Ekonomikos naujienos

[Silber418]

Nelabai supratau ką šitas reitingas parodo?

Skaičiukai žymi, kurioje vietoje pagal BVP/1 gyventojui rodiklį valstybės buvo/yra/bus.

[suoliuojantis]

Na jei tas reitingas yra teisingas ir taip tikrai bus, tai parodo tik visišką žaliavinių valstybių triumfą 2000 - 2015 metų laikotarpiu prieš industrines ir technologines valstybes ir žinių ekonomikos nepilnavertiškumą prieš paprastą ir primityvų žaliavų ir gamtos resursų turėjimą... Akivaizdu, kad vidutinė pažanga prognozuojama daug didesnė toms valstybėms , kurios paprasčiausiai turi daugiau žaliavų, o ne technologinį pranašumą ar geriau organizuotą gamybą.

[index]

Na jei tas reitingas yra teisingas ir taip tikrai bus, tai parodo tik visišką žaliavinių valstybių triumfą 2000 - 2015 metų laikotarpiu prieš industrines ir technologines valstybes ir žinių ekonomikos nepilnavertiškumą prieš paprastą ir primityvų žaliavų ir gamtos resursų turėjimą... Akivaizdu, kad vidutinė pažanga prognozuojama daug didesnė toms valstybėms , kurios paprasčiausiai turi daugiau žaliavų, o ne technologinį pranašumą ar geriau organizuotą gamybą.

Κurį laiką tai yra visai tikėtina, nes su tokia monetarine politika didžiosios valstybės sėkmingai pučia žaliavų burbulą ir sėkmingai pūs jį toliau. Aišku vėliau jos ir kris smarkiausiai, bet tai gali nutikti ir vėliau nei 2015.

[andyour]

Na jei tas reitingas yra teisingas ir taip tikrai bus, tai parodo tik visišką žaliavinių valstybių triumfą 2000 - 2015 metų laikotarpiu prieš industrines ir technologines valstybes ir žinių ekonomikos nepilnavertiškumą prieš paprastą ir primityvų žaliavų ir gamtos resursų turėjimą... Akivaizdu, kad vidutinė pažanga prognozuojama daug didesnė toms valstybėms , kurios paprasčiausiai turi daugiau žaliavų, o ne technologinį pranašumą ar geriau organizuotą gamybą.

Žmonės ne burtininkai Realiai įmanoma atsisakyti naftos, bent jau iki tokio lygio, kad jos kaina nukristų iki žemiausio lygio. Miestuose atsisakius automobilių, jau būtų didžiulis efektas. Galima būtų padidinti PVM'ą, prekėms reikliausioms žaliavoms, pvz. tie patys automobiliai

[Eidvis]

Skaičiukai žymi, kurioje vietoje pagal BVP/1 gyventojui rodiklį valstybės buvo/yra/bus.

Aš galvoju, kad tai ne visai tiesa. Visų pirma, tai per penkis metus Lietuva tikrai negalėtų padaryti tokio progreso, kad Pasaulyje iš 55 vietos pakiltų į 16-ą (lyginant 2010 ir 2015 metus). Visų antra, tai nesuprantu, kaip kokia Japonija 2015-aisiais gali būti -9 (minus devinta). Nesąmonė ir tai, kad po 5 metų Turkija bus 1-oji pasaulyje pagal BVP tenkantį vienam gyventojui. Manau šie skaičiai reiškia ką kitą. Gali būti, kad šitie skaičiai rodo kiek BVP vienam gyventojui pakyla per 5 metų periodą, tačiau vėlgi nelabai tikėtina, nes daugybei šalių rodo minusinį augimą, manau reikėtų šaltinyje tiksliau aprašymą paskaityti.

[sleader]

Aš galvoju, kad tai ne visai tiesa. Visų pirma, tai per penkis metus Lietuva tikrai negalėtų padaryti tokio progreso, kad Pasaulyje iš 55 vietos pakiltų į 16-ą (lyginant 2010 ir 2015 metus). Visų antra, tai nesuprantu, kaip kokia Japonija 2015-aisiais gali būti -9 (minus devinta). Nesąmonė ir tai, kad po 5 metų Turkija bus 1-oji pasaulyje pagal BVP tenkantį vienam gyventojui. Manau šie skaičiai reiškia ką kitą. Gali būti, kad šitie skaičiai rodo kiek BVP vienam gyventojui pakyla per 5 metų periodą, tačiau vėlgi nelabai tikėtina, nes daugybei šalių rodo minusinį augimą, manau reikėtų šaltinyje tiksliau aprašymą paskaityti.

Reikėtu atidžiau perskaityti stulpelių pavadinimus. Pagal šį reitingą 2015 Lietuva užims 55 vietą, o 16 reiškią pokytį lyginant su 2000 m. Japonijos atveju, neigiamas pokytis reiškia smukimą žemyn reitinge, lyginant 2000 ir 2015 metus.

[Silber418]

Aš galvoju, kad tai ne visai tiesa. Visų pirma, tai per penkis metus Lietuva tikrai negalėtų padaryti tokio progreso, kad Pasaulyje iš 55 vietos pakiltų į 16-ą (lyginant 2010 ir 2015 metus). Visų antra, tai nesuprantu, kaip kokia Japonija 2015-aisiais gali būti -9 (minus devinta). Nesąmonė ir tai, kad po 5 metų Turkija bus 1-oji pasaulyje pagal BVP tenkantį vienam gyventojui. Manau šie skaičiai reiškia ką kitą. Gali būti, kad šitie skaičiai rodo kiek BVP vienam gyventojui pakyla per 5 metų periodą, tačiau vėlgi nelabai tikėtina, nes daugybei šalių rodo minusinį augimą, manau reikėtų šaltinyje tiksliau aprašymą paskaityti.

Sleader jau paaiškino. Paskutiniai skaičiukai eilutėse, t.y. 6, -1 ir pan. yra pokytis per 5 metus. Sparčiausiai BVP/1 gyventojui kyla/kils Kazachstane, Azerbaidžane, Baltarusijoje.
Atsiprašau, pranešime buvo sugadinta lentelės struktūra, todėl skaičiukai "sulipę".

[Silber418]

Konkurencingiausios Pasaulio ekonomikos 2010 - 2011 m. (skliausteliuose: reitingo pokytis lyginant su praėjusio laikotarpio duomenimis):

1 Šveicarija 5,63 (0)
2 Švedija 5,56 (2)
3 Singapūras 5,48 (0)
4 JAV 5,43 (-2)
5 Vokietija 5,39 (2)
6 Japonija 5,37 (2)
7 Suomija 5,37 (-1)
8 Nyderlandai 5,33 (2)
9 Danija 5,32 (-4)
10 Kanada 5,30 (-1)
.....................................
12 Didžioji Britanija 5,25 (1)
.....................................
14 Norvegija 5,14 (0)
.....................................
27 Kinija 4,84 (2)
.....................................
29 Airija 4,74 (-4)
.....................................
33 Estija 4,61 (2)
.....................................
47 Lietuva 4,38 (6)
.....................................
70 Latvija 4,38 (-2)
.....................................
83 Graikija 3,99 (-12)

Šaltinis: www.weforum.org/issues/global-competitiveness (Pasaulio Ekonomikos Forumas).

Beje, pilną reitingo lentelę (ir tyrimo aprašymą) galite rasti dešiniąjame internetinio puslapio kampe esančioje skiltyje "Related links", t.y. ten esančiuose dokumentuose.

[Silber418]

Kaip buvo prognozuota praėjusių metų pradžioje, taip ir atsitiko:

Švedijos ekonomika pernai augo sparčiausiai visoje ES

Vienos didžiausių investuotojų Lietuvoje Švedijos ekonomika pernai augo sparčiausiai visoje ES. Paskutinį ketvirtį augimas sulėtėjo, tačiau metinis šuolis buvo didesnis.
Per visus 2010 m. ekonomika pakilo 5,5%, arba daugiausiai visoje ES. Tai pasiekti padėjo ir augusią paklausą besivystančiose šalyse išnaudoję gamintojai. Be to, mažiausias ES biudžeto deficitas leido Švedijos valdžiai finansų krizės metu sumažinti mokesčius, taip padidinant gyventojų pajamas ir sustiprinant vartojimą didžiausioje Šiaurės šalių ekonomikoje.
Savo ruožtu centrinis bankas nuo pernai liepos jau penkis kartus didino bazinę palūkanų normą ir leidžia suprasti, kad skolinimas ir toliau gali būti griežtinamas, bandant suvaldyti sparčiai augantį ūkį.
Pernai ketvirtą ketvirtį BVP didėjo penktą ketvirtį iš eilės, šį kartą suskaičiuotas augimas 1,2%, arba 0,9 procentinio punkto mažesnis nei trečią ketvirtį. Bloomberg apklaustų 17 ekonomistų prognozių vidurkis buvo, kad ekonomika augo 1%. Savo ruožtu metinis augimas - ketvirtą ketvirtį, palyginti su užpernai tuo pat metu - siekė 7,3%. Ankstesnijį ketvirtį jis dar sudarė 6,9%.

ES sulėtėjo

Europos Sąjungos ekonomika ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su trečiuoju, ūgtelėjo 0,2%, pranešė ES statistikos biuras "Eurostat". Savo ruožtu pernai paskutinį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2009 m. ketvirčiu, ES ekonomikos augimas siekė 2,1%.
Palyginimui, trečią ketvirtį ekonomika dar augo 0,5%, savo ruožtu metinis augimas sudarė 2,2%.
Per visus 2010 m. ekonomika padidėjo 1,7%.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas pernai IV ketv. augo 4,8%, o palyginti su 2010 m. III ketv. - sumažėjo 2,8%. Per visus 2010 m. ekonomika padidėjo 1,3%.

Šaltinis: www.vz.lt

[bebop]

Darbo užmokesčio apmokestinimo analizė Baltijos šalyse

Rimess specialistai atliko darbo užmokesčio apmokestinimo analizę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Skaičiavimas buvo paremtas bruto darbo užmokesčiu (t.y. darbo užmokestis neatskaičius mokesčių), kuris sąlygiškai sudaro 1 000 eurų. Iš bruto darbo užmokesčio atėmus mokesčius ir palyginus darbuotojo "į rankas" (neto) gaunamą sumą, paaiškėjo, kad daugiausia po apmokestinimo lieka Estijos darbuotojui – 782 eurai, mažiau Lietuvos darbuotojui – 760 eurų, ir mažiausiai "į rankas" gauna Latvijos darbuotojas – 708 eurus.

Tačiau bendri darbdavio kaštai, susiję su darbo užmokesčio mokėjimu, yra didžiausi Estijoje ir siekia 1 344 eurus, Lietuva šiuo atveju vėl yra per vidurį – 1311 eurų, o Latvijos darbdavio bendri kaštai yra mažiausi ir siekia 1241 eurą.

Reikia pažymėti, kad atlikta darbo užmokesčio analizė yra bendro pobūdžio ir neapima tam tikrų mokestinių lengvatų, taikomų Baltijos šalyse ir susijusių su turimu vaikų skaičiumi, neapmokestinamojo minimumo taikymu, neįgalumu ir panašiais dalykais.

[Silber418]

Vilniuje butai – brangiausi Baltijos šalyse

Per sunkmetį gerokai kritusios gyvenamojo būsto kainos neskuba atsitiesti. Tačiau Vilniuje butų kainos išlieka brangiausios tarp Baltijos šalių.
Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober–haus“ duomenimis, šių metų pradžioje Vilniuje vidutiniškai kvadratinis metras gyvenamojo būsto kainavo 1200 eurų (apie 4100 Lt), o Rygoje ir Taline – apie 900 eurų (apie 3100 Lt).
„Vilnius, beje, visais parametrais žiūrint yra brangiausias Baltijos šalių miestas. Tai galioja kalbant tiek apie gyvenamąjį, tiek komercinį NT“, – trečiadienio spaudos konferencijoje sakė „Ober–haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. <...>

www.lrt.lt

[Edvard]

I.Paleičikas: katastrofiškai mažėja degalų pirkėjų

„Maži degalinių tinklai bankrutuoja. Įpirkti kurą, esant tokiai kainai, darosi sunku, degalinių pardavimai sumažėjo 10 proc. lyginant su pernai metų laikotarpiu, populiariausio A- 95 benzino pardavimai sumažėjo dviem šimtais milijonų litrų lyginant su 2008 metais, kas sudaro apie 70 proc.”, - BTV laidoje „Karštas vakaras“ tvirtino degalinių tinklo „Lukoil Baltija“ prezidentas Ivanas Paleičikas.

[micku]

I.Paleičikas: katastrofiškai mažėja degalų pirkėjų

„Maži degalinių tinklai bankrutuoja. Įpirkti kurą, esant tokiai kainai, darosi sunku, degalinių pardavimai sumažėjo 10 proc. lyginant su pernai metų laikotarpiu, populiariausio A- 95 benzino pardavimai sumažėjo dviem šimtais milijonų litrų lyginant su 2008 metais, kas sudaro apie 70 proc.”, - BTV laidoje „Karštas vakaras“ tvirtino degalinių tinklo „Lukoil Baltija“ prezidentas Ivanas Paleičikas.

Aišku, kad sumažėjo. Visi rusišką-baltarusišką perka

[pauliaK]

/\
Tikrai visi rusiško ir baltarusiško neperka, tuo labiau, kad ir pastarojo niekas dykai nedalina. Daugelis manau tiesiog nebevažinėja tiek, kiek važinėdavo anksčiau, tame tarpe ir aš. Pradėjau planuoti pašalinius reikalus į vieną dieną, planuoti maršrutus, kad bereikalingų ratų nesukti, dažniau naudotis viešuoju transportu, ypač jei reikia važiuoti vienam. Dabar laukiu kol sušils, nes dviratis jau paruoštas. Asmeniškai mano išlaidos transportui sumažėjo, taip kad nėra to blogo, kas neišeitų į gerą .

[Smauglys]

/\
Tikrai visi rusiško ir baltarusiško neperka, tuo labiau, kad ir pastarojo niekas dykai nedalina. Daugelis manau tiesiog nebevažinėja tiek, kiek važinėdavo anksčiau, tame tarpe ir aš. Pradėjau planuoti pašalinius reikalus į vieną dieną, planuoti maršrutus, kad bereikalingų ratų nesukti, dažniau naudotis viešuoju transportu, ypač jei reikia važiuoti vienam. Dabar laukiu kol sušils, nes dviratis jau paruoštas. Asmeniškai mano išlaidos transportui sumažėjo, taip kad nėra to blogo, kas neišeitų į gerą .

Gal ir taip, vasarą dar ir pasportuosi, nereikės į sporto klubus eiti .

[Gytaz]

Aš irgi nesipilu baltarusiško - bandau taupyti kitais būdais. Jau daug metų buvau nevažinėjęs viešuoju transportu, o šiais metais tai darau pakankamai dažnai. Daug kur važiuoju kartu su pažįstamais, o jei atstumas nelabai didelis, tai ir pasivaikščioti nepatingiu (vaikščioti sveika!). O ir kai vairuoju savo automobilį, stengiuosi važiuoti ekonomiškai, nesidraskyti. Susitaupo kažkiek. Dviračio neturiu, bet atėjus pavasariui gal bus galima ir apie tai pagalvoti.

[LBP]

Na, pamažu pradeda pildytis lryto užskalndos tekstas "kai litras benzino kainuos šimtą litų..."
Smagu

[Perfect]

Aišku, kad sumažėjo. Visi rusišką-baltarusišką perka

Dalis rusišką ir baltarusišką pilasi, kiti dujų įrangą susidėjo, treti perėjo ant dyzelio.

[Big Cat]

Startavo valstybės išlaidas fiksuojantis tinklalapis - www.viesai.lt

[Big Cat]

Brazilija teigia tapusi penktąja pagal dydį pasaulio ekonomika

Penktadienį Brazilijos finansų ministras Guido Mantega pareiškė, kad Brazilija aplenkė Didžiąją Britaniją ir Prancūziją bei tapo penktąja pagal dydį pasaulio ekonomika.