Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Ka reiskia, kad Lietuva turi atliekamu leidimu, o Ispanijai ju truksta? Tai, kad mes nepekankamai gaminame, todel nera kur panaudot tu tarsos leidimu?

    Comment


      Parašė Gator Rodyti pranešimą
      Ka reiskia, kad Lietuva turi atliekamu leidimu, o Ispanijai ju truksta? Tai, kad mes nepekankamai gaminame, todel nera kur panaudot tu tarsos leidimu?
      Manyčiau, energija (elektra ir šiluminė energija) gaminama brangesnėmis dujomis, nei pigesniu mazutu, kurių galutinė kaina perkeliama galutiniam vartotojui, o parduotos taršos kvotos vienaip ar kitaip nuėda kažkam į kišenes (politinės partijos, valdininkija ir pan).
      Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.

      Comment


        Apie kaiminėlius:
        Lenkijos dienraštis: labiausiai nepavykusi Lenkijos investicija - Mažeikiuose
        Straipsnis iš "Verslo žinių"

        Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ sudėliojo prasčiausių pastarojo dešimtmečio lenkiškų įmonių investicijų penketuką. Pirmoje vietoje atsidūrė „PKN Orlen“ su Mažeikių naftos perdirbimo gamykla.
        I vieta
        Tuometinės „Mažeikių naftos“ akcijas iš Lietuvos Vyriausybės ir Rusijos koncerno JUKOS „PKN Orlen“ nusipirko 2006 m. pabaigoje už 2,8 mlrd. USD.
        Komentuota, kad būtent dėl to, jog gamyklą įsigijo ne kita Rusijos, o Lenkijos kompanija, buvo nutrauktas naftos tiekimas į Lietuvą vamzdynais. Oficialiai Rusija tvirtino, kad tiekimas nutrūko dėl gedimo „Družbos“ naftotakyje. Nuo tada žaliavą gamyklą turi atsigabenti brangesniu jūros keliu.
        Kiek vėliau Mažeikių gamyklą nusiaubė gaisras. Ugnis suniokojo svarbius įrenginius, tad pusantrų metų „Orlen Lietuvos“ gamybos pajėgumai buvo mažesni, įmonė kurį laiką dirbo nuostolingai.
        „Su lietuviais bendradarbiauti taip pat nesisekė. Vietos geležinkelių įmonė išardė trumpiausią atkarpą tarp Mažeikių ir Latvijos, tad padidėjo transportavimo išlaidos. „Orlen“ produktų transportavimui norėjo pasistatyti savo naftotiekį arba nutiesti geležinkelio liniją. Tačiau lietuviai net nenorėjo apie tai girdėti“, – rašo Lenkijos dienraštis.
        Tiesa, jo teiginiai nėra tikslūs - niekas neprieštaravo naftotiekio į Klaipėdą statybai. Tačiau lenkai už tai pareikalavo dalies (bent trečdalio, kad galėtų blokuoti sprendimus ir turėtų balsą valdant įmonę) strateginę reikšmę turinčios bendrovės „Klaipėdos nafta“ akcijų.
        O geležinkelio ruožas tarp Mažeikių ir Latvijos, „Lietuvos geležinkelių“ teigimu, išardytas, nes jis jau buvo avarinės būklės. Geležinkeliai tikina, kad ruožas bus atstatytas.
        II vieta
        Antroje vietoje atsidūrė didžiausias Lenkijos bankas PKO BP, kuris 2004 m. įsigijo kontrolinį Ukrainos banko „Kredobank“ akcijų paketą. Tačiau baigus visas procedūras ir pertvarkas, per pasaulį nusirito finansų krizės banga, kuri įstūmė Ukrainą į gilią recesiją.
        „Kredobank“ būklė tapo kritinė ir lenkai buvo priversti į banką įlieti maždaug 100 mln. USD. Be to, teko nurašyti nemažą blogųjų paskolų dalį ir suformuoti dar didesnius atidėjinius ateičiai. Bankas nebankrutavo, tačiau investicija Ukrainoje toliau kasmet valgo PKO BP milijonus. Lenkai tikisi, kad šiemet arba kitais metais bankas jau bus pelningas arba bent jau nenuostolingas.
        III vieta
        Trečioje vietoje dienraštis įrašė kasyklas valdančios grupės KGHM investiciją Kongo Demokratinėje Respublikoje. Lenkai Afrikos išteklių pirmą kartą siekė 1997 m., įsigiję teises eksploatuoti vario ir kobalto telkinius minėtoje šalyje. Tais pačiais metais prasidėjo kasybos darbai. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad norint perdirbti Afrikoje išgaunamą rūdą reikia kitokių technologijų, nei naudojamos Lenkijoje.
        Dar vėliau lenkai susipyko su šalies valdžia, kuri apkaltino atvykėlius, daug kartų pažeidus darbo ir kitus įstatymus. Po to prasidėjo kelerius metus trukusios rokiruotės šalies valdžioje, tad susitarti lenkams taip ir nepavyko. 2006 m. bendrovė nusprendė trauktis iš Kongo. Nuo to laiko nesėkmingai ieškoma pirkėjo KGHM aktyvams Afrikoje. 2009 m. dėl įtemptos politinės situacijos paskutiniai Lenkijos įmonės darbuotojai paliko Kongo Demokratinę Respubliką. Nuotykiai Afrikoje lenkams kainavo beveik 150 mln. PLN (129,76 mln. Lt).
        IV vieta
        Ketvirtoje vietoje atsidūrė vaistus nuo cukraligės gaminanti kompanija „Bioton“. Bendrovė turėjo ambicingą planą užkariauti Ukrainos rinką. Šiam tikslui pasiekti lenkai 2006 m. už 25 mln. PLN nusipirko 29% insulino gamintojos „Indar“ akcijų. „Bioton“ ketino vėliau įsigyti ir likusias valstybinės įmonės akcijas. Kaimynų bendrovė turėjo net pirmumo teisę tai padaryti, tačiau Ukrainos valdžia netikėtai išbraukė „Indar“ iš privatizuojamų įmonių sąrašo.
        Vėliau valdžios turėtas akcijas neaiškiomis aplinkybėmis perėmė vietos bendrovė „Gerist Invest“, kurios vadovai netrukus dingo ir buvo išrinkta nauja valdyba. Taigi „Bioton“ liko su akcijomis įmonės, kurios negalėjo valdyti, negalėjo gauti visos informacijos.
        V vieta
        Į sąrašą pateko ir statybinių medžiagų gamintoja „Atlas“. 2003 m. bendrovė nusprendė žengti į Rusijos rinką. Lenkai miestelyje, esančiame netoli Maskvos, atidarė gamyklą ir pradėjo reklaminę kampaniją. Tačiau ši suveikė visai ne taip, kaip tikėtasi - vietos gamintojai pradėjo padirbinėti išpopuliarėjusius gaminius.
        Per trejus metus taip ir nesugebėję laimėti kovos su nelegalia produkciją, lenkai nusprendė parduoti gamyklą. Tačiau bendrovės atstovai nesutinka atskleisti, kiek nuostolių atnešė investicija Rusijoje.
        Visgi manau Lenkų dienraštis truputi persūdė suteikdamas 1 vietą Mažeikių naftai.
        Vidinei laimei nesušvitus, išorinė laimė - tik kančių šaltinis. - Milarepa

        Comment


          del mazeikiu, tai patys lenkai yra pripazine, jog eme mazeikius "is reikalo" Issigando rusu, nes sie ateje butu nukale kaina zemiau savikainos ir isstume is rinkos orlena. Butent del tokios motivacijos ir eme mazeikius

          Comment


            Kinijos atstovas lietuviams: galite didžiuotis savo pramonės produkcija
            Penktadienį Vilniuje buvo surengta konferencija „Kantono importo ir eksporto mugė – vartai į Kiniją“, kurios metu Kinijos atstovai pristatė mugės koncepciją, jos teikiamas galimybes bei kvietė joje sudalyvauti ir Lietuvos verslininkus. Kinija yra sparčiausiai besivystanti pasaulio valstybė, kurioje auga gyventojų vartojimas, tad ši paroda yra puiki galimybė Lietuvos įmonėms pristatyti savo produkciją ir įsitraukti į Kinijos rinką.
            Svarbu skatinti dvišalius santykius

            Kinijos Liaudies Respublikos nepaprastasis įgaliotasis ambasadorius Tong Mingtao, pabrėždamas jau 20 metų trunkančius diplomatinius santykius tarp Lietuvos ir Kinijos, teigė, kad yra svarbu skatinti ekonominius ir prekybinius santykius tarp abiejų valstybių. „Nors Kinija ir Lietuva yra toli viena nuo kitos, tačiau vis glaudesni ekonominiai ir prekybiniai santykiai mažina šį atstumą“, – sakė Tong Mingtao.

            Ambasadoriaus teigimu, yra svarbu ne tik atverti duris tolimesniems ekonominiams ir prekybiniams santykiams, tačiau verslas suteikia puikių galimybių geriau pažinti abiejų valstybių kultūrą bei vystymąsi.

            Ragina nebijoti Kinijos rinkos

            Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas dr. Gediminas Rainys teigiamai vertina Kantono mugės organizatorių susidomėjimą Lietuva. „Vertinu labai teigiamai. Manau, tai pakankamai racionalus ir laiku pasiūlytas sprendimas, siekiant sustiprinti mūsų dabartinį bendradarbiavimo lygį“, – kalbėjo LPK viceprezidentas.

            G. Rainio teigimu, Kinijos svarba pasaulyje su kiekviena diena sparčiai auga, todėl LPK deda pastangas atskleisti Kinijos potencialą ir padaryti ją prieinamesnę Lietuvos verslui. Nuolat rengiamos verslo konsultacijos, verslo misijos padeda ieškoti galimybių, kaip padidinti abiejų šalių bendradarbiavimą.

            LPK viceprezidentas pasidžiaugė, kad artimiausiu metu Kinijoje turėtų būti įsteigti Lietuvos–Kinijos prekybos namai, o tarpvyriausybinių institucijų diskusijos dėl Lietuvos – Kinijos ekonominės strategijos leis tikslingiau organizuoti ekonominį bendradarbiavimą su Kinija.

            G. Rainys ragino Lietuvos atstovus nebijoti eiti į Kinijos rinką importo, eksporto ar investiciniais tikslais. „Kinija nėra tokia baugi, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, – sakė dr. G. Rainys. – Joje kiekvienas gali susirasti savo nišą.“

            Domina aukštosios technologijos

            Kinijos Liaudies Respublikos ambasados ekonomikos ir verslo patarėjas Liu Mingguo teigė, kad Lietuvos ir Kinijos ekonominis bendradarbiavimas nuolat auga. Statistikos duomenimis dvišalės prekybos apimtys 2000 metais siekė vos 38,71 mln. JAV dolerių, o 2008 – net 1,08 mlrd. JAV dolerių. Nors dėl pasaulinės ekonominės krizės šie rodikliai buvo nukritę, tačiau 2010 metais Kinijos ir Lietuvos prekybos apimtys vėl išaugo iki 1,026 mrld. JAV dolerių.

            Pasak jo, Kinijos atstovus galėtų dominti sparčiai besivystančios Lietuvos aukštosios technologijos – Lietuvoje gaminami lazeriai šiuo metu jau yra eksportuojami į Kiniją – taip pat medienos pramonė. Iš Kinijos į Lietuvą jau atkeliauja telekomunikacijos technologijos bei krovininių konteinerių patikros technologijos.

            LPK viceprezidentas paminėjo, kad šiuo metu iš Lietuvos į Kiniją jau yra eksportuojamos informacinių technologijos bei biotechnologijų srities produktai. Taip pat, augant Kinijos vidaus vartojimui konkurencingesnės tapo ir Lietuvos tekstilės pramonės ir aprangos bendrovės. Nedidelėmis eksporto apimtimis gali pasigirti ir vandens valymo technologijų, elektros skaitiklių gamybos, baldų, maisto pramonės ir metalo dirbinių atstovai.

            L. Mingguo vylėsi, kad glaudus dvišalis ekonominis bendradarbiavimas leis įveikti pasaulinės ekonomikos keliamus iššūkius. „Europos Sąjunga yra svarbiausias Kinijos prekybos partneris, – sakė patarėjas. – O Lietuvos geografinė padėtis leidžia jai turėti pranašumą, tad Lietuvos ir Kinijos ekonominiai ir prekybiniai santykiai turi erdvės plėstis.“

            Pavojų pavertė galimybe

            Kinijos užsienio prekybos centro generalinio direktoriaus pavaduotojas Liu Jian Jun mano, kad lietuviai tikrai turi ką parodyti mugėje. „Galite didžiuotis savo gaminama pramonės produkcija. Todėl, labai kviečiame pasinaudoti mūsų siūloma verslo platforma, išsikovoti didesnę rinkos dalį ir būti unikalaus pasaulio prekybos renginio liudytojais“, – kvietė Liu Jian Jun.

            Pasak jo, svarbiausias klausimas yra, kaip pagerinti įmonių konkurencingumą. „Kinija pavojų pavertė galimybe, skatino naujų pramonės šakų vystymąsi“, – teigė Kinijos atstovas.

            Pasak jo, Kinijos prekės yra pigios, tačiau kokybiškos ir tai leidžia visų šalių gyventojams gyventi kokybiškai, tačiau nebrangiai. Liu Jian Jun taip pat pabrėžė, kad Kinija šiuo metu siekia transformuoti šalies pramonę ir pereiti iš modelio „pagaminta Kinijoje“ prie „sukurta Kinijoje“.
            Liu Jian Jun taip pat minėjo, kad Kinija šiuo metu siekia didinti importą ir taip atstatyti užsienio prekybos balansą. „Anksčiau mūsų tikslas buvo daugiau eksportas, o dabar mus domina ir importas, nes norime subalansuoti užsienio prekybos apimtis, todėl ir Lietuvos prekės mus labai domina. Kinijos rinka yra daugiasluoksnė ir nesvarbu, kad lietuviškų prekių kiekis yra nedidelis, svarbiausiai yra ne kiekis, o kokybė“, – konferencijos metu kalbėjo Liu Jian Jun.

            Po parodos pristatymo Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Kinijos delegacija pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, kuris pramonininkams suteiks išskirtinių galimybių dalyvauti spalio mėnesį Kinijoje vyksiančioje „Kantono importo ir eskporto“ mugėje. Praėjusiais metais šioje mugėje dalyvavo daugiau kaip 57 tūkst. kompanijų iš viso pasaulio ir per 200 tūkst. pirkėjų.

            Comment


              India, Lithuania sign DTAA to check tax evasion
              Lithuania is the first Baltic country with which India signed DTAA. India has entered into such agreements with about 70 countries.

              The pact will provide tax stability to the residents of India and Lithuania and facilitate mutual economic cooperation between the two countries.

              It will also stimulate the flow of investment, technology and services between India and Lithuania, the statement added.
              Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

              Comment


                „Maxima“ žengia į Airiją

                Comment


                  Geras straipsnis apie pasaulio ekonomikos perspektyvas, jei trumpai "skolas reikės susimokėti (ar nurašyti)", bet bet kuriuo atveju diržus veršis visi, babkės vėl bus brangios, žaliavos ir benzinas pigs.
                  Rusu kalba:
                  http://www.gazeta.ru/column/shelin/3712857.shtml

                  Comment


                    Airijos žiniasklaida: "VP grupė" ketino pirkti vietinį prekybos tinklą

                    Lietuvių valdoma "VP Grupė" buvo minima tarp galimų Airijos mažmeninės prekybos tinklo "Superquinn" pirkėjų. Tačiau dėl tinklo pirkimo sutarta su kita airių prekybininke "Musgrave".

                    Comment


                      Mažmeninės prekybos ir visos ekonomikos augimas toliau spartės

                      Rytoj (liepos 28 d.) Statistikos departamentas skelbia šių metų antrojo ketvirčio BVP duomenis. Tikėtina, kad metinis ekonomikos augimas įsibėgėjo ir viršijo 7 procentus. Neįvykus didelių neramumų pasaulinėse finansų rinkose, kurie pablogintų pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas ir Lietuvos eksporto galimybes, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas dar paspartės. Tam teigiamos įtakos turės ir Europos krepšinio čempionatas, gerėjantys gyventojų lūkesčiai ir augantis vartojimas.

                      Pramonės augimas antrąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo, tačiau išlieka greitesnis nei visos ekonomikos atsigavimas. Antrąjį ketvirtį pramonės apimtys palyginamosiomis kainomis buvo 10,5 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pirmąjį šių metų ketvirtį augimas buvo spartesnis ir siekė 14,6 procento. Prognozuojame, kad nors ir lėtesniais tempais, pramonė, o ypač apdirbamoji gamyba toliau augs ir antroje šių metų pusėje. Nors pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, stiprias pozicijas pramonei padės išlaikyti atsigaunanti vidaus rinka.

                      Pramonės augimui lėtėjant, metinis mažmeninės prekybos augimas birželio mėnesį įsibėgėjo ir pasiekė šių metų rekordą - 24,6 procento. Pirmąjį ketvirtį mažmeninė prekyba išaugo 20 proc., o antrąjį ketvirtį metinis augimas viršijo 23 procentus. Tiesa, pagrindinė mažmeninės prekybos apimčių augimo priežastis buvo itin aktyvi prekyba transporto priemonėmis - jų pardavimai per pirmąjį pusmetį išaugo daugiau nei 80 procentų.

                      Tačiau sparčiau augti pradėjo ir prekyba kitomis prekėmis. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis metinis augimas to meto kainomis pirmąjį ketvirtį siekė 9,1 proc., o po antrojo ketvirčio augimas jau pasiekė 10,5 procentų. Antrąjį ketvirtį įsibėgėjo ir degalų mažmeninės prekybos pardavimai - šių prekių apyvarta pirmąjį pusmetį buvo 11,3 proc. didesnė nei prieš metus. Tam teigiamos įtakos galėjo turėti prasidėjusi Baltarusijos krizė ir sumažėjęs kontrabandinio kuro suvartojimas Lietuvoje.

                      Birželio mėnesį mažmeninės prekybos be transporto priemonių augimas tęsėsi, tačiau vis dar buvo žemesniame lygyje nei 2005 metais. Nors pirmąjį pusmetį prekyba maisto produktais ir gėrimais jau šiek tiek padidėjo, ji išlieka maždaug dešimtadaliu mažesnė nei 2005 metais. Tačiau šių produktų vartojimas apskritai svyruoja mažiau - tai yra pirmojo būtinumo prekės, kurių suvartojimas mažiau priklauso nuo ekonomikos ciklo, gyventojų pajamų ir kainų. Nuo 2000 iki 2008 metų maisto produktų prekyba išaugo apie 50 procentų, o visa mažmeninė prekyba daugiau nei padvigubėjo. Tikėtina, kad didėjant gyventojų pajamoms bei lūkesčiams, gerėjant kreditavimo sąlygoms, ir toliau greičiau augs mažmeninė prekyba ne pirmojo būtinumo prekėmis.

                      Tolimesniam mažmeninės prekybos apimčių augimui teigiamą poveikį turės ir jau įvesti griežtesni reikalavimai apskaityti prekybą maisto produktais dengtose turgavietėse. Reikalavimas kasos aparatu registruoti visų produktų pardavimo sandorius turgavietėse padidintų ir kitos oficialios mažmeninės prekybos apimtis.
                      Laukiam rytdienos, tikiuosi, vėl bus kuo džiaugtis.

                      Comment


                        Oho, "Maxima" plečia valdas.

                        Comment


                          Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                          Oho, "Maxima" plečia valdas.
                          Tai nieko neisplete jei tiketi kitu straipsniu, tik ketino.
                          O siaip idomu - turbut ir Lietuvos gamintojai per maxima galetu daugiau maisto ir kitu produktu eksportuot i Airija.

                          Comment


                            Parašė Gator Rodyti pranešimą
                            Tai nieko neisplete jei tiketi kitu straipsniu, tik ketino.
                            O siaip idomu - turbut ir Lietuvos gamintojai per maxima galetu daugiau maisto ir kitu produktu eksportuot i Airija.
                            Manau, kad iš dalies taip. Aišku, labiau tie, kurie sugeba savo produkciją pateikti labai mažomis kainomis, nes vietiniai vis tiek labiau linkę rinktis vietinius produktus. Kažkada specialiai pastudijavau maximos asortimentą Bulgarijoje tai dauguma lietuviškų produktų buvo pačiai maximai priklausančių įmonių. "Vilniaus pergalės" ir t.t.
                            Post in English - fight censorship!

                            Comment


                              Man keistoka, kodėl jie nesiplečia Lenkijoje? Per didelė konkurencija? Dabar atidarinėja parduotuves visokiose Bulgarijose.
                              Paskutinis taisė bebop; 2011.07.27, 16:21.
                              Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

                              Comment


                                Parašė bebop Rodyti pranešimą
                                Man keistoka, kodėl jie nesiplečia Lenkijoje? Per didelė konkurencija? Dabar atidarinėja parduotuves visokiose Bulgarijose.
                                Būtent, kad greičiausiai konkurencija per didelė kai dirba ir visokie milžinai ala Lidl.
                                Post in English - fight censorship!

                                Comment


                                  Lenkijoje Maxima jau turėjo neskanios patirties su savo vaistinių tinklu. Gal dėl agresyvaus skverbimosi į rinką (reklamos akcija "vaistai už vieną grošą"), gal ir dėl tautinių priežasčių, prieš juos sukilo visi lenkų vaistininkai. Skleidė visokius gandus, boikotavo didmenininkus, kurie tiekė Eurovaistinėms vaistus. Po to Eurovaistinių tinklas buvo parduotas kažkokiai stambiai Lenkijos farmacijos bendrovei.

                                  Comment


                                    Parašė index Rodyti pranešimą
                                    Manau, kad iš dalies taip. Aišku, labiau tie, kurie sugeba savo produkciją pateikti labai mažomis kainomis, nes vietiniai vis tiek labiau linkę rinktis vietinius produktus. Kažkada specialiai pastudijavau maximos asortimentą Bulgarijoje tai dauguma lietuviškų produktų buvo pačiai maximai priklausančių įmonių. "Vilniaus pergalės" ir t.t.
                                    Man įdomu, kodėl tie patys produktai, pažymėti Maximos simbolika, kainuoja gerokai mažiau, nei su originaliomis gamintojo etiketėmis? Taip išeina, koks nors gamintojas ant dalies prekių klijuoja ,,Favorit'' etiketes, ant kitos dalies savo, ir visos prekės eina į Maximą, tik dalis būna brangesnės, dalis pigesnės.
                                    Flickr

                                    Comment


                                      Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                      Man įdomu, kodėl tie patys produktai, pažymėti Maximos simbolika, kainuoja gerokai mažiau, nei su originaliomis gamintojo etiketėmis? Taip išeina, koks nors gamintojas ant dalies prekių klijuoja ,,Favorit'' etiketes, ant kitos dalies savo, ir visos prekės eina į Maximą, tik dalis būna brangesnės, dalis pigesnės.
                                      Čia viskas labai elementaru. Prekės vertę sudaro ne tik jos esmė, bet ir įpakavimas, "brandas", visas kitas marketingas ir t.t. Todėl net viduje būdamos vienodomis jos taikosi į skirtingus rinkos segmentus pagal tai kiek pirkėjas jautrus visiems šitiems dalykams. Nemažai žmonių neperka jų vien dėl to, kad jos yra "bevardės", neišvaizdžiomis etiketėmis ir šiaip "ne lygis".

                                      Ir tokie produktai nelabai konkuruoja su tais firminėmis etiketėmis, nes tai jau visai kitas "taupusis" segmentas. Dėl to gamintojams ir apsimoka gaminti tokias, nes jie už tai vis tiek gauna pajamas, o jų firminių prekių pardavimai dėl jų nelabai kenčia.
                                      Post in English - fight censorship!

                                      Comment



                                        Ketvirtąja tarptautinės pagalbos pasiprašiusia euro zonos šalimi gali tapti Kipras, kurio skolinimosi reitingą "Moody's" trečiadienį nurėžė iškart dviem laipteliais. Rodiklis sumažintas nuo A2 iki Baa1 su neigiama perspektyva – vos aukštesnio nei spekuliacinis lygmens.
                                        "Moody's" kredito reitingų agentūra savo sprendimą motyvavo neseniai saloje įvykusios elektros jėgainės sprogimo ekonominiu poveikiu ir didėjančia politine įtampa šalyje, stabdančia taupymo programos patvirtinimą, rašo "Financial Times".
                                        Pasak agentūros, nors Kipro vyriausybė neseniai paskelbė struktūrinių reformų planą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti fiskalinį tvarumą, tačiau šių priemonių teigiamą poveikį "artimiausiais metais mažins jėgainės griūtis".
                                        "Moody's" taip pat sumažino Kipro ekonomikos augimo prognozę iki nulinės šiemet ir 1% 2012-aisiais.
                                        Agentūra įvardijo Kipro bankų pažeidžiamumą dėl jų turimų Graikijos obligacijų portfelio. Praėjusią savaitę euro zonos lyderiai priėmė sprendimą dalį Graikijos skolų naštos perkelti ant finansuotojų pečių. Rinkos ir kredito reitingų agentūros šį žingsnį yra linkusios vadinti "selektyviu nemokumu".
                                        "Kipro bankai yra itin atviri makroekonominiam spaudimui ir Graikijos vyriausybės skoloms. Užsitęsusio makroekonominio spaudimo laikotarpis didina riziką, kad šie nenumatyti įsipareigojimai atsispindės Kipro vyriausybės finansų balanse", – dėsto "Moody's".
                                        Kipro atvejis lyginamas su Airijos, kuriai pernai lapkritį prireikė tarptautinės pagalbos, kai į keblią padėtį pateko šalies bankai, o padėtį dar pablogino pabrangęs vyriausybės skolinimasis.
                                        Neseniai Europos bankų priežiūros institucijos (European Banking Authority, EBA) atlikti bankų atsparumo testai parodė, kad Kipro bankai yra sukaupę vieną didžiausių Graikijos skolų portfelių visoje euro zonoje. Kipro bankas turi 2,4 mlrd. eurų (8,28 mlrd. Lt) Graikijos obligacijomis, "Marfin Popular Bank" – 3,4 mlrd. EUR.
                                        www.vz.lt

                                        Comment


                                          Išvada - velniop eurą ir visą Europos sąjungą...

                                          Comment

                                          Working...
                                          X