Čia plačiau - nesutarimai buvo nuo pat pradžių:
http://sportas.delfi.lt/krepsinis/pr....d?id=62951108
http://sportas.delfi.lt/krepsinis/pr....d?id=62951108
„Jeigu ne Arvydas Sabonis, ne Jonas Kazlauskas, ne Šarūnas Marčiulionis, Lietuvoje nebūtų nei balčiūnų, nei guogų, nei apskritai tokio lygio krepšinio“, – sakė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomojo direktoriaus postą paliekantis Paulius Motiejūnas. Praėjus dienai po atsistatydinimo pareiškimų lavinos jis DELFI praskleidė LKF raižiusių nesutarimų uždangą.
. Į akis turėtų kristi tai, kad su LKF nesutaria pagrindiniai praeities krepšininkai, kurių patirtis ir balsas turėtų būti svarbūs. Sabonis ir tai išbuvo vos porą metų ir turbūt tik todėl, kad per daug nesikišo ir nereguliavo, buvo labiau simbolinė figūra. Įdomu, kokius žaidėjus kitąmet prisivilios su tokia politika - jei nebus normalaus trenerio, tai rimti žaidėjai nesigadins sau vasaros.
. Šiaip federacijos vadovai nebūtinai turi būti kažkokie vadybininkai, dažnai jais tampa sporte daug pasiekę žmonės. O einamuosius reikalus tvarko visokie vykdomieji direktoriai, sekretoriai ir pan. Pvz., Ukrainos krepšinio federacijos vadovas yra žinomas krepšininkas A. Volkovas. Pasinaudodamas savais ryšiais priviliojo į Ukrainą garsų NBA trenerį Frattelo. Rezultatai iš karto matyti. Kai vadovauja žinomas sportininkas, jam bent nuvykus į užsienį nereikia prisistatinėti. Tai kaip ir reprezentacinis vaidmuo. O profesionalūs vadybininkai gali tvarkyti visokius techninius-rinkodarinius reikalus. Todėl manau, kad Sabonis federacijos vadovo poste buvo geriausias variantas. Retorinis klausimas: ar Garastui labiau reikėjo Sabonio, ar Saboniui Garasto?
Comment