Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[Eimantas]

Klaipėdos įmonėse daug dirbančių iš rajono ir iš toliau, Kretingos, Darbėnų, Šilutės.

[VNS]

/\ Iš kur jie randa darbo jėgos, didelis klausimas.

Klaipėdos m. sav.
2010-2013

168 134
162 898
160 142
158 541

Klaipėdos r. sav. stabilu, nemažėjo. Iš ten gal.

Atrodo ir NT nėra brangus, darbo pasiūla nemaža. Prieškriziniais metais irgi mažėjo pačiame mieste.

Kompaktiskas miestas, nedideli atstumai ir geras susisiekimas su rajono gyvenvietemis, Palangos, Kretingos regionais. Manau klaipedieciai barstosi po visa Vakaru Lietuva, todel miestas netenka statistinio gyventoju skaiciaus.

[Eimantas]

Dalis to statistinio skaičiaus atsidūrė naujuose kvartaluose rajone, bet emigracija taip pat kaip ir visur palietė.

[Silber418]

Gaila, jog Klaipėdoje jau gyvena tik kiek daugiau negu 150 tūkst. gyventojų.

[Gator]

Gaila, jog Klaipėdoje jau gyvena tik kiek daugiau negu 150 tūkst. gyventojų.

Tik neturi teises del to verkslenti kai pats visiskai tiesiogiai prie to prisidedi. Ir kitiems emygeriams padekok.

[senasnamas]

Vėdinimo įrangos gamintoja UAB „Salda“ pradėjo statyti mokslinių tyrimų centrą, į kurį investuos daugiau kaip 17 mln. Lt. Planuojama, kad tai bus vienintelė tokio dydžio ir kompleksiškumo laboratorija Rytų Europoje.

Naujausio „Saldos“ produkto – šilumos siurblių – eksporto dalis į Šveicariją pastaruoju metu ėmė didėti, nes, anot p. Barono, pavyko užtikrinti vienus geriausių efektyvumo parametrų rinkoje.

Plačiau: http://vz.lt/article/2013/11/8/salda...#ixzz2k3FzChxY

[senasnamas]

Gana išsamus ir optimistinis straipsnis. Ir Barclay neseniai pranešė, kad Lietuvoje ketina plėstis toliau.

Nuo 2003 m iki 2007 m. Lietuvoje buvo įgyvendinti tik 7 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai paslaugų srityje, o 2008–2012 m. šalį jau pasiekė dukart daugiau projektų (15), jais Lietuvoje nuspręsta įkurti finansų, apskaitos, IT ar klientų aptarnavimo centrus.
Tai atitinkamai atsispindėjo šalies reitinguose – lyginant šiuos du tarpsnius matyti, kad Lietuva tarp Rytų ir Vidurio Europos šalių pakilo iš 14 vietos į 9-ą. Per pastarąjį dešimtmetį tarp populiariausių paslaugų projektams šalių buvo Lenkija, Rumunija, Vengrija, Čekija, Slovakija.

Šalies proveržį pritraukiant paslaugų investicijų nulėmė keletas priežasčių. Gerą pradžią šiam procesui padarė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, dar 2009 m. išsikėlusi tikslą šalį paversti regiono pasaugų centru ir sustiprinusi dėmesį užsienio investuotojams. Ekspremjerą estai savo laiku pavadino Investicijų caru. Dabartinė Vyriausybė iš esmės investicijų skatinimo kurso nekeičia, tačiau siekia pritraukti daugiau gamybos projektų, ypač į regionus.

Gamybos sektorius vis dar vaidina didelį vaidmenį Lietuvos ekonomikoje: prekių eksportas sudaro net du trečdalius viso šalies eksporto bei šiame sektoriuje sukuriama penktadalis šalies pridėtinės vertės. Viena darbo vieta gamybos įmonėje sukuria iki keturių paslaugų sektoriuje. Kitaip sakant, be gamybos sektoriaus negalėtų egzistuoti logistikos, rinkodaros ir kitos gamintojų naudojamos paslaugų bendrovės.

Plačiau: http://vz.lt/article/2013/11/19/pasl...#ixzz2l7homI9P

[andyour]

Viena darbo vieta gamybos įmonėje sukuria iki keturių paslaugų sektoriuje. Kitaip sakant, be gamybos sektoriaus negalėtų egzistuoti logistikos, rinkodaros ir kitos gamintojų naudojamos paslaugų bendrovės.

Čia taip yra Lietuvoje. Kokiame rajone dar didesnis santykis, nes nėra jokių paslaugų ir pramogų, pramoga vienintelė kaimo parduotuvėje gėrimų lentynoje.

Žinoma, pačioms paslaugoms irgi reikia pagaminti įrangą. Bet bent jau vakaruose paslaugos sudaro 70%-80%. Bet gal dėl to, kad gan daug prekių importuojama.

Kažin kaip jie apibrėžia paslaugas ir gamyba. Virtuvėje maistą kaip ir gamini. Kuo tai skiriasi, nuo įmonėje gaminančioje pusfabrikačius?
Namo statyba lyg irgi paslauga, bet yra gamybos įmonių, kurios gamina karkasinius namus ant konvejerio, arba rąstinius.

[Gator]

Nesamone su ta 1 vieta sukuria 4.
Tarkim atidarom gamykla su 100 zmoniu. Is kur tos 400 vietu? geriasuiu atveju 3 naujos ir daugiau daliniu (paslaugas suteikia jau ir taip esamos darbo vietos).
Gal tiksliau butu sakyti, kad 400 darbo vietu prideda po dalini kruvi. Ten vienai darbo vietai 5 bandelem daugiau leidzia parduot, vienai vietai koki papildoma krovinuka pervezt. Vienai darbo vietai kokia geliu puokste per savaite daugiau parduot leidzia ir tt.

[andyour]

Galima racionaliai vertinti, kas yra paklausiausios prekės.
Pastaruoju metu buvo NT ir turizmas. Į turizmą įeina daugelis paslaugų.
Automobilius, buitinę techniką, kompiuterius ir smatphonus gamina beveik vien staklės ir robotai, tik gan dažnai surinkinėja patys žmonės, transportuoja(paslauga).

Ten ne taip išsireikšta. Čia iš serijos:
Viena darbo vieta žemės ūkyje sukuria iki 100 darbo vietų gamyboje ir paslaugų sektoriuje, kartu paėmus.

[senasnamas]

Tas skaičius, matyt, apibendrintas ir galbūt pagrįstas skaičiavimais išsivysčiusiose šalyse, kur gamybos apimtys auga gerokai sparčiau nei darbo vietų skaičius. Kitaip sakant, gamyba efektyvi tiek, kad vienam darbuotojui tenka žymiai didesnis pagaminamos produkcijos skaičius nei anksčiau. Todėl viena darbo vieta sukuria didelę vertę. O paslaugų sektorius imlesnis darbo jėgai, atlyginimai žemesni, todėl tų papildomų darbo vietų paprasčiau prikurti. Matyt, priklauso ir nuo konkrečios produkcijos, rinkos sąlygų ir panašių veiksnių.

[tajus]

Nesamone su ta 1 vieta sukuria 4.
Tarkim atidarom gamykla su 100 zmoniu. Is kur tos 400 vietu? geriasuiu atveju 3 naujos ir daugiau daliniu (paslaugas suteikia jau ir taip esamos darbo vietos).
Gal tiksliau butu sakyti, kad 400 darbo vietu prideda po dalini kruvi. Ten vienai darbo vietai 5 bandelem daugiau leidzia parduot, vienai vietai koki papildoma krovinuka pervezt. Vienai darbo vietai kokia geliu puokste per savaite daugiau parduot leidzia ir tt.

Dar ir kaip sąmonė. Užtektų ir šiek tiek ekonomikos teorijos pasiskaityt, kad suprasti kaip tai yra teisinga.

O jei kalbėti praktiškai, tarkim paimkime kokį fabriką, kokios paslaugos jam reikalingos:
1. Reikalingos logistikos paslaugos (atvežti ir išvežti visas žaliavas, pagamintas prekes ir t.t.)
2. Gamybinių įrenginių tiekimas, montavimas, priežiūra
3. Įvairios sertifikavimo paslaugos, kokybės kontrolė, laboratoriniai kokybės tyrimai, įrangos tikslumo nustatymai
4. Teisinės, finansų paslaugos - ypatingai didelis kapitalo poreikis dėl brangių žaliavų ar įrangos ir todėl skolinamasi, draudžiamasi ir bylinėjamasi daugiau.
5. Speciali programinė įranga - dabar visa gamyba sparčiai optimizuojama pagal individualius poreikius
6. Prekes reikia populiarinti, platinti - reklamos marketingos, patrauklių pakuočių sukūrimo paslaugos, taip pat parodų ir kongresų poreikis
7. Įvairios detalės, eksploatacinės medžiagos, pastatų apšildymas, atšaldymas iki reikalingų temperatūrų - tam irgi yra specializuotos kompanijos, kurios atlieka šias paslaugas
8. Didžiulius gamyklos plotus turi valyti,specialūs reikalavimai higienai palaikyti, nuotekų valymas - valymo ir aplinkosaugos paslaugos
9. Gamintojams reikia tobulėti, todėl užsakomi įvairūs moksliniai tyrimai - švietimo paslaugos

Sąrašą galima tęsti ir toliau, bet tikiuosi mintį supratai

[Gator]

Dar ir kaip sąmonė. Užtektų ir šiek tiek ekonomikos teorijos pasiskaityt, kad suprasti kaip tai yra teisinga.

O jei kalbėti praktiškai, tarkim paimkime kokį fabriką, kokios paslaugos jam reikalingos:
1. Reikalingos logistikos paslaugos (atvežti ir išvežti visas žaliavas, pagamintas prekes ir t.t.)
2. Gamybinių įrenginių tiekimas, montavimas, priežiūra
3. Įvairios sertifikavimo paslaugos, kokybės kontrolė, laboratoriniai kokybės tyrimai, įrangos tikslumo nustatymai
4. Teisinės, finansų paslaugos - ypatingai didelis kapitalo poreikis dėl brangių žaliavų ar įrangos ir todėl skolinamasi, draudžiamasi ir bylinėjamasi daugiau.
5. Speciali programinė įranga - dabar visa gamyba sparčiai optimizuojama pagal individualius poreikius
6. Prekes reikia populiarinti, platinti - reklamos marketingos, patrauklių pakuočių sukūrimo paslaugos, taip pat parodų ir kongresų poreikis
7. Įvairios detalės, eksploatacinės medžiagos, pastatų apšildymas, atšaldymas iki reikalingų temperatūrų - tam irgi yra specializuotos kompanijos, kurios atlieka šias paslaugas
8. Didžiulius gamyklos plotus turi valyti,specialūs reikalavimai higienai palaikyti, nuotekų valymas - valymo ir aplinkosaugos paslaugos
9. Gamintojams reikia tobulėti, todėl užsakomi įvairūs moksliniai tyrimai - švietimo paslaugos

Sąrašą galima tęsti ir toliau, bet tikiuosi mintį supratai

Tai cia ir yra ka as sakau - 100 vietu duotu papildomu uzsakymu esamoms 400 kitu darbo vietu, bet ne sukurtu 400 nauju vietu. Skirtuma suprask.
Jei as atidarysiu gamykla Ariogaloje su 100 zmoniu jokiu 400 papildomu nauju darbo vietu neatsiras. Duok dieve 3 atsirastu naujos. Arba jei as atidarysiu euo padeklu gamyklele su 10 darbuotoju jokiu 40 nauju vietu neatsiras. Tiesiog 40 zmoniu galbut tures po papildoma uzsakyma is ivairiu sriciu ir tiek.
Net santykis 1:1 butu absurdiskas. Ka bekalbeti apie 1:4. Realus turbut koks 1:0.2 ar is panasios serijos.
Paprasciausia ta suskaiciuoti darbo valandomis. Imi 100 darbuotoju, per savaite 4000 darbo valandu. Tada skaiciuoji pagal tuos punktus, pvz logistikos srityje ekspeditorius 10 valandu, vairuotojai 40 valandu, teisininkas 10 valandu ir taip toliau. Ir gauni realu santyki kiek sukurta tu vietu.

[andyour]

Dar ir kaip sąmonė. Užtektų ir šiek tiek ekonomikos teorijos pasiskaityt, kad suprasti kaip tai yra teisinga.

O jei kalbėti praktiškai, tarkim paimkime kokį fabriką, kokios paslaugos jam reikalingos:
1. Reikalingos logistikos paslaugos (atvežti ir išvežti visas žaliavas, pagamintas prekes ir t.t.)
2. Gamybinių įrenginių tiekimas, montavimas, priežiūra
3. Įvairios sertifikavimo paslaugos, kokybės kontrolė, laboratoriniai kokybės tyrimai, įrangos tikslumo nustatymai
4. Teisinės, finansų paslaugos - ypatingai didelis kapitalo poreikis dėl brangių žaliavų ar įrangos ir todėl skolinamasi, draudžiamasi ir bylinėjamasi daugiau.
5. Speciali programinė įranga - dabar visa gamyba sparčiai optimizuojama pagal individualius poreikius
6. Prekes reikia populiarinti, platinti - reklamos marketingos, patrauklių pakuočių sukūrimo paslaugos, taip pat parodų ir kongresų poreikis
7. Įvairios detalės, eksploatacinės medžiagos, pastatų apšildymas, atšaldymas iki reikalingų temperatūrų - tam irgi yra specializuotos kompanijos, kurios atlieka šias paslaugas
8. Didžiulius gamyklos plotus turi valyti,specialūs reikalavimai higienai palaikyti, nuotekų valymas - valymo ir aplinkosaugos paslaugos
9. Gamintojams reikia tobulėti, todėl užsakomi įvairūs moksliniai tyrimai - švietimo paslaugos

Sąrašą galima tęsti ir toliau, bet tikiuosi mintį supratai

Yra gamyklų, kurių pastatymo vertė pusė milijardų litų, o pamainoje dirba 20 žmonių, produkcija orientuota į eksportą. Įranga iš užsienio importuota. Nereikia teisinių paslaugų. Logistika reikalinga. Žaliavų 10 automobilių per parą "in", 3 produkcijos "out". Kiek logistikoje sukurta darbo vietų? Apie 3 Uoste papildomi keliolika konteinerių sukuria darbo vietų tiek, kiek ta pamaina su 20 žmonių apsipirkdama pvz. maximos kasose.

[Eidvis]

Tai cia ir yra ka as sakau - 100 vietu duotu papildomu uzsakymu esamoms 400 kitu darbo vietu, bet ne sukurtu 400 nauju vietu. Skirtuma suprask.
Jei as atidarysiu gamykla Ariogaloje su 100 zmoniu jokiu 400 papildomu nauju darbo vietu neatsiras. Duok dieve 3 atsirastu naujos. Arba jei as atidarysiu euo padeklu gamyklele su 10 darbuotoju jokiu 40 nauju vietu neatsiras. Tiesiog 40 zmoniu galbut tures po papildoma uzsakyma is ivairiu sriciu ir tiek.
Net santykis 1:1 butu absurdiskas. Ka bekalbeti apie 1:4. Realus turbut koks 1:0.2 ar is panasios serijos.
Paprasciausia ta suskaiciuoti darbo valandomis. Imi 100 darbuotoju, per savaite 4000 darbo valandu. Tada skaiciuoji pagal tuos punktus, pvz logistikos srityje ekspeditorius 10 valandu, vairuotojai 40 valandu, teisininkas 10 valandu ir taip toliau. Ir gauni realu santyki kiek sukurta tu vietu.

Jeigu tu tikiesi, kad straipsnyje bus rašoma "naujas fabrikas prisidės ir prie paslaugų sferos: 1-ojo valytojo darbo krūvis išauks 30%, antrojo - 40% ir vienas valytojas pradės dirbti pilnu etatu - bet kadangi ankščiau šitas valytojas valė kitas patalpas, tai nesiskaito, jog bus sukurta papildoma darbo vieta" ir t.t. ir t.t. Tai jeigu tu nori tikslumo - tai taip ir turėtų būti, kai atidaromas fabrikas ir užsimenama apie naujas darbo vietas - tai turėtų būti išvardinti koeficientai kam ir kiek krūvis padidės. Bet realybėje niekam nesvarbu kam ir kiek tie darbo krūviai padidės, ar kiek naujų darbo vietų sukurs. Realybėje žiūrima kiek tas naujas fabrikas sukurs darbo vietų paslaugų sferoje- t.y. kiek etatų reikės tam fabrikui aptarnauti. O kaip tie etatai bus pasidalinti, kiek didės krūviai ir apskritai ar jie didės ar bus įdarbinti nauji darbuotojai - čia jau nėra esmės. Jeigu nori tikslumo - tada reikėtų surašyti kiek darbo vietų buvo sukurta, kiek išaugo darbo krūviai ir kiekvieną atveją surašyti atskirai - nes juk reikia rašyti tiksliai . Tačiau praktikoje viskas veikia daug papraščiau ir logiškiau.

[index]

/\ Būtent. Savaime aišku, kad dirbančiųjų skaičius analogiškai nepadidės, o gali pasikeisti tiek daugiau, tiek mažiau. Šiuo atveju tas 4, greičiausiai reiškia sąlyginį darbuotojų skaičių, nesikeičiant darbo našumo.

O ar pasiūla bus didinama didinant darbuotojų skaičių, ar esančių darbuotojų darbo valandas, ar darbo našumą, kitas klausimas. Bet žurnalistai, rašydami "paprastai" juk viso šito neaiškins.

[John]

LRT puslapyje patalpinta laida Teisė Žinoti, kur daugaiusiai kalbama apie organizacijų Versli Lietuva ir Investuok Lietuvoje galimą sujungimą.

Seimo ekonomikos komitetas siūlo sujungti viešąsias įstaigas „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“. Socialdemokratų ekonomistai sako, kad tuomet įstaiga dirbtų efektyviau ir žada skaidrų naujojo vadovo konkursą. Jų oponentai tikina, kad būsimasis vadovas žinomas iš anksto, nes tinkamas socialdemokratams, ir tokius sprendimus vadina žingsniu atgal, visai į sovietmetį. Ką reiškia valdančiųjų noras pakeisti įstaigas ir jų vadovus - nuoširdų rūpestį taupyti ir skatinti investicijas, ar turėti savus žmones ten, kur būna pinigų? Nuo ko labiausiai priklauso investijos, o kas jas atbaido? Kas Lietuvoje vertinama labiau - profesiniai gebėjimai ar politinė ištikimybė? Laidoje “Teisė žinoti” apie tai diskutus “Investuok Lietuvoje” generalinė direktorė Milda Dargužaitė, SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, Seimo ekonomikos komiteto nariai, buvę Ūkio ministrai Birutė Vėsaitė ir Dainius Kreivys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas, asociacijos Investor’s Forum vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/46642

Sunku komentuoti. Tiesiog šventas Dieve, ką, po velnių, mes išsirinkome į Seimą? Tiek ten sėdintis A.Bradauskas, tiek B.Vėsaitė atrodo ir šneka kaip silpnapročiai ir situacijoje visiškai nesigaudantys klounai. Sunku įsivaizduoti, kaip tokie žmonės, kaip M.Dargužaitė ar G.Nausėda, sugeba ramiu tonu diskutuoti su tokiais "pašnekovais". Visiškas facepalm'as.

[Lettered]

LRT puslapyje patalpinta laida Teisė Žinoti, kur daugaiusiai kalbama apie organizacijų Versli Lietuva ir Investuok Lietuvoje galimą sujungimą.



http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/46642

Sunku komentuoti. Tiesiog šventas Dieve, ką, po velnių, mes išsirinkome į Seimą? Tiek ten sėdintis A.Bradauskas, tiek B.Vėsaitė atrodo ir šneka kaip silpnapročiai ir situacijoje visiškai nesigaudantys klounai. Sunku įsivaizduoti, kaip tokie žmonės, kaip M.Dargužaitė ar G.Nausėda sugeba ramiu tonu diskutuoti su tokiais "pašnekovais". Visiškas facepalm'as.

Vėsaitė tai tikra višta, bet Bradauskas nėra kvailas, kitaip nebūtų vienas turtingiausių Seimo narių, tiesiog kalba tai, kas pačiam ir partijai naudinga. Negu dabar pripažins "Investuok Lietuvoje" naudą ir reikalingumą, vien iš principo ras prie ko prisikabinti.

[deep'as]

Labai keista stebėti tokį absurbo teatrą kai Bradauskas ir Vėsaitė 90proc. savo pasisakymuose kalbėjo apie kažkokius vėjus bet ne organizacijų sujungimą kuris yra jų buvimo laidoje esmė. Bradauskas ten atėjo tiesiog su konkrečia užduotim, šūkauti, trukdyti diskutuoti ir sumenkinti ir užgožti betkokius faktus, pasiekimus.

[D.P]

Labai keista stebėti tokį absurbo teatrą kai Bradauskas ir Vėsaitė 90proc. savo pasisakymuose kalbėjo apie kažkokius vėjus bet ne organizacijų sujungimą kuris yra jų buvimo laidoje esmė. Bradauskas ten atėjo tiesiog su konkrečia užduotim, šūkauti, trukdyti diskutuoti ir sumenkinti ir užgožti betkokius faktus, pasiekimus.

Belieka tik melstis, kad Vėsaitei ir Bradauskui tai būtų paskutinė kadencija. Profanizmas. Eh, ad hominem būtų nutraukęs tokią diskusiją - tiesiog debilizmas. Vadinti daiktus tikraisias vardais kartais apsimoka, nes ši diskusija buvo pasmerkta, kai leido išsižioti pastariesiems. Akivaizdu, kad abu tie dundukai net neišmano srities, kurioje iš esmės dirba ar su kurią yra susiję....Net ir tų dalykų, kurie pirmakursiui studentui yra suprantami. Kolhozas, ir tiek. Na, ne veltui partija/partijos, pavadinimu...
Gražulis, Bradauskas, Vėsaitė, Loreta, Uspackis hm...