Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Bartas1 Rodyti pranešimą
    Lietuvai pilnai užtektų sutvarkyti QWX klausimą, tuo pačiu išsprendžiant ir už užsieniečių ištekėjusių lietuvių problemas. Toks įstatymas visiškai atitiktų europinę praktiką ir tiesiog nebejuokintume pasaulio šimtmečio senumo fobijomis.
    Nereikia čia paistalų apie europinę praktiką. Graikai ir bulgarai nenaudoja lotyniškų raidžių ir perrašo kirilica ar graikiškomis raidėmis, atitinkamai. Latvija mums pavyzdys - jie ne tik kad perrašo pagal tarimą visas pavardes, bet ir prideda galūnės. To Lietuvoje nebuvo padaryta, bet dar anksčiau (berods 1993 m.) politikai (Landsbergis!) pasirašė įstatymą dėl asmenvardžių rašybos, kuriame įteisinta rašyba nesugramatinta forma. Čia tik klausimas: kas sugalvojo tą kalbos požiūriu absurdą - "nesugramatintą formą", - patys politikai ar parsidavę kalbininkai politikų užsakymu. Juk akivaizdu, kad jokiam tikram kalbininkui net nešautų į galvą toks absurdas...
    Visgi akivaizdu, kad jau tada, prieš 20 metų buvo padaryta nuolaida jedinstveninkams.
    Nors ne visai dėl raidžių, bet... Štai Čekijoje neseniai buvo nuspręsta neleisti įteisinti moterų pavardžių rašybos atmetant čekiškas moterų pavardžių galūnes. Galūnių nereikalaujama pridėti, jei santuoka sudaryta užsienyje ar Čekijoje teka už užsieniečio. P.S. Raidės QWX čekų abėcėlėje yra seniai.

    Pagal konstitucinio teismo išaiškinimą, jokio pavardžių rašymo nelietuviškai negali būti. Todėl yra tik vienas kelias įteisinti nelietuvišką rašybą - keisti lietuvių kalbos gramatiką. O tai jau pats tikriausias pasikesinimas į lietuvių kalbą, kokio nebuvo nuo pat lietuviškos spaudos uždraudimo.
    Paskutinis taisė Al1; 2013.02.09, 10:10.

    Comment


      Skriaudėjas ir kojom trypė, ir atsisakė kalbėti ir panašiai kitaip elgėsi kaip supykęs vaikas.
      Tiesiog, sutikite, jog jokių atsiprašymų Lenkija nereikalavo. Jų reikalavimų sąrašas, kurių ji siekė mums nepriimtinomis formomis, yra pakankamai aiškus. Tai kelios pozicijos - pavardžių rašyba, dvikalbiai užrašai, žemės grąžinimo klausimai, vėliau dar atsirado ir švietimo įstatymo pataisos problema. Kaip bebūtų nemalonu ir nepriimtina pripažinti, tačiau faktas - Lietuva ir Latvija bene vienintelės Europoje (lotyniškosios civilizacijos erdvėje ), turinčios lotynišką raidyną, tačiau ribojančios savo piliečių teisę užsirašyti pavardes jų tautybei priimtina forma. Tas pats ir su dvikalbiais užrašais - tiesa, šiuo atveju reikėtų pridėti dar ir Estiją bei Baltarusiją..

      Lietuvai pilnai užtektų sutvarkyti QWX klausimą, tuo pačiu išsprendžiant ir už užsieniečių ištekėjusių lietuvių problemas. Toks įstatymas visiškai atitiktų europinę praktiką ir tiesiog nebejuokintume pasaulio šimtmečio senumo fobijomis.
      Neužtektų, nes tai netenkintų lenkiškos rašybos originalo kalba. L nėra Ł. Net tarimas skiriasi. Kokiu būdu tuo būtų pamaloninta Varšuva?
      Tai, kad tarimas skiriasi - jokia problema. Svarbiausia, jog tai minimalus, nesudėtingas, seniai reikalingas sprendimas, visiškai atitinkantis europinę praktiką, bei atimantis AWPL galimybę mobilizuoti lenkų rinkėjus..

      Comment


        Pagal konstitucinio teismo išaiškinimą, jokio pavardžių rašymo nelietuviškai negali būti. Todėl yra tik vienas kelias įteisinti nelietuvišką rašybą - keisti lietuvių kalbos gramatiką. O tai jau pats tikriausias pasikesinimas į lietuvių kalbą, kokio nebuvo nuo pat lietuviškos spaudos uždraudimo.
        - Kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė ne vieną kartą išsakė visos komisijos nuomonę, kad neleisti rašybos lenkų kalba, yra politika ir nieko daugiau. Labai liūdna, kad tokie politikų sprendimai mažai ką bendra turi su gyvenimu. Šis klausimas seniai išspręstas, aprašytas lietuvių kalbos gramatikose ir nekelia jokių abejonių.

        Štai prieš mūsų akis „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“, parašyta lietuvybės ir lietuvių kalbos tyrimų bastione – Lietuvių kalbos institute. Joje yra akademiko Alekso Girdenio, dėl kurio litvomaniškumo, žemaitiškumo ir meilės lietuvių kalbai, turbūt niekas neabejoja, parašytas toks tekstas po lietuviška abėcėle: “Pastaba. Nelietuviškuose žodžiuose, ypač asmenvardžiuose, dar pavartojamos raidės Q, W, X…”.

        Ar matote problemą? Jos nėra. Bet demagogai ir melagiai bando iš šito išpešti dividendų sau – susipešti, susipykti su lenkais, tikėdamiesi, kad taip galbūt patrauks rinkėjų dėmesį kaip didieji litvomanai ir lenkų nemylėtojai. Tik dėl to ir kilo ši problema. Todėl neseniai pasirodęs Seimo vicepirmininko Česlovo Stankevičiaus pasiūlymas dėl svetimvardžių rašybos yra visiškai logiškas ir suprantamas. Jei Lietuvoje nusipirko žemės koks vokietis Wolfas (taip jo pavardė parašyta dokumentuose), tai taip ji Wolfas, o ne Volfas turi būti parašyta ir žemės įsigijimo dokumentuose. Man labai nepatinka, kad tie pseudolietuvybės gynėjai spekuliuoja kalbininko J. Jablonskio vardu, Konstitucija. Štai 1935 metų leidinys – J. Jablonskis „Raštai, IV tomas, kalbos dalykai“, pirmasis straipsnis 1890 metai: „Ir apmąstęs raštus bent Schleicherio ir Kuršaičio…“, verčiame toliau, prieš pat mirtį jo rašytame tekste skaitome: „Lenkiškąjį savo rašinį autorius skiria Stanislavui Dobrzyckiui…“ Seimo demagogams siūlyčiau paskaityti šias protingas knygas ir elgtis taip, kaip jose tikrų lietuvybės puoselėtojų parašyta.

        http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...#ixzz2KOXcdLrt

        Comment


          Parašė Bartas1 Rodyti pranešimą
          Kaip bebūtų nemalonu ir nepriimtina pripažinti, tačiau faktas - Lietuva ir Latvija bene vienintelės Europoje (lotyniškosios civilizacijos erdvėje ), turinčios lotynišką raidyną, tačiau ribojančios savo piliečių teisę užsirašyti pavardes jų tautybei priimtina forma. Tas pats ir su dvikalbiais užrašais - tiesa, šiuo atveju reikėtų pridėti dar ir Estiją bei Baltarusiją..

          Tai, kad tarimas skiriasi - jokia problema. Svarbiausia, jog tai minimalus, nesudėtingas, seniai reikalingas sprendimas, visiškai atitinkantis europinę praktiką, bei atimantis AWPL galimybę mobilizuoti lenkų rinkėjus..
          Jokia europinė praktika nėra argumentas, ypač ten, kur paliečiami gyvybiniai lietuvių tautos interesai. Gal reikia pagaliau pradėti tai suvokti?

          Teisė piliečiui užsirašyti savo pavardę nėra absoliuti. Juk lietuvis ar vokietis neturi jokios teisės Bulgarijoje ar Graikijoje oficialiai užrašyti savo pavardės originaliai. Tai kodėl ta "teisė" turi būti taikoma tik lotyniškos abėcėlės pagrindo kalboms??? Jokios tarptautinės konvencijos to daryti taip pat neįpareigoja. Tik nurodo, kad negalima versti keisti, versti vardų ir pavardžių. Tarkim, Andžejaus padaryti Andriumi ar Helenos padaryti Elena...

          Parašė Bartas1 Rodyti pranešimą
          - Kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė ne vieną kartą išsakė visos komisijos nuomonę, kad neleisti rašybos lenkų kalba, yra politika ir nieko daugiau. Labai liūdna, kad tokie politikų sprendimai mažai ką bendra turi su gyvenimu. Šis klausimas seniai išspręstas, aprašytas lietuvių kalbos gramatikose ir nekelia jokių abejonių.

          Štai prieš mūsų akis „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“, parašyta lietuvybės ir lietuvių kalbos tyrimų bastione – Lietuvių kalbos institute. Joje yra akademiko Alekso Girdenio, dėl kurio litvomaniškumo, žemaitiškumo ir meilės lietuvių kalbai, turbūt niekas neabejoja, parašytas toks tekstas po lietuviška abėcėle: “Pastaba. Nelietuviškuose žodžiuose, ypač asmenvardžiuose, dar pavartojamos raidės Q, W, X…”.

          Ar matote problemą? Jos nėra. Bet demagogai ir melagiai bando iš šito išpešti dividendų sau – susipešti, susipykti su lenkais, tikėdamiesi, kad taip galbūt patrauks rinkėjų dėmesį kaip didieji litvomanai ir lenkų nemylėtojai. Tik dėl to ir kilo ši problema. Todėl neseniai pasirodęs Seimo vicepirmininko Česlovo Stankevičiaus pasiūlymas dėl svetimvardžių rašybos yra visiškai logiškas ir suprantamas. Jei Lietuvoje nusipirko žemės koks vokietis Wolfas (taip jo pavardė parašyta dokumentuose), tai taip ji Wolfas, o ne Volfas turi būti parašyta ir žemės įsigijimo dokumentuose. Man labai nepatinka, kad tie pseudolietuvybės gynėjai spekuliuoja kalbininko J. Jablonskio vardu, Konstitucija. Štai 1935 metų leidinys – J. Jablonskis „Raštai, IV tomas, kalbos dalykai“, pirmasis straipsnis 1890 metai: „Ir apmąstęs raštus bent Schleicherio ir Kuršaičio…“, verčiame toliau, prieš pat mirtį jo rašytame tekste skaitome: „Lenkiškąjį savo rašinį autorius skiria Stanislavui Dobrzyckiui…“ Seimo demagogams siūlyčiau paskaityti šias protingas knygas ir elgtis taip, kaip jose tikrų lietuvybės puoselėtojų parašyta.

          http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...#ixzz2KOXcdLrt
          Kas jau kas, bet abu Smetonos yra naftalininiai kalbininkai. Todėl jų kalbos nėra joks argumentas.
          O A. Girdenis tik konstatavo faktą, kad pavartojamos tokios raidės. Ir jis jų ten minėjo, berods daugiau, tame tarpe ir visokias æ...
          O užsieniečių pavardžių rašymas yra visiškai atskira tema.

          Comment


            Jokia europinė praktika nėra argumentas, ypač ten, kur paliečiami gyvybiniai lietuvių tautos interesai. Gal reikia pagaliau pradėti tai suvokti?
            Ar manote, jog dėl to, kad keli tūkstančiai vietos lenkų vietoj pvz. Antonovič užsirašys Antonowicz, lietuvių tauta tiek nukraujuos, jog jai grės išnykimas ? Ir ar tikrai esate įsitikinę, jog vaizduoti, kad mes esame kažkokia atskira, trapi, itin pažeidžiama civilizacija yra lietuvių tautos "gyvybinis interesas"?

            Kas jau kas, bet abu Smetonos yra naftalininiai kalbininkai. Todėl jų kalbos nėra joks argumentas.
            Ką turite omenyje sakydami "naftalininiai"? Senamadiški? Pacituokite tuomet moderniųjų nuomonę. Beje, Smetona ir Smetonienė išsakė visos Lietuvių kalbos komisijos nuomonę.

            Comment


              Naftalininis - sukriošusios politinės sistemos atstovas, dirbantis jai.
              VLKK vadovės nuomonė tai dar ne visos komisijos nuomonė. Valstybėje vyraujant išsigimusiai liberalizmo, kosmopolitizmo ideologijai nėra nieko keisto, kad ir VLKK nariais bei vadovu paskiriami tie, kurie palaiko tokią ideologiją. Nes kitaip VLKK būtų kliuvinys einant "į Europą", einant "civilizuotu" keliu ir pan.
              Dėl tarpukario (atsakant į 3527 pranešimą). Tuomet pavardės buvo rašomos tik lietuviškai, moterų pavardės buvo sudaromos su -ienė, atitinkamai ir mergaičių pavardės su -aitė, (i)ūtė, -ytė, nepriklausomai nuo tautybės, t.y. ir lenkų, ir rusų, ir žydų, ir kitų. Išimtis buvo tik Klaipėdos krašte ir tik dėl Lietuvai primestų aplinkybių.
              Kiekviena tauta yra savotiška civilizacija, tik tokiems kaip tu to nesuprasti. Atsakyk, kodėl lenkai taip stengiasi dėl pavardžių rašymo lenkiškai? O lietuviams taip išeina, kad savi interesai neturi rūpėti, reikia juos paaukoti, norint pasirodyti gerais prieš lenkus?
              Paskutinis taisė Al1; 2013.02.09, 16:24.

              Comment


                Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                Išimtis buvo tik Klaipėdos krašte ir tik dėl Lietuvai primestų aplinkybių.
                Kiekviena tauta yra savotiška civilizacija, tik tokiems kaip tu to nesuprasti. Atsakyk, kodėl lenkai taip stengiasi dėl pavardžių rašymo lenkiškai? O lietuviams taip išeina, kad savi interesai neturi rūpėti, reikia juos paaukoti, norint pasirodyti gerais prieš lenkus?
                Tai turbūt stengiasi dėl to, kad sulietuvintos pavardės yra jiems primestos ir svetimos. Kaip ir Bartas sakė, tas pavardžių pakeitimas jokios įtakos lietuvių tautos egzistencijai neturės, ir toks ožiškas užsispyrimas tikrai nėra lietuvių tautos interesai, veikiau tų, kurie save Lietuvos lenkais vadina ir už kurių Lenkija stovi.

                Comment


                  Parašė Gnoss Rodyti pranešimą
                  Tai turbūt stengiasi dėl to, kad sulietuvintos pavardės yra jiems primestos ir svetimos. Kaip ir Bartas sakė, tas pavardžių pakeitimas jokios įtakos lietuvių tautos egzistencijai neturės, ir toks ožiškas užsispyrimas tikrai nėra lietuvių tautos interesai, veikiau tų, kurie save Lietuvos lenkais vadina ir už kurių Lenkija stovi.
                  Visų pirma tai daug tų taip vadinamų lenkų yra sulenkinti LIETUVIAI.
                  Kalba yra tautos identiteto pagrindas ir bet koks pasikėsinimas į ją turi įtakos tautos egzistencijai. Tai puikiai supranta lenkai, ir visiškai nesupranta kai kurie save vadinantys lietuviais, tokie netgi sėdi valdžioje.
                  Tautinės valstybės, o tokiomis yra tiek Lietuva, tiek ir Lenkija, turi saugoti kalbą nuo bet kokio pasikėsinimo šalies viduje, ypač iš išorės. Tačiau valstybių galios ribojasi tik jos sienomis ir jų galimybės ginti kalbą kitose šalyse yra ribotos. Jei tos ribos peržengiamos, tai jau yra kišimasis į kitos šalies vidaus reikalus. Ką jau eilę metų aktyviai daro Lenkija, bet ne Lietuva. Lietuva netgi iš tolo nėra priartėjusi prie tos ribos, kai tautiečių ir kalbos gynimas Lenkijoje taptų kišimusi į jos vidaus reikalus. T.y. Lietuva praktiškai yra palikusi likimo valiai Lenkijos lietuvius ir remia juos tik simboliškai bei formaliai.
                  Paskutinis taisė Al1; 2013.02.09, 20:49.

                  Comment


                    O čia dar įdomiau.

                    Iš ministro L. Linkevičiaus Lenkijos lietuviai sulaukė ne palaikymo, o spjūvio į veidą

                    2013-02-09
                    http://bendraukime.lrytas.lt/isklaus...io-i-veida.htm

                    Comment


                      Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                      O čia dar įdomiau.

                      Iš ministro L. Linkevičiaus Lenkijos lietuviai sulaukė ne palaikymo, o spjūvio į veidą

                      2013-02-09
                      http://bendraukime.lrytas.lt/isklaus...io-i-veida.htm
                      Mačiau per žinias ką jis kalbėjo. Atseit tai Lenkijos reikalas remti lietuviškas mokyklas, spaudą ir kitą, mes negalime kištis į svetimos valstybės reikalus. Ot kietai pavarė, o vat Lenkija gali visur kaišioti savo pasturgalį ir dar nurodynėti , jus lietuviai tą ne taip darot, darykit kaip mes pasakysime. Ar tai ne atviras kišimasis į suverenios valstybės reikalus.

                      Comment


                        Parašė rat
                        Pasvarstykim, o kas gi nutiktų jeigu kas nors sulietuvintų visus Antanovič į Antanaitis? Atitinkamai dokumentuose pakeistų tautybę į lietuvis ir užrauktų mokslą lenkų kalba?
                        Tegul keičia - bet ne "kas nors", o pats žmogus. Nori būti Antanaitis - tegul, nori pakeisti savo pavardę į Juhwfgiueh arba RIoijhert - taip pat turi būti suteikta tokia galimybė. Nes Lietuvoje yra demokratija.
                        Visi forumų moderatoriai yra forumo balastas.

                        Comment


                          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                          O čia dar įdomiau.
                          Iš ministro L. Linkevičiaus Lenkijos lietuviai sulaukė ne palaikymo, o spjūvio į veidą

                          2013-02-09
                          http://bendraukime.lrytas.lt/isklaus...io-i-veida.htm

                          Dar dvi skirtingos nuomonės

                          Šarūnas Černiauskas, www.DELFI.lt
                          2013 m. vasario 8 d. 16:24
                          Bravo L.Linkevičiui
                          http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=60627057

                          Jonas Vaiškūnas, www.DELFI.lt
                          2013 m. vasario 9 d. 10:47
                          L.Linkevičius Lenkijoje perlenkė
                          http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=60625033

                          Comment


                            Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                            Tegul keičia - bet ne "kas nors", o pats žmogus. Nori būti Antanaitis - tegul, nori pakeisti savo pavardę į Juhwfgiueh arba RIoijhert - taip pat turi būti suteikta tokia galimybė. Nes Lietuvoje yra demokratija.
                            Nereikia čia paistalų apie demokratiją. Pavardžių ir vardų rašybai turi galioti lietuvių kalbos gramatikos taisyklės, nes tik lietuvių kalba yra valstybinė.

                            Comment


                              Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                              Nereikia čia paistalų apie europinę praktiką.
                              Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                              Naftalininis - sukriošusios politinės sistemos atstovas, dirbantis jai.
                              (...) Valstybėje vyraujant išsigimusiai liberalizmo, kosmopolitizmo ideologijai
                              Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                              Nereikia čia paistalų apie demokratiją.

                              Šioje temoje ir taip pakanka emocijų
                              Prašom dirbtinai neaštrinti diskusijos.

                              Parašė 99 Rodyti pranešimą
                              "Miestai ir architektūra" forumo taisyklės
                              Siekdami išlaikyti "Miestai ir architektūra" forumą informatyvų, bei užtikrinant tvarką, lengvą ir greitą informacijos paiešką, iš forumo narių reikalaujame:
                              1. RAŠANT PRANEŠIMUS
                              1.1. rašyti tik informatyvius bei temos pavadinimą atitinkančius pranešimus.
                              (...)
                              1.6. nerašyti įžeidžiančios asmeninio, rasinio, etninio, religinio (...) turinio pranešimų.

                              Comment


                                Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                                Tegul keičia - bet ne "kas nors", o pats žmogus. Nori būti Antanaitis - tegul, nori pakeisti savo pavardę į Juhwfgiueh arba RIoijhert - taip pat turi būti suteikta tokia galimybė. Nes Lietuvoje yra demokratija.
                                Neseniai teko susidurti, pasirodo, Lietuvoje ir taip keičia vardus, pavardes kasmet net ne šimtai, o tūkstančiai gyventojų!!
                                Pvz.: Burzinski keitė į Burzynski
                                Tai, pasirodo, įmanomos lenkiškos pavardės Lietuvoje! Beje Lietuvoje tą žmogų dažniausiai vadina paraidžiui, o ne Bužinski.
                                Paskutinis taisė Sula; 2013.02.10, 10:57.

                                Comment


                                  Tačiau keičiama pavardė ar vardas gali būti pakeisti tik į lietuviškus, arba tik į tos tautybės, kurią deklaruoja pilietis. Jei koks nors lenkas panorės indiškos pavardės, tai jam tokios niekas neleis turėti.

                                  Comment


                                    Naftalininis - sukriošusios politinės sistemos atstovas, dirbantis jai.
                                    VLKK vadovės nuomonė tai dar ne visos komisijos nuomonė. Valstybėje vyraujant išsigimusiai liberalizmo, kosmopolitizmo ideologijai nėra nieko keisto, kad ir VLKK nariais bei vadovu paskiriami tie, kurie palaiko tokią ideologiją. Nes kitaip VLKK būtų kliuvinys einant "į Europą", einant "civilizuotu" keliu ir pan.
                                    Kiek yra VLKK buvę žymių kalbininkų - visi laikėsi originalo pozicijos. Sprendimas pereiti prie originalo priimtas ir 1984 m. Šį sprendimą užprotestavo CK, tačiau 1986 m. užsispyrę kalbininkai tą patį pakartojo – reikia rašyti originalo kalba. Mes turime protokolus.
                                    Įdomiausia, kad tais metais komisijos sekretoriumi buvo kalbininkas Arnoldas Piročkinas. Jis pats tam neprieštaravęs – surašęs protokolą savo ranka. Kalbos komisijos narys tuomet buvo ir Justinas Marcinkevičius – vienas iš dabar besipriešinančių. 1997 m. dar kartą patvirtinant nutarimą VLKK vadovavo profesorius Vitas Labutis.

                                    http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...#ixzz2KUHE0AzY

                                    Dėl tarpukario (atsakant į 3527 pranešimą). Tuomet pavardės buvo rašomos tik lietuviškai, moterų pavardės buvo sudaromos su -ienė, atitinkamai ir mergaičių pavardės su -aitė, (i)ūtė, -ytė, nepriklausomai nuo tautybės, t.y. ir lenkų, ir rusų, ir žydų, ir kitų. Išimtis buvo tik Klaipėdos krašte ir tik dėl Lietuvai primestų aplinkybių.
                                    Pagal 1938 m. galiojusį įstatymą "Nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos taisykles, tačiau gali būti rašoma ir pagal jo kalbos taisykles, jeigu tai daroma lotyniškais rašmenimis.“

                                    Problema dėl vartojimo yra ne šiaip sau atsiradusi. Apie tai imta kalbėti tada, kai tik kalbininkas J.Jablonskis išgrynino abėcėlę. Klausimas, kaip pateikti pavardes, keliamas dar „Aušroje“ ir „Varpe“.
                                    Tuomet buvo sakoma, kad pavardes reikia adaptuoti tik „tamsiai liaudžiai“. Buvo norima, kad ta „tamsi liaudis“ irgi skaitytų laikraščius. Bet dabar būtų kvaila galvoti, kad vis dar yra kažkokia panaši tamsi liaudis.
                                    Pavyzdžiui, V.Kudirka yra sakęs, kad pavardes jis rašo taip, kaip patys žmonės jas rašo. Inteligentijos sluoksniuose buvo aiškiai sakoma, kad pavardes reikia rašyti originaliai.
                                    J.Jablonskis mėtėsi tarp dviejų pusių. Kur buvo kalbama apie paprastus, menkai išsilavinusius žmones, jis siūlė pavardes adaptuoti, o jau aukštuomenei pateikti originalius variantus. Daugumoje to meto laikraščių būtent taip ir buvo daroma.
                                    Vėliau J.Jablonskis taip įsijautė, kad pavardes originaliai net kirilica jau rašė.
                                    Galima sakyti, kad tarpukario Lietuvoje buvo visiškai pereita prie pavardžių rašymo originaliais rašmenimis.

                                    http://m.lrytas.lt/-1271735746127012...rast%C5%B3.htm

                                    Kalba yra tautos identiteto pagrindas ir bet koks pasikėsinimas į ją turi įtakos tautos egzistencijai. Tai puikiai supranta lenkai, ir visiškai nesupranta kai kurie save vadinantys lietuviais, tokie netgi sėdi valdžioje.
                                    Tautinės valstybės, o tokiomis yra tiek Lietuva, tiek ir Lenkija, turi saugoti kalbą nuo bet kokio pasikėsinimo šalies viduje, ypač iš išorės. Tačiau valstybių galios ribojasi tik jos sienomis ir jų galimybės ginti kalbą kitose šalyse yra ribotos. Jei tos ribos peržengiamos, tai jau yra kišimasis į kitos šalies vidaus reikalus. Ką jau eilę metų aktyviai daro Lenkija, bet ne Lietuva. Lietuva netgi iš tolo nėra priartėjusi prie tos ribos, kai tautiečių ir kalbos gynimas Lenkijoje taptų kišimusi į jos vidaus reikalus. T.y. Lietuva praktiškai yra palikusi likimo valiai Lenkijos lietuvius ir remia juos tik simboliškai bei formaliai.
                                    Kai transkribavimo šalininkų paklausi, kodėl beveik visa Europa susitvarko su originalia svetimvardžių rašyba, o mums tai turėtų būti per sunku, imama aiškinti apie lietuvių kalbos išskirtinumą ir linksniavimą. Tačiau daiktavardžiai, o kartu ir svetimvardžiai linksniuojami visose sintetinėse kalbose – lenkų, čekų, kroatų, o estų arba vengrų kalboje linksnių sistema dar sudėtingesnė negu mūsų. Prie svetimvardžių jie prideda linksnių galūnes, ir dėl to nieko blogo neatsitinka.
                                    Svarbiausia, kad lietuvinimo šalininkai nori visiems per prievartą įbrukti savo modelį, o juk dabar egzistuoja diferencijuota praktika. Apie tai rašyta minėtame pareiškime:
                                    „Kultūrinė ir kita rimtesnė spauda vartoja originalias asmenvardžių formas, o kaimui skirta, na ir bulvarinė spauda dažniausiai transkribuoja; be to, lietuvinama vaikams skirtuose vadovėliuose.“
                                    http://www.llvs.lt/?item=258&lang=lt
                                    Paskutinis taisė Bartas1; 2013.02.10, 10:59.

                                    Comment


                                      Cha, cha, cha. 1984 m. taip buvo bandoma priešintis sovietams. Galiausiai ten kalba tikriausiai ėjo tik apie užsieniečių pavardžių ir vardų rašybą, o ne Vilniaus lenkų. Tačiau nepriklausomoje Lietuvoje viskas iš esmės pasikeitė ir pavardžių bei vardų rašyba nelietuviškai tapo grėsme lietuvių tautai po ir taip milžiniškos anglų kalbos invazijos į viešąjį gyvenimą. Todėl ir Justinas Marcinkevičius pakeitė nuomonę.
                                      1938 m. įstatymas priimtas spaudžiant Lenkijai. Taip kad tai nėra joks argumentas. Tarpukaryje tikrai nebuvo pereita prie asmenvardžių rašybos originalo kalba. Lietuvos piliečių asmenvardžiai buvo rašomi tik lietuviškai, o užsieniečių - įvairiai. Ir originaliai, ir lietuvinant. Netgi verčiant į lietuvių kalbą, ypač vardus, kurie turi lietuvišką atitikmenį. Taip kad I. Smetonienė vėl nusikalbėjo. Ką jau čia kalbėti, jei ši ponia, diskusijoje apie moterų pavardžių daryba tik su galūne -ė, kaip argumentą pateikė Žemaitę. Nors Smetonienei tai jau tikrai turėtų būti žinoma, kad tai ne pavardė, o slapyvardis.

                                      Kas dėl linksniavimo, tai eina kalba apie daiktavardžių vardininko linksnį. Lietuvių kalbos vardininkas turi galūnės, kai tuo tarpu kitų kalbų (išskyrus latvių, dar ir berods graikų, bet jie naudoja savo abėcėlę) vyriškos giminės vardininkai neturi galūnių arba turi galūnę -e (dažniausiai netariamą) arba tariama -a. Pastaroji galūnė kaip ir turi analogiją lietuvių kalboje.

                                      Latvija jau seniai kur kas geriau susitvarkė ir visus asmenvardžius rašo tik latviškai bei kol kas negirdėjau, kad taip intensyviai kaip Lietuvoje būtų bandoma pakeisti tokią rašymo tvarką.
                                      Paskutinis taisė Al1; 2013.02.10, 11:13.

                                      Comment


                                        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                        Visų pirma tai daug tų taip vadinamų lenkų yra sulenkinti LIETUVIAI.
                                        Kalba yra tautos identiteto pagrindas ir bet koks pasikėsinimas į ją turi įtakos tautos egzistencijai. Tai puikiai supranta lenkai, ir visiškai nesupranta kai kurie save vadinantys lietuviais, tokie netgi sėdi valdžioje.
                                        Tautinės valstybės, o tokiomis yra tiek Lietuva, tiek ir Lenkija, turi saugoti kalbą nuo bet kokio pasikėsinimo šalies viduje, ypač iš išorės. Tačiau valstybių galios ribojasi tik jos sienomis ir jų galimybės ginti kalbą kitose šalyse yra ribotos. Jei tos ribos peržengiamos, tai jau yra kišimasis į kitos šalies vidaus reikalus. Ką jau eilę metų aktyviai daro Lenkija, bet ne Lietuva. Lietuva netgi iš tolo nėra priartėjusi prie tos ribos, kai tautiečių ir kalbos gynimas Lenkijoje taptų kišimusi į jos vidaus reikalus. T.y. Lietuva praktiškai yra palikusi likimo valiai Lenkijos lietuvius ir remia juos tik simboliškai bei formaliai.
                                        Jau kiek tų nulenkėjusių lietuvių laiko save lietuviais, parodė visi iki šiol vykę gyventojų surašymai. Taip kad papildomų QWX raidžių (ar net ir visokių ł ) įvedimas neturėtų jokios įtakos Jūsų taip ginamam lietuviškumui, nes jis lietuvių tautos niekaip nepaliečia. Nebent jūs manote, kad staiga netikėtai visur įsivyraus minimos raidės, ir rašysime nebe taksi, leksika, sekstetas, o taxi, lexika ir sextetas. Pavardė turėtų parodyti piliečio kilmę, bet ne tai, kokiai valstybei jis priklauso.

                                        Comment


                                          Tačiau nepriklausomoje Lietuvoje viskas iš esmės pasikeitė ir pavardžių bei vardų rašyba nelietuviškai tapo grėsme lietuvių tautai po ir taip milžiniškos anglų kalbos invazijos į viešąjį gyvenimą. Todėl ir Justinas Marcinkevičius pakeitė nuomonę.
                                          Gerbiamasis, argumentuotai paaiškinkite, kuo anglų kalbos invazijos keliama grėsmė lietuvių tautai , susijusi su lenkų tautybės asmens teise įsirašyti savo pavardę PASE Antonowicz, o ne Antonovič?

                                          1938 m. įstatymas priimtas spaudžiant Lenkijai. Taip kad tai nėra joks argumentas. Tarpukaryje tikrai nebuvo pereita prie asmenvardžių rašybos originalo kalba. Lietuvos piliečių asmenvardžiai buvo rašomi tik lietuviškai, o užsieniečių - įvairiai.
                                          Tarpukaryje buvo rašoma įvairiai, kartais net visiškai kurioziškai sulietuvinant, tačiau vyravo originali forma, kuri 1938 m buvo įteisinta ir įstatymu.

                                          Nuo tautinio atgimimo laikų Lietuvoje būta dviejų krypčių: "vakarietiškos" ir "rytietiškos". Katalikiškos ir liberalios orientacijos autoriai bei leidėjai laikėsi originalo formos, tuo tarpu prorusiškai nusiteikę (dažniausiai kairuoliai) inteligentai mokėsi transkribuoti iš kirilica rašiusių ir savo raides norėjusių mums primesti rusų.

                                          Beje, Mykolas Römeris buvo Lietuvos pilietis?

                                          Comment

                                          Working...
                                          X