LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[mantasm]

Tai šituos dalykus regione užsiėmusi galėtų perimti centrinė valdžia. Tik jeigu nebus komunikacijos suprantama kalba ir pvz. vyriausybės darželiai bus lietuvių, o ne lenkų kalba tai tikslo nepasieks. Tik dar daugiau progų AWPL gaus propagandos pavaryti.

Pradžiai reiktų ne komunikacijos, o pradėti bausti Tomaševskininkus už labai akivaizdžius pažeidimus savivaldoje ir per rinkimus. Lenkija jau pradėjo užraukdama finansavimą neaiškiom schemutėm.

[index]

Pradžiai reiktų ne komunikacijos, o pradėti bausti Tomaševskininkus už labai akivaizdžius pažeidimus savivaldoje ir per rinkimus. Lenkija jau pradėjo užraukdama finansavimą neaiškiom schemutėm.

O žinai kuo tas baigsis tuo metu išlaikant atskirtį su Lietuvos lenkais? "Mus puola, mums kenkia nacionalistai Lietuviai, visi susitelkime apie gynėją Tomaševskį!".

[Tomizmas]

Deja, ne visi. Šalčininkuose kalbėjausi su 16-17 metų jaunuoliu - sunkiai rinko lietuviškus žodžius. Net nustebau, negi mokykloje dorai nemoko?
Aišku, neverta generalizuoti.

Mokykloje JOKIOS kalbos neįmanoma pilnai išmokti. Tam, kad nereiktų pagalvoti renkant žodžius, neliktų klaidų ir akcento, būtinas gyvas bendravimas su tais, kuriems ta kalba gimtoji ar kurie ją labai gerai moka. Šalčininkuose ir Visagine toli gražu ne kiekvienas turi savo aplinkoje su kuo lietuviškai bendrauti.

Dėl tos pačios priežasties tarybiniais laikais, kiek tėvai pasakojo, labai daug kurie bendrakursiai iš centrinės Lietuvos ir ypač iš Žemaitijos kalbėdami rusų kalba gerokai pagalvodavo rinkdami žodžius, darydavo daug klaidų, nors mokykloje mokėsi ją lygiai taip pat, tiek pat valandų, iš tų pačių vadovėlių, ir netgi gerais pažymiais - nes jie gyvai rusų kalba dažniausiai nebendraudavo, nes nebuvo su kuo.

Ir dar dėl tos pačios priežasties daug kas mokykloje "išmokę" anglų kalbą sugeba tik rašyti ir skaityti komentarus Youtubėje, o gyvai pokalbį su anglakalbiu vedant kyla problemų, kad "pašnekovas per greit kalba" ir "reikia pagalvoti, koks ten turi būti žodis".

[mantasm]

O žinai kuo tas baigsis tuo metu išlaikant atskirtį su Lietuvos lenkais? "Mus puola, mums kenkia nacionalistai Lietuviai, visi susitelkime apie gynėją Tomaševskį!".

Kuo baigsis bandant įvest tiesioginį valdymą? Irgi tas pats. TIk dar turės visą korupcinį-represinį aparatą palaikymui.

Pradžiai reiktų užsiimti nuo labai akivaizdžių korupcinių reikalų, kad apmažinti įtaką. Nu kur iki tiek akis bado, kad ir patiems aišku, kad korupcija. Tik visi tyliai sėdi, nes vieni bijo, kiti naudojasi, tretiem šiaip vienodai rodo. Tada gal ir rinkimuose natūraliai atsirastų daugiau įvairovės. Tuo pačiu ir visos kitos bėdos pradėtų spręstis.

[Aleksio]

Už vatnykus balsuoja dėl to, kad šitų neojedinstvininkų niekas neiškviečia ant kilimėlio už atvirą manipuliavimą rinkėjais. Visokie „balsuosit už lietuvius - negausit malkų“ bobutėm.

Šalčininkuose neliko slapto balsavimo? Šiais laikais malkas vis dar "duoda", o ne parduoda?

[index]

Pradžiai reiktų užsiimti nuo labai akivaizdžių korupcinių reikalų, kad apmažinti įtaką. Nu kur iki tiek akis bado, kad ir patiems aišku, kad korupcija. Tik visi tyliai sėdi, nes vieni bijo, kiti naudojasi, tretiem šiaip vienodai rodo. Tada gal ir rinkimuose natūraliai atsirastų daugiau įvairovės. Tuo pačiu ir visos kitos bėdos pradėtų spręstis.

Tas taip, bet kartu su tuo turi ateiti ir pilnavertis integravimas į Lietuvos visuomenę, pripažįstant kad jų lenkišką ir rusišką kultūrą reikia išlaikyti ir puoselėti. Reikia lietuviškos komunikacijos jų kalbomis (gal net atskirų LRT kanalų lenkiškai ir rusiškai), tautinių mažumų atstovų mainstreaminėse partijose (teisingumo ministrė Dobrowolska yra geras žingsnis šia kryptimi), galų gale pripažinti, kad neketiname jų Smetonišku stiliumi sulietuvinti legalizuojant W raidę. Šalčininkų gyventojai daug teigiamiau sureaguos jei su Tomaševskininkų korupcija kovos pareigūnas lenkas, o ne nacionalistas lietuvis, nuolat įtarinėjantis kad lenkai nuolat apie naują Vilniaus okupaciją svajoja.

[Sula]

Mokykloje JOKIOS kalbos neįmanoma pilnai išmokti. Tam, kad nereiktų pagalvoti renkant žodžius, neliktų klaidų ir akcento, būtinas gyvas bendravimas su tais, kuriems ta kalba gimtoji ar kurie ją labai gerai moka. Šalčininkuose ir Visagine toli gražu ne kiekvienas turi savo aplinkoje su kuo lietuviškai bendrauti.

Ten buvo pastebėjimas į repliką

Rusų ir lenkų jaunimas moka lietuviškai geriau už kai kuriuos lietuvius,

.

Tiesiog negalima taip apibendrinti. Kažkas gal ir moka geriau už kažką. Nors pačiame Vilniuje gyvenantys lenkai daugumoje dabar kalba lietuviškai neblogai, ko prieš 30 metų tikrai nebuvo.

[mantasm]

Tas taip, bet kartu su tuo turi ateiti ir pilnavertis integravimas į Lietuvos visuomenę, pripažįstant kad jų lenkišką ir rusišką kultūrą reikia išlaikyti ir puoselėti. Reikia lietuviškos komunikacijos jų kalbomis (gal net atskirų LRT kanalų lenkiškai ir rusiškai), tautinių mažumų atstovų mainstreaminėse partijose (teisingumo ministrė Dobrowolska yra geras žingsnis šia kryptimi), galų gale pripažinti, kad neketiname jų Smetonišku stiliumi sulietuvinti legalizuojant W raidę. Šalčininkų gyventojai daug teigiamiau sureaguos jei su Tomaševskininkų korupcija kovos pareigūnas lenkas, o ne nacionalistas lietuvis, nuolat įtarinėjantis kad lenkai nuolat apie naują Vilniaus okupaciją svajoja.

Nebūtinai kartu. Pradėjus mažinti akyvaizdžiausias korupcijas ir dingus Tomaševskio monopoliui visa kita pradėtų spręstis savaime. Patys žmonės atrastų koks kelias jiems geresnis be primetimo iš viršaus. Aišku tai lėtesnis kelias. Bet rezultatas būtų organiškesnis.

Pavyzdžiui galbūt geriausia būtų steigti žiniasklaidą ne lenkiškai ar rusiškai, o po prostu. Reiktų iš tiesų plėtoti vietinę regioninę kultūrą, o ne auginti standartinius lenkus savo užantyje.

[index]

Nebūtinai kartu. Pradėjus mažinti akyvaizdžiausias korupcijas ir dingus Tomaševskio monopoliui visa kita pradėtų spręstis savaime. Patys žmonės atrastų koks kelias jiems geresnis be primetimo iš viršaus. Aišku tai lėtesnis kelias. Bet rezultatas būtų organiškesnis.

Aš manau, kad be prielankumo vietoje priešiškumo rodymo jie kovai su Tomaševskio korupcija tiesiog priešinsis, nors taip ir kenkdami sau. Kas reiškia, kad ta kova gali tiesiog nepavykti. Tiesiog kova prieš Tomaševskininkus neturi atrodyti kaip kova prieš lenkų mažumą.

Pavyzdžiui galbūt geriausia būtų steigti žiniasklaidą ne lenkiškai ar rusiškai, o po prostu. Reiktų iš tiesų plėtoti vietinę regioninę kultūrą, o ne auginti standartinius lenkus savo užantyje.

Manau visai gera idėja. O tam tereiktų, kad laidų vedėjai, vertėjai, įgarsintojai būtų vietos lenkai. Tada jie natūraliai kalbės savo dialektu.

[mantasm]

Aš manau, kad be prielankumo vietoje priešiškumo rodymo jie kovai su Tomaševskio korupcija tiesiog priešinsis, nors taip ir kenkdami sau. Kas reiškia, kad ta kova gali tiesiog nepavykti. Tiesiog kova prieš Tomaševskininkus neturi atrodyti kaip kova prieš lenkų mažumą.

Einant keliais frontais sakyčiau kaip tik būtų daugiau pasipriešinimo. Didesnis ar mažesnis tiesioginis valdymas būtent ir atrodytų kaip kova prie tuteišus. O vienos kitos korupcinės schemos išaiškinimas bendrame fone galėtų praslysti. Tarp pačių Tomaševskininkai garantuotai yra atskiri klanai su tarpusavio trintimis. Vos pajudinus galbūt patys perimtų iniciatyvą ir toliau jau reiktų tik pavairuoti procesą viena ar kita linkme.

[Aleksio]

Manau visai gera idėja. O tam tereiktų, kad laidų vedėjai, vertėjai, įgarsintojai būtų vietos lenkai. Tada jie natūraliai kalbės savo dialektu.

Kaip tik tai būtų blogai - kuo mažiau dialektinių ir tarminių skirtumų - tuo geriau.

[Kitas Džiugas]

Tas taip, bet kartu su tuo turi ateiti ir pilnavertis integravimas į Lietuvos visuomenę, pripažįstant kad jų lenkišką ir rusišką kultūrą reikia išlaikyti ir puoselėti. Reikia lietuviškos komunikacijos jų kalbomis (gal net atskirų LRT kanalų lenkiškai ir rusiškai), tautinių mažumų atstovų mainstreaminėse partijose (teisingumo ministrė Dobrowolska yra geras žingsnis šia kryptimi), galų gale pripažinti, kad neketiname jų Smetonišku stiliumi sulietuvinti legalizuojant W raidę. Šalčininkų gyventojai daug teigiamiau sureaguos jei su Tomaševskininkų korupcija kovos pareigūnas lenkas, o ne nacionalistas lietuvis, nuolat įtarinėjantis kad lenkai nuolat apie naują Vilniaus okupaciją svajoja.

Fun fact: Smetonos laikais W buvo legali

[digital]

Pavyzdžiui galbūt geriausia būtų steigti žiniasklaidą ne lenkiškai ar rusiškai, o po prostu. Reiktų iš tiesų plėtoti vietinę regioninę kultūrą, o ne auginti standartinius lenkus savo užantyje.

Neįmanoma, nes ta kalba nėra standartizuota, ir pilna jos dialektų net gretimuose kaimuose. Buvo čia forume apie tai.

[Romas]

Tas taip, bet kartu su tuo turi ateiti ir pilnavertis integravimas į Lietuvos visuomenę, pripažįstant kad jų lenkišką ir rusišką kultūrą reikia išlaikyti ir puoselėti. Reikia lietuviškos komunikacijos jų kalbomis (gal net atskirų LRT kanalų lenkiškai ir rusiškai), tautinių mažumų atstovų mainstreaminėse partijose (teisingumo ministrė Dobrowolska yra geras žingsnis šia kryptimi), galų gale pripažinti, kad neketiname jų Smetonišku stiliumi sulietuvinti legalizuojant W raidę. Šalčininkų gyventojai daug teigiamiau sureaguos jei su Tomaševskininkų korupcija kovos pareigūnas lenkas, o ne nacionalistas lietuvis, nuolat įtarinėjantis kad lenkai nuolat apie naują Vilniaus okupaciją svajoja.

Neapdairi valdžios politika lenkus stumia į rusų glėbį
Kadangi yra 5% rinkimų barjeras, tai AWPL (Lenkų rinkimnė akcija) yra vienintelė lenkams turėti savo atstovus, o kai balansuojama ties 5 % riba, tai sąjungininkais tampa net ir rusų partija su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.
Dėl televizijos - dar rugsėjį Lietuvoje teoriškai prieinama ne tik valdiška ir nuobodi TV Polonia, bet ir Lenkijos TWP Wilno su 6 kokybiškesnio turinio progeamomis. Tačiau kabelinės televizijos tą televiziją atkakliai ignoruoja ir kas kelis mėnesius vis "pradžiugina" naujas rusiškais kanalais.
Apie kassavaitines patyčias iš lenkų per valstybinėje LRT televizijoje rodomas "Dviračio šou" nėra ką ir kalbėti.

[Shernas]

Neapdairi valdžios politika lenkus stumia į rusų glėbį
Kadangi yra 5% rinkimų barjeras, tai AWPL (Lenkų rinkimnė akcija) yra vienintelė lenkams turėti savo atstovus, o kai balansuojama ties 5 % riba, tai sąjungininkais tampa net ir rusų partija su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.
Dėl televizijos - dar rugsėjį Lietuvoje teoriškai prieinama ne tik valdiška ir nuobodi TV Polonia, bet ir Lenkijos TWP Wilno su 6 kokybiškesnio turinio progeamomis. Tačiau kabelinės televizijos tą televiziją atkakliai ignoruoja ir kas kelis mėnesius vis "pradžiugina" naujas rusiškais kanalais.
Apie kassavaitines patyčias iš lenkų per valstybinėje LRT televizijoje rodomas "Dviračio šou" nėra ką ir kalbėti.

Jei už buvimą hobitais mokėtų daugiau nei už buvimą lenkais - dauguma persirašytų hobitais

O jei rimtai - kaip ir kieno sukurta dabartinė gyventojų tapatybė :

LENKINIMAS AR RUSINIMAS?

http://lkbkronika.lt/index.php/ausra...rusinimas.html

Petras Kalnius MOKYKLŲ IR TAUTINĖS SUDĖTIES KAITA PIETRYČIŲ LIETUVOJE NUO XX A. VIDURIO

"Apskritai pateiktieji duomenys atspindi komplikuotą sovietinį švietimo sistemos paveldą Pietryčių Lietuvoje: po Antrojo pasaulinio karo švietimo sistema čia buvo sukonstruota regiono rusifikacijos vykdymui, kur kas spartesniam ir mažiau užslėptam negu likusioje Lietuvos dalyje. Ir tai turėjo savo padarinių."

http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/2-Kalnius.pdf

[Sula]

Petras Kalnius MOKYKLŲ IR TAUTINĖS SUDĖTIES KAITA PIETRYČIŲ LIETUVOJE NUO XX A. VIDURIO

"Apskritai pateiktieji duomenys atspindi komplikuotą sovietinį švietimo sistemos paveldą Pietryčių Lietuvoje: po Antrojo pasaulinio karo švietimo sistema čia buvo sukonstruota regiono rusifikacijos vykdymui, kur kas spartesniam ir mažiau užslėptam negu likusioje Lietuvos dalyje. Ir tai turėjo savo padarinių."

http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/2-Kalnius.pdf

Matosi, kad rusiškos mokyklos/klasės rajonuose jau ant išnykimo ribos.

[Zefyras]

Neapdairi valdžios politika lenkus stumia į rusų glėbį
Kadangi yra 5% rinkimų barjeras, tai AWPL (Lenkų rinkimnė akcija) yra vienintelė lenkams turėti savo atstovus, o kai balansuojama ties 5 % riba, tai sąjungininkais tampa net ir rusų partija su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.
Dėl televizijos - dar rugsėjį Lietuvoje teoriškai prieinama ne tik valdiška ir nuobodi TV Polonia, bet ir Lenkijos TWP Wilno su 6 kokybiškesnio turinio progeamomis. Tačiau kabelinės televizijos tą televiziją atkakliai ignoruoja ir kas kelis mėnesius vis "pradžiugina" naujas rusiškais kanalais.
Apie kassavaitines patyčias iš lenkų per valstybinėje LRT televizijoje rodomas "Dviračio šou" nėra ką ir kalbėti.

Tai ne vien 5 proc. klausimas, tai ir politinio klientilizmo, kuris daugumoje likusių Lietuvos savivaldybių galbūt mažiau pastebimas, bet vis dar egzistuojantis, išdava. LLRA kontroliuoja visas vietos valdžios institucijas ir lenkų sąjunga, gaunamas finansavimas iš įvairių konservatyvių šaltinių Lenkijoje. Šiemet 5 proc. barjeras neperliptas dėl to, kad rusakalbiai nubalsavo už ne ką geresnį Uspaskichą (kuris net nekandidatavo). Jeigu būtų dvi partijos - turbūt nei viena nepakliūtų į Seimą tokiu atveju. Panašus pavyzdys buvo Slovakijoje, kurioje vengrų mažumą atstovaujančios partijos nepakliuvo į parlamentą, nors kartu surinko netoli 6 proc. (nors pvz. 2012 m. abi partijos kartu surinko apie 11 proc.). Be kita ko, dalį jų balsų nusinešė ir "slovakiškos" politinės partijos. Nereikia būti naiviems, kad visa tautinė mažuma Lietuvoje ims balsuoti už "lietuviškas" partijas, greičiau turėtų atsirasti koks nors alternatyvus bendruomenę atstovaujantis pro-vakarietiškas pro-integracinis judėjimas. Todėl iš dalies tas LLRA siūlomas sumažintas barjeras būtų naudingas, bet jei keisis rinkimų sistema, būtų galia galvoti apie patekimo į Seimą kriterijų pvz. 10 proc. rinkiminėje apygardoje.

Dėl televizijos, tai visuomet bus biudžeto klausimas. LRT ir TVP galėtų kofinansuoti vieningo kanalo kūrimą lenkų ir rusų kalbomis, nukreiptą ne vien Lietuvos, bet ir Baltarusijos auditorijai. Abejoju ar kas nors žiūri TVP programas. Net žinios ten trunka 10 minučių, per kurias daugiau kalbama apie kažkokius vidinius bendruomenės dalykus negu šalies aktualijas. Kita vertus, apart laidos rusų laida per LRT radiją ir kultūrinių programų per LRT Plius, visa kita informacija yra skirta atmušti propaganda, ir tai mano galva gali atbaidyti tuo jog nuolat rodomas politizuotas turinys.

[Kitas Džiugas]

Dėl televizijos, tai visuomet bus biudžeto klausimas. LRT ir TVP galėtų kofinansuoti vieningo kanalo kūrimą lenkų ir rusų kalbomis, nukreiptą ne vien Lietuvos, bet ir Baltarusijos auditorijai. Abejoju ar kas nors žiūri TVP programas. Net žinios ten trunka 10 minučių, per kurias daugiau kalbama apie kažkokius vidinius bendruomenės dalykus negu šalies aktualijas. Kita vertus, apart laidos rusų laida per LRT radiją ir kultūrinių programų per LRT Plius, visa kita informacija yra skirta atmušti propaganda, ir tai mano galva gali atbaidyti tuo jog nuolat rodomas politizuotas turinys.

TVP išlaikomas kanalas Belsat jau yra keliolika metų

[Romas]

Labai selektyviai parinkti pašnekovai - vien prieštaraujantys E.Dobrovolskos iniciatyvai.

Lrytas.lt 2021.03.15
Ministrės E. Dobrovolskos siūlymas įteisinti dvikalbystę keliuose regionuose sulaukė priešingos reakcijos

Teisingumo ministerijai netrukus pateiksiant įstatymo projektą, kuriame siūloma, kad tautinių mažumų regionuose gatvių pavadinimai būtų rašomi lenkų ar rusų kalbomis, o į savivaldybes gyventojai galėtų kreiptis ne tik lietuviškai, tokiai iniciatyvai paprieštaravo ne tik dalis koalicijos partnerių konservatorių, bet ir rusų daugumos miesto – Visagino, meras

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska „Žinių radijo“ laidoje teigė, kad Lietuva jau daug metų neturi Tautinių mažumų įstatymo – kyla teisiniai neaiškumai dėl apibrėžimų nebuvimo, o de facto egzistuojantys santykiai kelia įvairių problemų.
Anot jos, šiuo metu keliamas klausimas, kiek naujasis įstatymas atitinka valstybinės kalbos įstatymą, yra pagrįstas: „Svarbiausia suprasti, kad tautinių mažumų lingvistinės teisės ir tautinių mažumų teisės bendrai, kurias Lietuva prisiėmė ratifikuodama Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, gali neprieštarauti mūsų kalbos įstatymui, ir toks reguliavimas, logiškas, sudedant saugiklius, tikrai yra įmanomas ir reikalingas Lietuvai“.

Pasak ministrės, daugiausia diskusijų keliantys klausimai jau daug kur egzistuoja. Pavyzdžiui, kai kuriuose rajonuose tautinės mažumos turi teisę kreiptis į vietinę valdžią gimtąja kalba – tai leidžia ir galiojantis Vyriausybės nutarimas, kuris numato, kad administracijos vadovas gali priimti tai numatančią tvarką. Be to, ministrės teigimu, egzistuoja ir dvikalbės lentelės, tačiau nėra sureguliuota, kurie gatvių pavadinimai yra oficialūs, nėra sutarimo, kokie pavadinimai istoriškai egzistavo.

Tuo pačiu E.Dobrovolska pažymėjo, kad Tautinių mažumų įstatymo projektas nėra jos individuali iniciatyva, o pradėta rengti praėjusios Vyriausybės. Anot jos, Teisingumo ministerija, suderinusi su kitomis ministerijomis, prieš teikdama įstatymo pataisas Vyriausybei organizuos viešąsias konsultacijas – jos galėtų vykti jau už mėnesio. Jei Vyriausybė pritars, pavasario sesijos pabaigoje projektas bus teikiamas Seimui.


https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/...iniu-18651916/

[index]

Labai selektyviai parinkti pašnekovai - vien prieštaraujantys E.Dobrovolskos iniciatyvai.

Lrytas.lt 2021.03.15
Ministrės E. Dobrovolskos siūlymas įteisinti dvikalbystę keliuose regionuose sulaukė priešingos reakcijos

O ko iš tabloidinio Lryto daugiau tikėtis?