Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[Eimantas]

Eimantai, zalinga paciai imonei, nes nera kontroles ir valdoma padrikai. O zala valstybei atsiranda is poreikio "suvalgyt" nuostolius, kuriuos sugeneruoja del neefektyvios veiklos.

John, tai nera Lietuvai priskiriamas poziuris, sio poziurio laikomasi visur. Valstybe neturi ir negali valdyti verslo vienetu, valstybe rupinasi kaip aptarnauti piliecius, o ne uzdirbti is ju.
Visuomi nugesino, nes issigando smarkios kadru kaitos ir veiklos efektyvinimo. Ideja, kad viska perleist organizacijai kaip Visuomis, buvo ideali, tik gaila, kad seni "siurbeles" jo issigando ir visom priemonem nugesino, net PR per ziniasklaida paleido neigiama.

Pats puikiausias pavyzdys neefektyvaus valdymo yra LG. Lettered, prasei kalbet skaiciais? OK, man patinka skaiciai pagal profesija.
Atsidarom 2010 metini pranesima:
http://www.litrail.lt/wps/wcm/connec...simas-2010.pdf

Pradekim nuo dukteriniu imoniu.
10psl.
Pazvelk i rezultatus ir pasakyk, kad dukteriniu imoniu pelningumas yra normalus? Mano akimis ziurint, tai 0.4% ar net didziausias GTC generuojamas 2.7% pelningumas yra netik pajuoka, bet kuo gryniausias neefektyvaus valdymo pavyzdys. Infliacija sudare 1.2%, tai realiai vienintelis GTC sugebejo sugeneruot teigiama pelninguma, o ir tas juokingas 1.5%. Jau nekalbu apie kitus, kurie paprasciausiai prapyple Man cia nei is tolo nekvepia efektyviu valdymu.
Visos grupes 2010 metu pelnas buvo 65.4mln po mokesciu. Atrodo neblogai? Taciau turto graza viso labo 1.4% Panasu i efektyvu valdyma? Man panasu i vadovelini neefektyvaus imones valdymo pavyzdi.
Atsidarome dabar ataskaita:
http://www.litrail.lt/wps/wcm/connec...aitos-2010.pdf
Matome, jog imone turi virs keturiu milijardu litu turto, o generuoja jau mineta 65.4mln graza po mokesciu. Velgi arba mes ziurime skirtingus skaicius, arba tai yra neefektyvi imone
Atsiverskime 33 puslapi. Kaip matyti siame puslapyje, ministerija yra davusi LG paskola mazesnemis palukanomis netgi nei pati skolinasi rinkoje, negana to, terminas yra zenkliai ilgesnis nei visu kitu paskolu. Imonei tai teigiamas dalykas, taciau valstybei - ne.
Tiesiog pripazink, LG kaip imone yra valdoma prastai, generuoja maza graza akcininkui

LG yra pateikusi savo versiją apie gražą nuo turto, reikia paieškoti. Skaičiai kardinaliai skiriasi.

[ViR2]

Negali buti jokios kitos versijos nei ta, kuri oficialiai pateikiama ir parengiama pagal IAS ar IFRS standartus Jie gali pateikti kokius pasiaiskinimus, taciau jie negali buti traktuojami, kaip oficialus duomenys ir jokia audito kompanija tokiu interpretaciju nepatvirtintu. Faktas kaip blynas, turto graza mizerna

[Eimantas]

Ten esmė tokia, kad nuo infrastruktūros neturėtų būti skaičiuojama graža, jei neklystu.

[ViR2]

taciau jei tai yra imones turtas, kuris yra registruotas, kaip toks, vadinasi jis turi nesti graza

[Eimantas]

Krovininiai vagonai ir lokomotyvai, suprantama, o kokia graža iš sniegvalių ir sniego surinkimo mašinų? Iš kelininkų buitinių patalpų ar tiltų?

[index]

Krovininiai vagonai ir lokomotyvai, suprantama, o kokia graža iš sniegvalių ir sniego surinkimo mašinų? Iš kelininkų buitinių patalpų ar tiltų?

Tai kai kas skaičiuosis prie veiklos sąnaudų ir bus naudojama skaičiuojant kitus rodiklius. O jas šiaip reiktų sumažinti t.y. parduoti didžiulius pastatus, poilsines ir t.t.

[ViR2]

Eimantai, jokios tiesiogines naudos. Taciau be sio turto nevyktu tiesioginiai pardavimai, vadinasi tai antrine aprupinimo technika. Lygiai tas pats kas klaust, kam ofisui spausdintuvas, jei neparduoda atspaustu popieriaus lapu

Kitose imonese irgi niekas neskirsto, jog vienas printeris yra sau, o kitas pardavimam. Esme yra turtas ir jo verte, o pastaroji turi generuoti graza. Sioje vietoje neturi ir negali buti absoliuciai jokiu pasiteisinimu ir teisinimu. Yra standartai, yra logika, galiausiai yra sveikas protas, juo ir reikia vadovautis. O taip tai galime dar ir stotis isbraukt is turto, gi uz jose pratepseta laika irgi pinigu neima, vadinasi tiesiogines naudos nera, tiesioginiu pardavimu taip pat

Taip pat, skaiciuojant reiso savikaina, yra iskaiciuojami visi tie patys tiltai (gi juos renovuot ir islaikyt irgi reikia) ir visa kita darbui reikalinga technika, kad ir tie patys sniego valytuvai. Nebutu ju nebutu pardavimu. Todel jie savo graza nesa, taciau nepakankama.

[Silber418]

Nauji duomenys:

Tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje padaugėjo 34,7%

Pirmąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 800,4 mln. Lt ir prilygo 3,5% BVP. Per ketvirtį TUI įplaukų padaugėjo 206,2 mln. Lt, arba 34,7%, išankstinius duomenis praneša Lietuvos bankas ir Statistikos departamentas.
Per pirmuosius tris mėnesius Lietuvoje daugiausia investavo Švedijos (185,9 mln. Lt), Jungtinės Karalystės (182,2 mln. Lt), Nyderlandų (161,5 mln. Lt), Lenkijos (127,3 mln. Lt) ir Suomijos (99,9 mln. Lt) investuotojai.
Investicijos daugiausia nukreiptos į į finansų ir draudimo (290,7 mln. Lt), didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (286,8 mln. Lt), informacijos ir ryšių (149,9 mln. Lt) veiklą bei chemikalų ir chemijos produktų gamybą (138,4 mln. Lt). <...>
Lietuvos investuotojai daugiausia investavo Latvijoje (44,7 mln. Lt), Nyderlanduose (40,5 mln. Lt) ir Estijoje (10,9 mln. Lt), o sparčiausiai Lietuvos TI nutekėjo iš Kipro (–153,3 mln. Lt).
Daugiausia Lietuvos investuotojai investavo į profesinę, mokslinę ir techninę veiklą (54,8 mln. Lt), didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (48,9 mln. Lt) bei statybos (16,8 mln. Lt) veiklą. Daugiausia investicijų (–173,4 mln. Lt) užsienyje nutekėjo iš vandens transporto veiklos. <...>
Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 11.200 Lt, kai gruodžio gale 10.800 Lt TUI. Sukauptųjų TUI sumos padidėjimą lėmė TUI akcinio kapitalo ir reinvesticijų įplaukos.

www.vz.lt

[Eimantas]

Nedarbo kankinamam kraštui - baldininkų injekcija

Koncernui SBA priklausanti Šilutės rajone veikianti baldų gamybos įmonė "Germanika", įgyvendinanti 36 mln. litų vertės investicinį projektą, jau renka naujus darbuotojus. Rajone, kuriame nedarbo lygis viršija šalies vidurkį, bus sukurta apie 240 naujų darbo vietų.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad koncernas SBA jam priklausančioje įmonėje "Germanika" diegia naujausią Lietuvoje "vilktų" korpusinių baldų gamybos technologiją. Įgyvendinus numatytą investicinį projektą, gamykla taps viena didžiausių darbdavių Šilutės rajone.

http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...ekcija-606559/

[Al1]

Ne, tai nėra tiesioginė valstybės funkcija. Infrastruktūros plėtra yra infrastruktūros ir susisiekimo ministerijos bei LG, kuri administruoja visą Lietuvos Respublikos geležinkelių tinklą funkcija.

Iš LR Konstitucijos:

5 str.
Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.

47 str.
Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

Taigi, plėtoti kelių infrastruktūrą yra tiesioginė valstybės funkcija. Ką, beje, labai gerai matome automobilių kelių atveju. O kelių priežiūra užsiima atitinkamos valstybės įmonės, valdiški UAB'ai ar samdytos privačios bendrovės.

[Čikupakas]

Iš LR Konstitucijos:

5 str.
Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.

47 str.
Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

Taigi, plėtoti kelių infrastruktūrą yra tiesioginė valstybės funkcija. Ką, beje, labai gerai matome automobilių kelių atveju. O kelių priežiūra užsiima atitinkamos valstybės įmonės, valdiški UAB'ai ar samdytos privačios bendrovės.

Be reikalo ieškojai tų straipsnių, nes neketinu veltis į tokią kvailą diskusiją.

[LC.]

„Lidl“ stos į kovą dėl pirkėjų

Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje tampa ankšta – sklypų parduotuvėms statyti dairosi vienas didžiausių Europos tinklų „Lidl“.

Kokiuose miestuose įsitvirtins, „Lidl“ kol kas dar neišduoda, tačiau, dienraščio „Lietuvos rytas“ šaltinių duomenimis, bent iš pradžių ketinama kurtis Vilniuje.

„Mūsų tikslas yra būti čia ir visiems Lietuvos gyventojams pasiūlyti geriausios kokybės prekių už prieinamą kainą bei malonią atmosferą apsiperkant mūsų parduotuvėse“, – sakė „Lidl“ atstovė Lietuvoje Daina Balčiūnienė.

„Lidl“ nebus pirmasis užsieniečių tinklas mūsų šalyje – prieš kelerius metus į Lietuvą įžengė suomių tinklas „Prisma“. Šiuo metu viena jo parduotuvė veikia Vilniuje, o antroji – Kaune.

Vokiečių mažmeninės prekybos maisto produktais tinklas „Lidl“ Europoje turi per 7 tūkst. parduotuvių. Daugiausiai jų – Vokietijoje ir Prancūzijoje. Metinė tinklo apyvarta siekia 82 mlrd. dolerių.

Turbūt galima nebeabejoti, ateis Lidl'as į Lietuvą, ar ne.

[Al1]

Be reikalo ieškojai tų straipsnių, nes neketinu veltis į tokią kvailą diskusiją.

Kiekvienam atrodo pagal jo intelekto lygį...

manau, jog tokį sprendimą lėmė ne vien finansinės kliūtys, reikia sužinoti kaip pasiteisins šis projektas, juolab, kad priešaky europą. Toks sprendimas turi turėti ir politinių atspalvių, siekiant užtikrinti ganėtinai greitą reaktoriaus atsiradimą, nes kaip kažkas minėjo, jog mūsų atominės statybos greičiai gali įtakoti aplinkinių atominių nebuvimą ar bent silpnesnių pajėgumų reaktorių statymą, nes dabar aplinkui statys pakankamai mums grėsmingus objektus.

O štai Latvija kiša kiaulę:

Latvijos prezidentas: šalies investicijos į Visagino AE vėluos

2011.07.08

Latvijos investicijos į atominę elektrinę Lietuvoje vėluos, nes šalies įsiskolinimai yra per dideli, pareiškė Andris Berzinis, naujasis Latvijos prezidentas.

http://vz.lt/2/straipsnis/2011/07/08..._i_Visagino_AE

„Lidl“ stos į kovą dėl pirkėjų




Turbūt galima nebeabejoti, ateis Lidl'as į Lietuvą, ar ne.

Jie jau bandė dar prieš krizę. Buvo net žemės sklypų prisipirkę.

[deep'as]

I anksciau diskutuota tema apie Valstybes valdomas imones:

Atvykdamas į Lietuvą T.Paarma žinojo, kad vadovaus gremėzdiškai kompanijai, kurioje įsišaknijęs biurokratizmas, yra korupcijos, per daug darbuotojų, blogai tvarkomas turtas. Tačiau susidūrė ir su suomiui komiškai atrodančiomis staigmenomis.

„Niekada nebūčiau pamanęs, kad telekomui gali priklausyti daugybė butų, namų, pirktų buvusiems darbuotojams ir nuomojamų už juokingą kainą, vasarnamių ir netgi karvių, malūnas. Spalvingas turto balansas komunikacijų bendrovei“, – šyptelėjo T.Paarma.

Pilnas straipsnis http://kauno.diena.lt/naujienos/mies...kauneje-364450

Dar viena citata apie tai kaip iki siol buvo valdomas Vilniaus oro uostas is Simono Bartkaus blogo:
http://simonas.bartkus.lt/blog/

Per dvejus metus labai ženkliai pasikeitė ir Vilniaus oro uosto vaidmuo. Pamenu, per pirmuosius susitikimus su aviakompanijomis dažnai kalbą tekdavo pradėti nuo atsiprašymo – ne viena aviakompanija turėjo karčios patirties bendraujant su tuometiniais Vilniaus oro uosto vadovais. Ilgai prisiminsiu vienos aviakompanijos iš didžiausiųjų Europos 10-tuko pasakojimą, kaip ši aviakompanija 2006-aisiais ketino žengti į Lietuvos rinką. Po gausybės neatsakytų elektroninio pašto žinučių ir negautos informacijos skambinant šios aviakompanijos vadovų būrys nusprendė atvykti į Vilnių, tačiau Vilniaus oro uosto vadovai nerado laiko susitikti per tris dienas. Šios aviakompanijos Lietuvoje vis dar nėra, tačiau, ačiūdie, santykiai jau geri.

Tokie pavyzdziai puikiai atspindi dabartine Lietuvos Gelezinkeliu veikla. Menkai uzdirbama pelna, sunkiai isivaizduojamus nuostolius is keleiviu vezimo, dar keisciau sudarinejamus grafikus, neturejimo jokios strategijos, iki siol neesancio traukinio i Ryga ir t.t. Jau seniai sakiau, kad tai yra viena blogiausiai valdomu lietuvos imoniu ir nesugalvoju priezasciu kodel Masiulis sedi uzmerktomis akimis.

Kas del valstybiniu imoniu privatizavimo, tai seimas padare klaida nepasilikdamas bent po 30% ar 40% tokiu imoniu kaip Lietuvos telekomas, Mazeikiu naftos ar banku akciju. Strateginiam investuotojui atidavus 51%, jis butu sutvarkes imone, o valstybe butu naudojusis to privalumais gaudama kasmet neblogus dividendus. Kita dali akciju paleisti i prekyba Vilniaus birzoje ir taip stiprinti finansu sektoriu. Bet deja...

[Al1]

Taigi buvo pasilikti akcijų paketai. Visų įmonių. Nei viena iš stambiųjų nebuvo privatizuota iškart parduodant viską. Bet, bet. Likusios akcijos per kelis metus buvo parduotos ir lėšos pravalgytos, iššvaistytos.
Tačiau tai nereiškia, kad valstybė principialiai negali ir nemoka valdyti. Moka, tik ne Lietuvos valstybė. Iš kitos pusės tai nereiškia, kad reikia totalaus privatizavimo. Tiesiog valstybės valdymas ant tiek supuvęs visose srityse, kad reikia keisti viską, o ne tik valstybės įmonių valdymą.

[John]

I anksciau diskutuota tema apie Valstybes valdomas imones:

Pilnas straipsnis http://kauno.diena.lt/naujienos/mies...kauneje-364450

Heh...

„Aš nesutikau. Jei vykdavo susitikimas su „Lietuvos telekomo“ darbuotojais, švedai kalbėdavo: mieli draugai, sutikime, kad siekiame bendro tikslo, sutarkime, kad vagysčių daugiau nebebus. Seni sovietmečio lapinai išklausydavo, tada išėję iš kabineto išvadindavo užsieniečius kvailiais ir toliau elgėsi kaip įpratę. Aš su korumpuotais darbuotojais elgdavausi vienodai, sakydavau: arba išeini, arba kviečiame policiją. Ir jie dingdavo“, – apie savo vadovavimo ypatumus pasakojo T.Paarma.

... ar neišeitų kaip nors Paarmos prisikviesti pavadovauti Lietuvos Geležinkeliams? Šiaip, gerbiu tokius žmones. Lietuvoje kaip oro reikia tokių sąžiningų ir principingų vadovų.

[John]

Taigi buvo pasilikti akcijų paketai. Visų įmonių. Nei viena iš stambiųjų nebuvo privatizuota iškart parduodant viską. Bet, bet. Likusios akcijos per kelis metus buvo parduotos ir lėšos pravalgytos, iššvaistytos.
Tačiau tai nereiškia, kad valstybė principialiai negali ir nemoka valdyti. Moka, tik ne Lietuvos valstybė. Iš kitos pusės tai nereiškia, kad reikia totalaus privatizavimo. Tiesiog valstybės valdymas ant tiek supuvęs visose srityse, kad reikia keisti viską, o ne tik valstybės įmonių valdymą.

Reikia keisti mentalitetą. Reikia suvokti, kad vogimas ir kyšininkavimas yra absoliučiai nepriimtinas dalykas. Reikia suprasti, kad prasižengėlio paskundimas atitinkamoms institucijoms nėra "ožinimas". Reikia suprasti, kad mūsų neišgelbės Paksius ar kiti mesijai. Dar reikia išmokti gerbti kitus, o ne tik norėti, kad visi kiti gerbtų tave. Kai bent dalis šių dalykų taps norma, nebebus terpės ir tai korumpuotai postsovietinei parazitijai.

[Al1]

Suvokimas ateina tik esant griežtoms bausmėms ir disciplinai. Kitaip niekaip. Kas iš valdžios tai siūlo įgyvendinti?

[JlL]

Jei disciplina yra bausmes neisvengiamumas tada gal ir taip, kitu atveju bausmes grieztumas neduos jokios naudos

[Al1]

Ir viena, ir kita. Nes jei bausmės neišvengiama, bet ji maža, tai iš to irgi jokios naudos.