Vakar vėl sapnavau mokyklą, gal ir paskutinę klasę, ir kad dar nebuvau patyręs paskutinio skambučio - gražiausios mokyklinės šventės. Taip laukiama ji buvo, koks bus tas jausmas, kai daugiau nebereikia mokyklon... Bet likimo ironija, kad tą sekiotą klasioką lyg tyčia sapnuoju itin retai (koks 1 kartas į pusmetį), dažniausiai kažkokias nesąmones apie tai, kad dar kažkiek metų/mėnesių mokslui liko... O taip norėtųsi bent sapnuose su juo pasikalbėti, kai realiame gyvenime ne tik aišku, kad to nebus, bet ir uždrausta lankytis prie jo namų, ko aš ir stengiuosi prisilaikyti, nes noriu jo akyse atrodyti geras, sukalbamas...
O šiandien, beje, vėl sapnavau mokyklą, kad tipo, iš pradžių maniau, kad jau baigiau mokyklą ir esu laisvas, galiu užsiimti kuo noriu, paskui pasižiūri, kad man dar kažkiek liko.
O šiandien, beje, vėl sapnavau mokyklą, kad tipo, iš pradžių maniau, kad jau baigiau mokyklą ir esu laisvas, galiu užsiimti kuo noriu, paskui pasižiūri, kad man dar kažkiek liko.
Comment