LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[laimutis]

Eiliniams žmonėms (apie verslininkus net nekalbu) visokios politinės rietenos visiškai dzin.

Čia tai teisybė, ypač tiems kurie negyvena rajonuose aplink sostinę. Kai pašneku su artimaisiais ar pažystamais šia tema jų nesudominu, žmonėms svarbiau kiti dalykai.

[Romas]

1. Šilėnai

Šilėnų kaimas (lenk. Szylany) - vienintėlis etnografinis kaimas Neries regioniniame parke

(...)



Visas pranešimas - temoje Išvykos po Vilniaus apylinkes

[Eimantas]

O kam rašyti sulenkintą kaimo pavadinimo variantą? Pavadinimas lietuviškas ir Lietuvoje.

[Romas]

/\ Perdaug nenukrypstant nuo temos

Szylany yra vietinių gyventojų naudojama forma - kaip gudiškas kaimas Paramok (Paramėlis) Varėnos rajone, rusų sentikių kaimas Mitrofanovka (Žemaitėliai) Vilniaus rajone, rusų stačiatikių kaimas Michnovo (Mikniškės) Šalčininkų rajone, latviškas kaimas Būtiņciems (Būtingė) už Palangos.
Kažkada šia liga sirgo kalbininkai, versdami Nedzingę ar Viciūnus į Nedingę ir Vičiūnus.

Beje, tokios liguistos reakcijos nėra, kai Klaipėjoje statomas "Mėmėlio miestas" ar su vokiečių rūbais vaikšto padavėjos kokiame nors "Livonijos" restorane...

Grįžtam į temą. Apie vietovardžius ir tautų santykius yra kitos temos.

[Eimantas]

Tai čia ne mūsų bėdos, kad naudoja iškraipytą variantą. Ne mes iškraipom autentišką pavadinimą. Jei pavadinimas būtų išties slaviškas nuo pradžių ir vietiniai tokį naudotų, tai tada skliaustuose yra prasmė nurodyti originalų.

[Romas]

/\ Gal nereikia užsižaisti romantinėmis fantazijomis apie "autentiškas" formas.

Apie autentiškus pavadinimus paprastai klausiama vietinių žmonių.
1939 m. atgavus Vilniaus kraštą jokių problemų nebuvo atkurti tokias vietovardžių formas Vilniaus krašto Švenčionių ar Varėnos apylinkėse
Ten kur vietiniai nekalbėjo lietuviškai (niekas neneigia, kad ten anksčiau gyveno lietuviai ir XIX a. vyko polonizacija), 1939 m. rudėnį reikėjo per porą savaičių sugalvoti pavadinimus.
Tai prigalvota visokių nebūtų vietovardžių su žemaitiškomis priesagomies "-ėnai" (Airėnai, Arnėnai, Vyžulėnai), padaryta vertalų pvz., Tauro kalnas (išverstas vardas), o ten, kur nebūtų pakenkęs vertimas - pridėta galūnė ir gavosi visiškas nesusipratimas (pvz., Bezdonys).

[Eimantas]

Kalbu apie konkrečiai šį pavadinimą. Ir jokių vietinių nereikia klausti, kad suprastum jog yra Šilėnai. Ir jokios čia romantikos nėra. Suprantama, kad ne 100 procentų Lietuvoje esančių vietovardžių yra lietuviški, analogiškai ir su pavardėmis.

[Romas]

O kam rašyti sulenkintą kaimo pavadinimo variantą? Pavadinimas lietuviškas ir Lietuvoje.

Nesuprantu paties nenuoseklumo.
Juk nesipiktini, jei kas nors Klaipėdą pavadina Mėmėliu, o Šilutę - Heydekrugu...

[Eimantas]

Tai nėra lietuviškos formos iškraipymai.

[Maxas]

Tai nėra lietuviškos formos iškraipymai.

Memel - nėra lietuviškos formos iškraipymas?

[Eimantas]

Memel - nėra lietuviškos formos iškraipymas?

Ne.

[Rainforest]

O jei jau pilti žibalo, tai reikėtų net ir Kowno šalia rašyti lenkiškai, juk grinai lenkų miestas, originalus pavadinimas.

Prošė, panovie.
http://pl.wikipedia.org/wiki/Histori...4skiej_1919-40



http://pl.wikipedia.org/wiki/Łopie

[laimutis]

Memel - nėra lietuviškos formos iškraipymas?

Vokiškas Klaipėdos miesto pavadinimas Memel yra upv. Nemunas fonetinis perdirbinys. Kryžiuočiai manė pilį stato Nemuno žiotyse.

[Romas]

Klausimas ne apie tai, kad Klaipėda kita tauta vadina Mėmemeliu.

Problema tame, kad nerandama argumentų, kodėl reikia piktintis, jei paminimas etnografinio kaimo vietovardis ir ten gyvenančių žmonių tarme.

Paaiškinimas vienas - kažkokia neapykanta daliai Lietuvos piliečių, vien dėl to, kad jie yra lenkai.

Tegul lenkai traukiasi atgal į Karpatus ar kur ten.

[Eimantas]

Užkliuvo, nes paminima iškraipyta lietuviška forma Lietuvoje.

O citatoje ištrauktas iš konteksto mano teiginys. Vos ne juodosios žurnalistinės technologijos.

[Maxas]

Būtent, aš irgi nematau jokių argumentų kodėl negalima.
Matau net forume jau tapo draudžiama arba nepatartina vartoti nelietuviškus vietinių pavadinimus skliausteliuose, kitaip susilauksi pastabų. Kaip tik tai tik praturtina žinias apie konkrečią vietą, jos esamą būklę bei istoriją.

Ir ką tada reiškia "iškraipytas pavadinimas"? Gal kas galite plačiau paaiškinti?
Minėtame pavadinimo variante kaip tik išsaugoti lietuviški elementai. Tokiu pavadinimų pilna Gudijoje, Lenkijoje. Bet tarkim Karaliaučiaus srityje nebeliko nei pėdsako. Tai gal ten yra iškraipyti?

[Romas]

O citatoje ištrauktas iš konteksto mano teiginys. Vos ne juodosios žurnalistinės technologijos.

Pilna citata ir visas kontekstas - paspaudus nuorodą.
Pirmas anos citatos sakinys mažai ką bendro turi su šita diskusija apie Šilėnų kaimą, bet jei norisi - prašom:

O kodėl lietuviai turėtų grįžti iš savo etninių žemių? Tegul lenkai traukiasi atgal į Karpatus ar kur ten.

Bet taip ir nepateikti argumentai, kodėl Šilutę galima vadinti Heydekrugu, o Šilėnus galima vadinti tik Šilėnais.

[Eimantas]

Ir kur ten neapykanta? Logiškas atsakymas į siūlymą lietuviams trauktis.

Heydekrugas nėra išdarkya Šilutės forma. O koks Lauksargenas ar Stoniškenas būtų užkliuvęs.

[Maxas]

Heydekrugas nėra išdarkya Šilutės forma. O koks Lauksargenas ar Stoniškenas būtų užkliuvęs.

Jei Šilėnus tarpukario lenkų valdžia pervadintų į Bór? Tai jau būtų neišdarkytas pavadinimas?

[Eimantas]

Tai būtų išverstas. O Šilutė apskritai naujadaras yra.