kuri šią šalį nustekeno.

P.S. Neužmiršk išvažiuoti iš miesto Neužmirštam, kad Kinija turi daugiau žmonių gyvenančių lušnynuose nei Indija.

[Wycka]

Natūralu, kad Indija dabar atsilikusi palyginus su Kinija, tačiau nereikia užmiršti, kad Indija savo ekonomikos reformą pradėjo tik prieš 20 metų ir be to, priešingai nei Kinija, Indija buvo Anglijos kolonija, kuri šią šalį nustekeno.

Dėl šito nesutinku. Anglai kaip tik paliko Indijai tuo metu labai gerą administracinį susikirstymą (priešprieša tarp induistų ir musulmonų imta skatinti tik pasibaigus WWII), geležinkelius, o be to, ir anglų kalbą, kuri Indijai (kaip ir Airijai) yra didžiulis pranašumas ir kuo toliua, tuo labiau Indija ima tuo pasinaudoti (iš pradžių tai niekino, berods laikinai net buvo panaikinę valstybinės kalbos statusą). Dar klausimas, ar demokratija nėra anglų palikimas.
Kitas svarbus Indijos potencialas yra gerokai didesnis pajūrio ruožas nei Kinijos. Tuo faktoriumi labai pasinaudojo anglai XVIa. ir vėliau įsitvirtindami visame pasaulyje. Naudojasi ir japonai.
Indija padarė nemažą klaidą 1998m. tapdama branduolinį ginklą turinčia valstybe. Tai pareikalaus ir jau dabar reikalauja didžiulių finansinių ir intelektinių resursų, nebent Indija siekia eiti JAV, Rusijos, ES ir Kinijos keliu bei savarankiškai vykdyti kosmoso tyrimų, o gal net ir kolonizavimo programas.
Šiaip ar taip, šiandien dar ankstoka spręsti, kuri valstybė darys didesnę ekonominę ir kitokią įtaką pasauliui po 30-40 metų.

[bebop]

/\ British Raj

According to Indian historian Rajat Kanta Ray, India's share of global income slipped from 22.6% in 1700, nearly equal to that of Europe's of 23.4%, to 3.8% by the time of Indian independence. In 1780, the issue was raised by conservative British politician Edmund Burke who vehemently attacked the East India Company, claiming that Warren Hastings and other top officials had ruined the Indian economy and society. Indian historian Rajat Kanta Ray (1998) continues this line of attack, saying the new economy brought by the British in the 18th century was a form of "plunder" and a catastrophe for the traditional economy of Mughal India. Ray accuses the British of depleting the food and money stocks and imposing high taxes that helped cause the terrible famine of 1770, which killed a third of the people of Bengal.[88]

During the British Raj, India experienced some of the worst famines ever recorded, including the Great Famine of 1876–78, in which 6.1 million to 10.3 million people died[103] and the Indian famine of 1899–1900, in which 1.25 to 10 million people died.[103] Recent research, including work by Mike Davis and Amartya Sen,[104] attribute most of the effects of these famines to British policy in India.

"A significant fact which stands out is that those parts of India which have been longest under British rule are the poorest today. Indeed some kind of chart might be drawn up to indicate the close connection between length of British rule and progressive growth of poverty."
— Jawaharlal Nehru, on the economic effects of the British rule, in his book The Discovery of India[87]

Ar jau tikrai tiek daug naudos davė galima diskutuoti. Kaip ir dauguma kolonizatorių Anglija žiūrėjo savo interesų. Tegul šiuo klausimu diskutuoja istorikai. Tačiau kadangi Indija turi bendrą istoriją su Anglija ji gali puikiai tuo pasinaudoti šiais laikais.

[Wycka]

Ar jau tikrai tiek daug naudos davė galima diskutuoti. Kaip ir dauguma kolonizatorių Anglija žiūrėjo savo interesų. Tegul šiuo klausimu diskutuoja istorikai. Tačiau kadangi Indija turi bendrą istoriją su Anglija ji gali puikiai tuo pasinaudoti šiais laikais.

Palyginimui Romos imperija. Taip, sukilimų irgi būta, tačiau šiandien pripažįstama, kad tai buvo „pax romana“ era — ilgiausias žinomas sąlyginės taikos laikotarpis žmonijoje. Adekvačiai Indijai — anglų taika. Ir kaip žinia, taika yra vienas didžiausių garantų ekonominiam klestėjimui.
Beje, net jeigu palyginsime anglų exkolonijų ekonominį išsivystymą šiandien su adekvačiom britų, belgų, olandų, ispanų, portugalų, italų exkolonijomis, kažin ar bebūtų prasmė tęsti diskusiją.

[bebop]

Arba karas vienas didžiausių garantų ekonominiam klestėjimui. Priklauso nuo to, kaip tu tą karą/taiką išnaudoji. Tik šiais laikai karu ekonomiškai klestėti beveik neįmanoma, tačiau senesniais laikais - tai buvo vienas iš variklių.

Deja negalime palyginti, kaip būtų gyvenusi Indija be Anglų valdžios, tačiau esmė, kad iš super valstybės ji patapo eiline Anglijos kolonija, kurios resursai keliavo tiesiai į Imperiją.

[Wycka]

Arba karas vienas didžiausių garantų ekonominiam klestėjimui. Priklauso nuo to, kaip tu tą karą/taiką išnaudoji.

Deja negalime palyginti, kaip būtų gyvenusi Indija be Anglų valdžios, tačiau esmė, kad iš super valstybės ji patapo eiline Anglijos kolonija, kurios resursai keliavo tiesiai į Imperiją.

JAv, Kanadai, Australijai, Naujajai Zelandijai, Singapūrui, Malaizijai, Honkongui, PAR, Maltai, Airijai, etc. britų kolonizacija nesukliudė suklestėti jau tapus nepriklausomoms. Tuo tarpu Indijos-Pakistano trys karai abiems jokios realios ekonominės naudos neatnešė. Maža to, Indija ekonomiškai nukentėjo, bandydama įgyvendinti kapitalizmo-socializmo sintezę.
Indija turi akivaizdų pranašumą prieš Kiniją tik dviejose srityse — anglų kalba ir didesnis pajūris. Beje, narystė BRIC naudinga Rusijai ir gal kažkiek Kinijai, bet ką ten veikia ir kuriems galams įsivėlė Brazilija ir Indija???
Indijai būtų labai naudinga sparčiai plėtoti prekybą su ES ir Australija. JAV įsitvirtino Kinija, bet su anglų kalba Indija turi nemažų šansų. Afrikoje jau kažin ar verta kištis Indijai, nebent glaudinti santykius su PAR.

[bebop]

Kaip jau minėjau greitu laiku (2020 - 2030) turės ir kitų kozirių - didesnę populiaciją nei Kinija, kuri nebus nukentėjusi nuo vieno vaiko politikos.

Ir šiaip Indija jau senokai kišasi į Afriką. Čekuolis savo laidoje kalbėdamas apie Kinijos veiklą Afrikoje, paminėjo, kad indų jau ten apie 3 mln (kinų 1mln).

[index]

\Ir šiaip Indija jau senokai kišasi į Afriką. Čekuolis savo laidoje kalbėdamas apie Kinijos veiklą Afrikoje, paminėjo, kad indų jau ten apie 3 mln (kinų 1mln).

Dauguma jų Afrikoje atsidūrė dėl kolonijinės britų politikos kai imperijos gyventojai dirbti važinėjo iš vieno jos galo į kitą. Klausimas ar tie indų kilmės afrikiečiai kažkuo pasitarnautų dabartinei Indijai. Kitas dalykas, kad norint kištis ekonomiškai savų gyventojų į kitas šalis vežti nebūtina.

[bebop]

Nebūtina, bet yra įvairiausių įtakos didinimo būdų. Kinų ir indų ten daug, nes jie vysto ten savo verslą ir panašiai.

[Silber418]

Švedijos krona toliau stiprėja kitų valiutų atžvilgiu ir tapusi populiariausia valiuta investuotojų tarpe bei šalies ekonomikos prievaizdams ir bankams gerinant ekonomikos augimo prognozes (virš 4.8 proc. šiemet, 3.8 - 2012 ir 3.6 - 2013 m. bei tolimesnį stabilų augimą), įgauna dar daugiau pasitikėjimo. Sparčiausiai pasaulinę ekonomikos krizę įveikusios Europos valstybės valiutos vertė pastaraisiais laikotarpiais padidėjo 16 pagrindinų valiutų atžvilgiu (ypač euro ir JAV dolerio).
Kaip teigia Carl Hammer, vyriausiasis banko 'Riksbank' tarptautinių mainų strategininkas, stengiamasi, jog valstybės ekonomika ir kronos vertė augtų palaipsniui bei nedidėtų infliacija.

www.bloomberg.com

[bebop]

Valdžios sektoriaus deficitas pernai buvo mažesnis nei prognozuota

[Wycka]

Kol Gudija, Graikija ir Portugalija murkdosi, neaišku kaip su Airija, tuo metu Baltijos šalys, Skandinavija ir UK kyla:

Britanijos ekonomikai — netikėtas gerų žinių pliūpsnis

Jungtinės Karalystės iždo kancleris George‘as Osborne‘as gali lengviau atsipūsti — ketvirtadienį paskelbti duomenys rodo, jog mažmeninės prekybos ir automobilių gamybos apimtys auga, o valstybės skolinimasis mažėja.
Mažmeninės prekybos mastai kovo mėnesį netikėtai išaugo 0,2 proc., paneigdami ekspertų prognozę apie 0,5 proc. nuosmukį. Automobilių pramonė praėjusį mėnesį taip pat galėjo džiaugtis augimu: pro gamyklų vartus išriedėjo 135,052 tūkst. naujų transporto priemonių — net 14,8 proc. daugiau nei ankstesnių metų kovo mėnesį.
Viešojo sektoriaus skolinimasis kovą siekė 18,6 milijardų. Iš viso per šiuos finansinius metus valstybė pasiskolino 141,1 milijardo svarų. Nors tai ir įspūdingi skaičiai, tačiau kita vertus, niūriausios prognozės skelbė, kad šalies skola šiuo metų laiku bus 5 milijardais didesnė. Dar viena priežastis G. Osborne‘ui džiaugtis — neseniai paskelbti statistiniai duomenys atskleidė sumažėjusį šalies bedarbių skaičių.
Analitikai prognozuoja, kad šios geros naujienos koalicinei vyriausybei įkvėps ryžto toliau tęsti drastiškų išlaidų karpymo politiką.

[Silber418]

Džiugu, jog ir Britanija lėtai, bet atsigauna.
Šiaip, norėjau pasiteirauti, ar JK ir Vokietijoje gyventojų pajamos yra labai priklausomos nuo valstybės ekonominės būsenos? Pavyzdžiui, Švedijoje, nepriklausomai nuo to, ar ekonomika smuktelėja, ar auga, gyventojų pajamos kasmet padidinamos, pvz. pastaruoju metu, 8%.

[Eidvis]

Indija vs Kinija

Ištiesų manau, kad nelengva nustatyti priežastis kodėl Kinija pirmauja prieš Indiją, tačiau nemanau, kad tarp pagrindinių priežasčių būtų komunizmas Kinijoje ar anglų okupacija Indijoje. Apksritai manau, kad panašiu ekonomikų santykiu šitos dvi šalys jau gyveną ne vieną dešimtmetį (t.y. pries 20-30 metų Kinija panašiai pirmavo prieš Indiją, kaip ir dabar tai daro).

Tačiau esmė manau yra visai kitur - pasaulio globalizacijoje. Kuo toliau tuo labiau atstumus ir skirtumus visame pasaulyje mažina technologijos. Vakarų Europai tiesiog reikėjo pigios darbo jėgos ir jie ją surado rytuose, Kinija paverte pasauline gamykla. Jeigu dar prieš kelis dešimtmečius vakarų valstybėse figuravo jose pagaminti gaminiai, tai šiais laikais išemus iš parduotuvių lentynų visus "made in China" - jos pataptų tuščios. Tai ir lėmė spartų Kinijos ir Indijos ekonomikų augimą, tai ir lems jį ateityje, tačiau tas spartus augimas jokiu būdu nereiškia, kad Azija pagal BVP vienam gyventojui aplenks Europą. Šitas augimas yra paremtas naujų, jau sukurtų, technologijų pritaikymu ir produkcijos eksportu į turtingesnes šalis. Tačiau kai šalis nėra ekonomiškai atsilikusi (pvz. Vokietija), tai jos ekonominis augimas daugiausiai priklauso nuo naujųjų technologijų sukūrimo, kurios kelią produktyvumą, dėl to nebus tokių laikų, kad Vokietijos ekonomika augtų 10%, kaip Kinijos. Tuo tarpu atsilikusioms šalims naujų technologijų kurti nereikia - jos jau yra sukurtos pažangesnėse šalyse, tereikia jas įsisavinti. Internetas ir kitos technologinės naujovės šitą procesą dar labiau paspartino ir šiuo metu visos ekonomiškai silpnesnės šalys sparčiai auga ir vejasi išsivysčiusias valstybes. Pasaulis vienodėja ir skirtumai nyksta, kitaip ir negali būti.

Kas dėl Kinijos ir Indijos ateities, tai Kinijos BVP augimas gali pradėti letėti, nes augant jų ekonomikai, brangsta ir darbo jėga, o tai reiškia, kad brangsta ir gaminama produkcija. Kad ir kokia Kinija būtų didelė, tačiau jų ekonomikos pagrindinis variklis yra pigi "kinietiška" produkcija. Pabrangus darbo jėgai pigi kinietiška produkcija pasirodys nebe tokia jau ir pigi, dėl to dalis gamybos turėtų persikelti ir į kitas pigesnes šalis (Indija, Bangladešas, Vietnamas ir pan.), Kinijai norint išlaikyti spartų ekonominį augimą reikėtų nuo pigios produkcijos persimesti prie brangios, tačiau šitame segmente jau jinai susidurs su nepalyginamai didesne konkurencija. Indija tuo tarpu ištiesų gali išnaudoti anglų kalbą, nes į pigesnės darbo jėgos šalis persikelia ne tik gamyklos, tačiau ir paslaugų sfera. Jau dabar anglams skambinant į informaciją dėl lėktuvo bilietų ar pan., dažniai atsiliepia ir informaciją suteikia indas. Call center'iai Indijoje dygsta kaip iš po lietaus, matant ir Barclays, Western Union ir kitas dideles kompanijas, kurios savo paslaugų centrus perkėlė į Lietuvą, nekyla abejonių, kad šitas procesas bus vykdomas ir Indijos kryptimi, juk tenais darbo jėga kur kas pigesnė. Turint omeny, kad dauguma darbų, dirbamų vien prie kompiuterių, gali būti perkelti į kitas šali, Indijos perspektyvos šioje srityje atrodo išties neblogai.

Kaip bebūtų, manau Kinija ir toliau tokiu pačiu skirtumu pirmaus prieš Indiją, tačiau nemanau, kad tai esmė, nes esmė yra ta, kad tiek Indija, tiek Kinija yra pajėgi ekonominės galios centrą iš vakarų perkelti į rytus.

[Wycka]

Darbuotojų lūkesčiai didėja

Darbuotojų lūkesčiai dėl pageidaujamų atlyginimų didėja sparčiau negu darbdavių pasiūlymai.
“Darbuotojų lūkesčiai didėja ir artėja prie skaičiukų, buvusių geraisiais laikais. Siūlomi atlyginimai taip pat jau truputį kyla, bet jie labai priklauso nuo ieškomos pozicijos ir nuo to, kiek kandidatų yra rinkoje. Daugiau kyla atlyginimai tų darbuotojų, kurie rinkoje paklausūs”, – tvirtina darbuotojų paieškos ir atrankos įmonės direktorė Aušra Delonaitė.
Ji pastebi, kad šiuo metu rinkoje labai paklausūs rinkodaros specialistai, jiems siūlomi jau didesni atlyginimai, kurie sunkmečiu buvo smarkiai kritę. Pavyzdžiui, patyrusiam rinkodaros specialistui didesnė įmonė siūlo 3,5–5 tūkst. Lt atlyginimą, atskaičius mokesčius. A.Delonaitės teigimu, šiek tiek pakilo ir eksporto vadybininkų ar pardavėjų užsienio rinkoms siūlomi atlyginimai.
Darbo paieškos portalo duomenimis, šiuo metu didžiausių atlyginimų pageidauja analitikai ir programuotojai: pirmieji tikisi 3351 Lt, antrieji – 3288 Lt per mėnesį. Ekonomistai tikisi uždirbti 2813 Lt, inžinieriai – 2550 Lt, rinkodaros vadybininkai – 2523 Lt, dizaineriai – 1995 Lt, o pardavėjai-konsultantai – 1531 Lt.
Teigiamos atlyginimų tendencijos matyti ir tarp mažesnės kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų. Prieš metus ar pusantrų didžioji dalis darbdavių siūlydavo minimalų užmokestį, o dabar jis pakilo pora šimtų litų. Pavyzdžiui, Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje esančiuose skelbimuose padavėjams jau siūlomas 1100–1400 Lt darbo užmokestis, siuvėjoms – 800–1500 Lt, sandėlininkams – 1200 Lt.

[andyour]

Tačiau kai šalis nėra ekonomiškai atsilikusi (pvz. Vokietija), tai jos ekonominis augimas daugiausiai priklauso nuo naujųjų technologijų sukūrimo, kurios kelią produktyvumą, dėl to nebus tokių laikų, kad Vokietijos ekonomika augtų 10%, kaip Kinijos.

Tačiau vakarai gavo pigių prekių iš Kinijos. Kažkada gaminiai kainuodavo kelis kartus brangiau. Su tuo ir susijęs visas NT bumas, Kinija tiesiog finansavo vakarus pigiomis prekėmis. Vakaruose, bent jau JAV, esant NT pertekliui kone šimtmečiui, ekonomikos turėtų perorientuoti visus žmones iš statybų ir su tuo susijusių sektorių į gamybą ir paslaugas.