Ekonomikos naujienos

[bebop]

O man nepatinka, kad mes tiek daug poilsiaujam. Ypač dabar, kai yra sunkmetis. Galėtų naikinti kokias Žolines ar pan. Vis tiek per jas niekas neina į bažnyčia, o girti prie ežerų laksto. Be to kažkaip išsimuši iš ritmo, kai savaitės viduryje koks laisvadienis išplaukia.

[Lettered]

O man nepatinka, kad mes tiek daug poilsiaujam. Ypač dabar, kai yra sunkmetis. Galėtų naikinti kokias Žolines ar pan. Vis tiek per jas niekas neina į bažnyčia, o girti prie ežerų laksto. Be to kažkaip išsimuši iš ritmo, kai savaitės viduryje koks laisvadienis išplaukia.

Kodėl išsimuši? kaip tik gerai pailsėt vieną dieną. Beto dirbti iš tikrųjų niekas netrugdo, jei labai nori, nors ir po 16h per dieną, 366 dienas per metus. O jei darbas toks, kad svarbu tas valandas darbe atsėdėt, tai tuo labiau reiktų džiaugtis laisvadieniais.

[Silber418]

10 pasaulio miestų, kuriuose intensyviai vystomos aplinkosaugos programos (carbon - free):

10) Tokijas, Japonija



The most populated city in this ranking, Tokyo also is amongst the most dense and has the most used transit system of any city in the world. Tokyo is of course the only Asian city which made the top 10 this year. Tokyo met a key screen (political commitment) by being members of the C40 and ICLEI while also having a published aclimate action plan (CAP). Tokyo, like all cities, still has plenty to work on including an apparent lack of a climate adaptation plan (or meaningful inclusion within the climate action plan), grow its focus on renewables and increase its green spaces as pat of an adaptation initiative. However, I am keen on their focus on private sector innovation and profitable solutions to mitigate climate change. For example in their CAP, the first initiative is: “Promote Private Enterprises’ Efforts to Achieve CO2 Reductions.”

9) Lononas, JK



London is accustomed to showing up on sustainable city rankings and for good reason. Like Tokyo, London met the political commitment threshold for this ranking and is a very dense city (in fact the most in the ranking). London also stood out in this analysis for its early planning and integration of adaptation into its CAP. And of course congestion zone introduced by former Mayor Livingstone was a bold move which has led to significant reduction in traffic, increased revenue for public transit and is now serving to encourage greener vehicle purchases (since low emitting vehicles are eligible for a 100% discount). London also was an early mover in adaptation by erecting the second largest movable flood barrier in the world. The Thames Barrier, operational since 1982, “protects 125 square kilometers of central London from flooding caused by tidal surges.”

8) Niujorkas, JAV



Conservative Mayor Bloomberg is a strong advocate for climate leadership. NYC’s Mayor Bloomberg is the Current Chair of the Clinton 40 initiative. In a recent Clinton 40 Climate meeting, Mayor Bloomberg noted: “If you can’t measure it you can’t manage it.” New York of course is the envy of most cities in the U.S. when it comes to accessibility and use of rail transit. New York also scored quite well on my adaptation ranking for its integration of adaptation into its development permitting process and relatedly NYC scores relatively high on park space/capita.

7) San Franciskas, JAV



San Francisco was number 1 in my recent U.S. ranking and continues to be the highest rated U.S. city on the list. San Francisco is doing a lot of things well including substantial political commitment. Unfortunately I could not keep the green building ranking in this study because there is insufficient data from other green building certification groups outside of the Green Building Councils in North America and BREEAM in the UK. (San Francisco has the highest number of LEED certified buildings/capita in the U.S.). San Francisco did however score well on some key metrics in this study including having one of the more aggressive GHG reduction targets (20% below 1990 levels by 2012 and 80% reduction by 2050). They are also among the first cities working to introduce a group purchasing program for solar energy.

6) Paryžius, Prancūzija



The “City of Light” is also making headway towards being a resilient city. Paris shows significant political commitment despite for some reason not being a member of ICLEI. Paris is among the few global cities that have a CAP, are members of C40 and the World Mayors Council on Climate Change, and are signatories to the Mexico City Pact which includes a voluntary commitment to mitigate and adapt to climate change. Paris scored highest on my ranking of rail transit use/capita and was among the leaders in my study on adaptation due to both its “adjustment to climate change” plan as well as being one of the only cities in the study to have tangible adaptation projects underway such as having recently completed planting 100,000 trees and 20,000 square meters of rooftop gardens.

5) Vankuveris, Kanada




Vancouver scores the highest amongst all North American cities in this study. Vancouver was already on its way before its current Mayor, Mayor Robertson took office. However behind his leadership Vancouver is striving to become the greenest city in the world by 2020. Not surprisingly, Vancouver scored among the highest on political commitment, losing just one point for not being affiliated with C40 (although I understand that Vancouver has applied). Like San Francisco, Vancouver aspires to reduce its emissions 80% below 1990 levels by 2050. A big difference however is that Vancouver’s per capita emissions (4.9 Tons CO2e) are already much lower than San Francisco’s (10.1). Vancouver also scores off the charts on renewable energy with approximately 90% of its energy from renewable sources. It has also been investing in its own district energy systems. Two items not included in the rankings because I could not obtain valid comparable data also show that Vancouver is on the right track: 1.) It has the highest number of LEED certified green buildings of any city in North America; 2.) Vancouver would score very high marks for food security as 48% of the food supply for the Province is sourced locally.

4) Stokholmas, Švedija



Not surprisingly two Scandinavian cities made the top 5 of this ranking (see Copenhagen below). Stockholm scored high on the political commitment scale and . came second only to Paris in its rail transit/capita use. Stockholm also has the second most impressive goal for GHG reductions, carbon neutral by 2050. Stockholm has a lack of focus on adaptation but also scored first on park area per capita in the study with over 21,000 acres (a whopping 40% of its land mass) dedicated to city parks.

3) Barselona, Ispanija




Barcelona only came up one short on political commitment as it is not part of the Carbon War Room’s Green Capital Global Challenge. Barcelona does have a CAP, is a member of ICLEI, C40, and the World Mayors Council on Climate Change and is a signatory to the Mexico Pact. While Barcelona currently has a low percentage of renewables, it is a global leader and innovator with respect to the introduction of solar thermal ordinance which requires all new and renovated buildings in the city to incorporate solar thermal energy, usually in the form of solar water heating. Barcelona also scored high for its adaptation planning because it has integrated adaptation into its plans and has identified key stakeholders and metrics associated with ensuring successful adaptation.

2) Curitiba, Brazilija



While not a major capital city, Curitiba has the size (1.7m) to qualify for this ranking and is obviously very deserving of consideration. Curitiba is often the “poster child” for sustainable urban revitalization. Curitiba, through its former mayor, Jamie Lerner, introduced the world’s first bus rapid transit system which is used by 70% of Curitiba’s daily commuters. Curitiba is tied with Copenhagen for the lowest emissions per capita (2.1 Tons CO2e). Curitiba also comes second (to Vancouver) with its renewable energy contribution (82% of electricity generation). Despite being the highest elevation city in this ranking (i.e. no risk of sea level rise) it has the longest running adaptation program of any city in the study. In the 1970’s, Curitiba implemented a flood prevention plan from its nearby rivers by creating a win-win solution-creating 5,000+ acres of parks alongside their waterways.

1) Kopenhaga, Danija



It can’t be much of a surprise that the city where nearly 40% of its citizens cycle to work scores the number one posting in this first ever ranking of resilient cities. Copenhagen was the only city obtaining a perfect score on political commitment. That’s not all of course. Copenhagen tied Curitiba with the lowest per capita emissions and also sets the global standard by seeking to be the first major capital city in the world to achieve carbon neutrality (by 2025). Copenhagen has some work to do on its adaptation planning but does score second in this ranking for parks/capita.

Šaltinis: http://www.triplepundit.com/2011/06/...silient-cities

[Gator]

Vien pamacius kas ikele ta desimtuka aisku, kad Stokholmas jame butinai bus

Lettered> kartais buna taip, kad tavo darbui iseigines trukdo ta prasme, kad negali daryti vienokiu ar kitokiu reikalu, nes kitos institucijos nedirba. Tad net jei nori gali neiseit dirbti.

[Silber418]

Vien pamacius kas ikele ta desimtuka aisku, kad Stokholmas jame butinai bus .

Pavydu? Gaila? Turbūt taip nerašytum, jeigu būtų ir Vilnius. Deja, šiam miestui carbon-free būti nešviečia.

[bebop]

Kodėl išsimuši? kaip tik gerai pailsėt vieną dieną. Beto dirbti iš tikrųjų niekas netrugdo, jei labai nori, nors ir po 16h per dieną, 366 dienas per metus. O jei darbas toks, kad svarbu tas valandas darbe atsėdėt, tai tuo labiau reiktų džiaugtis laisvadieniais.

Na va, o man tai nepatinka. Aš jau mieliau naudingai laiką praleisiu darbe/moksluose, nei šiaip bimbinėsiu nieko neveikdamas. Ypač įkyri, kuomet laisvadienis atsiranda ketvirtadienį, tada daug žmonių penktadienį jaučiasi kaip savaitgalį, visiškai išsiblaškę.

Čia vat dar prieš šios temos: Kas trečias šalies gyventojas mano, kad Lietuvoje yra per mažai ne darbo dienų Spėju natūralu, kad žmonės nori nieko neveikti, bet gerai gyventi. Tačiau, deja, realybė kitokia. Gaila, kad dažnai žmonės (bent mano aplinkoje) nevertina darbo.

[Gator]

Pavydu? Gaila? Turbūt taip nerašytum, jeigu būtų ir Vilnius. Deja, šiam miestui carbon-free būti nešviečia.

Pajuokavau siaip, nereiktu karsciuotis
Siaip tavo desimtukai ir sarasai visokie tik tie, kuriuose minima Svedija

[Gator]

Čia vat dar prieš šios temos: Kas trečias šalies gyventojas mano, kad Lietuvoje yra per mažai ne darbo dienų Spėju natūralu, kad žmonės nori nieko neveikti, bet gerai gyventi. Tačiau, deja, realybė kitokia. Gaila, kad dažnai žmonės (bent mano aplinkoje) nevertina darbo.

Va va as galvoju, kad dauguma ju noretu, kad laisvadieniu butu daugiau, o atlyginimas liktu nepakites Jei kklasuimas butu suformuotas taip, kad ivedus laisvadieni atitinkamai prarandamas dienos uzdarbis statistika butu zenkliai kitokia

[andyour]

Čia vat dar prieš šios temos: Kas trečias šalies gyventojas mano, kad Lietuvoje yra per mažai ne darbo dienų Spėju natūralu, kad žmonės nori nieko neveikti, bet gerai gyventi. Tačiau, deja, realybė kitokia. Gaila, kad dažnai žmonės (bent mano aplinkoje) nevertina darbo.

Natūralu, darbo našumui augant, žmonės renkasi proporcingai pinigus ir laisvalaikį.

[Lettered]

Na va, o man tai nepatinka. Aš jau mieliau naudingai laiką praleisiu darbe/moksluose, nei šiaip bimbinėsiu nieko neveikdamas. Ypač įkyri, kuomet laisvadienis atsiranda ketvirtadienį, tada daug žmonių penktadienį jaučiasi kaip savaitgalį, visiškai išsiblaškę.

Čia vat dar prieš šios temos: Kas trečias šalies gyventojas mano, kad Lietuvoje yra per mažai ne darbo dienų Spėju natūralu, kad žmonės nori nieko neveikti, bet gerai gyventi. Tačiau, deja, realybė kitokia. Gaila, kad dažnai žmonės (bent mano aplinkoje) nevertina darbo.

Kas trečias dar palyginus labai mažai, o šiaip kodėl bimbinėti per laisvadienius? Kai kas ir darbe bimbinėja, gali taip pat dirbti, mokytis, skaityti knygas ir t.t., jei manai poilsio nereikia. Apskritai, svarbu, ką tu per darbą dieną nuveiki, nes jeigu dirbi greitai, gali turėti daugiau laisvadienių O Lietuvoje žmonės darbą vertina kaip niekur kitur, daug kas viršvalandžius dirba, kai vakarų Europoje visi savo teises žino ir nė minutes negali palikti papildomai.
Apklausa: dauguma gyventojų dirba ir savaitgaliais, atostogas išnaudoja ne visi

[LC.]

Pajuokavau siaip, nereiktu karsciuotis
Siaip tavo desimtukai ir sarasai visokie tik tie, kuriuose minima Svedija

O ką? Blogai, kad žmogus, kuris gyvena svečioje šalyje, ją gerbia (na, gal ne visai tikslus išsireiškimas)? Kad lenkai mus taip gerbtų...

O gal tave, Silber, remia Švedijos vyriausybė?

[Silber418]

Pajuokavau siaip, nereiktu karsciuotis
Siaip tavo desimtukai ir sarasai visokie tik tie, kuriuose minima Svedija

Aš ir nesikarščiuoju. Tiesiog nustebau, kad tamstai tai užkliuvo. Nesudarau nei reitingų, nei balsavimų, o tiesiog pasidomiu jų rezultatais.

[Silber418]

O ką? Blogai, kad žmogus, kuris gyvena svečioje šalyje, ją gerbia (na, gal ne visai tikslus išsireiškimas)? Kad lenkai mus taip gerbtų...

Gerbiu. Tačiau gerbčiau betkurią valstybę, kurioje gyvenčiau (žinoma, gerbiu ir Tėvynę). Šiaip, esu optimistas, tad mėgstu geras naujienas.

O gal tave, Silber, remia Švedijos vyriausybė?

Gal ir būtų gerai, jeigu remtų, tačiau žmonės mėgsta siekti tikslų, tad džiugu, kai darbai įvertinami (be didelio PR).

[John]

Hmm, keistai atrodo tas dešimtukas. Pavyzdžiui, Londone visuose traukiniuose net spiginant saulei nuolat įjungtas apšvietimas. Prie pat mano namų yra traukinių stotelė, kurioje yra dvi nenaudojamos keleivių platformos. Jose įrengtas apšvietimas, kuris įjungtas 24/7, nors žmonėms ten net negalima patekti. Panaši "praktika" veikia visame Londone ir taip kasdien iššvaistomas milžiniškas kiekis energijos. Nėra visuotinės šiukšlių rūšiavimo iniciatyvos (kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje) ir dugybė kitų dalykų, kurie smarkiai kertasi su "green" filosofija.

Aišku, PR'o apie "green" ir "environment" čia yra labai daug. Gal taip ir reiktų vadinti tą reitingą - "Lyderiai PR programose"?

[tivoli]

Hmm, keistai atrodo tas dešimtukas. Pavyzdžiui, Londone visuose traukiniuose net spiginant saulei nuolat įjungtas apšvietimas. Prie pat mano namų yra traukinių stotelė, kurioje yra dvi nenaudojamos keleivių platformos. Jose įrengtas apšvietimas, kuris įjungtas 24/7, nors žmonėms ten net negalima patekti. Panaši "praktika" veikia visame Londone ir taip kasdien iššvaistomas milžiniškas kiekis energijos. Nėra visuotinės šiukšlių rūšiavimo iniciatyvos (kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje) ir dugybė kitų dalykų, kurie smarkiai kertasi su "green" filosofija.

Aišku, PR'o apie "green" ir "environment" čia yra labai daug. Gal taip ir reiktų vadinti tą reitingą - "Lyderiai PR programose"?

Panašiai ir mane šokiruoja, jog ne Sietlas ar Portlandas (dėl SF sutinku) yra tame dešimtuke, o Niu Jorkas. Ką per pastaruosius 5 metus NY padarė stambesnio be Brukline ir Bronkse kelių apleistų metro linijų konveratvimo į parkus, lyginant su Sietlo tarkim P-patch programa, pakrantės atstatymo, ar net Vašingtono valstijos reguliacinių potvarkių dėl gamtosaugos gyvenamųjų namų statyboje? Ten įtraukiamos bent bent aktyvios bendruomenės, kurios iš tikrųjų rūpinasi savo miesto aplinka...
Ar čia tipo reikia pamaloninti frapuccino rankoje laikantį 'Upper East/West siderį', kuriam visa kas eko yra Centrinis parkas bei perka tik 'fresh produce' iš kokio Lexington ave. "Organic food" parduotuvės su 50% antkainiu patenkinti niujorkietišką naująjį buržua snobizmą? Pff....

[Silber418]

Šiaip, specialiai pacitavau "kriterijus". O kalba apie carbon-free programas.

[John]

Na man vienas toks architektas užsiminė apie tai, kaip JAV (iš dalies ir UK, visų pirma Londonas) miestai užuot ėmęsi esminių iniciatyvų transporto, aplinkosaugos ir viešųjų erdvių srityje, tiesiog užleidžia kelią NT developeriams, kurie stato dalykus, visiškai nesiderinančius su platesniais visuomenės poreikiais ir vystymo strategija. T.y. dėl akių pastatomi keli maži parkeliai, keli gražūs mažaaukščiai gyvenamieji kvartalai, kelios ekologiškai švaraus maisto parduotuvėlės ir viskas tuo baigiasi. Tiems, kurie ima skųstis, kad nėra normalaus susisiekimo, tiesiog pasiūloma mažiau važinėti ir gerti daugiau Fairtrade kavos ir šokolado

Mano supratimu, aplinkosauga ir "green" yra ne kažkas, kas tiesiog gražiai atrodo šian ir ten, bet tai, kas efektyviai naudoja energiją, tarnauja didelei daliai visuomenės ir turi aiškią viziją, kaip viskas bus daroma. Kad ir kaip keistai nuskambėtų, bet Sovietinės (iš tikrųjų Prancūziškos/Šveicariškos su Le Corbusieru priešaky) miestų vystymo idėjos ir požiūris buvo nepalyginamai pranašesnės tvaraus vystymosi ir aplinkosaugos prasme. Bėda ta, kad nekompetentingi SSRS pusgalviai, buvę valdžioje, padarė viską, kad savo nemokšiškumu tai diskredituotų. Ačiū dievui, kad šiandien jau yra šalių, kur šitos idėjos labai sėkmingai reabilituojamos.

Pavyzdžiui, Londonas už 1 zonos (t.y. de facto centro) užstatytas mažais 1-2 aukštų "namais", kurie pastatyti iš nepatvarių medžiagų ir pasižymi blogomis izoliacinėmis charakteristikomis. Net nekalbu apie viešąjį transportą, kurį prižiūrėti tokioje namelių jūroje kainuoja didelius pinigus. Jei tai vadintina gera aplinkosaugos ir tvarumo praktika, tai aš esu arklys. Tai bene pati blogiausia vystymosi filosofija, kuri galėjo būti taikoma tokio dydžio (5+mln.) miestui.

[John]

Šiaip, specialiai pacitavau "kriterijus". O kalba apie carbon-free programas.

Apie kokį dar carbon-free čia galima kalbėti? Pradžiai bent jau reiktų sumažinti iš anglies ir naftos pagaminamos energijos kiekį. O būtent tokia energija dominuoja UK. Prancūzija bent jau turi galingą branduolinės energetikos sektorių, o Nordai (ypač Norvegija) "renewables". Bet UK? Londonas? Whut?

[Silber418]

Apie kokį dar carbon-free čia galima kalbėti? Pradžiai bent jau reiktų sumažinti iš anglies ir naftos pagaminamos energijos kiekį. O būtent tokia energija dominuoja UK. Prancūzija bent jau turi galingą branduolinės energetikos sektorių, o Nordai (ypač Norvegija) "renewables". Bet UK? Londonas? Whut?

Taip, tai ir mane nustebino, todėl ir pasidalinau šiuo atradimu su jumis.

[Lettered]

Tai bene pati blogiausia vystymosi filosofija, kuri galėjo būti taikoma tokio dydžio (5+mln.) miestui.

Juk nebuvo taip, kad, ėmė, suplanavo 5 mil. gyventojų miestą, ir pastatė tokį koks yra dabar. Viskas statėsi po truputį ne vieną amžių, didžioji dalis miesto užstatyta, kai dar net automobilių nebuvo.