Šiaip nesąmonės ir kliedesiai

[Kristupas0220]

Vis tiek manau, kad su Tomu Liūtsu ši tema gyvesnė, sakau, jei nuo balandžio pradžios jis nebūtų prisišnekėjęs, šioje temoje dar paskutinę 2025 m. dieną pagal mano planą turėjo būti iškepta 800 puslapių. Dabar turime perpus mažiau. Tik jam grįžus visas forumas turės progą sužinoti, kodėl mano mama boikotuoja "Utenos Mėsa" produkciją.

[Kristupas0220]

Broli smarkuoli, sveikinu sugrįžus. Tikiu, kad pateisinsi tezę, pagal kurią mano didelė dalis bendraamžių 2019 m. birželio 1 d. laikydami lietuvių kalbos egzaminą, naudojo rašydami rašinį - "Ar klaidos padeda tobulėti?". Tikiu, kad tu per šitiek laiko išgyvenai apmąstymų, fantazijų, piešinių ir kitų saposnikovų kupiną laikotarpį. Tikiu, kad grįžęs nūdien būsi atidesnis kaip mikriuko vairuotojas Smolenskas iš Pakaunės. Tikiu, kad tebedirbi geležinkeliuose. Tą moderatorių, kuris tave prikėlė, sulyginsiu su šv. Stanislovu, o tave, geležinkelių tėvai - su Piotrovinu (žr. Telšių, Žiežmarių ir Punios herbus). Tik kokia tikimybė, kad tu užsuksi čia ir pamatysi, kad jau esi reabilituotas?

https://www.miestai.net/forumas/member/3464-aleksio

[Kristupas0220]

Galima sakyti, kad esu vienas daugiausiai netiesiogiai Ingą Ruginienę mačiusių asmenų. Nes kai kursuoju po miestą, tai dažnai trinuosi aplink Lizdeikos g. viaduką virš O. Milašiaus g. ir aplink esančias stoteles, sankryžas, miškelius, pakampius. Tai kokią 17 valandą, kai jau sutemsta, neretai išgirsdavau sireną, o po kelių akimirkų pamatau pravažiuojant 2 juodus automobilius su švyturėliais. Kažkuriame iš jų sėdi ta gabenama Vasyyyyyyyylyyysa. Įdomu, kai gyvensime Didžiasalyje, ji irgi mus aplankys?
Va panėrus gilyn į šitos nuvažiuojamosios kilpos* juosiamą miškelį, aptikau didžiulę šiukšlėmis užterštą teritoriją. Daugiausia tai buvo sulamdyti plastiko buteliai - kur statai koją, tik ir jauti, kad kažkas sutraška. Tuomet spardai žemę, kol iškabini tą butelį, ir taip kelias dienas iš eilės, čia dar prieš didžiuosius šalčius, pakol viską sutampiau. Tai vakarais tikrai pasigirsdavo sirenos, tuomet - du juodi automobiliai, na ir suprasdavau, kad čia Vasilisa namo keliauja. Jie riedėdami per viaduką pasuka dešinėn į Valakupių g., tuomet pašauna tiesiai iki Grybautojų g. linkio, na o tuomet įsimuša į Turniškių g. ten ten jau kolegiškai drožia iki galo, kur yra tie baisieji vartai su lemputėmis.
* - https://www.google.com/maps/@54.7288...oASAFQAw%3D%3D

[Kristupas0220]

Gal kas iš senųjų vilniečių turite nuotraukų, kaip atrodė jau man gimus čia dar tebestovėjusi medinė trioba? Atsimenu, kaip kažkuriais metais su seneliu ir mama iš priešingoje Rygos gatvės pusėje esančio daugiabučio 7 aukšto balkono (kur tuomet gyvenome) stebėjome, kaip pleškėjo senas medinis tvartas, kaip gaisrinės kaukdamos važiavo jo gesinti. Na o po kiek laiko žiūrėk jau kyla naujas daugiabutis, kuriame įsikurs mano močiutė. Ot geri Zuokio laikai būdavo, kai pleškėjo medinukai. Nejaugi niekur nėra išlikusių nuotraukų, kuriame taške ji tiksliai stovėjo ir kaip atrodė?
https://www.google.com/maps/@54.7165...oASAFQAw%3D%3D

[Kristupas0220]

Sapnavau ir mūsų su mama kelionę į Didžiasalį. Per klaidą tipo emailu jai nusiunčiau nuorodą į šį forumą, kur išsidaviau, kur mes gyvensime. Tipo įsėdome į šį neva IBU priklausantį autobusą nr. 171, kuris iš tikro buvo TOKS`o ir jau yra nurašytas https://fotobus.msk.ru/photo/2369274/ su vairuotoju V. Nickumi priešakyje, tai mus kažkas vežė kažkur, tipo mama turėjo persėsti į Vilnių Šiauliuose, aš jai dar siūliau tą daryti Radviliškyje, bet ji to nenorėjo. Aš sėdėjau vienoje vietoje, o mama už manęs biski šone, ir tipo važiuojant aš porą kartų garsiai pagadinau orą pats to nenorėdamas, tai mama savo žvilgsniu rodė, kad jai gėda dėl manęs. Na ir mus vairuotojas išlaipino atseit Ignalinoje, bet iš vaizdo tai realiai buvo Kauno AS pabaiga, ten kur tas kampas prie sienos netoli 1 aikštelės.

Na o labiausiai už viską laukiu to žmogaus, kuriam nebus problema atsakyti, kas ir kur buvo tas: Jastas grio ja janouka, onou griat mychou, odey vodavoda. Ykan myjėėn stipėnd marsėhl, sohis talentaj.

[Kristupas0220]

Kartais, tiesa, pagalvoju, kad galėčiau dirbti tą ar aną, bet galiausiai vis tiek nusvyra rankos kažką keisti, imtis lyderystės. Atmintin įstrigo vieno mano kaimyno prieš kelis metus publikuota foto socialiniame tinkle, kur jis pasakojo, kad tai tik įstojus į LKA prieš 20 metų daryta nuotrauka. Jis pabrėžė, kad visada manė ir manys, kad karo akademija - tai ta vieta, kuri jį, augintą vienos mamos ir kelių tetų, išugdė kaip vyrą, išmokė daug ir sunkiai dirbti... Paskaičius verčia susimąstyti - ar nereiktų ir man imtis kažko panašaus? Tik yra viena sąlyga - jei ten instruktoriai ir vadai, tiek kolegos nevartos necenzūrinės nenorminės leksikos. Tas kaimynas tikrai atrodo įspūdingai, tikras vyras, ir jei jis nebūtų parašęs, nebūčiau pagalvojęs, kad jį augino viena mama (kaip ir mane). Tai visai būtų smagu pakeisti savo gyvenimą, bet jei tai reiškia aplinkoje nuolat girdėti rusiškus/lenkiškus keiksmus - man tokio "vyriškumo" tuomet ačiū, nereikia. Kiek žinau, ten dar prieš stojant reikia susiveikti leidimą gauti dirbti su žemiausio lygmens "Riboto naudojimo" informacija, o įstojus ir bebaigiant 1-ą kursą - su "Slaptai". Tai vat vat čia būtų toks mirtinas pavydas, kad aš, uolus konservatorių gerbėjas, pastoviai mintimis balsuojantis tik už juos, turėsiu leidimą dirbti ne su pačia aukščiausia slaptumo žyma, o vienu laipteliu žemiau, o vat buvusiems komunistams - LSDP priklausanti Inga Vasylysa Rūūūginienė kaip šalies va(L)dovė gali prieiti prie "Visiškai slaptos" informacijos. Tai vat čia tokia neteisybė būtų - taip, gal ten mane irgi iš berniuko padarys vyru, bet man turėti leidimą dirbti tik su "Slaptai", o ne "Visiškai slaptai" būtų visiškai nužeminimas.

[Kristupas0220]

Mažiau mirkstu šitame forume parą pastarąją, nes gerai ten man prieš kelis mėnesiu pasiūlė S. Signalina - pabandyti su Chat GPT pasišnekėti. Na tai bendraujant jis man vis atsako į tokius klausimus, kad norisi pašokus nuo savo kėdės, daranti čiukurovas rėkti "ZORAN KOMERC" (pagal šitą nuotrauką https://fototruck.ru/photo/301715/). Ypač, kai kažkas liečia teisinius aspektus, pvz. kad BDAR dėka negaliu pagal valstybinius numerius gauti savininko duomenų, arba kodėl kitų klasiokų tėvai nėra kvietęsi manęs į savo mašiną pasišnekėti apie suprastėjusius mano mokslo rezultatus. O šitas vilkikas čia dėtas todėl, kad jis yra iš Makedonijos - šalies, kuri įveikė Lietuvą Eurobasket2011 ketvirtfinalyje mus rezultatu 67:65, tai vat jo vairuotojas gal irgi atsisakytų mane pavežti kabinoje, nes man negalioja draudimas kaip pašaliniam asmeniui pagal jo šalies arba ES teisės aktus.

[Kristupas0220]

Gera pasismaginti su dirbtiniu intelektu,

Ar be mano atminties dar kur nors galima rasti informaciją, kaip 2007 m. vasarojant kaime su močiute, ėjau žiūrėti, kaip po tvenkinio, kurio koordinatės 55.107352, 24.590400, iškasimo ekskavatoriumi, buvo pasamdytas vietos ūkininkas Radzevičius, kuris atvažiavo su traktoriumi "Belarus" ir akėčiomis, kad sulygintų aplink tvenkinį besivoliojusius didžiulius žemės grumstus, likusius po tvenkinio kasimo? Ar vienintelis būdas tai įamžinti - istorinė atmintis žmonių, kurie dalyvavo tame veiksme? Nes tais laikais vaizdo stebėjimo kameras nelabai kas naudojo, o tokiame atokiame kaime nebuvo kur ir dėl ko jų įrengti. Jei ne aš, ar dar kas nors prisimintų, kaip tai vyko? >>>


Tai, ką aprašote, yra nuostabus, autentiškas mikroistorijos pavyzdys. Nors skaitmeniniame amžiuje mums atrodo, kad viskas yra kažkur užfiksuota, tokie kasdieniai įvykiai dažniausiai lieka tik asmeninėje atmintyje.

Štai realistiška apžvalga, kur tokia informacija galėtų „gyventi“ už jūsų prisiminimų ribų:
1. „Minkštieji“ įrodymai (Žmonės)


Be jūsų, šį įvykį teoriškai galėtų prisiminti:

• Pats ūkininkas Radzevičius: Jei jis vis dar gyvas, tokie darbai jam buvo kasdienybė, tačiau konkretus tvenkinys ir užduotis su „Belarus“ traktoriumi gali būti įstrigusi atmintyje kaip sėkmingas (arba sunkus) uždarbis.
• Močiutė ir kaimynai: Kaimo bendruomenėse technikos pasirodymas visada būdavo įvykis. Vyresniems žmonėms „kas ką samdė“ ir „kas pas ką važiavo“ būdavo pagrindinės pokalbių temos.

2. „Kietieji“ įrodymai (Dokumentai ir archyvai)


Nors vaizdo kamerų nebuvo, gali egzistuoti netiesioginiai pėdsakai:

• Palydovinės nuotraukos (Google Earth Pro): „Google Earth Pro“ darbalaukio versija turi funkciją „Historical Imagery“. Įvedus jūsų nurodytas koordinates, galite rasti nuotraukų iš 2000-ųjų vidurio. Nors traktoriaus ten nepamatysite, galite pamatyti žemės paviršiaus pokytį: vienais metais toje vietoje žolė, kitais – iškasta ruda dėmė (tvenkinys) ir šviesesni plotai aplink jį (išlygintas gruntas). Tai būtų jūsų prisiminimų fizinis patvirtinimas.
• Ūkio žurnalai ar kvitai: Jei ūkininkas Radzevičius vedė oficialią apskaitą (nors 2007 m. kaimuose tai buvo reta), jo senuose užrašuose gali būti žyma: „Tvenkinio lyginimas, [Data], [Kaina]“.
• Tvenkinio projektas: Jei tvenkinys buvo kasamas legaliai su projektu, savivaldybės ar aplinkosaugos archyvuose turėtų būti leidimas kasimo darbams. Ten būtų nurodyta data ir sklypo savininkas.

3. Atsitiktinė fiksacija

• Asmeninis fotoalbumas: Ar kas nors iš šeimos narių tuo metu neturėjo skaitmeninio „muilinės“ tipo fotoaparato ar pirmojo telefono su kamera? Dažnai tokie kadrai (vaikas prie traktoriaus ar močiutė fone) lieka senuose kompiuteriuose ar išspausdintose nuotraukose, apie kurias pamirštame.

---

Kodėl jūsų atmintis yra svarbiausia?


Objektyviai žiūrint – jūs esate šio įvykio metraštininkas. Jei niekas nepadarė nuotraukos, detalė apie „Belarus“ traktorių ir akėčias greičiausiai egzistuoja tik jūsų galvoje. Istorikams tokie pasakojimai yra neįkainojami, nes jie parodo tikrąjį to meto kaimo gyvenimą, technologijas ir kaimynystės santykius.

...tačiau Liūto niekas nepakeis.
Juokingiausia prisiminus tą Radzevičiaus akėjimą, kaip ir sakiau, buvo tas, kad kai aš ėjau pasižiūrėti kaip jisai ten sukiojosi, man mintyse skambant vieno austrų kompozitoriaus simfonijai, kurios muzika primena motociklo gazavimą, močiutė buvo pradėjusi gaminti man valgyti, ir beeidama ieškoti manęs prie to prūdo, kad pakviestų mane pietų, pridegino bulves.

[Kristupas0220]

Matyt neiškęsiu ir uždainuosiu pats sau. Taigi, išlieju viską, ką vaikystėje, girdėdamas per kompaktinį diską, kurio viršelis - ranka liečianti medinį paukščio narvelį, vieną pagal Mocartą sukurtą ariją, atliktą svetima kalba (greičiausiai vokiečių) ausimis girdėdavau sakinių kratinius, nė pats nesuprasdamas, kur baigiasi vienas žodis ir prasideda kitas ir apie ką čia:

BIEJFŪ GERBENGĖR BINIŠVAIŠ TACOU - SYVAISAOPSAISAI, DIEFŪ GERBENGĖR BINIŠIAIŠ TŪ TŪ - PAVAI CIŪCIŪ IKARSINGAI - PAM PYM PYRIM PYRIMPIMPIM! INLES DA VIN CIŪCIŪ, LEBYAUZYG TYRAI - URLYP - PIRLY, URLYP-PIRLYP! BELEMAIDZER BERODĖU COCAU - ŠYLYŠ BRACŪKORNAI - YJĖBĖZDA MYROTAU COCAU - TEKĖJ TYZNA - YSŪVOŽTĖIN - TAM TYM TYRIM, TYRIMTIMTIM! AJZNOU PER DA CŪ, LEBĖJDER ZYROTAU COCAU! URLAP - URLAP- MM!

O dabar, naujametinis sveikinimas...

Kągi, su dirbtinio intelekto pagalba pavyko atsekti, kad tai Papageno arija iš "Užburtosios fleitos"
https://www.youtube.com/watch?v=U6S9cQNbENI (uždainuoja maždaug nuo 0:40 minutės - nu pradžia tikrai tokia, kaip užrašiau!!!).
Šį kūrinį dar eidamas į darželį, o gal 1 klasėje būdamas, paskelbiau autobuso vairuotojo "Galvono" iš 400 (1 foto: https://fotobus.msk.ru/photo/232915/ , 2 foto: https://fotobus.msk.ru/photo/95761/) himnu.

[Kristupas0220]

Va čia šitose atrankos rungtynėse nenaudėlis žalgirietis Silvenas FranCisko (arba kaip kauniečiai jį mėgsta kažkodėl vadinti tiesiog Cisco - skamba kaip Disco) nuskandino Magyarorszag`ą (nedrįskite pataisyti į durną "Vengriją") https://www.youtube.com/watch?v=cpsbR54LD8A nuo 2:40 sekundės. Tikras niekšas, tokiai ne krepšinio šaliai kaip Orbanistanas, pergalė prieš Prancūziją ar bent jau pratęsimas, netoli kurio jie ir buvo, buvo taip ranka pasiekiamas, o čia jiems tokį durį įdūrė žaidėjas, kuris savo išvaizda nė kiek neprimena prancūzo. Kiek daug svečių komandų jis, kaip Žalgirio žaidėjas jau yra nu`молим`inęs... Baisu. Kai kažkada, rodos praėjusį sezoną irgi buvo lygu 81:81, tai tas nusivarė kamuolį ir įsūdė dvitaškį berods savo tėvynainių komandai toje Nemuno saloje. Bet aš dar nuo 6 klasės sakiau, kad [tik] dvitaškio įmetimas lemiamomis sekundėmis suteikia šansą varžovams tritaškiu išsiveržti į priekį.

[Kristupas0220]

Dirbtinio intelekto įžvalgos šįkart neprastesnės negu Liūzo. Užklausiau apie tai, ką jis galvoja apie tai, jog darydamasi politinę reklamą sau, Daukanto aikštės šeimininko Gitano krikšto dukra Vilija prieš rinkimus būtų įsidarbinusi į VVT troleibuso vairuotoja ir mirksint žaliam skubėdama per sankryžą, partrenktų per raudoną patraukusią, pareigas eiti bebaigiančią ministrę pirmininkę:

Tai skamba kaip scenarijus politiniam satyros trileriui arba labai tirštai juodojo humoro pjesei! Jūsų sugalvotas siužetas turi visus „skaitytiniausio straipsnio“ elementus: dvi ryškiausias politines figūras, lemtingą atsitiktinumą prie šviesoforo ir teisinę dramą.

Jei nagrinėtume šią istoriją kaip politinę alegoriją, joje užkoduota daug ironijos:

Simbolinis susidūrimas: Tai būtų ne tik troleibuso ir pėsčiojo susidūrimas, bet ir dviejų pasaulėžiūrų (kairės ir dešinės) kaktomuša tiesiogine prasme. Vairuotoja Blinkevičiūtė „skubanti į ateitį“ prieš pėsčiąją Šimonytę, kuri „baigia kadenciją“.

Teismo procesas: Įsivaizduokite liudininkus. Kas būtų kviečiami? Galbūt G. Nausėda kaip „krikštatėvis“ bandytų užstoti vairuotoją, o konservatorių prezidiumas reikalautų aukščiausios bausmės už „sustabdytą valstybės progresą“?

Moralinė dilema: Mirksinti žalia prieš raudoną. Teisiškai tai būtų labai paini byla – viena per anksti pradėjo bėgti, kita per vėlai bandė pralėkti. Politikoje, kaip ir tame jūsų šviesoforo sankryžos momente, viskas priklauso nuo to, kas pirmas paspaus stabdžius (arba gazą).

Tokia istorija puikiai iliustruoja Lietuvos politikos poliarizaciją – kai atrodo, kad abi pusės važiuoja skirtingais greičiais ir skirtingomis kryptimis, kol galiausiai susitinka viename taške, kurio niekas neplanavo.

Jūsų scenarijuje pavaizduotas susidūrimas Laisvės prospekte simboliškai atspindėjo tą tikrąją rinkimų kovą: konservatoriai (Ingrida) bandė eiti savo keliu, bet juos „nunešė“ didelis, raudonas socialdemokratų „troleibusas“.

[Kristupas0220]

Na gal gi šis pirmadienis bus tasai, kurio metu įvyks stebuklas - atsidarau forumą vos prabudęs, ir pamatau, kad šioje temoje paskutinį pranešimą parašė žmogus, kuriam esu prilipdęs pravardę, kuria jam esant forume, vadinu sulūžusią mašiną visiškai be galo, tik su važiuojančiu priekiu, kurio galas braukia per žemę - ir tokią mašiną aš dar nuo 1 klasės vadinu ne kitaip tik LIŪZE.