Padėkit sukurti eilėraštį

[just]

Mokykloje gavau uzduoti sukurti eilerasti apie Lietuva. Taciau pats esu ne koks poetas be to ir nzn apie ka rasyti. Taigi gal kas galit padeti??

[Mosk]

lietuva mano gimta
cia ruduo ir pavasariai
as myliu si krasta
cia mano seima

[liutass]

O laike - klastinga gyvate, kur tu sliauzi,
Ir gimtasis zodi, tasyk, koks tu pigus...

[John]

Ar galima rasyti keiksmazodzius ir nesvankybes?

[syle]

Nenoriu kurti naujos temos dėl vieno klausimo, todėl rašau į šią temą.
Gal kas turi gausesnės informacijos apie šį paminklą

Žinau, kad tai Zikaro darbas ,,Knygnešys", bet to neužtenka, nes turėsiu apie paminklą pasakot septintokams ir dešimtokams. Nei internete nei bibliotekose nieko gero neradau Išanksto dėkoju.

[oranger]

Mokykloje gavau uzduoti sukurti eilerasti apie Lietuva...Taigi gal kas galit padeti??

Ech, Lietuva, tu mano pamotė mieloji,
ant mano skruostų tavo ašarų lietus.
Tu vieną sapną nuolatos sapnuoji,
tik vieno trokšti ir karštai kartoji -
Tvarka ir teisingumas bus!

[eironas]

eironas

lietuva mano brangiausias krastas
joje yra idomus istorijos rastas

visiems tu esi mazas lopinelis
bet kai as tave isivaizduoju tu lyg mielas angelelis

as noreciau kad tu butum didesne salis
ir isivaizduociau geresnes mintis

[spirit]

lietuva mano brangiausias krastas
joje yra idomus istorijos rastas

visiems tu esi mazas lopinelis
bet kai as tave isivaizduoju tu lyg mielas angelelis

as noreciau kad tu butum didesne salis
ir isivaizduociau geresnes mintis

Tikriausiai tavo lietuvių kalbos mokytoja yra ant tiek prasta, kad nesugebėjo išmokyti rašyti lietuviškais raštmenimis arba bent jau dėti skiriamuosius ženklus ir sakinį pradėt nuo didžiosios raidės.

[Wycka]

Eironas

lietuva mano brangiausias krastas
joje yra idomus istorijos rastas

visiems tu esi mazas lopinelis
bet kai as tave isivaizduoju tu lyg mielas angelelis

as noreciau kad tu butum didesne salis
ir isivaizduociau geresnes mintis

Eironas — didus poetas.
Eilės tarsi minaretas.

Apie Lietuvą jis rašė,
Prie bažnyčios duonos prašė.

Ūkanotas tas rytojus —
Eiles kurti tai ne rojus...

[dariuks]

balsuoju uz paskutini eilerasti!

[Ametistas]

lietuva mano gimta
cia ruduo ir pavasariai
as myliu si krasta
cia mano seima

Čia veikiau jau padriki per miegus kalbančio žmogaus žodžiai, o ne besieiliuojantis, turintis ritmą ir loginę seką eilėraštis.

Ech, Lietuva, tu mano pamotė mieloji,
ant mano skruostų tavo ašarų lietus.
Tu vieną sapną nuolatos sapnuoji,
tik vieno trokšti ir karštai kartoji -
Tvarka ir teisingumas bus!

Pakoregavus būtų neblogai. Yra ir šiek tiek klaidų.

[oranger]

Yra ir šiek tiek klaidų.

Kur?

[Ametistas]

Kur?

Ech, Lietuva, tu mano pamotė mieloji,
ant mano skruostų tavo ašarų lietus.
Tu vieną sapną nuolatos sapnuoji,
tik vieno trokšti ir karštai kartoji -
Tvarka ir teisingumas bus!

Kiekvienos eilutės pirmasis žodis turėtų būti pradedamas didžiąja raide. Toks yra poezijos gramatiškumas. Žinoma, autorius gali pasirinkti netradicinį būdą. Tada mažąja raide rašoma eilutė turėtų būti labai rišliai susijusi su ankstesniąja. O jei ta mažąja raide prasidedanti eilutė yra ankstesniosios tęsinys, tuomet ji turėtų būti lygiuojama šiek tiek dešiniau, o ne su lyg visomis kitomis eilutėmis.
Pasirinkai netradicinį eilių rašymo stilių, bet patys eilėraščio žodžiai, rimas ir stilius - labai senamadiški, taigi yra didžiulis tradiciškumo ir modernumo skirtumas.
Taip pat šiek tiek pakoreguočiau skyrybą, bet nesiryšiu, kad tai poezija ir čia skyryba labai priklauso nuo paties autoriaus norimų išsakyti minčių ir norimų perteikti jausmų. Kartais skyrybos "pataisymas" gali tik sugadinti visą eilėraštį.
O paskutinė eilutė labai jau konservatyvi, senamadiška ir atgyvenusi. Yra milžiniškas minties šuolis ir visiškai sudarkytas rimas. Pirmoji dalis - labai nebloga.

[Lettered]

Kiekvienos eilutės pirmasis žodis turėtų būti pradedamas didžiąja raide. Toks yra poezijos gramatiškumas. Žinoma, autorius gali pasirinkti netradicinį būdą. Tada mažąja raide rašoma eilutė turėtų būti labai rišliai susijusi su ankstesniąja. O jei ta mažąja raide prasidedanti eilutė yra ankstesniosios tęsinys, tuomet ji turėtų būti lygiuojama šiek tiek dešiniau, o ne su lyg visomis kitomis eilutėmis.
Pasirinkai netradicinį eilių rašymo stilių, bet patys eilėraščio žodžiai, rimas ir stilius - labai senamadiški, taigi yra didžiulis tradiciškumo ir modernumo skirtumas.
Taip pat šiek tiek pakoreguočiau skyrybą, bet nesiryšiu, kad tai poezija ir čia skyryba labai priklauso nuo paties autoriaus norimų išsakyti minčių ir norimų perteikti jausmų. Kartais skyrybos "pataisymas" gali tik sugadinti visą eilėraštį.
O paskutinė eilutė labai jau konservatyvi, senamadiška ir atgyvenusi. Yra milžiniškas minties šuolis ir visiškai sudarkytas rimas. Pirmoji dalis - labai nebloga.

Iš tavęs kalbininkas geras išeitų geras, bet ne poetas

[Ametistas]

Iš tavęs kalbininkas geras išeitų geras, bet ne poetas

Negaliu būt visų galų meistras Beje, studijuoju būtent kalbotyros, o ne literatūrologijos pakraipos dalykus (po 2 kurso lituanistai skirstomi į grupes).

[taccido]

Ech... Gaila. Mosk ir Eironio eilėraščiai - Kaip tokie žmonės gali dar kurti eilėraščius Negana to, kad beraščiai, bet dar ir rašo Lietuva iš mažosios raidės. Jau šito nepakenčiu. Eilėraštyje apie Lietuvą... Nepykit, bet tiesiog kai pamačiau šitą temą

[oranger]

Kiekvienos eilutės pirmasis žodis turėtų būti pradedamas didžiąja raide. Toks yra poezijos gramatiškumas. Žinoma, autorius gali pasirinkti netradicinį būdą. Tada mažąja raide rašoma eilutė turėtų būti labai rišliai susijusi su ankstesniąja. O jei ta mažąja raide prasidedanti eilutė yra ankstesniosios tęsinys, tuomet ji turėtų būti lygiuojama šiek tiek dešiniau, o ne su lyg visomis kitomis eilutėmis.
Pasirinkai netradicinį eilių rašymo stilių, bet patys eilėraščio žodžiai, rimas ir stilius - labai senamadiški, taigi yra didžiulis tradiciškumo ir modernumo skirtumas.
Taip pat šiek tiek pakoreguočiau skyrybą, bet nesiryšiu, kad tai poezija ir čia skyryba labai priklauso nuo paties autoriaus norimų išsakyti minčių ir norimų perteikti jausmų. Kartais skyrybos "pataisymas" gali tik sugadinti visą eilėraštį.
O paskutinė eilutė labai jau konservatyvi, senamadiška ir atgyvenusi. Yra milžiniškas minties šuolis ir visiškai sudarkytas rimas. Pirmoji dalis - labai nebloga.

Gal skaitei (matei) Benedikto Januševičiaus poeziją? Įdomu, kaip ten pakomentuotum...

p.s. nepyk, bet matosi, kad apie poeziją nenuotuoki beveik nieko

[Ametistas]

Gal skaitei (matei) Benedikto Januševičiaus poeziją? Įdomu, kaip ten pakomentuotum...

Poetai nebūtinai yra kalbininkai. Taigi aš geriau žinau, ką kalbu (iš gramatinės pusės). Jei reikėtų, tai pakritikuočiau ir B. Januševičiaus poeziją. Bet vien kritiką nereikėtų suprasti kaip vienareikšmį dalyką. Nuo kada tau kritika yra visagalė? (taip sprendžiu iš tavo reakcijos). Komentuoji ir nesupranti ką pats kalbi. Dėl poezijos - apie ją gero suvokimo neturiu, pakritikavau tik iš gramatinės pusės, bet ne kaip poetas Taigi savo šypsnius gali pasiimti atgal. Na, bent jau malonu, kad mano kritiką priėmei kaip profesionalo (nes jei būtum priėmęs kaip mėgėjo, tai būtum nesišaipęs, nes to nesureikšmintum ir į tai nekreiptum dėmesio - besąlygiškai suprastum esąs profesionalesnis)...

[Chixx]

Lietuva tai mūsų žemė
Lietuva tai mūsų kraštas
Lietuvoj mes gimėm, augom,
Lietuvos mes neužmiršim

Nors ir kartais pyktis ima,
Kad lietuviu būt sunku,
Kad į vakarus - geriau,
Kad mus rusai nukankino,
Kad nuo laisvės užrakino

[Wycka]

/\ Klausykit, forumiečiai, o gal nevyniojame eilių į vatą ir surenkime kvailiausio posmo konkursą? Vat pas kvailiausias eilėraštis (jeigu išvis tai galima pavadinti eilėraščiu), kokį kada nors man yra tekę girdėti, skamba maždaug taip:

Važiavo traukinys
Nuvirto jis nuo bėgių
Kū kū — kū kū
Žuvo vabalėliai...