Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Orai, stichinės nelaimės, gamta, ekologija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #61
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Indijoje net normalios kanalizacijos ir nuotekų valymų nėra. Nors kokia ten kanaliacija, net tualetų dauguma neturi...

    Atvaizdas
    Galiu garantuoti, užtat, kad pas 3 iš tų 4-ių yra mobiliakai ...
    Paskutinis taisė nomad; 2016.01.25, 22:02.
    There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

    Comment


      #62
      Aralo jūra/ežeras, anksčiau buvęs vienu didesnių pasaulio ežerų, beveik išnyko. Tačiau tai ne vienentelė bėda - ežero baseino regionas labai užterštas ir įvardijamas kaip pavojingų ligų šaltinis.

      Aral Sea Dust Storm by NASA Goddard Space Flight Center, on Flickr

      2014 m. ir anksčiau

      Shrinking Aral Sea by NASA Goddard Space Flight Center, on Flickr
      Paskutinis taisė Silber418; 2016.01.25, 22:35.

      Comment


        #63
        Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
        Aralo jūra/ežeras, anksčiau buvęs vienu didesnių pasaulio ežerų, beveik išnyko. Tačiau tai ne vienentelė bėda - ežero baseino regionas labai užterštas ir įvardijamas kaip pavojingų ligų šaltinis.
        Manau, kad ne šiaip "užterštas ir pavojingų ligų šaltinis", o esmė yra buvusi Vozroždėnije sala, kurioje sovietai ant gyvūnų bandė biologinį ginklą (t.y. apkrėsdavo kokią avių bandą ir t.t.), o po to ir užkasinėjo nereikalingus likučius. Viskas buvo gerai kol ten buvo sala, kur nepakliūdavo tie, kam nereikia.
        Post in English - fight censorship!

        Comment


          #64
          Parašė index Rodyti pranešimą
          Manau, kad ne šiaip "užterštas ir pavojingų ligų šaltinis", o esmė yra buvusi Vozroždėnije sala, kurioje sovietai ant gyvūnų bandė biologinį ginklą (t.y. apkrėsdavo kokią avių bandą ir t.t.), o po to ir užkasinėjo nereikalingus likučius.
          Pagrindinis taršos šaltinis yra buvusiame jūros dugne susikaupę pesticidai, kurie anksčiau buvo dideliais kiekias nekontroliuojamai naudojaimi žemės ūkyje ir upėmis atnešti į jūrą. Dabar tų pesticidų kenksmingos dulkės pučiant vėjui yra pernešami per kelis šimtus km.
          Paskutinis taisė Aleksio; 2016.01.26, 00:36.
          Absoliuti žodžio laisvė - demokratinės valstybės pagrindas.

          Comment


            #65
            Keli video su informacija apie nykstančią Aralo jūrą:





            Comment


              #66
              Baikalo ežeras

              Šio gėlo vandens šaltinio vandens ir biologiniai resursai pavojuje dėl atitinkamuose Rusijos ir Mongolijos regionuose vystomos kalnakasybos ir pramoninės veiklos (didėjanti tarša metalais)

              Lake Baikal by SpaceRef Webmaster, on Flickr

              Jeigu įdomu, galiu pasidalinti prognozėmis ateičiai, paremtomis IPCC klimato kaitos scenarijais.
              Paskutinis taisė Silber418; 2016.01.27, 20:08.

              Comment


                #67
                Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                Jeigu įdomu, galiu pasidalinti prognozėmis ateičiai, paremtomis IPCC klimato kaitos scenarijais.
                Įdomu.

                Comment


                  #68
                  Parašė r08n Rodyti pranešimą
                  Įdomu.
                  Pasistenksiu trumpai apibūdinti rezultatus. Buvo atliktas Selenga upės baseino, esančio Rusijos Buriatijos Resublikoje ir Mongolijoje, galimų hidrologinio režimo pokyčių tyrimas, paremtas dviem IPCC klimato kaitos scenarijais (B1 ir A1F1).
                  Remiantis skaičiavimų rezultatais, nė vienu atveju nėra tikėtinas itin ženklus upės hidrologinio režimo pokytis. Regione tikėtinas kritulių kiekio ir temperatūros padidėjimas, bet upės nuotėkiui didelės reikšmės tai neturės dėl intensyvesnio vandens garavimo.
                  Klimato kaitos reiškinių įtaka savaime gali žymiai neįtakoti teršalų plitimo Baikalo regione ateityje, bet daug kas priklausys nuo tolimesnės kalnakasybos ir pramonės sektorių plėtros abiejose baseino teritorijoje esančiose valstybės. Siekiant taršos metalais masto mažinimo, reikia glaudesnios Buriatijos ir Mongolijos bendradarbiavimo, t.y. bendros tarptautinio baseino vandens resursų saugojimo strategijos.
                  Verta paminėti, kad tai nebuvo labai detalus tyrimas.
                  Paskutinis taisė Silber418; 2016.02.22, 18:46.

                  Comment


                    #69
                    Beje, pastaraisiais metais Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities mokslininkai bei atitinkamos institucijos pradėjo rengti bendrą Nemuno UBR vandens resursų saugojimo strategiją. Be kita ko, steigiama visuotinė informacinė platforma, kurioje bus pateikti įvairaus tikslumo Nemuno UBR hidrometeorologinių matavimų rodikliai.

                    Comment


                      #70
                      Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                      Klimato kaitos reiškinių įtaka savaime gali žymiai neįtakoti teršalų plitimo Baikalo regione ateityje, bet daug kas priklausys nuo tolimesnės kalnakasybos ir pramonės sektorių plėtros abiejose baseino teritorijoje esančiose valstybės.
                      Ten yra dar vienas faktorius - mongolų planai statyti hidroelektrines Selengos upėje, panaudojant tvenkinių vandenį ne tik energetikai, bet ir irigacijai.
                      Absoliuti žodžio laisvė - demokratinės valstybės pagrindas.

                      Comment


                        #71
                        Gal truputį į temą bus rekomenduoti puikų 2009 metų prancūzų dokumentinį filmą "Home". Nuostabiai puikiai nufilmuotas, labai geras komentaro tekstas. Filmas apie tai, kas šiuo metu realiai vyksta Žemėje.
                        Išleista: Prancūzija, Elzévir Films, EuropaCorp, France 2 (FR2)
                        Režisierius: Yann Arthus-Bertrand.
                        Filmas platinamas laisvai, be copyright.
                        https://en.wikipedia.org/wiki/Home_%282009_film%29

                        Comment


                          #72
                          /\ Jo, geras. Didesniam ekranui tinka ypač.

                          Ta pati komanda nesenai padarė Human.
                          There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                          Comment


                            #73
                            Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                            Ten yra dar vienas faktorius - mongolų planai statyti hidroelektrines Selengos upėje, panaudojant tvenkinių vandenį ne tik energetikai, bet ir irigacijai.
                            Deja, šis antropogeninis faktorius nebuvo nagrinėjamas kuriant upės hidrologinio režimo modelį. Bent nebuvo paskiras grupei, kurioje dirbau. Tačiau tai, be abejo, gali turėti rimtų pasėkmių Selengos nuotėkio režimui.

                            Comment


                              #74
                              Remiantis bendro NASA ir NOAA tyrimo duomenimis, kurie buvo paskelbti praėjusiais metais, pasaulio vandenynuose šiomis dienomis egzistuoja penki stambūs šiukšlių regionai. Pagrinde tai plastiko šiukšlių santalkos.

                              Didžiausi šiukšlynai pasaulio vandenynuose (NASA-NOAA parengtos animacijos ištrauka, publikuota 2015 m.)


                              Šaltinis

                              Pasaulio vandenynų tarša šiukšlėmis


                              Šaltinis

                              Plačiau: Watch humanity ruin the oceans: Nasa animation shows how vast ‘garbage islands’ have taken over the seas in the last 35 years ir kt.
                              Paskutinis taisė Silber418; 2016.07.13, 05:26.

                              Comment


                                #75
                                Mokslininkai linkę pripažinti, jog šiuo metu gyvename naujos geologinės epochos metu. Naujasis geologinis periodas, kurio pradžia sutartinai žymima radiaktyvių dalelių sklaida po branduolinių ginklų bandymų 1950 -aisiais, vadinamas Antropocenu (ang. Anthropocene). Pagrindinis šio periodo bruožas yra žymus antropogeninės veiklos poveikos Žemės sferoms.

                                Daugiau informacijos: Žemė įžengė į naują epochą, The Anthropocene epoch: scientists declare dawn of human-influenced age ir daug kitų naujų straipsnių.

                                O ar jūs pritariate rekomendacijai išskirti naują geologinę epochą?
                                Paskutinis taisė Silber418; 2016.08.30, 23:09.

                                Comment


                                  #76
                                  Na, prikelsiu seną temą. Šiandien per Žinių radiją buvo ilgiausia diskusija apie šiukšles ir jų rūšiavimą. Mergužėlė aktyvistė užsidegusi pasakojo kaip laiko balkone maišus su stiklu, plastiku, popieriais ir panašiu lobiu. Matyt, negyvena name kur balkono aptvarai stikliniai. Na, bet tiek to, niekas nenori čia pasakyti jog rūšiavimas yra blogai. Esmė tame, kad tų šiukšlių reikia mažiau gaminti!
                                  Štai gražus pavyzdėlis. Micro SD kortelė. Palyginkime pačią prekę ir jos įpakavimą, kurio net išrūšiuoti nepadirbėjus peiliu 10 minučių neįmanoma nes plastikas suvirintas su kartonu! O jau prekės dydis, svoris ir įpakavimo gabaritai! Ir kiek tokių dalykų mes matome kasdien, štai su kuo reikia pradėti rimtai kovoti - su pakuotojais!

                                  Comment


                                    #77
                                    Cia esme ne pakavimas, o marketingo/pardavimo skatinimo galimybes. Padejus pacia kortele su jos dydzio ar vos didesniu ipakavimu ant parduotuves lentynos, niekaip jos neisskirsi is kitu, neisvardinsi jos privalumu ir kitaip negalesi vilioti pirkeja pasirinkti butent sia kortele. Speju yra paskaiciuota uz kokio dydzio objektu zmogaus akis lengviau/sunkiau uzkliuna. Tad laikykim ta smarkiai didesni ipakavima kaip reklamini plota.

                                    Comment


                                      #78
                                      Na, aš manau kad tokios pakuotės turėtų būti žiauriai apmokestintos. Štai perkant iš principo panašų dalyką, elektronikos prekę taip pat, sakykim keletą tranzistoriukų gauni va tokią pakuotę
                                      Ir niekas nepasiklysta, visi žino ką perka.

                                      Comment


                                        #79
                                        Parašė taspac Rodyti pranešimą
                                        Cia esme ne pakavimas, o marketingo/pardavimo skatinimo galimybes. Padejus pacia kortele su jos dydzio ar vos didesniu ipakavimu ant parduotuves lentynos, niekaip jos neisskirsi is kitu, neisvardinsi jos privalumu ir kitaip negalesi vilioti pirkeja pasirinkti butent sia kortele. Speju yra paskaiciuota uz kokio dydzio objektu zmogaus akis lengviau/sunkiau uzkliuna. Tad laikykim ta smarkiai didesni ipakavima kaip reklamini plota.
                                        Tokias pakuotes galima labai paprastai sumažinti apmokestinant. Telefone keliais prisilietimais gali sužinoti visų parduotuvėje esančių kortelių techninę informaciją ir dar daugiau nei nupiešta ant jų, tad toks marketingas nebėra būtinybė. Juolab ir pirkėjas prieš pirkdamas pasidomi, ko jam reikia ir apskritai perka dažniausiai dabar jau per elektroninę parduotuvę, tad pakuotė iš vis nebeturi net teorinės prasmės.
                                        Flickr

                                        Comment


                                          #80
                                          Parašė J.U. Rodyti pranešimą
                                          Na, aš manau kad tokios pakuotės turėtų būti žiauriai apmokestintos. Štai perkant iš principo panašų dalyką, elektronikos prekę taip pat, sakykim keletą tranzistoriukų gauni va tokią pakuotę
                                          Ir niekas nepasiklysta, visi žino ką perka.
                                          Atvaizdas
                                          Prekyba persikelia iš tradicinių krautuvių į elektronines, tad pakuotės apskritai išnyks, liks tik elementarūs supakavimai dėl apsaugos transportuojant.
                                          Flickr

                                          Comment

                                          Working...
                                          X