Ar Kaunas tikrai yra antras miestas Lietuvoje?

[sankauskas]

Na, Kaune populiariausia daina yra Gazmanavo Sdelan v SSSR.

[PoDV]

Rusiško pigaus popso ir hip hopo klausytojų ratelio (ypač kavenskų) pažiūros tokios, kad Lietuvos valstybės gynimas, o gal net aplamai Lietuvos Vakarų krypties pasirinkimas yra toks pat absurdiškas veiksmas, kaip išgerti litrą aliejaus vakare prieš miegą.

...ir vaikai norėtų dirbti gerose Drobės, Inkaro ar Cheminio pluošto fabrikuose, nereiktų verkiant išvykti vogti ar dirbt į UK'us, Norgę ar pan.
Kartais pagalvoju, kad čia dar galėtų būti kovų su kryžiuočiais palikimas, bet who knows... Putinistai tik rankutėmis trina nuo tokių minčių.

[Mantas]

Beje, sveikas atvykęs, Indigo

[ArTuRAs]

Svarbu ne dydis, o kokybe!

[InDiGo]

Manau Kaunas tikrai daugeli sriciu yra antras miestas... kaikuriose yra ir pirmas kai kuriose trecias ir t.t. bet manau Klaipedai iki Kauno tikrai daug ... Kauno ir Klaipedos dydziai tikrai labai skiriasi todel siu miestu beveik isvis negalime lyginti

Hmm kažkoks senas tekstas apie Kauną:

Apie Kauną
...

atrodo Kaunas jau palaidotas irgi uzkonservuotas. galima rasti tik senienas.

[Doncikas]

Hmm kažkoks senas tekstas apie Kauną:

Apie Kauną


Kaunas - antras pagal dydį ir reikšmę Lietuvos miestas, turintis turtingą istoriją, svarbus šalies mastu geografine padėtimi, bei ekonominiu požiūriu. Mieste gyvena 378,943 tūkst. gyventojų (2001 m. surašymo duomenimis). Bendras miesto plotas - 15,7 tūkst. ha. Tai - ne tik senų tradicijų miestas, bet ir stambus mokslo, verslo, pramonės ir kultūros centras. Kauno miestas atviras draugams ir bendradarbiavimo partneriams, imlus inovacijoms, bei patrauklus investicijoms.

Rajoną kerta Europos transporto koridorius Rytai-Vakarai (Nr. 1) - magistralė Via Baltica, greitkelis Klaipėda-Vilnius-Minskas-Maskva, susikerta du tarptautiniai geležinkeliai 9B ir 9D, kurie sudaro Europos koridoriaus dalį.

VIA BALTICA kelias eina per tris Baltijos šalis ir jungia Šiaurės valstybes su Centrine ir Vakarų Europa. Iš Talino per Rygą iki Varšuvos einantis kelias ties Kaunu sujungia Lietuvos kelius su Europos automobilių kelių tinklu. Bendras VIA BALTICA ilgis per Estiją, Latviją ir Lietuvą - 649 km.

Planuojama nutiesti Europos standarto geležinkelio vėžę. Karmėlavoje yra valstybei reikšmingas oro uostas, netoli jo kuriama laisvoji ekonominė zona. Karmėlavos tarptautinis oro uostas yra nutolęs 12 km nuo Kauno centro.

Kartą tapęs Laikinąja sostine, miestas ir šiandien yra vienas iš pagrindinių kultūrinių ir industrinių Baltijos regiono centrų. Virš 20000 įvairioms veiklos rūšims atstovaujančių ir sparčiai augančių firmų yra įsikūrusios Kaune ir aplink jį.

Naujausiais statistikos departamento duomenimis, antrajame šalies mieste sparčiai kyla dauguma ekonominių rodiklių. 2002 m. bendra investicijų suma į Kauno įmones padidėjo iki 1,1 mlrd. Laikinoji sostinė Lietuvos kontekste yra tvirtai užėmusi antrąją vietą pagal užimtų gyventojų įvairiose ekonominėse veiklose statistiką. Kaune dirba dvigubai daugiau gyventojų nei uostamiestyje paslaugų, statybos, pramonės, įskaitant energetiką, sektoriuose. Kasmet didėja miesto statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtis šalies teritorijoje. Restoranų, barų bei valgyklų skaičiumi Kaunas taip pat tvirtai užima antrą poziciją Lietuvoje. Kauno apskritis - prekių lyderė Lietuvoje, pralenkianti ne tik Klaipėdos, bet ir Vilniaus apskritis. Lyginant šalies apskričių įnašus į bendrą vidaus produktą (BVP), Kauno kraštas išlieka lyderių trejetuke.

MATERIALINĖS INVESTICIJOS

Materialinių investicijų Kauno mieste lyginamasis svoris bendrose šalies investicijose 1995-2000 metų laikotarpyje išaugo nuo 8.4 % iki 14.8 %. Ypač buvo sėkmingi 2000-ieji metai, kuomet investicijos šoktelėjo 45.6 %. 2002 m. bendra investicijų suma į Kauno įmones padidėjo iki 1,1 mlrd. Įvertinant investicijų apimtis pagal ekonomines veiklas, matosi, kad Kaunas išliko pramonės miestu, nes daugiausiai investuojama pramonėje.

PASLAUGOS


Ryšium su ūkio struktūros pokyčiais ir paslaugų lyginamojo svorio didėjimu, Kauno mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, pradėjo veikti visa eilė komercinių įmonių paslaugų sektoriuje. Tai įmonės (firmos, agentūros), teikiančios ryšių, keleivinio transporto, juridinės veiklos ir paslaugas, susijusias su nekilnojamuoju turtu. Gyventojų aptarnavimo įmonių pokytis per pastaruosius trejus metus išaugo dėka individualių (personalinių) įmonių ir fizinių asmenų, įsigijusių patentus ir įsijungusių į aptarnavimo veiklą.

Paslaugas teikiančių įmonių skaičiaus struktūroje didžiausią dalį sudaro verslo veiklos įmonės, antroje vietoje - įmonės, atliekančios nekilnojamojo turto operacijas, trečioje - sveikatos priežiūros ir socialinio darbo paslaugų įmonės.

PREKYBA


2002 metų pabaigoje mieste veikė 3548 prekybos įmonės, kurios sudarė 35,9 % visų Kauno įmonių, jose dirbo 30350 darbuotojų, t.y. 18,9 % užimtųjų miesto įmonėse. Pastaraisiais metais prekybos sektoriaus apyvarta sudarė apie 40 % bendrosios miesto įmonių apyvartos.

PRAMONĖ


Atlaikiusi ekonomines permainas ir gamybos nuosmukį, išliko vyraujančia pramonės veikla, tai tekstilės bei lengvosios pramonės gaminių gamyba (audinių gamyba, drabužių siuvimas, kailių apdaila, dažymas, avalynės gamyba). Kita pramonės veikla, aplenkusi minėtą, tai maisto produktų ir gėrimų gamyba. Perspektyvi yra besivystanti pramonės veikla - chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba.

STATYBA


Kauno miesto statybos įmonių ir bendrovių veiklą įtakoja bendra ekonominė situacija Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Miesto statybos įmonių ir bendrovių metinė atliktų darbų apimtis, lyginant su praėjusiais metais, iki 1998 metų turėjo tendenciją augti, 1999 metais sumažėjo 4,8 %, 2000 metais - 15,2 %, 2001 metais išaugo 12,7 %, tačiau nepasiekė 1999-ųjų metų lygio.

Dirbančiųjų statybos sektoriuje skaičius per 1998-2002 metų laikotarpį sumažėjo 21,7 %, o įmonių, užsiimančių statybos veikla, skaičius kito įvairiai, pokyčių rezultate - 14 % išaugo. 2002 metų pabaigoje statybos - remonto darbus vykdė 449 įmonės, jose dirbo 10091 darbuotojas. Pagal darbuotojų skaičių Kauno statybos įmonės ir bendrovės yra smulkios ir vidutinės.

Tebevykstant privatizacijos procesui, keičiant įmonių veiklos specializaciją, statybos darbų struktūroje žymesnę dalį (~ 60 užima remonto, restauravimo, rekonstravimo darbai; naujos statybos sudaro ~ 40 %. Naujos statybos vykdomos daugiausia statant individualius gyvenamuosius namus, tą lemia privataus sektoriaus lėšos.

MOKSLAS IR KULTŪRA


Kauno apskrityje yra 9 aukštosios mokyklos, įvairių mokslo įstaigų. Turime 9 profesionalius bei mėgėjiškus teatrus, iš kurių nacionalinėmis ir klasikinėmis tradicijomis pasižymi Kauno muzikinis, akademinis dramos ir lėlių teatrai. Yra 21 muziejus, eilė meno galerijų ir kultūros centrų, kuriuose organizuojami regioniniai ir tarptautiniai renginiai.

[Dzipas]

win2k3 o kada jai nepaslaptis paskutini karta Kaune buvai? jog sakai pagal bendra vazida tai Vilnius , Klaipeda ir gal dar Siauliai?

[win2k3]

Prasideda... Kaip be butu yra vienas dalykas - SOSTINE! Viskas. Daugiau yra atskiri kriterijai. Be to man patiko tas faktas, kad kaune autobusai (menesiniai bilietai) per puse pigesni... Kita vertus jau netrukus kaunieciai mokes brangiausiai Lietuvoje uz viesaji transporta.

Pagal uozsta vwelgi Klaipeda auksciau, pagal moksla Kaunas. Taciau stipriai iki ju lygio bando ir Klaipeda. 7mln.litu bus skirta Klaipedos Technologiju parkuiikurti ir vystyti.

Na ir taip toliau. Is tiesu pagal vazida tai Vilnius, Klaipeda tada kiti miestai. Tie patys Siauliai neblogai atrodo. Nenoriu kazkaip peikti... Nes kiekvienas esam subjektyvus ar tai busim klaipediskis, ar kauniskis, ar dar is kazkur. Turime savo favoritus...

[Tonis]

Del kursiniu etc.

Na, is nuomoniu tikrai kursinio nesuregsi o ir mano specialybe nera sociologas

Esu beveik isitikines, kad toniui reikia _skubiai_ parasyti sociologijos kursini darba.

[Tomas]

Pati diskusijos tema yra per daug sudėtinga webforumui. Čia diskutuoja architektūros mėgėjai (ir gal vienas kitas profesionalas) todėl nemanau, kad diskutuojančiųjų žinių lygis yra pakankamas toli siekiančioms išvadoms (antras/ne antras) daryti. Taip pat nemanau, kad mes pajėgūs išnagrinėti vertinimo kriterijus, paruošti tyrimo metodiką ir ją pritaikyti. Todėl ir bijau, kad ši tema gali virsti viso labo kažkur girdėtų, nors iki galo ir nesuvoktų statistinių duomenų citavimu ir organų ilgio lyginimu Atskiri faktai (pvz. Klaipėda tikrai yra Nr.1 jūrų uostas, berods Nr.2 pagal nusikalstamumą, investicijas, o Kaunas greičiausiai yra Nr.1 pagal verksnių skaičių ) nieko neįrodo, o kompleksinis vertinimas gali į antrą vietą išvesti tiek vieną, tiek kitą miestą priklausomai nuo metodikos ir kriterijų verčių.

[Dzipas]

Na kodel ignoruojami Kauno atsovai ir t.t. , tai manau is senu laiku likes toks kompleksas kai kuriu zmoniu (juk anksciau Kaunas buvo kulturos centras, pazangus miestas ir t.t.). Jie niekaip nenori pripazint kad Kaunas tikrai kyla is sastingio ir tvarkosi> Netgi kartai laikrasciuose paskaites pamatau nesveika pavyda pvz del nauju sporto rumu, arba kad ir del to pacio Rail Baltic... Juk tiek buvo sunteresuotu kad tik jis prasilenktu su Kaunu, nors tai ir kainuotu brangiau. Atrodo jog jai Kaunas atsigaus ir prades kilti , tai bus Vilniui ar kitam mietui blogai. Manau jai kiekvienas miestas taip kiltu i virsu tai tik geriau Lietuvai ir mums visiems ;] Tad tuos kurie ignoruodami Kauno atsovus kazka vapa radijoj kad jis praktiskai mires, reiketu ishvydi is radijos uz tokius marazmus

[Tonis]

Del diskusijos apie Kauna, kaip antraji LT miesta

Nemazai cia prirasete. Beje, tai kad kazkada jau buvo tokia diskusija, tai ne argumentas, jog ji ir dabar yra nereikalinga O kur dingo vadinamasis viesasis diskursas ?
Kad klausimas retorinis, tai is tiesu taip ir yra. Pastarosiomis dienomis per LT 1 radijo programa man teko girdeti kelias diskusijas apie LT miestus bei regionini vystimasi. Vienoje taip ir buvo sakoma, esa vystosi tik du LT miestai - Vilnius ir Klaipeda. Kas idomiausia, argumentai buvo gana lekstoki - Viln esa dangoraiziu ir pan, o Klaipeda esanti studentu miestas. Dar siandien per ta pacia radija buvo diskutuojama regionu univeritetu klausimais, kur pasisake Viln M. Riomerio (buv. Teises u-tas), Klaipedos ir Siauliu u-tu atstovai. Tarp ju nebuvo nei vieno Kauno u-to atstovo. Tad siame kontekste ir kyla pagristas klausimas kiek Kauno pretenzijos i 2-ji LT miesta yra realios. Zinoma, reikia ivertinti ir Kauno tam tikro ignoravimo faktoriu. Pastarasis ko gero iskyla ir minetu radijo laidu kontekste. Tad kodel taip yra ? (gal cia klausimas naujai temai, bet jis yra suristas su sia tema). Del sios priezasies ne atsitiktinai isvardijau tik kelis faktorius, kurie galetu apspresti vieno ar kito mieto dominavima. Butu kur kas maloniau, jog kas nors diskutuotu del siu faktoriu atitikimo ar pritempimo prie Kauno klausimu, o ne lyg ir sarkastiskai man prikaisiotu, esa vietoj Viln - Kauno kolizijos iskeliu Kauno - Klaipedos.

...

kur dingo jusu melyno kraujo pagrindas - "smetoniskai inteligentiskas auklejimas"

[Tomas]

$#@$.^& matuojates, vaikinai?

pagaliau bendra isvada diskusijoje "ar vanduo tikrai slapias? itikinkite"

[liutass]

Visai nekorektiskai topic'as! Jei klausimas ar tai antrasis miestas, tai reikia nurodyti, pagal kokius konkrecius kriterijus, pvz. pagal gyventoju skaiciu - antras. Jei pagal juriniu jachtu skaiciu - kogero antras nuo galo :-)

[John]

Nemanau jog jai vienam mieste geriau keliai atrodo, stulpai graziau nudazyti ir vien del to ji galima priskirti No2 miestui lietuvoje, butu tikrai gan juokinga

Teisingai, todel nepaisant to, kad Klaipedoje "bendras miesto sutvarkymas" geresnis negu Kaune, Kaunas visvien yra auksciau uz Klaipeda. Nors bendras sutvarkymas visvien yra pakankamai svarbus faktorius, sprendziantis miesto patraukluma ir jaukuma.

[Edd]

Nemanau jog jai vienam mieste geriau keliai atrodo, stulpai graziau nudazyti ir vien del to ji galima priskirti No2 miestui lietuvoje, butu tikrai gan juokinga

Pritariu ir iki siol lyg ir nebuvo taip kad kazkas pavadintu Kauna aplamai antru miestu vien del sios priezasties.