Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts



    Per tris šių metų ketvirčius SAS grupės bendrosios pajamos sudarė 31,248 mln. Švedijos kronų (11,68 mln. litų), t.y. apie 2,7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2010 m., kai jos sudarė 30,417 mln. Švedijos kronų (11,37 mln. litų). Grupės grynosios pajamos šiuo laikotarpiu išaugo iki 392 mln. Švedijos kronų (147 mln. litų), kai tuo tarpu praėjusiais metais šis rodiklis buvo neigiamas ir sudarė -2,265 mln. Švedijos kronų (- 847 mln. litų). Lyginant su 2010 m., per pirmuosius devynerius 2011 m. mėnesius SAS keleivių skaičius išaugo 1,7 mln. arba 9,4 proc.
    „Nepaisant didelės konkurencijos regione, SAS keleivių skaičius augo net keliose pagrindinėse rinkose, pasitvirtino oro bendrovės sprendimas skirti daugiau dėmesio laisvalaikio kelionėms – būtent vasarą ženkliai išaugo keleivių skaičius. SAS keleiviai labai gerai vertina oro bendrovės paslaugas, o ypač - punktualumą“- teigia SAS atstovybės Lietuvoje vadovė Rūta Jucienė.
    Pasak jos, SAS grupė 2011 metus planuoja užbaigti pelningai, tačiau konkretūs rezultatai matomai bus šiek tiek blogesni, nei tikėtasi. Degalų kainų augimas, globalios ekonomikos vystymosi tendencijos bei neapibrėžtumas dėl „Spanair“ rezultatų, kuriuos sąlygoja bendras ekonomikos nuosmukis Ispanijos rinkoje, yra didžiausi oro bendrovės iššūkiai.
    Pagrindiniu praėjusio laikotarpio įvykiu SAS grupei tapo naujosios oro bendrovės strategijos „4Excellence“ patvirtinimas, kurioje numatomos keturios prioritetinės sritys - iki 2015 m. bendrovė sieks pranašumo keturiose pagrindinėse veiklos srityse: komercijos, pardavimų, vykdomos veiklos bei personalo.
    Šaltinis: http://www.ekonomika.lt/naujiena/sas...uga-15417.html

    Comment


      Paul Krugman
      Legends of the Fail
      This is the way the euro ends — not with a bang but with bunga bunga...

      I’ve been hearing two claims, both false: that Europe’s woes reflect the failure of welfare states in general, and that Europe’s crisis makes the case for immediate fiscal austerity in the United States.

      It’s true that all European countries have more generous social benefits — including universal health care — and higher government spending than America does. But the nations now in crisis don’t have bigger welfare states than the nations doing well — if anything, the correlation runs the other way. Sweden, with its famously high benefits, is a star performer, one of the few countries whose G.D.P. is now higher than it was before the crisis. Meanwhile, before the crisis, “social expenditure” — spending on welfare-state programs — was lower, as a percentage of national income, in all of the nations now in trouble than in Germany, let alone Sweden.

      The euro crisis, then, says nothing about the sustainability of the welfare state. But does it make the case for belt-tightening in a depressed economy?

      First, if you look around the world you see that the big determining factor for interest rates isn’t the level of government debt but whether a government borrows in its own currency. Japan is much more deeply in debt than Italy, but the interest rate on long-term Japanese bonds is only about 1 percent to Italy’s 7 percent. Britain’s fiscal prospects look worse than Spain’s, but Britain can borrow at just a bit over 2 percent, while Spain is paying almost 6 percent.

      What has happened, it turns out, is that by going on the euro, Spain and Italy in effect reduced themselves to the status of third-world countries that have to borrow in someone else’s currency, with all the loss of flexibility that implies. In particular, since euro-area countries can’t print money even in an emergency, they’re subject to funding disruptions in a way that nations that kept their own currencies aren’t — and the result is what you see right now. America, which borrows in dollars, doesn’t have that problem.

      The other thing you need to know is that in the face of the current crisis, austerity has been a failure everywhere it has been tried: no country with significant debts has managed to slash its way back into the good graces of the financial markets. For example, Ireland is the good boy of Europe, having responded to its debt problems with savage austerity that has driven its unemployment rate to 14 percent. Yet the interest rate on Irish bonds is still above 8 percent — worse than Italy.
      http://www.nytimes.com/2011/11/11/op...fail.html?_r=1
      It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

      Comment


        Krugmanas? Tomai, tu čia tyčiojiesi iš jo ar kaip? Tam juk yra tema šiaip linksma

        Comment


          Parašė John Rodyti pranešimą
          Krugmanas? Tomai, tu čia tyčiojiesi iš jo ar kaip? Tam juk yra tema šiaip linksma
          O kuo taip neįtiko Nobelio premijos laureatas?
          Paskutinis taisė Sula; 2011.11.11, 16:33.

          Comment


            Įdomus Interviu su kadaise didžiausiu Rusijoje veikusiu užsienio investicinio fondo „Hermitage Capital Management“ vadovu Williamu Browderiu
            iq.lt

            Ir kiek panašia tema pasirodęs straipsnis Economist'e apie kitą šalį

            Of emperors and kings

            Įdomūs panašumai...

            Comment


              Parašė Perfect Rodyti pranešimą
              Įdomus Interviu su kadaise didžiausiu Rusijoje veikusiu užsienio investicinio fondo „Hermitage Capital Management“ vadovu Williamu Browderiu
              iq.lt

              Ir kiek panašia tema pasirodęs straipsnis Economist'e apie kitą šalį

              Of emperors and kings

              Įdomūs panašumai...
              Šiaip sunkiai galima piešti paralelę... Rusijoje esanti sistema yra įsisenėjusi ir nejudinama. Kinijos atveju vyksta labai daug ekonomikos transformacijos procesų su atitinkamomis pasekmėmis. Taip pat ir su korupcija. Sunkiai, bet su korupcija Kinijoje kovojama ir "kryšų" poreikis ten nėra toks ekstensyvus, kaip Rusijoje. Tą rodo ir Transparency International korupcijos indeksas, kur Kinija "draugauja" su Graikija, Tailandu, Serbija t.y. ties 80 pozicija. Rusijos pozicija tame pačiame indekse yra 154 šalia Kenijos, Dramblio Kaulo Kranto ir pan. Aišku tas indeksas nėra tikslus ir tai tik "perception" indeksas, bet visgi toks didelis skirtumas rodo, kad situacija yra iš esmės skirtinga.

              O Economistas nėra valstybinių įmonių mėgėjas, kaip ir dera Europietiškai liberaliam laikraščiui. Esmė ne ar kompanijos yra valstybinės, bet kokia bendra situacija su korupcija ir skaidrumu šalyje. Kinijoje šia prasme vyksta teigiami poslinkiai, kuomet Rusijoje, ko gero, dar labiau įtvirtinama įsisenėjusi kriminalinė sistema. Žinoma, Economistui ar kitam "teisingam" laikraščiui iš Vakarų pripažinti, kad esminės problemos Kinijoje yra sprendžiamos, prilygtų kone savižudybei, nes auditorija to tiesiog nesuprastų ir nepriimtų.
              Paskutinis taisė John; 2011.11.11, 18:31.

              Comment


                Parašė John Rodyti pranešimą
                Šiaip sunkiai galima piešti paralelę... Rusijoje esanti sistema yra įsisenėjusi ir nejudinama. Kinijos atveju vyksta labai daug ekonomikos transformacijos procesų su atitinkamomis pasekmėmis. Taip pat ir su korupcija. Sunkiai, bet su korupcija Kinijoje kovojama ir "kryšų" poreikis ten nėra toks ekstensyvus, kaip Rusijoje. Tą rodo ir Transparency International korupcijos indeksas, kur Kinija "draugauja" su Graikija, Tailandu, Serbija t.y. ties 80 pozicija. Rusijos pozicija tame pačiame indekse yra 154 šalia Kenijos, Dramblio Kaulo Kranto ir pan. Aišku tas indeksas nėra tikslus ir tai tik "perception" indeksas, bet visgi toks didelis skirtumas rodo, kad situacija yra iš esmės skirtinga.

                O Economistas nėra valstybinių įmonių mėgėjas, kaip ir dera Europietiškai liberaliam laikraščiui. Esmė ne ar kompanijos yra valstybinės, bet kokia bendra situacija su korupcija ir skaidrumu šalyje. Kinijoje šia prasme vyksta teigiami poslinkiai, kuomet Rusijoje, ko gero, dar labiau įtvirtinama įsisenėjusi kriminalinė sistema. Žinoma, Economistui ar kitam "teisingam" laikraščiui iš Vakarų pripažinti, kad esminės problemos Kinijoje yra sprendžiamos, prilygtų kone savižudybei, nes auditorija to tiesiog nesuprastų ir nepriimtų.
                Vien jau ta vaikiška karikatūra daug ką pasako...
                Flickr

                Comment


                  Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                  Vien jau ta vaikiška karikatūra daug ką pasako...
                  Beje, ironiška, bet būtent Britanijoje (t.y. The Economist tėvynėje) valdžia skyrė šimtus milijardų £ gelbėti susimovusiems privatiems bankams (RBS, Loyds TSB, Northern Rock ir kitiems), kurie 2008-2009 dėl savo nemokšiškumo ir godumo ne tik neturėjo pelno, bet ir paskendo nuostuoliuose dėl kai kurių idiotiškų investicinių sprendimų. Ir aš dabar už tai moku ir tikriausiai dar ilgai mokėsiu

                  Comment


                    Parašė Sula Rodyti pranešimą
                    O kuo taip neįtiko Nobelio premijos laureatas?
                    Tuo, kad jis tiesiog nusišneka... siūlo didinti skolinimąsi ir daryti monetarines manipuliacijas, esant pavojingai dideliam valstybinio sektoriaus deficitui... t.y. kai akivaidžiai reikia mažinti išlaidavimą ir balansuoti biudžetą ir daryti struktūrines reformas, kurios didintų ekonomikos efektyvumą ir taip sustatytų viską į vėžias, užuot tik atidėliojus problemų sprendimą ir taip dar labiau gilinus fundamentalias problemas. O Nobelio Premija čia ne rodiklis. Ją yra gavę visa eilė klounų, pradedant Y.Arafatu, baigiant tuo pačiu B.Obama.

                    Krugmanas galvoja, kad ekonomika susideda iš palūkanų normų, pinigų tiekimo į rinką ir skolinimosi. Galbūt jis supranta finansinius mechanizmus, bet akivaizdžiai nesupranta, ko reikia sėkmingam ekonomikos vystymuisi.

                    Pavyzdžiui:

                    The other thing you need to know is that in the face of the current crisis, austerity has been a failure everywhere it has been tried: no country with significant debts has managed to slash its way back into the good graces of the financial markets. For example, Ireland is the good boy of Europe, having responded to its debt problems with savage austerity that has driven its unemployment rate to 14 percent. Yet the interest rate on Irish bonds is still above 8 percent — worse than Italy.
                    Kas per paistalai? O ką jis siūlo? Dar daugiau SKOLINTIS ir LEISTI pinigų? Gal ir man reiktų pabandyti pasiimti daugiau kreditinių kortelių ir, jei tapsiu bedarbis, imti daugiau išlaidauti? Tai labai ribotas ir į fundamentalus neatsižvelgiantis požiūris. JAV 20 amžiuje suklestėjo tikrai ne dėl to, kad skolinosi ir žaidė monetarinius žaidimus. Visų pirma JAV tapo supervalstybe dėl to, kad savo turėjo galingą industriją ir gamybą, kuriai tuo metu (t.y. iki maždaug 9-ojo dešimtmečio vidurio) pasaulyje neprilygo niekas jokioje srityje. Šiandien viskas pasikeitė, o tokie nevispročiai Krugmanai galvoja, kad tai galima pakeisti paspausdinus popierėlių ar paspaudinėjus palūkanų normos mygtuką.
                    Paskutinis taisė John; 2011.11.11, 18:54.

                    Comment


                      Comment


                        Parašė John Rodyti pranešimą
                        Visų pirma JAV tapo supervalstybe dėl to, kad savo turėjo galingą industriją ir gamybą, kuriai tuo metu (t.y. iki maždaug 9-ojo dešimtmečio vidurio) pasaulyje neprilygo niekas jokioje srityje.
                        Daiktai greitai susidėvi, dėl to, jų didelis apyvartumas, o NT rinka yra inertiška. Visuomenė ne šiaip pasirinko NT, o dėl to, kad tai buvo paklausiau nei daiktai-pramonė. Spekuliacinio NT ne tiek ir daug buvo, tuo labiau, kad ir nuomos rinka augo, kuri palaikė spekuliacijas.

                        Comment


                          Parašė John Rodyti pranešimą
                          Šiaip sunkiai galima piešti paralelę... Rusijoje esanti sistema yra įsisenėjusi ir nejudinama. Kinijos atveju vyksta labai daug ekonomikos transformacijos procesų su atitinkamomis pasekmėmis. Taip pat ir su korupcija. Sunkiai, bet su korupcija Kinijoje kovojama ir "kryšų" poreikis ten nėra toks ekstensyvus, kaip Rusijoje. Tą rodo ir Transparency International korupcijos indeksas, kur Kinija "draugauja" su Graikija, Tailandu, Serbija t.y. ties 80 pozicija. Rusijos pozicija tame pačiame indekse yra 154 šalia Kenijos, Dramblio Kaulo Kranto ir pan. Aišku tas indeksas nėra tikslus ir tai tik "perception" indeksas, bet visgi toks didelis skirtumas rodo, kad situacija yra iš esmės skirtinga.

                          O Economistas nėra valstybinių įmonių mėgėjas, kaip ir dera Europietiškai liberaliam laikraščiui. Esmė ne ar kompanijos yra valstybinės, bet kokia bendra situacija su korupcija ir skaidrumu šalyje. Kinijoje šia prasme vyksta teigiami poslinkiai, kuomet Rusijoje, ko gero, dar labiau įtvirtinama įsisenėjusi kriminalinė sistema. Žinoma, Economistui ar kitam "teisingam" laikraščiui iš Vakarų pripažinti, kad esminės problemos Kinijoje yra sprendžiamos, prilygtų kone savižudybei, nes auditorija to tiesiog nesuprastų ir nepriimtų.
                          O kaip tada galima būtų pakomentuoti šį grafiką:

                          Turtas ir pajamos auga geometrine progresija, o pelnas nė išvietos. Ar tai neatrodo įtartinai?

                          Comment


                            Parašė Perfect Rodyti pranešimą
                            O kaip tada galima būtų pakomentuoti šį grafiką:
                            Atvaizdas

                            Turtas ir pajamos auga geometrine progresija, o pelnas nė išvietos. Ar tai neatrodo įtartinai?
                            O kas čia turėtų atrodyti keistai? Statistika aukščiausia melo forma, gali sudėlioti tuos grafikus interpretuodamas sąvokas kaip nori. Dalis įmonių pajamų paskiriamos skubiems statybos, infrastruktūros projektams, todėl pelnas ir nedidelis. Apskrtai nematau reikalo kodėl reiktų kitų šalių sistemas žiūrėti per padidinamąjį stiklą, bent daugiau nei savo daržo.
                            Paskutinis taisė Lettered; 2011.11.12, 10:04.
                            Flickr

                            Comment


                              Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                              O kas čia turėtų atrodyti keistai? Statistika aukščiausia melo forma, gali sudėlioti tuos grafikus interpretuodamas sąvokas kaip nori. Dalis įmonių pajamų paskiriamos skubiems statybos, infrastruktūros projektams, todėl pelnas ir nedidelis. Apskrtai nematau reikalo kodėl reiktų kitų šalių sistemas žiūrėti per padidinamąjį stiklą, bent daugiau nei savo daržo.
                              Jei nenori žiūrėti kas dedasi kitur, tai nežiūrėk. Tai tavo asmeninis reikalas.
                              Šiaip, net jei pelnas yra reinvestuojamas jis turi atsispindėti apskaitoje.
                              Paskutinis taisė Perfect; 2011.11.12, 11:37.

                              Comment


                                Parašė Perfect Rodyti pranešimą
                                O kaip tada galima būtų pakomentuoti šį grafiką:
                                Atvaizdas

                                Turtas ir pajamos auga geometrine progresija, o pelnas nė išvietos. Ar tai neatrodo įtartinai?
                                Tame pačiame straipsnyje gi kalbama. Valstybės įmonės neužsiima vien pelno vaikymusi. Kad ir socialinių programų kūrimas ar greitkelių tiesimas... kiek pelno gali atnešti kelių infrastruktūros kūrimas? Arba oro uostai? Arba geležinkeliai? Jie dažnai atlieka platesnę funkciją, ypač besivystančioje šalyje, kur dėmesys skiriamas infrastruktūros išplėtojimui.
                                Paskutinis taisė John; 2011.11.12, 18:18.

                                Comment


                                  Iš Lietuvos emigruoja pinigai, kaupiasi skolos
                                  http://verslas.delfi.lt/business/is-....d?id=51684031

                                  Vikas iš esmės pasakyta šioje citatoje:
                                  Pasak ekonomisto, Lietuvai reikėtų didinti eksportą, skatinti eksportuojančių pramonės šakų plėtrą, plėsti paslaugų eksportą, formuoti palankią eksportui mokesčių sistemą mažinant darbo jėgos ir kapitalo bei didinant vartojimo ir turto apmokestinimą, pritraukti į šalį savo produkciją eksportuojančius užsienio investuotojus. Be to, Ž. Maurico teigimu, šalis turėtų mažinti priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių skatinant vietinių atsinaujinančių išteklių naudojimą elektros ir šilumos gamyboje.

                                  Comment


                                    Parašė Perfect Rodyti pranešimą
                                    Jei nenori žiūrėti kas dedasi kitur, tai nežiūrėk. Tai tavo asmeninis reikalas.
                                    Šiaip, net jei pelnas yra reinvestuojamas jis turi atsispindėti apskaitoje.
                                    Aš tik nenori mokyti kitus kaip gyventi Kažkokiose ataskaitose manau ir atsispindi, o čia pateikiama ir atitinkamai interpretuoja tik ta informacija kuri yra ,,sensacinga''.
                                    Paskutinis taisė Lettered; 2011.11.12, 20:30.
                                    Flickr

                                    Comment


                                      Ž. Mauricas sako, kad didžioji dalis pinigų iš Lietuvos iškeliauja atsiskaitant už prekes, kurių patys negalime ar nesugebame pasigaminti.
                                      „Už tolimojo Sibiro platybėse išgaunamus naftos ir dujų išteklius kasmet iš Lietuvos iškeliauja keliolika milijardų litų.
                                      Mažiau automobilių - mažiau naftos importo. Ne ką geriau ir būti priklausomam nuo atomo. O atsinaujinantys šaltiniai skamba labai naiviai, jei net vaikiškai

                                      Comment


                                        Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                        Mažiau automobilių - mažiau naftos importo. Ne ką geriau ir būti priklausomam nuo atomo. O atsinaujinantys šaltiniai skamba labai naiviai, jei net vaikiškai
                                        Atomas kainuoja pigiau ir jo naudojimas efektyvesnis, nei naftos. Kainos nėra linkusios šokinėti. O atsinaujinantys šaltiniai yra visai gera idėja. Kodėl Alpėse (kur saulės tikrai ne daugiau, nei Lietuvoje) kone kiekvienas namas ant stogo (ar net visą stogą) turi saulės baterijas? Atsinaujinantys šaltiniai visko neišspręs, bet būtų protinga juos išnaudoti maksimaliai, kiek leidžia mūsų gamtinės sąlygos.

                                        Comment


                                          /\ Reikia esminių sprendimo būdų. Vieną jau pateikiau. Plėtojant miestuose VT, mažinti automobilių skaičių.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X