Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Orai, stichinės nelaimės, gamta, ekologija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #41
    Visi karai dėl resursų (įskaitant ir rinkas, darbo jėgą) ir įtakos. Jei negali daugiau vartoti, tai braškant ekonomikai svarbu, kad bent jau nekristų esamas lygis. Arba kad kiti nepradėtų smarkiai auginti vartojimo ir po kurio laiko aplenkinėti. Kinija jau aplenkė JAV pagal ekonomikos apimti, vadinasi, turi potenciala ir auginti vidinį vartojimą. Ir augina. Visam tam reikia resursų, kurių neturi pakankamai ir tenka konkuruoti su JAV, kurios taip pat jų neturi pakankamai, jau nekalbant apie Europą, kuri iš viso daugumos gamtinių resursų niekada neturėjo (iš čia ir kolonializmas).
    Ir visai nesvarbu, Vakarai, Kinija ar Rusija, bet jei nebus atsisakyta globaliai Vakarų sukurto vartojimu pagrįsto vystymosi modelio, tai žmonijos laukia ekologinė katastrofa, ko pasekoje kilus kariniams konfliktams ir panaudojus atominį ginklą, žmonijos gali ir nelikti visiškai...
    Paskutinis taisė Al1; 2015.06.08, 11:16.

    Comment


      #42
      Siūlau nepradėt diskutuot su Al1, nes tema pavirs į šiukšlę.

      Comment


        #43
        Temos būtent ir tampa dvokiančiomis, kai jose savo sultyse verda kai kurie labai ribotos pasaulėžiūros ir fragmentinio, nekritinio mąstymo forumiečiai, gatavi sudraskyti bet ką, kas išsako kitokią nei jų turima (dažniausiai klaidinga ir ne jų pačių susidaryta, išmąstyta, o įkalta propagandos) nuomonę.
        Paskutinis taisė Al1; 2015.06.08, 14:33.

        Comment


          #44
          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
          Visi karai dėl resursų (įskaitant ir rinkas, darbo jėgą) ir įtakos. Jei negali daugiau vartoti, tai braškant ekonomikai svarbu, kad bent jau nekristų esamas lygis. Arba kad kiti nepradėtų smarkiai auginti vartojimo ir po kurio laiko aplenkinėti. Kinija jau aplenkė JAV pagal ekonomikos apimti, vadinasi, turi potenciala ir auginti vidinį vartojimą. Ir augina. Visam tam reikia resursų, kurių neturi pakankamai ir tenka konkuruoti su JAV, kurios taip pat jų neturi pakankamai, jau nekalbant apie Europą, kuri iš viso daugumos gamtinių resursų niekada neturėjo (iš čia ir kolonializmas).
          Ir visai nesvarbu, Vakarai, Kinija ar Rusija, bet jei nebus atsisakyta globaliai Vakarų sukurto vartojimu pagrįsto vystymosi modelio, tai žmonijos laukia ekologinė katastrofa, ko pasekoje kilus kariniams konfliktams ir panaudojus atominį ginklą, žmonijos gali ir nelikti visiškai...
          Vartojimas čia ne esminis dalykas, labiausiai teršia ne daugiausia vartojančios turtingos šalys, o sparčiai augančios gyventojų skaičiumi atsilikusios Azijos ir Afrikos šalys. Pvz. labai daug vartojanti Švedija ne tik savo visas atliekas sudegina ar perdirba, bet dar ir iš kitų šalių atliekas importuoja.
          Flickr

          Comment


            #45
            Na ar ne sakiau, kad mozaikinis mąstymas? O tai kur pramonė iškeliavo iš Europos ir JAV, Japonijos? Į tas minimas Azijos šalis. Prieš dešimtmetį skaičiau straipsnį berods "Lietuvos ryte". Esmė tokia, kad taršią cemento pramonę JAV įstatymiškai išgynė į... Meksiką (beje, "Akmenės cementas", jei neklystu, irgi priklauso Meksikoje registruotai bendrovei). Žodžiu, už valstybinės sienos tai jau neteršia??? Dar labiau teršia. Ir kas dėl to kaltas? Meksikos valdžia ar visgi JAV? Bet už sienos - JAV galva neskauda. Kapitalistams dar geriau - pigesnė darbo jėga ir nelenda visokie gamtosaugininkai, mokesčiai mažesni... Buitiniame lygmenyje tai tas pats, kaip mėtyti savo šiukšles per tvorą gatvę ar kaimyno sklypą ir džiaugtis, kad pas tave švaru... Taigi, Azija, Afrika dabar yra pasaulio gamykla ir vartojimas Vakaruose dėl to nesumažėjo, netgi didėja. Buvau kažkokį video radęs iš Afrikos, galbūt jis buvo netgi šiame forume temoje "Šiaip įdomu...", kuriame nufilmuota viena iš biedniausių šalių, priimančių kalnus šiukšlių pas save iš V. Europos. Konkrečiai - elektronikos ir buitinės technikos kalnus, atgabenamus laivais ir išverčiamus. Vietiniai kapstosi, ardo, išiminėja metalus ir kai kuriuos elektronikos komponentus, kuriuose gali būti brangiųjų metalų, ir pridavinėja... Plastiką degina, stiklą daužo...
            Paskutinis taisė Al1; 2015.06.08, 16:02.

            Comment


              #46
              Tbilisis šiandien









              Comment


                #47
                Labiausiai užteršti pasaulio miestai - Kinijos miestų nerasta:
                The world's most polluted city isn't the one you think it is
                http://www.businessinsider.com/the-w...k-it-is-2015-6

                Comment


                  #48
                  /\ Greičiausiai važinėja labai senomis naudotomis transporto priemonėmis, kurios gana taršios.
                  Ten ir oras labai karštas, gal dujos sunkiau sklaidosi?

                  Comment


                    #49
                    Vien automobiliai tiek nepriterštų. Auga ir pramonė, kuri degina tai, kas lengviausiai pasiekiama. Būtų mažesnis gyventojų skaičius, taip nesijaustų. Šalis dar nėra pasiekusi tokio lygio, kad labai rūpintųsi ekologija. Indijoj, matyt, visada bus daugiau chaoso nei kokioje Kinijoje.

                    Comment


                      #50
                      Indijoje net normalios kanalizacijos ir nuotekų valymų nėra. Nors kokia ten kanaliacija, net tualetų dauguma neturi...

                      Paskutinis taisė Lettered; 2015.06.27, 20:43.
                      Flickr

                      Comment


                        #51
                        Lietuvoje fiksuojamas stichinis reiškinys
                        Dalyje Lietuvos dėl lietaus trūkumo konstatuota sausra, Kalvarijos savivaldybės teritorijoje viršyta stichinės sausros riba. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Kalvarijos savivaldybės teritorijoje pirmadienį konstatuota stichinė sausra, ji tęsiasi ir antradienį, BNS nurodė tarnyba. Remiantis jos meteorologijos ir agrometeorologijos stočių duomenimis, labai sausa lieka pietų Lietuvoje ir dalyje centrinių šalies rajonų – Alytaus, Kauno, Kazlų Rūdos, Pakruojo, Panevėžio, Prienų, Radviliškio ir Vilkaviškio rajonų savivaldybių teritorijose užsitęsęs sausringas laikotarpis yra pasiekęs pavojingo reiškinio ribą, o Kauno ir Vilkaviškio rajonuose savaitės pabaigoje taip pat gali būti konstatuota stichinė sausra.

                        Comment


                          #52
                          Greitai baigsis - nuo rytojaus kas dieną lis ir temperatūra bus žemesnė. Kaliforniečiai nesuprastų, ką mes vadiname sausra .

                          Comment


                            #53
                            Šiuo metu pagal wunderground.com Madride +31, Paryžiuje +27, Lisabonoje +28, o Vilniuje +33, (kai kur Lietuvoje užfiksuota ir +35), Varšuvoje +35, Prahoje +36. Tai kodėl sakoma, kad Pietuose būna šilčiau?

                            Comment


                              #54
                              Kaune 36-37

                              Comment


                                #55
                                Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                Šiuo metu pagal wunderground.com Madride +31, Paryžiuje +27, Lisabonoje +28, o Vilniuje +33, (kai kur Lietuvoje užfiksuota ir +35), Varšuvoje +35, Prahoje +36. Tai kodėl sakoma, kad Pietuose būna šilčiau?
                                Todėl, kad pietuose šilčiau vidutiniškai. Nesakoma, kad pietuose šilčiau kiekvieną atskirą dieną iš 365.

                                Comment


                                  #56
                                  Gal ne visai į temą, bet įdomu. Visi, pažiūrėję į žemėlapį matome Rusiją kaip didžiulę teritoriją, didesnę už bet ką. Tačiau iš tikro tai iškreiptas vaizdas bandant rutulio formos pasaulį atvaizduoti plokštumoje. Štai čia galime pamatyti kad Rusija iš tikro mažesnė už Afriką.
                                  http://pl.delfi.lt/aktualia/swiat/re....d?id=68737088
                                  Pasitikrinti galime čia:
                                  http://www.mapdevelopers.com/distance_finder.php
                                  Išilgai Rusijos apie 6000 km.
                                  Skersai Afrikos apie 8000 km.

                                  Comment


                                    #57
                                    Google Earth viskas ir taip puikiai matosi.

                                    Comment


                                      #58
                                      Parašė John Rodyti pranešimą
                                      Google Earth viskas ir taip puikiai matosi.
                                      Kalba eina apie paprastus popierinius žemėlapius. Kai kas dar tokių turi. Arba žemėlapius knygose.

                                      Comment


                                        #59
                                        Parašė J.U. Rodyti pranešimą
                                        Gal ne visai į temą, bet įdomu. Visi, pažiūrėję į žemėlapį matome Rusiją kaip didžiulę teritoriją, didesnę už bet ką. Tačiau iš tikro tai iškreiptas vaizdas bandant rutulio formos pasaulį atvaizduoti plokštumoje. Štai čia galime pamatyti kad Rusija iš tikro mažesnė už Afriką.
                                        Vidurinės mokyklos 7-os klasės geografijos kursas, tema apie žemėlapių projekcijas. Nuo tų laikų prisimenu, kad Grenlandija yra 3 kartus mažesnė nei Australija (nors žemėlapiuose atrodo vienodai), o už Pietų Amerika mažesnė net 8 kartus (nors atrodo tik 2 kartus mažesnė).
                                        Absoliuti žodžio laisvė - demokratinės valstybės pagrindas.

                                        Comment


                                          #60
                                          Baltijos jūra tampa netinkama gyventi gyviesiems organizmas. Dėl intensyvios eutrofikacijos (dumblų žydėjimo), lemiamos nitratų koncentracijos didėjimo, jūroje pasireiškia hipoksija - atsiranda vis daugiau regionų be deguonies.
                                          Baltijos jūros hidrologiniame regione esančios valstybės bei tyrimo institucijos bendradarbiauja siekiant nitratų naudojimo ir upių taršos mažinimo.

                                          Baltijos jūros hidrologinio regiono valstybės


                                          Šaltinis

                                          Negyvosios zonos Baltijos jūroje, 2012 m.


                                          Šaltinis

                                          Cyanobacteria žydėjimas pietiniame Baltijos jūros regione, 2010 m.


                                          Šaltinis

                                          Comment

                                          Working...
                                          X