Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Orai, stichinės nelaimės, gamta, ekologija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Evier
    replied
    Parašė index Rodyti pranešimą
    Ir šiaip, važiuojant šimtą kilopmetrų 130 km/h greičiu vietoje 100 km/h susitaupo tik nepilnos 15 minučių.

    Gal visai įdomiai veiktų skirtingi greičio apribojimai elektromobiliams. Gal būtų būdas greičio ir riaumojančių variklių mėgėjus pereiti prie elektros?
    TIK 15 minučių? Čia ketvirtadalis visos kelionės. Poto mieste dar sugalvos visur 30 padaryt, poto dar kažką ir jau žiūrėk tik 45 minutės

    Komentuoti:


  • Evier
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Jokio kraštutinumo čia nėra, būtų sumažintas išmetamų teršalų ir co2 kiekis, padidėtų saugumas. Dabar investuojami dideli pinigai, kad padidinti greitį ant 10 km/h, kai reiktų investuoti į atsinaujinančią energetiką ir ekologišką transportą.
    Tai galim sumažint greitį ir iki 70? Reiktų dar mažiau investuot. Kur ribos? 50? Iš vis uždraust ne elektromobilius? Vis tik reiktų į viską žiūrėti racionaliai ir neaukoti žmonių gyvenimo kokybės.
    O investuot pinigus vienaip ar kitaip reiks, nes ekologiškos transporto priemonės jau dabar važinėja (joms irgi ribot iki 100?), o ateityje tik daugės.

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Ir šiaip, važiuojant šimtą kilopmetrų 130 km/h greičiu vietoje 100 km/h susitaupo tik nepilnos 15 minučių.

    Gal visai įdomiai veiktų skirtingi greičio apribojimai elektromobiliams. Gal būtų būdas greičio ir riaumojančių variklių mėgėjus pereiti prie elektros?

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Evier Rodyti pranešimą

    Visiška nesąmonė. Aš už gamtą, bet ne už kraštutinumus.
    Jokio kraštutinumo čia nėra, būtų sumažintas išmetamų teršalų ir co2 kiekis, padidėtų saugumas. Dabar investuojami dideli pinigai, kad padidinti greitį ant 10 km/h, kai reiktų investuoti į atsinaujinančią energetiką ir ekologišką transportą.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    Labai gera idėja. Būtų sutaupyti gal x00 mln išmestų ir metamų į greičio didinimą A1, kuriuos senai reikėjo nukreipti į Via Baltica/mirties kelio esminių sąlygų gerinimui, kai susikaldavo kaktomuša.
    Žinant, kad laukia elektromobilių era, tai neaišku, kaip bus su tais greičiais.

    Komentuoti:


  • Evier
    replied

    Visiška nesąmonė. Aš už gamtą, bet ne už kraštutinumus.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Kuodis apie alternatyvą taršos mokesčiams: magistralėse greitis galėtų būti ribojamas iki 100 km/val. https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=85609799
    Elementarūs skaičiavimai rodo, kad greičio tarp Vilniaus ir Kauno didinimas iki 130 km/val., tai ne tik kad mes čia kelininkus pradžiuginame bereikalingais darbais, bet ir pašeriame naftos tiekėjus po keliasdešimt milijonų Eur per metus, todėl, kad mūsų laikas nėra tiek vertas, kiek padidėja kuro sąnaudos. Tai jeigu tu padidini greitį 30 proc., tai kuro sąnaudos gali didėti 45 proc.“, – sakė jis bei taip pat aiškino, kad kuo greičiau važiuoji, tuo daugiau CO2 išmeti. Perklaustas, ar greičio apribojimas iki 100 km/val. gali būti alternatyva taršos mokesčiams ir CO2 mažinimui, R. Kuodis tai patvirtino. „Taip. Yra priemonių visuma, vienos jų – veiksmingos, kitos – ne. Vienos – brangiai kainuoja, kitos – pigiai. Greičio ribojimas – viena elementariausių ir pigiausių priemonių. Problema ta, kad kai Aplinkos ministerija šneka apie klimato kaitą, Susisiekimo ministerija leidžia į greičio didinimą investuoti. Tai kas išeina? Vienas į vieną pusę, kitas – į kitą“, – aiškino jis ir tikino, kad štai Olandija jau yra priėmusi sprendimą greitį magistralėse mažinti iki 100 km/val.
    Labai gera idėja. Būtų sutaupyti gal x00 mln išmestų ir metamų į greičio didinimą A1, kuriuos senai reikėjo nukreipti į Via Baltica/mirties kelio esminių sąlygų gerinimui, kai susikaldavo kaktomuša.

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Vilnius palyginti dažnai skęsta, tikėkimės situacija pagerės artimiausiais metais, kai aptvarkys lietaus nuotekų tinklus.

    Komentuoti:


  • RokasLT
    replied

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Kai virsta medžiai: koks didžiausias vėjo greitis kada nors buvo užfiksuotas Lietuvoje?

    Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/ar-zinai/naujie...1289324?copied

    Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Lietuvoje siautė stipri audra. Lūžo medžiai, tūkstančiai gyventojų liko be elektros, neapsieita ir be aukų. Tačiau, kokia bebūtų stipri, tai nebuvo stipriausia audra, kada nors fiksuota Lietuvoje.

    Stipriausias vėjas Lietuvoje fiksuotas per uraganą, tiesa, neturėjusį vardo. 1967 m. spalio 18 d. Žemaitiją niokojo uraganas, kurio metu vėjo greitis siekė 40 m/s, o gūsiuose – net 55 metrus per sekundę. Tai buvo didžiausias Lietuvoje užfiksuotas vėjo greitis.
    Paskutinis taisė digital; 2020.03.13, 20:46.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Kažin ar nepritruks aplinkosaugininkų

    Po „Grigeo“ skandalo aplinkosaugininkai tikrins 50 įmonių nuotekų valyklas

    Paskelbia, kad tikrins, jog įmonės spėtų pasiruošti?
    https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...oteku-valyklas

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Įmonės, kuri galimai teršia Nerį plastiko atliekomis savireklama:

    http://ecso.lt/apie-mus/

    Girdime vis dažniau kalbant, jog nesuyrančių atliekų kiekiai gamtoje nuolat didėja. Nieko nuostabaus, juk tai yra viena svarbiausių šio amžiaus problemų. Galime tik pasidžiaugti, kad UAB „ECSO“ vykdoma veikla prisideda prie visuotinės atliekų tvarkymo sistemos ir pasaulio žmonių gerovės.

    Komentuoti:


  • OpenStreetMap
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Ar viešai prieinamas šaltinis? Būtų įdomu pažaisti su skirtingom vietovėm.
    Duomenys viešai prieinami čia: https://www.ncdc.noaa.gov/cdo-web/
    Daryta per daug nepersistengiant pagal tai, ką padarė Vladimiras čia: https://observablehq.com/@mourner/we...ember-as-a-kid

    P.S. Dar galima ir su temperatūra pažaisti, jos istorija dar toliau nei 1972.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Aš jau berods rašiau, kad valstybinės vandevalos įmonės, ko gero nelabai "švarios". Keista, nes kietos dalelės lygtais turėtų būti išgaudytos jau pradiniuose etapuose.
    Plastiko ir organines atliekas galima būtų nesunkiai utilizuoti būsimoje kogeneracinėje elektrinėje.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Vilniuje – didžiulė nelaimė gamtai: į Nerį plūdo smulkintas plastikas ir juodos srutos

    Į Nerį iš „Vilniaus vandenų“ nuotekų išleistuvo pateko nenustatytas kiekis netinkamai išvalytų atliekų, tarp kurių ir didžiulis kiekis smulkinto plastiko bei kitų vandens paviršiuje plūduriuojančių atliekų. Tai sekmadienį ant Neries kranto prie „Vilniaus vandenų“ nuotekų išleistuvo užfiksavo aplinkosauginė organizacija „Lašišos dienoraštis“.
    Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/gamta/eko/2020...ikas-13323076/

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Sakyčiau, kad pilni. Kaip tik neseniai šnekėjau su vyresniais giminaičiais apie žiemas seniau ir dabar. Reiktų atskaičiuot pagal amžių apie kuriuos būtent metus šnekėjo, bet +/- atitinka. Teko išgirst istorijų apie kalėdas ir naujus metus per lietų bei kaip visą žiemą praktiškai nebuvo sniego.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė OpenStreetMap Rodyti pranešimą
    Sniego kiekis Vilniuje 1972-2020
    Ar viešai prieinamas šaltinis? Būtų įdomu pažaisti su skirtingom vietovėm.

    Komentuoti:


  • OpenStreetMap
    replied
    Sniego kiekis Vilniuje 1972-2020
    Click image for larger version

Name:	vilniaus_sniegas.png
Views:	52
Size:	36,9 kB
ID:	1776531

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Grigeo pati save išsityrė ir nutarė, kad viskas gražu ir kvepia. Prokurorai žadėjo kažką skelbti šią savaitę, bet visi užsiėmę - ieško mergaitės.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Jei brudas patenka slapta į kitą vamzdį už valymo įrengimų ir sudėties analizės prietaisų ir po to viskas bendrai išteka į marias, reiškia anot Grigeo brudas nepatenka į marias:
    Praėjusią savaitę „Grigeo Klaipėda“ sudaryta komisija ketvirtadienį pateikė pirmines vidinio tyrimo išvadas. Išvados rodo, jog nėra jokio tiesioginio vamzdžio į marias iš „Grigeo Klaipėda“ teritorijos. Visos gamyklos nuotekos buvo surenkamos ir pumpuojamos į už miesto, Dumpiuose esančius įmonės nuotekų valymo įrenginius, iš kurių apvalytos nuotekos susiliedavo į bendrą srautą su „Klaipėdos vanduo“ išvalytomis nuotekomis ir dar 10 km tekėjo uždaru kanalu į marias. Avarinis vamzdis yra tik „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginių teritorijoje. Jokio kito vamzdžio, apeinančio visus ar dalį valymo įrenginių, nerasta. Šis vamzdis eina nuo pirminio (mechaninio) valymo įrenginio ir nukreipia nuotekas į avarinį nuotekų išleidimo kanalą.
    https://www.lrytas.lt/gamta/eko/2020...rias-13290490/
    Juk tai gėris iš esmės, nors formaliai gali būti išleidžiama tokiu keliu tik esant avarijai Klaipėdos vandenų valymo įrengimuose, o pas Grigeo (Pangonį) avarija juk visada, jei reikia apmokėti kokią nors sąskaitą. Ir taip jau kokius 7 metus, ypač kai gamybą padidino 3 kartus, o nuotekų nepadidėjo. Viskas logiška Pangoniui.

    Komentuoti:

Working...
X