LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Visdarlietus]

Čia gal ne šitos temos klausimas, bet man įdomu kodėl lietuviai taip greitai pasiduodavo slavizacijai. Ir aš ne apie valstiečius ar baudžiaunininkus. Bet tas pats Jogaila, arba Vytauto dukra Sofija. Kiek tik skaitai, kad lietuvaitės ištekėjo į slaviškus kraštus lietuvybė ir baigėsi. Bet kai tik kokia slavė į Lietuvą, taip dvaras slavėja...

[mantasm]

Čia gal ne šitos temos klausimas, bet man įdomu kodėl lietuviai taip greitai pasiduodavo slavizacijai. Ir aš ne apie valstiečius ar baudžiaunininkus. Bet tas pats Jogaila, arba Vytauto dukra Sofija. Kiek tik skaitai, kad lietuvaitės ištekėjo į slaviškus kraštus lietuvybė ir baigėsi. Bet kai tik kokia slavė į Lietuvą, taip dvaras slavėja...

Sakyčiau mesianizmo trūkumas kultūroje/religijoje.

[Ignalina]

Koloradinių tuteišų parcija nerimsta.

Tautinių mažumų įstatymo pakeitimus įvertinęs Ažubalis: šie siūlymai - antikonstituciniai

Lenkų rinkimų akcijai priklausantys Seimo nariai siūlo Tautinių mažumų įstatymo pakeitimus. Savivaldybėse, kur tautinės mažumos sudaro bent dešimtadalį gyventojų, miestų ir kaimų ženklai, gatvių, institucijų pavadinimai greta valstybinės kalbos galėtų būti rašomi ir tautinės mažumos kalba.

https://lrt.lt/mediateka/irasas/2000...konstituciniai

Pagal šitų koloradkių siūlymą Vilniuje būtų lietuviški, lenkiški ir rusiški užrašai. Bravo.

[digital]

LRT mediatekoje pirmos 35 min apie Šalčininkus - Šalčininkuose gyvenantys Valainiai: vietiniai nesuprato, kodėl keliame Lietuvos vėliavą

Sigitas ir Laura Valainiai, jau 18 metų gyvenantys Šalčininkuose, ten atsikraustė dėl vyro tarnybos. Laura dirba istorijos mokytoja, Sigitas – Padvarionių užkardos vadas. Iš Pasvalio kilę sutuoktiniai nepaliauja stebėtis keistenybėmis, pamatytomis greta Baltarusijos.

[Alfas Vingys]

Lenkų kalba Lenkijoje tikrai skiriasi iš kitų kalbų dėl savo pabrėžtino kirčiavimo antrame nuo galo skiemenyje. Lietuvių, rusų, ukrainiečių kalbose kirtis šokinėja, tai Vilniaus lenkai kaip ir Ukrainos lenkai tiesiog nekirčiuoja taip kaip Lenkijoje.

[manometras]

Lenkų kalba Lenkijoje tikrai skiriasi iš kitų kalbų dėl savo pabrėžtino kirčiavimo antrame nuo galo skiemenyje. Lietuvių, rusų, ukrainiečių kalbose kirtis šokinėja, tai Vilniaus lenkai kaip ir Ukrainos lenkai tiesiog nekirčiuoja taip kaip Lenkijoje.

Kirčiuoja, bet nemoka tart įvairių garsų, nes dauguma net negirdėję, kaip tariama Lenkijoje.

Suomijos švedai irgi kitaip taria (skaito) kai kuriuos garsus negu Švedijoje.

[Tomizmas]

Aš tai niekaip negaliu suprasti tokios įdomios tendencijos kai kurių Vilniaus regiono lenkų, būtent boomerių kartos tarpe. Esu matęs šimtus situacijų, kai 2 vyresnės kartos lenkai tarp savęs bendrauja rusų kalba. Su jaunais lenkais viskas aišku - jie tarp savęs šneka lenkų kalba, tas yra normalu ir natūralu, praktiškai visada puikiai šneka lietuvių kalba su tais kas ne lenkai, viskas logiška ir ok. Bet iš kur tas kai kurių vyresnės kartos atstovų pasinešimas ant rusų kalbos? Kiek esu klausęs, logiško atsakymo niekad nesulaukiau, išskyrus "rusų kalba geriau" (kuo geriau - taip ir nemokama paaiškinti, išskyrus skėstelėjimą rankomis), arba "mes rusiškas mokyklas lankėm".

Ir kas įdomiausia - kai 2 tokie boomeriai lenkai tarp savęs šneka rusų kalba, ir jiems kas nors paskambina iš namų, su namiškiais kalbasi lenkų kalba! Pasikalba su šeima lenkiškai, ir toliau su kolega tęsia pokalbį rusų kalba... Nors jis toks pats lenkas, kaip ir šeimos nariai, su kuriais ką tik kalbėjosi.

[Sula]

Tai elementaru. Tiesiog rusų kalba buvo ir dar išlieka lingua franca.

[manometras]

Kaip anksčiau, ypač krašto priklausymo Lenkjijai metais, tų “lenkų” giminės namie kalbėdavosi lietuviškai arba gudiškai, o viešumoje — ne puikiai, bet “puikiąja”, “kultūringąja” lenkų kalba, tinkančia viešumai, taip sovietmečiu jie viešai kalbėdavo “puikiąja”, “kultūringąja”, “didžiąja” rusų kalba, kurią ir daug geriau mokėjo, o ne sava namine maišyta kaimietiška lenkų-gudų-rusų kalba. O lietuvių kalba jiems niekada nebuvo ir netapo nei didi kultūros kalba, nei ta, kurią buvo tiesiog priversti puikiai išmokti ir vartoti.

[Tomizmas]

Tai elementaru. Tiesiog rusų kalba buvo ir dar išlieka lingua franca.

Bet lingua franca paprastai būna vartojama susikalbėjimui tarp skirtingų tautų žmonių, o ne tos pačios tautos. Niekad nemačiau kad lietuvis su lietuviu naudotu lingua franca.

Kaip anksčiau, ypač krašto priklausymo Lenkjijai metais, tų “lenkų” giminės namie kalbėdavosi lietuviškai arba gudiškai, o viešumoje — ne puikiai, bet “puikiąja”, “kultūringąja” lenkų kalba, tinkančia viešumai, taip sovietmečiu jie viešai kalbėdavo “puikiąja”, “kultūringąja”, “didžiąja” rusų kalba, kurią ir daug geriau mokėjo, o ne sava namine maišyta kaimietiška lenkų-gudų-rusų kalba. O lietuvių kalba jiems niekada nebuvo ir netapo nei didi kultūros kalba, nei ta, kurią buvo tiesiog priversti puikiai išmokti ir vartoti.

Na bet ta vietinė Vilniaus lenkų tarmė, kad ir kokia ji būtų su priemaišomis ar stipriai besiskirianti nuo warszawsko literatūrinio standarto, vis dėl to yra vietos lenkams gimtoji. Vis tiek nesiklijuoja, kam tarp 2 tautiečių naudoti ne ją, o kitą kalbą. Su namiškiais kažkodėl nenaudoja rusų kalbos.

Lietuvių kalba dabar jau tapo ta, kurią būtina išmokti ir mokėti, nes be jos labai toli nenuvažiuosi, nebent vieninteliai gyvenimo pasiekimai - ūkininkauti kokiose savo gimtose Eišiškėse, niekur iš jų neišvažiuojant. Bet kurie iš Šalčininkų rajono važinėja dirbti į Vilnių (o tokių labai daug), tie visi moka, jaunesni kartais netgi be akcento.

[Stadionas]

Kaip anksčiau, ypač krašto priklausymo Lenkjijai metais, tų “lenkų” giminės namie kalbėdavosi lietuviškai arba gudiškai, o viešumoje — ne puikiai, bet “puikiąja”, “kultūringąja” lenkų kalba, tinkančia viešumai, taip sovietmečiu jie viešai kalbėdavo “puikiąja”, “kultūringąja”, “didžiąja” rusų kalba, kurią ir daug geriau mokėjo, o ne sava namine maišyta kaimietiška lenkų-gudų-rusų kalba. O lietuvių kalba jiems niekada nebuvo ir netapo nei didi kultūros kalba, nei ta, kurią buvo tiesiog priversti puikiai išmokti ir vartoti.

plius didelė tos kartos lenkų, rusų mokyklas baigė.

[Stadionas]

Na bet ta vietinė Vilniaus lenkų tarmė, kad ir kokia ji būtų su priemaišomis ar stipriai besiskirianti nuo warszawsko literatūrinio standarto, vis dėl to yra vietos lenkams gimtoji. Vis tiek nesiklijuoja, kam tarp 2 tautiečių naudoti ne ją, o kitą kalbą. Su namiškiais kažkodėl nenaudoja rusų kalbos.

nes rusiškai kalba taisyklingai, o savo gudų tarme gėda

[Tomizmas]

plius didelė tos kartos lenkų, rusų mokyklas baigė.

Tai baigė, bet mokyklos baigimas kita kalba nenubraukia galimybės su tautiečiais bendrauti savo gimta kalba. Tuo labiau kad ta mokykla pabaigta jau prieš dešimtmečius, kada tas buvo, tiek vandens nutekėjo.

nes rusiškai kalba taisyklingai, o savo gudų tarme gėda

Gėda gėdytis savo kalbos ar netgi tarmės.

[Stadionas]

Tai baigė, bet mokyklos baigimas kita kalba nenubraukia galimybės su tautiečiais bendrauti savo gimta kalba. Tuo labiau kad ta mokykla pabaigta jau prieš dešimtmečius, kada tas buvo, tiek vandens nutekėjo.

jei baigi rusų mokykla, nei skaitai nei rašai lotiniškais rašmenimis, todėl rusų kalba pasilieka ilgam.

[mantasm]

Gėda gėdytis savo kalbos ar netgi tarmės.

Žmonių linkusių taikytis prie pono įprotis. Ne pirmą kartą keičia kalbą. Su laiku ir dar kartą pakeis.

[Stadionas]

Žmonių linkusių taikytis prie pono įprotis. Ne pirmą kartą keičia kalbą. Su laiku ir dar kartą pakeis.

Prasuks ratą sakyčiau

[Tomizmas]

jei baigi rusų mokykla, nei skaitai nei rašai lotiniškais rašmenimis, todėl rusų kalba pasilieka ilgam.

Tai kad ir skaito, ir rašo. Facebookuose savo vardus ir pavardes užsirašo lenkiškai net su visomis W kaip priklauso. Ir dalinasi po to rusiškais prikolais, net ne lenkiškais (kas būtų kur kas logiškiau).

Bet su namiškiais, vėl gi, rusų mokyklos baigimas netrukdo šnekėti gimta lenkų kalba (ar jos tarme). Į lenkiškas mišias eiti netrukdo. O su bendradarbiu lenku kalbėti - no, Russian please (jei šalia nėra lietuvių).

[manometras]

Tai baigė, bet mokyklos baigimas kita kalba nenubraukia galimybės su tautiečiais bendrauti savo gimta kalba. Tuo labiau kad ta mokykla pabaigta jau prieš dešimtmečius, kada tas buvo, tiek vandens nutekėjo.



Gėda gėdytis savo kalbos ar netgi tarmės.

Jau sakiau, jie tą savo “lenkų” ar “baltarusių” kalbą įsivaizduoja (yra išauklėti įsivaizduoti) ne kaip kažkokią superinę gerbtiną gimtąją, o kaip tik namams ir namiškiams tinkamą, neprestižinę, kurią gėda vartoti kalbant su svetimu žmogum.
Tai daugumai Lietuvos Respublikos lietuvių dabar gėda gėdytis gimtosios (namų, tėvų, senelių) lietuvių kalbos.

Žmonėms, kuriais tu stebiesi, buvo mokykloje ir visuomenėj įkalta, kad namų kalba gėda, nenaudinga (arba net pavojinga) kalbėti su svetimais.

[Stadionas]

Jau sakiau, jie tą savo “lenkų” ar “baltarusių” kalbą įsivaizduoja (yra išauklėti įsivaizduoti) ne kaip kažkokią superinę gerbtiną gimtąją, o kaip tik namams ir namiškiams tinkamą, neprestižinę, kurią gėda vartoti kalbant su svetimu žmogum.
Tai daugumai Lietuvos Respublikos lietuvių dabar gėda gėdytis gimtosios (namų, tėvų, senelių) lietuvių kalbos.

Žmonėms, kuriais tu stebiesi, buvo mokykloje ir visuomenėj įkalta, kad namų kalba gėda (arba net pavojinga) kalbėti su svetimais.

šio atveju panašus dalykas būtų su tarmėm, kai Žemaičiai tą pačią akimirką nustoja tarmiškai šnekėt esant ne savo aplinkoje.

[Tomizmas]

Jau sakiau, jie tą savo “lenkų” ar “baltarusių” kalbą įsivaizduoja (yra išauklėti įsivaizduoti) ne kaip kažkokią superinę gerbtiną gimtąją, o kaip tik namams ir namiškiams tinkamą, neprestižinę, kurią gėda vartoti kalbant su svetimu žmogum.
Tai daugumai Lietuvos Respublikos lietuvių dabar gėda gėdytis gimtosios (namų, tėvų, senelių) lietuvių kalbos.

Žmonėms, kuriais tu stebiesi, buvo mokykloje ir visuomenėj įkalta, kad namų kalba gėda, nenaudinga (arba net pavojinga) kalbėti su svetimais.

Žmonių linkusių taikytis prie pono įprotis. Ne pirmą kartą keičia kalbą. Su laiku ir dar kartą pakeis.

Bais škada kad teip žmones mislyja. Net tarp savų, savam rati, gimtos tarmės bridytis? Jeigu ašiai kožnų rozų prie ponā taikyciaus, tai savā tarmi su savais rajonskais neūtarycia ba būt bais gi "sarmata", ale ūtaryju i man niekas niekā neaždraus, pamislyte, sarmatytis aš do cia turiu kažko... Kas manā gimta, tas MANĀ, ā kam nepasdaboja, tie gali kumpi paverkt spakainiai.

šio atveju panašus dalykas būtų su tarmėm, kai Žemaičiai tą pačią akimirką nustoja tarmiškai šnekėt esant ne savo aplinkoje.

Ale žemaitys su kitu žemaiciu tai turbūt ūtaryja savą tuo žemaitišku kalbu, katara skamba kai kokia zagranična švincionskom ausim. Ti kokiam savam Kelmės rajoni tai kažno ar bais storojas ūtaryt gramatnai kai knygāj ažrašyta.