Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Naujos kartos bankai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • mantasm
    replied
    Parašė digital Rodyti pranešimą
    Veikia ir Visa, ir Mastercard?
    Mastercard veikia, Visa neturiu pabandyti. Jau ir oficialiai programėlėje reklamuoja tai spėju pilnai paleido.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Veikia ir Visa, ir Mastercard?

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Swedbank LT kortelės jau veikia su ApplePay. Įdomu kiek grįš iš neobankų ta proga.

    Komentuoti:


  • tajus3
    replied
    Lietuvos bankas irgi mato, kad yra didžiulių bėdų su verslo bankininyste Lietuvoje

    „„Kaip žinome, iš tų trijų didžiausių bankų, vienas didelis dabar yra užsiėmęs namų darbais, vyksta jungimosi procesas, tad tiek šiemet, tiek pernai dėmesys skirtas pagrindinei savo veiklai, o kreditavimui yra nuslopęs. Tada kiti du bankai yra praradę rizikos apetitą, nes kam stengtis, jei vienas užsiėmęs kitais reikalais nei kreditavimas.

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=82859495
    .

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Garbanius Rodyti pranešimą
    O kodėl turėtų būti pigiau? Čia panašiai kaip su LIDL, žmonės galvojo(?), kad discounteris, tai bus pigiau. Iš pradžių kaip ir buvo, dabar gal net brangiau
    Tiesiog visi tinklai pasikoregavo kainas žemyn link LIDL

    Komentuoti:


  • Garbanius
    replied
    O kodėl turėtų būti pigiau? Čia panašiai kaip su LIDL, žmonės galvojo(?), kad discounteris, tai bus pigiau. Iš pradžių kaip ir buvo, dabar gal net brangiau

    Komentuoti:


  • Dovydas
    replied
    Tradiciniai bankai ima mėnesinį mokestį vien už tai, kad turi jų saskaitą. Lietuvoje berods 0,7€ per mėnesį. Monzo, Revolut, N26 nieko neima.
    Net jeigu pradėjus teikti paskolas Revoluto palūkanos būtų vienodos, jeigu Revolutas neimtų sutarties sudarymo mokesčio, tai jau automatiškai būtų 300€ pigiau (būsto paskoloms).

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Lyginkim obuolius su obuoliais, t.y. išsigryninimą svetimuose bankomatuose.
    Sunku lyginti kai Revolut neteikia išsigryninimo nuosavam bankomate. Gal sąžiningiau lyginti, kad paslaugą teikia už brangiau nei sakyti, kad išvis neteikia.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Pigiau tik tarptautiniai pervedimai ir kas liečia valiutų kursus. Pvz eurų išsigryninimas savo banko bankomate pigiau su lietuvišku banku.
    Lyginkim obuolius su obuoliais, t.y. išsigryninimą svetimuose bankomatuose.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Dovydas Rodyti pranešimą
    Visos Revoluto teikiamos paslaugos yra pigesnės už tradicinius bankus. Jei Revoluto paskolos bus bent 0,1% pigesnės, sėkmė jam garantuota.
    Pigiau tik tarptautiniai pervedimai ir kas liečia valiutų kursus. Pvz eurų išsigryninimas savo banko bankomate pigiau su lietuvišku banku.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Lietuvos bankas siūlo, kaip didinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje

    Lietuvos bankas (LB) mano, kad Lietuvoje įmanoma padidinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje ir siūlo kelias tai galinčias užtikrinti idėjas.

    „Bankų koncentracija vis labiau juntama ir žmonėms atsiliepia kainodaroje ir kitais būdais. Būsto rinkoje yra du akivaizdūs lyderiai ir jų rinkos dalis toliau idėja, kiti bankai nepajėgia su jais... Yra žaidėjų, turinčių rinkos galią, yra požymių, kad ta kaina galėtų būti geresnė“, – apie palūkanas spaudos konferencijoje kalbėjo Tomas Garbaravičius, LB valdybos narys.

    Pasak jo, būsto palūkanų augimas Lietuvoje pastaruoju metu buvo bene didžiausias euro zonoje.

    • Nauji būsto paskolų davėjai, turintys ilgalaikių lėšų šaltinių;
    • Su būsto paskolomis susietų vertybinių popierių rinkos plėtra;
    • Paprastesnis skolinimas tarpvalstybiniu lygiu;
    • Būsto paskolos sutarties įkainių skelbimas;
    • Būsto paskolų pasiūlymų paieškos internetinėse platformose;
    • Būsto paskolų sertifikavimas;
    • Kliento finansinis pasas;
    • Paprastesnis ir aktyvesnis būsto paskolų refinansavimas.
    Plačiau: https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...#ixzz65iXPx5Xp

    Komentuoti:


  • Dovydas
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    Kai revolutas taps banku su paskolom ir indėliais, jam pradės galioti visos reguliacinės priemonės. Manyti, kad jis galės pasiūlyti kažkokį išskirtinį produktą (pvz. būsto paskola mobiliu telefonu) yra naivu.
    Imant paskolą tikrai nebūtina dalyvauti fiziškai. Revolutas jau dabar yra bankas, kuriam galioja visos reguliacinės priemonės. Jis tiesiog neteikia minėtų paslaugų, nors tokią teisę ir turi. Ko jis negali - tai patarti investiciniais klausimais ir pardavinėti investicinių produktų. Bet paskolas teikti tikrai gali. Matyt, nėra lengva pereiti nuo mokėjimų ir atsiskaitymų kortelėmis verslo, prie paskolų verslo. Laikau suspaudęs kumščius, nesvarbu už Revolutą ar bet kurį kitą fintechą.

    Visos Revoluto teikiamos paslaugos yra pigesnės už tradicinius bankus. Jei Revoluto paskolos bus bent 0,1% pigesnės, sėkmė jam garantuota.
    Paskutinis taisė Dovydas; 2019.11.19, 11:18.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Na, tai man nereikia išskirtinio produkto. Man reikia to paties produkto, tik greičiau, ir pigiau.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė Dovydas Rodyti pranešimą
    Bet dabar aš puoselėju kitokias iliuzijas. Viltis dedu į fintechą. P2P skolinimas, online bankai, tokie kaip Revolut, N26 ir pan. Jei Revolutas pradėtų imti indėlius ir teikti paskolas (verslui, būstui, vartojimui), kad ir nedideles, iki 100k - greitai fintechas atsiriektų rinkos dalį. Tradiciniams bankams liktų tik corporate klientai su milijoninėmis paskolomis. Tai ir būtų taip visų laukiama konkurencija.
    Kai revolutas taps banku su paskolom ir indėliais, jam pradės galioti visos reguliacinės priemonės. Manyti, kad jis galės pasiūlyti kažkokį išskirtinį produktą (pvz. būsto paskola mobiliu telefonu) yra naivu.

    Komentuoti:


  • evil
    replied
    Parašė Dovydas Rodyti pranešimą
    Bet dabar aš puoselėju kitokias iliuzijas. Viltis dedu į fintechą. P2P skolinimas, online bankai, tokie kaip Revolut, N26 ir pan. Jei Revolutas pradėtų imti indėlius ir teikti paskolas (verslui, būstui, vartojimui), kad ir nedideles, iki 100k - greitai fintechas atsiriektų rinkos dalį. Tradiciniams bankams liktų tik corporate klientai su milijoninėmis paskolomis. Tai ir būtų taip visų laukiama konkurencija.
    Juo labiau, kad tradiciniai bankai darosi panašūs į fintechus - mažindami fizinių skyrių skaičių ir teikiamų paslaugų skaičių. Pats savo banke buvau paskutinį kartą prieš 5m, o keliuose kituose buvau tik tam, kad uždaryti senas sąskaitas. Viską kitką susitvarkau internetu, kortelę atsiunčia paštu, grynus nusiimi bankomate. Kuo ne fintechas? Su laiku jei nauji rinkos dalyviai išplės paslaugų spektrą, jie drąsiai užims buvusių bankų nišą.

    Iš kitos pusės, senovinių taupkasių ir ne pelno siekiančių bankų mėgėjams yra alternatyva - daugybė kredito unijų. Indėliai jose drausti indėlių draudimu - visiškai saugu, lengviau dalina paskolas (tiesa už didesnes palūkanas), moka gerokai didesnes palūkanas už indėlius.

    Komentuoti:


  • Dovydas
    replied
    Jei kas dar ir turėjo iliuzijų (pvz aš), kad į Lietuvą gali ateiti koks nors naujas bankas, tai tos ilizijos sklaidosi. Gali atsirasti bankų filialų verslo bankininkystės sektoriuje, bet mažmeninėje bankininkystėje nieko nesulauksime niekada (= artimiausius 10-15 metų). Aplinkinių šalių bankai turi savų problemų namie, jiems verslo plėtra į kažkokį užkampį yra nioliktoje vietoje jų prioritetų sąraše. Globaliems bankams mes neįdomūs, kol mūsų perkamoji galia maža, o milijardinių verslų irgi nėra. Jei per ateinančius 10 metų BVP kils kaip ir praeitus 10 metų, gal susidomėjimas mumis atsiras, o gal ir ne.

    Bet dabar aš puoselėju kitokias iliuzijas. Viltis dedu į fintechą. P2P skolinimas, online bankai, tokie kaip Revolut, N26 ir pan. Jei Revolutas pradėtų imti indėlius ir teikti paskolas (verslui, būstui, vartojimui), kad ir nedideles, iki 100k - greitai fintechas atsiriektų rinkos dalį. Tradiciniams bankams liktų tik corporate klientai su milijoninėmis paskolomis. Tai ir būtų taip visų laukiama konkurencija.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Reiktų kad kas nors paskaičiuotų Lietuvos bankų Herfindahl - Hirschman Index.

    Gal index ..?

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Kaip sekasi kitiems bankams Europoje, kurių nemažą dalį akcijų valdo valstybė? Randa darbuotojų? Jei kitos lietuviškos įmonės moka tuos 3K, kodėl bankas negalėtų?
    Geriau pasakykite, kokių pasiūlymų turite padidinti konkurencingumą rinkoje, pvz. palūkanos gana didelės ir kažkodėl sparčiai kyla, nors tas pats euribor minusinis, ar čia tikrai ne dėl to, kad per paskutinį dešimtmetį gerokai sumažėjo konkurencija užsidarius nemažai bankų ir dabar turim oligopolinę rinką su išpūstom kainom ir prasta paslaugų kokybe?
    Vakarų Europoje moka normalius atlyginimus, o Lietuvos Vyriausybė net ministerijų biurokratams nesukrapšto. Tai kur čia eiliniam darbuotojui ministro atlyginimą mokės.

    O reikia didinti konkurengiją, pirma mažinant mokesčius, darant geresnį reguliavimą (aišku ne tuo būdu, kad leidžiant viską) ir vystant finansų rinką ir paslaugų naudojimą. T.y. daugmsž viską atvirkščiai nei dabartiniai valdantieji su aukštu ir gražiu nori daryti.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė index Rodyti pranešimą
    Jie tiesiog neįsivaizduoja kaip sunku ir brangu sukurti tokio kompleksiškumo įstaigą tuščioje vietoje, kas iš esmės paguodžia, kad nieko išskyrus pinigų pervedimo įstaigą (kur pensininkai galėtų patogiai išsigryninti pensijas ir sumokėti grynais už komunalinius) jie nepadarys. Bet kokie bandymai pasibaigs, kai pamatys kiek kainuoja sukurti elementarią banko IT sistemą ir pasamdyti kelis šimtus ITšnikų už ministro atlyginimą. Joks normalus darbuotojas nepereis dirbti į valstybinį sektorių už 700 eurų valstybino sektoriaus nevykėlių atlyginimą. O vyriausybė lygiai taip pat nuspręs nesamdyti normalių darbuotojų kai jie paprašys 3000 eurų į rankas, nes pagalvos, kad jie paprasčiausiai išprotėjo. Ties tuo ir pasibaigs tikriausiai.

    Man jau vien labai įdomu, kaip SODRAi seksis gyvybės draudime dirbti mokant pensijų anuitetus, kai prireiks dirbti pagal visus mokumo standartus ir investavimu užsiimti.
    Kaip sekasi kitiems bankams Europoje, kurių nemažą dalį akcijų valdo valstybė? Randa darbuotojų? Jei kitos lietuviškos įmonės moka tuos 3K, kodėl bankas negalėtų?
    Geriau pasakykite, kokių pasiūlymų turite padidinti konkurencingumą rinkoje, pvz. palūkanos gana didelės ir kažkodėl sparčiai kyla, nors tas pats euribor minusinis, ar čia tikrai ne dėl to, kad per paskutinį dešimtmetį gerokai sumažėjo konkurencija užsidarius nemažai bankų ir dabar turim oligopolinę rinką su išpūstom kainom ir prasta paslaugų kokybe?
    Paskutinis taisė Lettered; 2019.11.18, 14:40.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Europoje yra įvairių pavyzdžių. Pvz. Vokietijoje iki šiol įprasta algą gauti į sąskaitą valdiškoj šparkasėj. Palyginus su grynais įmonės kasoj - progresas akivaizdus.

    Komentuoti:

Working...
X